Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-661-775/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-07
Bylos Nr.: e2S-661-775/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Šliumpienė
Suinteresuotas asmuo: J. J., I. P.
Pareiškėjas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai: Kristina Česnauskienė, Kristina Česnaukienė

Kategorijos

3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-661-775/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00377-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.20

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą bei suinteresuoto asmens I. P. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims J. J., I. P. dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – skyrius, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus A. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. P., gimusią (duomenys neskelbtini), (toliau – nepilnamečiai vaikai) iš jų tėvų – J. J. ir I. P..

2. Prašyme nurodė, kad šeima skyriuje yra žinoma nuo 2018 m. dėl nesmurtinių, daugkartinių nepilnamečio vaiko A. P. teisių pažeidimų, pasireiškusių tėvų nuolatiniais konfliktais vaiko akivaizdoje, motinos konfliktų su kitais asmenimis, netinkamų vaiko gyvenimo sąlygų, nederamo motinos elgesio vaiko akivaizdoje, tėvų girtavimo. 2023 m. balandžio 12 d. skyrius informuotas apie tai, kad J. J. (duomenys neskelbtini) namuose pagimdė naujagimį, nėštumo metu gimdyvė konsultacijų nelankė, vartojo alkoholį, rūkė, nėštumą slėpė ir neigė esanti nėščia. Todėl laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. liepos 21 d. šeimai taikyta laikinosios priežiūros priemonė socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Gyvenant socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje nepastebėta vaikų nepriežiūros bei jų interesų neužtikrinimo atvejų, suinteresuoti asmenys vykdė pagalbos šeimai planą, todėl priežiūra nutraukta 2023 m. liepos 17 d. Nuspręsta tęsti šeimos atvejo vadybos procesą ir teikti socialinės priežiūros paslaugas. Socialinių paslaugų teikimo metu suinteresuoti asmenys tik iš dalies įgyvendino pagalbos plane numatytas priemones: nors šeimoje alkoholio vartojimo ar vaikų nepriežiūros nepastebėta, tačiau nepilnamečių tėvai neužsiregistravo ir nelankė priklausomybės specialisto konsultacijų, neatliko CDT tyrimų, nemažino turimų įsiskolinimų, nepasiruošė dukros A. P. priešmokyklinei grupei, su mergaite ir toliau bendravo tik rusų kalba, tėvai nurodė, kad neturės galimybių dukters vežioti į ugdymo įstaigą. 2023 m. rugpjūčio 24 d. J. J. informavo, kad vaikų tėvas I. P., nieko nepranešęs, išėjo iš namų ir galimai išvyko į užsienį. Nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. J. J. su dukromis apsistojusi pas savo močiutę, adresu (duomenys neskelbtini). Skyriuje 2023 m. rugsėjo 15 d. 2023 m. rugsėjo 26 d. gauti anoniminiai pranešimai apie netinkamas J. J. gyvenimo sąlygas, vaikų nepriežiūrą, galimą vaiko M. P. girdymą alkoholiu, galimai J. J. viešai filmuotas socialinio tinklo paskyroje sekso scenas, kuriose užfiksuota ir šalia gulinti nepilnametė A. P., galimą J. J. priklausomybę narkotikams, nepilnametės dukters A. P. tvirkinimą. Skyrius 2023 m. rugsėjo 29 d. atlikęs nepilnamečių vaikų situacijos vertinimą, nepilnamečių vaikų laikinąją priežiūrą nustatė jų gyvenamojoje vietoje kartu su motina, nepilnamečių vaikų senelę R. V. paskiriant laikiną priežiūrą vykdančiu asmeniu. Nuo 2023 m. spalio 2 d. buvo suformuota mobilioji komanda, kurios J. J. nepriėmė. Dėl anoniminiame pranešime nurodytų aplinkybių apie atitinkamus vaizdo įrašus 2022 m. rugpjūčio 22 d. policijos komisariato nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Skyrius A. P. ugdymo įstaigos informuotas, kad motina nesirūpina dukters mokykline uniforma, mergaitė turi tik dalį ugdymosi priemonių, nesidomi dukters pasiekimais, mergaitė į ugdymo įstaigą ateina netvarkingai apsirengusi, iš kitų vaikų prašo maisto, kadangi pati jo neatsineša. A. P. nėra sutvarkyta pažyma iš odontologo, J. J. nėra prisijungusi prie elektroninio dienyno, telefonu bendrauja mokytojos iniciatyva, dažnai keičia telefono numerius, kartais būna keblu su ja susisiekti. 2023 m. lapkričio 8 d. mokykliniam autobusui parvežus mergaitę, mama neatėjo pasitikti jos, todėl mergaitė į namus buvo palydėta vairuotojo. Skyrius 2023 m. spalio 20 d. atliko nepilnamečių vaikų situacijos vertinimą. Vertinimo metu J. J. vengė bendrauti su skyriaus specialistais, į pokalbį neatvykdavo, telefonu neatsiliepdavo. Skyriaus specialistai ne kartą vyko į moters gyvenamąją vietą, tačiau jos nerasdavo arba moteris neįsileisdavo į vidų. Vaikų situacijos vertinimo metu nuspręsta tęsti laikiną priežiūrą. 2023 m. lapkričio 3 d. Kauno rajono socialinių paslaugų centras Skyrių informavo, kad 2023 m. spalio 27 d. J. J. atvejo vadybos posėdžio metu neigė pagalbos poreikį. Bendrų susitarimų dėl pagalbos priėmimo bei sudaryti pagalbos plano nepavyko. J. J. įrašinėjo telefonu posėdį, vėliau įrašas buvo transliuojamas viešai. Dėl J. J. nebendradarbiavimo ir pagalbos poreikio neigimo yra sudėtinga tiksliai nustatyti socialinės rizikos veiksnių šeimoje reiškimosi lygį, tačiau vertinant Kauno rajono socialinių paslaugų centro turimus duomenis apie šeimos gyvenimo būdą, nuo 2018 m. yra stebima sudėtingėjanti situacija, o įvertinus vaiko ir šeimos situaciją pagal turimus duomenis, buvo nustatytas intensyvios intervencinės pagalbos poreikis vaikui ir jo šeimai, kuris negali būti patenkinamas teikiant prevencinę pagalbą, bendruomenėje teikiamas paslaugas ir (ar) vykdant ankstyvąją intervenciją. (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 10 d informavo, kad iš J. J. giminaičių ir kaimynų gauti pranešimai dėl galimos vaikų nepriežiūros požymių, dėl nepilnamečių vaikų nesaugaus elgesio be suaugusiųjų priežiūros prie vandens telkinio, apie tai, kad A. ne kartą atėjusi pas kaimynus prašė maisto, teigdama, kad neturi ką valgyti pati ir neturi kuo pamaitinti mažąją sesę. J. J. buvo pastebėta vairuojanti automobilį, kuriame buvo vežami mažamečiai vaikai, nors, seniūnijos žiniomis, ji teisės vairuoti neturi. Socialiniuose tinkluose ir viešoje internetinėje erdvėje pastebėta, kaip J. J. filmuoja ir/arba kartu filmuojasi su mažamete dukra A. apsinuoginusios. Kaimynų teigimu, J. J. dažnai vartoja alkoholį ar galimai kitas psichotropines medžiagas. Skyriaus specialistai 2023 m. lapkričio 14 d. nuvyko į J. J. gyvenamąją vietą, tačiau ji atsisakė įsileisti specialistus į vidų ir į skyrių kviečiama neatvyko. 2023 m. lapkričio 21 d. buvo bendrauta su nepilnamete A. P. jos ugdymo įstaigoje, mergaitė nurodė, kad mokyklai ji ruošiasi savarankiškai, į mokyklą ji eina viena, pavalgyti pusryčių kartais nespėja, mama anksčiau neprikelia, prieš mokyklą nesiprausia, nes pas juos nėra vandens, kai grįžta iš mokyklos, žiūri filmukus ir žaidžia telefonu. Patvirtino, kad tėtis išvažiavęs ieškoti darbo. Jai patinka, kai namuose būna tėtis, kuris ją pasitinka, kai ji grįžta iš mokyklos. Nurodė, kad buvo du kartai, kai niekas neatėjo jos pasitikti, tada ją palydėjo vairuotojas. Mokykloje jai geriau nei namuose, nes yra daugiau žaislų ir draugų. Mama ja nesirūpina, niekas ja nesirūpina, kodėl taip galvoja, nepaaiškino. 2023 m. gruodžio 19 d. iš policijos pareigūnų skyriuje gauta informacija apie galimą vaiko teisių pažeidimą. pareigūnams nuvykus į J. J. gyvenamąją vietą, ji paaiškino, kad jos dėdė kapodamas malkas įsikirto, todėl lauke prie įėjimo yra kraujo. Skyriaus specialistai taip pat lankėsi vaikų gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad J. J. gyvena privačioje namų valdoje, namuose nešvara, daiktai išmėtyti, pritaškyta kraujo, mėtosi alkoholio buteliai. J. J. akivaizdžiai buvo neblaivi, kalbėjo nerišliai, tačiau girtumą tikrintis atsisakė, buvo agresyvi, nuolat šaukė ir grasino padegti, jei bus išvežti vaikai, buvo apsirengusi nešvariomis, aptaškytomis raudonomis dėmėmis (galimai krauju) kelnėmis, elgėsi iššaukiančiai, filmavo telefonu, pareigūnus ir skyriaus specialistus vadino visokiais žodžiais. Vėliau kviečiama į skyrių atvykti atsisakė.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo J. J. su prašymu nesutiko, nurodė, kad situacija pablogėjo jai persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini). Kas nutiko, paaiškinti negalėjo, neigė visas skyriaus rašytinėje medžiagoje ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Teigė, kad ji tinkamai rūpinasi vaikais, jie prižiūrimi, švariai aprengti, pavalgę, ji rūpinasi dukters A. ugdymu mokykloje, neigia smurtavusi vaikų atžvilgiu. J. J. teigimu, visos aplinkybės, nurodytos skyriaus dokumentuose, yra skyriaus ir (duomenys neskelbtini) terorizavimo pasekmė. Pripažino, kad 2023 m. gruodžio 19 d. ji vartojo alkoholį, buvo kviesti policijos pareigūnai, tačiau vaiko tėvas buvo blaivus. Kodėl policijos pareigūnai nustatė ir vaikų tėvo neblaivumą, paaiškinti negalėjo, neigė, kad įvyko konfliktas, kurio metu ji peiliu sužalojo kitą asmenį. Neigė priklausomybę alkoholiui, teigė nevartojanti narkotinių medžiagų ir tai patvirtina jos 2023 m. birželio 9 d. atliktas CDT tyrimas, kurio rezultatas – normų ribose. Neigė nėštumo metu vartojusi alkoholį ir slėpusi nėštumą, pripažino, kad nėštumo metu rūkė. Teigė, kad jokie socialiniai darbuotojai pas ją nebuvo atvykę ir jai neskambino. Ji pati nedirba, jokių pajamų negauna, pragyvena iš vaikų tėvo I. P. paramos. Tvirtino, kad ji gali gyventi nevartodama alkoholio, planuoja išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu ir vaikų tėvu I. P., kur jau yra gyvenusi kelis metus ir kito asmens vardu turi įgyto nekilnojamojo turto. Gyventi planuoja pas I. P. tėvą, jo namuose, kuris sutinka priimti sūnų I. P. su šeima gyventi jo namuose, ten yra tinkamos sąlygos šeimai gyventi. J. J. teigimu, vaikams šiuo metu jos gyvenamojoje vietoje yra tinkamos sąlygos gyventi. Pripažino, kad po vaikų paėmimo vartojo alkoholį du kartus su draugu.

