Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-26 · Civilinė byla Nr. e2S-2396-560/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
e2S-2396-560/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12028-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
I. O.
Ieškovas
D. O.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2396-560/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12028-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.2.13. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. O. ieškinį atsakovei I. O. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir kitų su tuo susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo D. O. ieškinys atsakovei I. O. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir kitų su tuo susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba).

2. Kartu ieškinyje pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo nustatyti laikiną ieškovo D. O. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. O. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką, pagal kurią:

2.1 Ieškovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 15.00 val.;

2.2 Ieškovas bendrauja su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir per Naujuosius metus (sausio 1 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1 d.) iki 18.00 val. (poriniai ir neporiniai metai nustatomi pagal sausio 1 d. prasidedančius metus);

2.3 Ieškovas bendrauja su vaiku poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10.00 val. (poriniai ir neporiniai metai nustatomi pagal sausio 1 d. prasidedančius metus);

2.4 Ieškovas bendrauja su vaiku poriniais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val. (poriniai ir neporiniai metai nustatomi pagal sausio 1 d. prasidedančius metus);

2.5 Ieškovas bendrauja su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrą dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val. (poriniai ir neporiniai metai nustatomi pagal sausio 1 d. prasidedančius metus);

2.6 Ieškovas bendrauja su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. iki 10.00 val. (poriniai ir neporiniai metai nustatomi pagal sausio 1 d. prasidedančius metus);

2.7 Ieškovas bendrauja su vaiku kiekvienų metų tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.;

2.8 Ieškovas bendrauja su vaiku kiekvienais poriniais kalendoriniais metais vaiko gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.;

2.9 Ieškovas bendrauja su vaiku kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais sekančią dieną po vaiko gimtadienio ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena, iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.;

2.10 Ieškovas kiekvienais kalendoriniais metais moksleivių vasaros atostogų metu bendrauja su vaiku 14 (keturiolika) dienų nepertraukiamai, konkrečią šio bendravimo laiko pradžią raštu (elektroniniu paštu, trumpąja SMS žinute) suderina su atsakove ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tokio bendravimo pradžios. Ieškovas per šį 14 (keturiolikos) dienų nepertraukiamą bendravimo su vaiku laikotarpį turi teisę kartu su vaiku išvykti iš Lietuvos į užsienio valstybę, o atsakovė privalo išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms kartu su ieškovu;

2.11 Tomis dienomis, kai vaikas yra su motina, tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, suderinus su motina konkretų tokio bendravimo laiką. Motina privalo sudaryti sąlygas vaikui, kad toks bendravimas galėtų vykti;

2.12 Tomis dienomis, kai vaikas yra su tėvu, motina turi teisę neribotai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, suderinus su tėvu konkretų tokio bendravimo laiką. Tėvas privalo sudaryti sąlygas vaikui, kad toks bendravimas galėtų vykti;

2.13 Tėvas neturi teisės išsivežti vaiko iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui be motinos sutikimo; šio punkto išimtis galima tik esant rašytiniam (įskaitant el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) motinos pritarimui;

2.14 Motina neturi teisės