4. Suinteresuotas asmuo I. P. su prašymu nesutiko. Paaiškino, kad ne su visais skyriaus argumentais sutinka, teigia, kad nebenori likti Lietuvoje, nori pasiimti vaikus ir išvykti į (duomenys neskelbtini), kurios pilietis yra ir kurioje gyvena jo tėvas, kuris sutinka priimti jį ir vaikus gyventi pas save gyvenamajame name. Vaikai buvo paimti tuo metu, kai jo nebuvo Lietuvoje, duktė A. buvo paimta iš mokyklos, o M. – iš ligoninės. I. P. alkoholio vartoja mažai. Įvykio metu, po kurio buvo M. P. išvežta į ligoninę, jis ir J. J. pykosi, dar buvo J. J. draugas, kurio jis nepažinojo ir kuris atsirado jam išvykus dirbti į užsienį, dėl konflikto buvo iškviesta policija. J. J. buvo išgėrusi, o jis – blaivus, kodėl policija nustatė jo neblaivumą, paaiškinti negalėjo, teigė, kad vartojo vaistus skrandžio sutrikimams gydyti. Socialinių darbuotojų pagalbos nepriėmė, nes buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo ir siuntė pinigus J. J., išvykęs buvo iki 2023 m. rugpjūčio mėn., po to grįžo į Lietuvą, po 2–3 savaičių vėl išvyko mėnesiui. Jis pageidauja, kad jam būtų sugrąžinti vaikai, teigė, kad jis užtikrins, jog vaikų aplinkoje nebūtų vartojamas alkoholis, kad jo nevartotų J. J..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi leido paimti nepilnamečius vaikus A. P. ir M. P. iš jų motinos J. J. ir tėvo I. P.. Nutartį nurodė vykdyti skubiai.

6. Teismas ištyręs rašytinius bylos įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs šalių paaiškinimus, jų pagrindu padarė išvadą, kad nepilnamečiai vaikai paimti iš suinteresuotų asmenų J. J. ir I. P. šeimos pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad 2023 m gruodžio 19 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktai patvirtina, jog nepilnametės M. ir A. P. buvo laikinai apgyvendintos pas senelį R. G.. Vaikų laikino apgyvendinimo tvarka buvo pažeista, nes R. G. vaikus grąžino motinai. 2024 m. sausio 12 d. A. P. paimta iš nesaugios aplinkos ir apgyvendinta saugioje aplinkoje. 2024 m. sausio 8 d., sausio 12 d. J. J. nesutiko įsileisti specialistų į namus, todėl nebuvo galimybės įvertinti M. P. aplinkos saugumo. 2024 m. sausio 15 d. J. J. atvyko į skyrių ir nurodė, kad duktė išsiųsta iš Lietuvos, todėl 2024 m. sausio 15 d. skyrius nusprendė kreiptis į policiją dėl M. P. paieškos paskelbimo. 2024 m. sausio 17 d., 21.54 val. J. J. sugyventinis I. P. atėjo su vaiku pas pranešėją, vaikas netinkamai aprengtas, sušalęs. M. P. pristatyta į LSMUL Kauno klinikas ir nuo 2024 m. sausio 18 d. M. P. apgyvendinta saugioje aplinkoje.

7. Situacija teismo posėdžio dieną nėra pasikeitusi ir nenustatyta aplinkybių, kad vaikai galėtų nedelsiant grįžti į šeimą. Vaiko motina ilgą laiką sistemingai neužtikrina tinkamos vaikų sveikatos priežiūros, auklėjimo, neatliepia vaikų poreikių, gyvena asocialų gyvenimo būdą, girtauja. Visą informaciją, kuri J. J. siunčiama raštu, bei pokalbiai su specialistais yra viešinama per trečią asmenį You Tube kanalu. Dėl šios priežasties neįmanoma užtikrinti šeimos istorijos konfidencialumo ir kad vaikai nepatirtų neigiamų viešumo pasekmių. Suinteresuotas asmuo J. J., teismo vertinimu, nekritiška savo elgesiui ir susiklosčiusiai situacijai, neįžvelgia savo netinkamo elgesio ir priežastinio ryšio su kylančiomis pasekmėmis, nepriima siūlomos pagalbos.

8. Vaikų tėvas I. P. nesirūpina vaikais, periodiškai vyksta uždarbiauti į užsienį, Lietuvoje neturi leidimo gyventi, darbo vietos, pastovaus pajamų šaltinio. Teismas kritiškai vertino I. P. teiginius, kad jis gali pasirūpinti dviem nepilnamečiais vaikais, užtikrinti, kad jų gyvenamojoje vietoje nebūtų girtaujama, kad vaikų motina rūpintųsi vaikais. Akivaizdu, kad bendro gyvenimo su J. J. metu jis neužtikrino vaikams tinkamos gyvenimui aplinkos, gyvendamas su J. J. vartojo alkoholį, o jam išvykus uždarbiauti į užsienį, vaikai buvo palikti gyventi su motina. Teismas pažymėjo ir tai, kad I. P. ir J. J. ne tik, kad nepriėmė siūlomos pagalbos, tačiau melavo ir klaidino skyriaus darbuotojus apie M. P. buvimo vietą, teigdami, kad vaikas yra užsienyje su tėvu, kai tuo tarpu vaikas buvo tėvų žinioje Lietuvoje, slepiamas nuo skyriaus darbuotojų.

9. Teismo vertinimu, nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad vaikų paėmimo metu egzistavo realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsti jų gyvybei. Tokia ilgą laiką besitęsianti ir blogėjanti situacija netoleruotina. J. J. ir I. P. teiktos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos, priemonės buvo neveiksmingos. Teismas, atsižvelgdamas į aptartų nustatytų faktinių aplinkybių ir aktualaus teisinio reglamentavimo visumą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnio 2 punkte nustatytas pagrindas (tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių), todėl išdavė pareiškėjui leidimą paimti nepilnametes A. P. ir M. P. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Suinteresuotas asmuo J. J. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, prie kurio prisidėjo suinteresuotas asmuo I. P. (toliau – apeliantas), kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti išduoti leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų J. J. ir I. P.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Apeliantės vertinimu, pareiškime nurodyti duomenys yra melagingi, sudaryti vien iš galimai suklastotų duomenų ir neidentifikuotų anoniminių pranešimų. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad vaikų tėvas – apeliantės sugyventinis ir partneris – nebegyvena su apeliante, nedalyvauja vaikų gyvenime. Apeliantės teigimu, I. P. dirba ir išlaiko visą šeimą, tai patvirtinančius duomenis apeliantė buvo pateikusi teismui, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Pagal nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką geriausiai vaikų interesus atliepia vystymasis šeimoje, todėl teismas, remdamasis suklastotais pareiškėjo duomenimis, be pagrindo pripažino, kad vaikų interesus atitinka jų paėmimas iš apeliantų šeimos.

10.2. Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 suformuotą praktiką. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą pirmiausiai paimami vaikai ir tuomet institucija per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais per 5 dienas, turi kreiptis į teismą dėl vaikų paėmimo teisėtumo patvirtinimo. Teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikto veiksmo patvirtinimas, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje. Šiuo atveju į teismą buvo kreiptasi anksčiau nei buvo paimti vaikai. Pareiškimas teisme pateiktas 2024 m. sausio 11 d., tuo tarpu M. P. iš tėvų paimta 2024 m. sausio 17 d., o A. P. 2024 m. sausio 12 d. Pareiškėjas į nemokamos pagalbos centrą skirti apeliantams advokatą kreipėsi dar anksčiau, nors joks procesas teisme nevyko ir vaikai nebuvo paimti, nes jau 2024 m. sausio 5 d. priimamas sprendimas skirti advokatę Kristiną Česnaukienę. Šitokie veiksmai yra teisės normų pažeidimas, nes pareiškėjas neturi teisės išgalvoti savo tvarkos. Nurodytais veiksmai pareiškėjas pažeidė CK 3.254¹ straipsnio 2 dalį. Todėl teismas procesiniu sprendimu ne tik pažeidė materialines teisės normas, bet ir kasacinio teismo formuojamą praktiką.

10.3. Apeliantė teigė, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, ji priėmė skyriaus 2023 m. spalio 2 d. sprendimu jai skirtą mobiliosios komandos pagalbą savo gyvenamojoje vietoje, tačiau pačios mobiliosios komandos darbuotojos atsisakė jai teikti paslaugas. Darbuotojos situaciją vertino formaliai, visiškai neįsigilindamos į apeliantės joms nurodytas aplinkybes apie jos dalį likviduotų skolų, namuose esančią elektrą, šildymą ir vandenį, turimas pinigines lėšas.

10.4. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų teigiamas aplinkybes dėl apeliantės alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo, o tai, apeliantės vertinimu, yra tiesioginis spaudimas teismui, siekiant sudaryti neigiamą apeliantės ir jos aplinkos vertinimą. Tiek apeliantė J. J., tiek nepilnametė A. P. yra sirgusios sunkia plaučių TBC forma, kurio pasekmės – vestibiuliarinio aparato sutrikimas, bendras silpnumas, širdies permušimai. Dėl silpnos sveikatos apeliantė J. J. nakties metu kalba nerišliai ir svirduliuoja, o dukrai A. P. sveikiausios sąlygos būtų augti motinos gyvenamojoje vietoje, kuri yra miške. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai taikomos priemonės visą laiką tik švelnėjo arba nebuvo visiškai taikomos. Teismo dėstomojoje dalyje nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir rašytinės bylos medžiagos. Nei viename situacijos vertinime nebūdavo įrašoma, jog būtina paimti vaikus, vaikų atėmimas įvyko spontaniškai, ne pagal dokumentų logiką ir apeliantės elgesį, todėl skundžiama nutartis priimta remiantis melagingu pareiškimu, visiškai neanalizuojant pateiktos medžiagos ir įvykusių faktų, kadangi pagrindų paimti vaikus nėra.

10.5. Apeliantė pažymėjo, kad jos vyras yra (duomenys neskelbtini), rusų kalba nėra jo gimtoji, tačiau jo kalbą suprantantis vertėjas posėdyje nedalyvavo, o buvęs rusų kalbos vertėjas vertė prastai, dėl ko jos vyras nesuprato apie ką yra kalbama ir negalėjo atskirsti. Todėl buvo pažeista proceso kalba, nes kiekvienas atsakovas ar suinteresuotas asmuo turi teisę teikti paaiškinimus savo gimtąja kalba. Jam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti (duomenys neskelbtini), todėl yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nes asmuo kai kažkuo kaltinamas, turi žinoti esmę savo gimtąja kalba.

10.6. Byloje yra ir tarptautinis elementas, nes vaikai dvikalbiai, o J. J. vyras – (duomenys neskelbtini), todėl į bylą turėjo būti įtrauktas (duomenys neskelbtini) arba jo patarėjas, to nebuvo padaryta. I. P. pareiškė, jog jo tėvai (duomenys neskelbtini) gali auginti vaikus, tačiau nei teismas, nei pareiškėjas nekreipė dėmesio, jog seneliai irgi turi viršenybę prieš valstybę.

10.7. Pareiškėjas visuose vertinimuose nurodė, jog apeliantės gyvenamoji aplinka baisi, tačiau A. turi savo atskirą kambarį, šeima gyvena šalia miško, todėl vaikas gali kvėpuoti pušų aromatu, kas turi gydantį poveikį plaučiams ir namuose yra vanduo. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia apeliantės šeimai neabejingų asmenų viešai patalpinti vaizdo įrašai, kurie patvirtina, kad apeliantės namuose, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra švaru ir tvarkinga.

10.8. Pareiškėjas neprašė nustatyti laikinosios globos – nesikreipė CK 3.254 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes laikinąją globą nustato ne teismas, o savivaldybės meras potvarkiu per 5 darbo dienas nuo leidimo paimti vaikus iš šeimos išdavimo. Tačiau teismas visiškai netenkina pareiškėjo prašymą išduoti leidimą per 3 dienas nuo faktinio vaikų paėmimo paimti vaikus iš šeimos (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis), tačiau savavališkai nurodo pagrindą iš visai kito straipsnio, kuris reglamentuoja laikinąją globą. Teismas, atlikdamas vaikų paėmimą, viršijo įgaliojimus ir išėjo ir pareiškimo ribų.

Žemesnės instancijos teismas

10.9. Teismas nustatė pačius griežčiausius pagrindus atimti vaikus, jų niekaip nepagrįsdamas, nes byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog vaikams nėra buities sąlygų, jie neugdomi, nevedami į mokyklą, neišlaikomi. Teismas, kad sustiprintų įspūdį, jog visi atliekami pareiškėjo veiksmai teisėti, pasirinko vieną iš punktų, kuris yra pagrindas laikinajai globai nustatyti, bet niekaip nepagrindė to jokiais faktiniais įrodymais, nei rašytiniais, nei šalių paaiškinimais, o rėmėsi vien pareiškėjo darbuotojų fantazija, kurie lengvai paneigtini liudytojų parodymais ir fiksuota gausia vaizdine medžiaga.

10.10. Teismas savo nutartyje ištisai kalba apie netinkamą rūpinimąsi ir piktnaudžiavimą tėvų valdžia (CK 3.254 straipsnio 3 punktas), į rezoliucinę dalį įrašo visiškai kitą ir nesuvokiamą pagrindą – tai CK 3.254 straipsnio 2 punktas, kuris taikomas, kai tėvai yra įkalinimo įstaigose, sunkiai serga. Šitas pagrindas nei pagal pareiškėjo prašymą, nei pagal bylos medžiagą absoliučiai netinka. Nutartis surašyta remiantis tik pareiškėjo pareiškimu, plačiau neanalizuojant nei rašytinių dokumentų, nei šalių paaiškinimų, todėl laikytina, jog byla nebuvo iš esmės išnagrinėta, išnagrinėta neišsamiai, šališkai ir tendencingai, siekiant nutartį surašyti taip, kad susidarytų kuo griežtesnis situacijos įspūdis.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo apeliantų J. J. ir I. P. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Pareiškėjas nurodė, kad skyriaus specialistai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2023 m. gruodžio 19 d. nuvyko į J. J. šeimą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vaikų motina, nors ir atsisakė tikrintis girtumą, pripažino, kad vartojo alkoholį, namų aplinka buvo netvarkinga, matėsi girtavimo pėdsakai, tiek lauke, tiek namų viduje matėsi kraujo dėmės. Skyriaus specialistai 2023 m. gruodžio 19 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktais nepilnametes fiziškai paėmė iš nesaugios aplinkos ir apgyvendino pas senelį R. G.. Atlikus nepilnamečių vaikų situacijos vertinimą, 2024 m. sausio 10 d. kreiptasi į teismą dėl leidimo gavimo. Taigi, kreipimosi į teismą metu suinteresuotų asmenų nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos. Skyriuje 2024 m. sausio 12 d. gavus informaciją, jog nepilnamečių senelis R. G. pažeidė vaikų laikino apgyvendinimo tvarką, t. y. be tarnybos skyriaus žinios ir leidimo nepilnametes grąžino motinai, skyriaus specialistai nedelsiant reagavo į gautą informaciją, tą pačią dieną nepilnametė A. P. buvo paimta iš ugdymo įstaigos ir apgyvendinta kitoje saugioje aplinkoje. J. J. 2024 m. sausio 12 d. neįsileido skyriaus specialistų į savo gyvenamąją vietą, o policijos pareigūnai atsisakė laužtis į moters gyvenamąją vietą, todėl nepilnametė A. P. iš motinos namų paimta tik 2024 m. sausio 18 d., gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Todėl pareiškėjas nesutinka su apeliantų teiginiais, kad į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo pareiškėjas kreipėsi anksčiau nei paimti vaikai.

Atsiliepimas

11.2. Apeliantai, atstovaujami advokatės Kristinos Česnauskienės, teismui 2024 m. sausio 22 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė užtikrinti vertėjo iš rusų kalbos dalyvavimą teismo posėdžio metu, jų prašymas tenkintas bylą nagrinėjančios teisėjos 2024 m. sausio 23 d. rezoliucija. 2024 m. sausio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas tinkamai išaiškino vertėjai jos pareigas, vertėja prisiekė, pasirašė priesaikos tekstą, buvo įspėta už priesaikos sulaužymą. Teismui posėdžio metu pasiteiravus apelianto I. P., jis patvirtino, kad laisvai supranta rusų kalbą, taip pat patvirtino, kad yra susipažinęs su bylos medžiaga, jos pagarsinti neprašė. Apeliantas I. P. rusų kalba laisvai bei išsamiai dėstė savo poziciją, teikė paaiškinimus apie bylos aplinkybes, posėdyje dalyvavę nei pats apeliantas I. P., nei jo atstovė nepateikė prašymų, skundų ar pretenzijų dėl vertimo į apeliantui suprantamą kalbą, o pirmoji apelianto pretenzija dėl tariamai netinkamų vertimo paslaugų buvo pateikta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus skundžiamą nutartį. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie, jo nuomone, netinkamai atliktą vertimą teismo proceso metu. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjant civilinę bylą buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės.

Šalies argumentai

11.3. Pareiškėjas nurodė, kad gavęs pranešimus apie pažeidžiamas nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, veikė aktyviai, atliko teisės aktuose reglamentuotus veiksmus. Atlikdamas nepilnamečių vaikų situacijų vertinimą, vertino aplinkybių visumą, t. y. skyriuje gautus pranešimus, informaciją iš nepilnametės A. P. ugdymo įstaigos, seniūnijos, policijos, socialines paslaugas teikiančios įstaigos, taip pat buvo vertinama skyriuje jau turima bei surinkta papildoma informacija apie šeimą, išklausyta nepilnametės A. P. nuomonė, vertintos šeimos gyvenimo ir buities sąlygos. Todėl pareiškėjas nesutinka su apeliantų teigiamomis aplinkybės, kad neva pareiškime skyrius remiasi neįrodytais, melagingais duomenimis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šeimai kelis kartus, atsižvelgiant į vaikų situacijos vertinimo metu nustatytus rizikos veiksnius, inicijuota mobiliosios komandos pagalba, kurios apeliantai nepriėmė. J. J. atsisakymą bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais patvirtina socialines paslaugas teikiančios įstaigos pateikti duomenys. Kad nėra priėmusi mobiliosios komandos pagalbos, J. J. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Nors šeimos atvejo vadybos procesas buvo koordinuojamas tiek J. J., tiek ir I. P., I. P. pats, nieko nepranešęs, išėjo iš namų ir galimai išvyko į užsienį, todėl paslaugų teikimas tapo neįmanomas. Skyriuje atliekant vaikų situacijos vertinimus, ne kartą motinos gyvenamojoje vietoje fiksuotos netinkamos sąlygos augti nepilnamečiams – netvarka, nešvara, išmėtyti daiktai, nešvari tiek vaikų apranga, tiek patalynė ir kt. Pareiškėjo surinkti duomenys iš A. P. ugdymo įstaigos, suinteresuotų asmenų seniūnijos, gydymo įstaigos taip pat patvirtina, kad apeliantai netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Šeimoje fiksuota ne tik netinkama aplinka augti vaikams bei vaikų nepriežiūra, tačiau ir galimi smurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Skyrius 2024 m. sausio 18 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – AVPK) dėl galimo smurto nepilnamečių vaikų atžvilgiu ištyrimo. 2024 m. sausio 23 d. skyriuje iš Kauno AVPK gauta informacija, jog pagal skyriaus 2024 m. sausio 19 d. pranešimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį.

11.4. Apeliantų nurodytas aplinkybes, jog šeimoje nėra alkoholio ar narkotikų vartojimo problemos, paneigia tiek byloje esantys duomenys, tiek ir pačios J. J. teismo posėdyje pateikti paaiškinimai. Nors 2023 m. gruodžio 19 d. ir 2024 m. sausio 18 d. J. J. atsisakė tikrintis girtumą, tačiau tiek skyriaus, tiek policijos užfiksuotais duomenimis, moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo nerišliai, pati specialistams nurodė, kad vartojo alkoholį. I. P. teismo posėdžio metu neigė 2024 m. sausio 18 d. vartojęs alkoholį, tačiau teismui pateikti duomenys patvirtina, jog apeliantui buvo nustatytas 1,23 promilių girtumas.

11.5. Apeliantai taip pat nurodo, jog J. J. bei nepilnametė A. P. yra sirgusios sunkia plaučių TBC forma, kuri galėjo įtakoti atitinkamą J. J. elgesį nakties metu, taip pat galimą užsikrėtimo pavojų su ja bei nepilnamete kontaktuojantiems asmenims. Nors VTAPĮ 36⁵ straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi pareigą suteikti išsamią informaciją vaiką paėmusiam skyriaus darbuotojui apie vaiko specialiuosius poreikius ir kitą būtiną informaciją, siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus, tačiau J. J. nei skyriaus specialistams, nei teismo posėdžio metu minėtos informacijos apie savo bei dukros sveikatos būklę nepateikė, byloje taip pat nėra pateikti ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Tačiau netgi praeityje ir buvus tokios ligos faktui, iš aukščiau pateiktos informacijos akivaizdu, kad J. J. elgesys buvo įtakotas ne buvusios ligos.

11.6. Skyrius nesutinka su apeliantų nurodytomis aplinkybėmis, jog jų šeimai taikomos priemonės tik švelnėjo. 2023 m. rugsėjo 29 d. atlikus vaikų situacijos vertinimą, nustatytas nepilnamečių vaikų apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę vaikų gyvenamojoje vietoje, laikiną priežiūrą vykdantis asmuo – J. J. senelė. Kaip teisingai nurodyta 2023 m. lapkričio 3 d. Kauno rajono socialinių paslaugų centro rašte, pati J. J. nusprendė, kad laikinoji priežiūra yra nelegali, močiutė negali būti vaikus prižiūrintis asmuo, nes močiutę pačią reikia prižiūrėti. Skyrius, priešingai nei teigia apeliantai, laikinosios priežiūros nenutraukė, o situacijai šeimoje blogėjant, tiek skyrius, tiek socialines paslaugas teikianti įstaiga stengėsi intensyvinti paslaugų teikimą, tačiau dėl šeimos nebendradarbiavimo pagalbos teikimas tapo neįmanomas.

11.7. Nors apeliantai nurodo, kad visas procesas vyko per greitai, skyrius savavališkai kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos skyrių, nors jie to neprašė, dėl ko buvo pažeista ne tik įrodinėjimo teisė, materialinė teisė, bet ir procesinės teisės normos, todėl byla buvo išnagrinėta neišsamiai, netiksliai ir neteisėtai. Su tuo pareiškėjas nesutinka, kadangi skyrius, vadovaudamasis CPK 581 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo vaiko atstovams pagal įstatymą. CPK XXXIX skyriaus normos (579 – 582 straipsniai) reglamentuoja bylų dėl teismo leidimų išdavimo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimo tvarką. Teismas laikėsi tokio pobūdžio byloms nustatytos proceso tvarkos, esant apeliantų prašymui, byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliantai teismo posėdžio metu neišreiškė prašymų dėl liudytojų apklausos, atstovo pakeitimo, termino papildomiems įrodymams pateikti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nustatyti, jog proceso metu buvo pažeista apeliantų įrodinėjimo teisė ar procesinės teisės normos, dėl kurių byla buvo išnagrinėta neišsamiai, netiksliai ir neteisėtai.

11.8. Teismas pagrįstai konstatavo, jog iš ištirtų rašytinių bylos įrodymų, teismo posėdžio metu šalių paaiškinimų ir jų pagrindu nustatytų bylos aplinkybių, yra pagrindas daryti išvadą, kad vaikai paimti iš suinteresuotų asmenų šeimos pagrįstai. Vaikų tėvai ilgą laiką sistemingai neužtikrina tinkamos vaikų sveikatos priežiūros, auklėjimo, neatliepia vaikų poreikių, gyvena asocialų gyvenimo būdą, girtauja. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad vaikų paėmimo metu egzistavo realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsti jų gyvybei. Skyriaus nuomone, tik laikinosios globos laikotarpiu bus galima įvertinti ilgalaikius, esminius tėvų elgesio pokyčius ir jų norą spręsti šeimoje kylančias problemas. Šiuo metu vaikų grąžinimas į šeimą ne tik neatitiktų geriausių jų interesų, bet sukeltų grėsmę jų gyvybei ir sveikatai. Vaiko tėvai, pašalinę vaikui grėsmę keliančias aplinkybes, turi galimybę susigrąžinti paimtą vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas teismo leidimas leisti paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Kauno AVPK 2024 m. sausio 23 d. raštą dėl informacijos pateikimo apie tai, kad pagal pareiškėjo 2024 m. sausio 19 d. pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02273-24 pagal BK 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis). Dėl ko pareiškėjo prašoma pateikti visą turimą informaciją apie J. J. šeimą, taip pat duomenis apie nepilnamečius vaikus bei visus duomenis, susijusius su jų tėvystės, laikinos globos ir kt. klausimais.

16. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, įvertinus aplinkybę, jog byloje sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais ir gautas po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui pareiškėjo teikiamas įrodymas priimamas.

Dėl nutarties (ne) teisėtumo

17. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). CK yra įtvirtinta tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus. Biologinių tėvų teisė į privatų šeimos gyvenimą nėra absoliuti, todėl, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Švediją, peticijos Nr. 24484/97; 2007 m. sausio 25 d. sprendimas byloje E. prieš Austriją, peticijos Nr. 21949/03).

18. Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prižiūrimas, o šie praranda galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

19. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymo nustatytą vaikų paėmimo tvarką ir netinkamai vertino šeimos situaciją, kurią ieškovė grindžia išgalvotų melagysčių kratiniu, prasimanymais ir anoniminiais nepagrįstais pranešimais.

20. Apeliantai teigia, kad šiuo atveju teismas priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai tenkinęs pareiškimą išdavė leidimą paimti vaikus, kadangi į teismą pareiškėjas kreipėsi anksčiau, nei iš apeliantų buvo paimti nepilnamečiai vaikai.

21. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra šio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, kuria remiasi ir apeliantai, spręsdama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo procedūrą, aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinusi, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikto veiksmo patvirtinimas, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje.

23. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje ir 42 straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendimą paimti vaiką iš šeimos priima dviem atvejais: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Pirmuoju atveju valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba imasi skubių vaiko gelbėjimo veiksmų iš jam grėsmingos situacijos. Vaiko paėmimas pirmuoju atveju yra netaikomas, jei yra galimybė nustatyti vaikui laikinosios priežiūros priemones, paliekant jį jo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau perduodant jį giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, arba užtikrinant vaiko laikinąją priežiūrą jį galinčių prižiūrėti asmenų gyvenamojoje vietoje (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalis, 36⁴ straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skyrius, gavęs pranešimus apie daugkartinius galimus vaiko teisių pažeidimus apeliantų šeimoje, vadovaudamasi VTAPĮ 36 straipsniu, atliko nepilnamečių vaikų A. P. ir M. P. situacijos vertinimą (Nr. 4VSV-34; Nr. 4VSV-60). Vertinant vaikų apsaugos poreikį, nustatyti šie rizikos veiksniai: 26.1. vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos (rizikos veiksnys nustatytas motinai); 26.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių irtai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai (rizikos veiksnys nustatytas motinai); 26.4. vaiko gyvenimo sąlygos (buities, gyvenamosios aplinkos (būsto) veiksniai) kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o vaiko atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos arba neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą ir (ar) gyvybę (rizikos veiksnys nustatytas motinai); 26.10. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai (rizikos veiksnys nustatytas abiem tėvams); 26.9. vaiko gyvenamojoje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, kurie galimai kelia ar gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar normaliai raidai (rizikos veiksnys nustatytas motinai).

25. Socialines paslaugas teikiančių specialistų teigimu apeliantų šeimoje situacija iš esmės nesikeičia ir nuo 2018 m. tik blogėja, kadangi nepilnamečių vaikų motina atsisako bet kokios pagalbos ir neigia jos poreikį. Skyrius 2023 m. gruodžio 19 d. reaguodamas į policijos pareigūnų informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, apsilankęs nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ir apsilankymo metu nustatęs, kad J. J. buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau tikrintis girtumą atsisako, buvo agresyvi, nuolat šaukė ir grasino, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į nustatytus rizikos veiksnius nuo 2023 m. gruodžio 19 d. nepilnamečius vaikus A. ir M. P. laikinai apgyvendino jų senelio R. G. gyvenamojoje vietoje. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys 2023 m. gruodžio 19 d. vaikų laikino apgyvendinimo aktai Nr. 4VLA-923 ir Nr. 4VLA-924.

26. 2024 m. sausio 10 d. teismui buvo pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba įgalioto Kauno skyriaus pareiškimas išduoti leidimą paimti vaikus iš motinos J. J. ir I. P.. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 12 d. gavus pranešimą Nr. 4VTP-73, išaiškėjo, jog nepilnamečių vaikų senelis R. G. pažeidė vaiko laikino apgyvendinimo taisykles ir grąžino vaikus motinai į nesaugią aplinką, todėl 2024 m. sausio 12 d. ir sausio 18 d. nepilnametės vėl buvo paimtos iš šeimos ir laikinai apgyvendintos (duomenys neskelbtini) (dok Nr. 10726, priedai Nr. 4VLA-37 ir 4VLA-48). Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju leidimo paimti vaikus išdavimo procedūra nebuvo pažeista, nes valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba į teismą dėl savo sprendimo patvirtinimo, t. y. leidimo paimti vaikus išdavimo, kreipėsi jau paėmusi vaikus iš nesaugios šeimos aplinkos. Ir nors senelis R. G. šio proceso eigoje pažeidė vaiko laikino apgyvendinimo taisykles ir grąžino vaikus motinai, tačiau Tarnybos Skyrius nedelsiant ėmėsi veiksmų, siekdamas pakartotinai užtikrinti nepilnametėms saugią aplinką, ir vaikai vėl buvo paimti iš šeimos ir apgyvendinti Vaiko gerovės centre, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad senelio savavališkas trumpalaikis vaikų grąžinimas motinai nesudaro pagrindo vertinti, jog buvo pažeista vaikų paėmimo iš nesaugios šeimos aplinkos tvarka. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo remtis ir apeliantės nurodoma kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, nes nagrinėjamos bylos ir skundžiamoje nutartyje nurodytų bylų faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nėra tapačios.

27. Apeliantų teigimu, teismas pažeidė proceso kalba, kadangi I. P., kuris yra (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai nebuvo išversti į jo gimtąją kalbą, o procese dalyvavo rusų kalbos vertėjas, nors rusų kalba nėra gimtoji I. P. kalba.

28. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CPK 11 straipsnyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.

29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išplėtotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte įtvirtintos asmens teisės nemokamai naudotis vertėjo pagalba aiškinimas baudžiamosios justicijos kontekste mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinas ir civiliniam procesui. Asmens teisė naudotis vertėjo paslaugomis reiškia teismo pareigą užtikrinti, kad teismo posėdžio metu būtų verčiama į asmeniui, nemokančiam valstybinės kalbos, pakankamai gerai suprantamą kalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vadovaujantis CPK 582 straipsniu, pareiškėjo prašymas išnagrinėtas žodiniame teismo posėdyje 2024 m. sausio 25 d., jame dalyvaujant rusų kalbos vertėjai. Pažymėtina, kad suinteresuotus asmenis byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 5 d. sprendimais paskirta advokatė Kristina Česnauskienė, kuri teismui pateiktame atsiliepime prašė teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš rusų kalbos dalyvavimą. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad I. P. savo paaiškinimus skyriaus specialistams teikė rusų kalba. Socialinių paslaugų centro 2023 m. rugpjūčio 31 d. rašte taip pat pažymima, kad suinteresuotų asmenų namuose su A. P. ir toliau bendraujama tik rusų kalba. Teismui posėdžio metu teismui pasiteiravus apelianto I. P., jis patvirtino, kad laisvai supranta rusų kalbą, taip pat patvirtino, kad yra susipažinęs su bylos medžiaga, jos pagarsinti neprašė. Apeliantas I. P. rusų kalba laisvai bei išsamiai dėstė savo poziciją, teikė paaiškinimus apie bylos aplinkybes. Nei pats I. P., nei jo atstovė nepateikė teismui prašymų, skundų ar pretenzijų dėl vertimo į jam suprantamą kalbą.

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad procesinės teisės normos, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo išdavimo, nebuvo pažeistos. Nagrinėjamoje byloje I. P. buvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis – t. y. teismo posėdžiuose dalyvavo vertėja, kuri vertė teismo ir visų posėdyje dalyvaujančių asmenų pasisakymus iš lietuvių į rusų kalbą ir atvirkščiai. Aplinkybę, kad rusų kalba I. P. buvo suprantama ir priimtina, patvirtina bylos medžiaga. Be to, iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad suinteresuotas asmuo I. P. posėdyje laisvai dėstė savo poziciją, kokių nors komunikavimo sunkumų neįvardijo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas užtikrino, kad I. P. teismo posėdžio metu būtų verčiama į jam suprantamą kalbą, todėl apeliantų argumentus dėl pažeistų proceso kalbos taisyklių atmeta kaip nepagrįstus.

32. Vertinant apeliantų argumentą, kad I. P. procesiniai dokumentai nebuvo išversti į jam suprantamą kalbą, pažymėtina, kad remiantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Pagal kasacinio teismo aiškinimą tais atvejais, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai.

33. Kaip jau minėta procese tiek J. J., tiek I. P. atstovavo advokatė Kristina Česnauskienė, kuri šalių vardu teikė atsiliepimą, prašymus teismui. Todėl apeliantų argumentas, kad teismo nutartis naikintina tuo pagrindu, kad I. P. procesiniai dokumentai nebuvo įteikti (duomenys neskelbtini) kalba, tuo apribojant I. P. galimybę gintis procese, laikytini nepagrįstais. Apeliantui buvo suteiktos galimybės naudotis visomis procesinėmis teisėmis, t. y. užtikrintas vertėjo dalyvavimas, jo interesus atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas, mokantis lietuvių kalbą. Todėl vertinant procesą kaip visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad I. P. dėl kalbos barjero negalėjo veiksmingai, realiai įgyvendinti savo procesinių teisių ar buvo nepakankamai įtrauktas į su juo susijusių sprendimų priėmimo procesą.

34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis parašyta remiantis tik pareiškėjo pareiškimu, plačiau neanalizuojant nei rašytinių dokumentų, nei šalių paaiškinimų, todėl laikytina, kad byla išnagrinėta neišsamiai, šališkai ir tendencingai.

35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantų šeima skyriui žinoma jau nuo 2018 m. Per laikotarpį nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. nustatyta 13 galimų nesmurtinių ir 3 galimų smurtinių nepilnamečių vaikų A. ir M. P. teisių pažeidimų. J. J. bei I. P. šeimai Kauno rajono socialinių paslaugų centre laikotarpiais nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2028 m. lapkričio 19 d. nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. liepos 23 d., nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. sausio 3 d., o Kauno miesto socialinių paslaugų centre laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. teikti atvejo vadybos procesai. Bylos medžiaga patvirtina, kad skyrius nuo 2018 m. nuosekliai tikrino gaunamą informaciją, lankėsi J. J. gyvenamojoje vietoje, kuri dažnu atveju skyriaus specialistų neįsileisdavo, kviečiama atvykti į skyrių nevykdavo, neatvykimo priežasčių nenurodydama. Skyrius rinko papildomus duomenis, tiek iš A. P. ugdymo įstaigos, tiek iš apeliantų gyvenamosios vietos seniūnijos, gydymo įstaigos bei policijos pareigūnų. Atliko nepilnamečių vaikų situacijos vertinimus 2023 m. balandžio 20 d. Nr. 2VSV-1102, 2023 m. balandžio 21 d. Nr. 2VSV-1110; 2023 m. rugsėjo 29 d. Nr. 4VSV-3746, Nr. 4VSV-3747; 2023 m. spalio 20 d. Nr. 4VSV-4003, Nr. 4VSV-4004; 2024 m. sausio 4 d. Nr. 4VSV-34, Nr. 4VSV-60 bei atsižvelgiant į nustatytus rizikos veiksnius, priėmė sprendimus taikyti laikinąsias priežiūros priemones, koordinavo šeimos atvejo vadybos procesą, teikiant socialinės priežiūros paslaugas. Šeimai buvo sudaryti pagalbos planai 2023 m. sausio 13 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. liepos 19 d., 2023 m. rugsėjo 11 d. ir 20-21 d. Vykdytos atvejo vadybos peržiūros, tačiau situacija iš esmės nesikeičia, vaiko teisių pažeidimai šeimoje kartojasi, apeliantų namuose nėra užtikrinama mažamečiams vaikams saugi ir stabili aplinka. Apeliantai nebendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų centro specialistais, neįsileidžia į namus, kviečiami neatvysta ir nesudaro galimybės specialistams aptarti vaikų situaciją bei galimus sprendimus, siūlomos pagalbos atsisako, nevykdo įgaliotų pareigūnų įpareigojimų, kliudo įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas bei nesutinka priimti ir mobiliosios komandos pagalbos. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. spalio 30 d. taikyta laikinosios priežiūros priemonė nebuvo veiksminga.

36. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįtai rėmėsi visomis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantai iš esmės pakeitė savo elgesį, byloje nepateikta. Priešingai, po 2023 m. gruodžio 19 d. taikyto nepilnamečių vaikų laikino paėmimo, seneliui pažeidus taikytą priemonę ir grąžinus vaikus jų tėvams, situacija apeliantų šeimoje nepakito. Skyrius iš A. P. ugdymo įstaigos gavo informaciją, kad mergaitės klasės vadovo teigimu, situacija blogėja, nuo mergaitės sklinda ne tik rūkalų, bet ir šlapimo kvapas, mergaitė į mokyklą atvyksta nešvari ir smirdinti. Mokyklinio autobuso vairuotojas tą savaitę 2 kartus lydėjo mergaitę namo, nes niekas neatėjo jos pasitikti. A. vairuotojui yra sakiusi, kad kai mama ją lydi ar pasiima nuo sustojimo, M. palieką vieną namuose.

37. 2024 m. sausio 17 d. policijos pareigūnai informavo Skyrių apie tai, kad J. J., būdama akivaizdžiai neblaivi, jai nustatytas 1,37 promilių neblaivumas, kilusio konflikto metu tyčia virtuviniu peiliu dūrė neblaiviam sugyventiniui A. V. į dešinės kojos šlaunies priekinę dalį, tokiais veiksmais padarydama durtinę-pjautinę žaizdą. Tuo metu nepilnamečių tėvui I. P., taip pat nustatytas 1,23 promilių neblaivumas. Tuo tarpu mažametė M. P. 2024 m. sausio 17 d GMP brigados pristatyta į LSMUL Kauno klinikas. 2024 m. sausio 18 d. LSMU Kauno klinikų medicininiame dokumentų išraše/siuntime pažymima, kad dėl galimo sušalimo ir netinkamos priežiūros kūdikiui M. P. suteikta medicininė pagalba. Vaiko gyvybei ir sveikatai kilo realus pavojus. Kūdikis paguldytas į KMUK intensyvios terapijos skyrių. Medicininiame dokumente fiksuojami vaiko nepriežiūros požymiai (tarpvietė paraudusi, iššutusi, matomos žaizdelės ant šlaunų paviršių, rūbai nešvarūs).

38. 2024 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) informavo Skyrių apie tai, kad A. P. atvyko su stipriu dūmų ir šlapimo kvapu, rūbeliai nešvarūs, apatiniai nešvarūs, išteplioti fekalijomis. Mergaitė atvyko išskustais prie kaktos plaukais, kuriuos, pagal vaiko žodžius, jai išskuto motina. Centro darbuotojoms ji pasakojo apie smurtą namuose, apie motinos pykčio protrūkius, nurodė, kad, kai ji neklauso, mama ją muša per veidą ir per užpakalį, o kai sesuo M. verkia, ją muša per užpakalį. Taip pat pasakojo, kad mama vartoja alkoholį, apie atvirus motinos lytinius santykius su vyrais, nurodė, kad namuose būna muštynės, kraujo, tuomet mergaitė bijo. A. teigimu, mama jai ir sesei kartais pamiršta duoti valgyti. Mergaitė kartais miega pas senelį, tačiau jo namuose jai būna šalta ir senelis būna neblaivus. A. nurodė, kad su mama ir seserimi yra miegojusios miške. Mama ją kartais palieka vieną namuose ir kartu su sese kažkur išeina.

39. Atsižvelgiant į gautą informaciją apie galimą fizinį, psichologinį bei seksualinį smurtą A. P. ir M. P. atžvilgiu, 2024 m. sausio 18 d. skyrius kreipėsi į Kauno AVPK dėl galimo smurto ištyrimo, pagal pareiškėjo 2024 m. sausio 19 d. pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02273-24 pagal BK 163 straipsnį.

40. Nors apeliantė teigia, kad skyrius nepateikė jokių duomenų apie jos priklausomybę alkoholiui ar psichotropinėms medžiagoms, tačiau byloje esantys netiesioginiai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantai linkę piktnaudžiauti alkoholiu, tai patvirtina į jų gyvenamąją vietą ne kartą kviesti policijos pareigūnai, kurie fiksuodavo apeliantų neblaivumą ir neadekvatų elgesį, pačios nepilnametės A. P. nurodytos aplinkybės bei duomenys, gauti iš seniūnijos.

41. Šios nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad nepilnamečiams vaikams nėra užtikrinama saugi aplinka apeliantų šeimoje, vaikų tėvai netinkamai rūpinasi jų gerove, stokoja tėvystės įgūdžių, taiko netinkamus auklėjimo būdus, agresyviai elgiasi su savo nepilnamečiais vaiku, tokiu būdu keldami realų pavojų jų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Todėl apeliantų atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė pareiškėjo melagingais teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

42. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje rėmėsi CK 3.254 straipsnio 2 punktu, reglamentuojančiu vaiko laikinosios globos nustatymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš visos nutarties turinio matyti, jog teismas vadovavosi CK 3.254 straipsnio 3 punktu, tačiau galimai per klaidą nurodė 2-ą punktą. Toks procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti nutartį, nes dėl savo formalumo ir mažareikšmiškumo negalėjo lemti neteisingo bylos išsprendimo.

43. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą, visapusiškai įvertinęs byloje esančių duomenų visumą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaikų paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – stabilizuoti šeimos situaciją, padėti tėvams išspręsti turimas priklausomybes, nes vaikų paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikams saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis. Vaiko tėvai, pašalinę vaikams grėsmę keliančias aplinkybes, turi galimybę susigrąžinti paimtus vaikus.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė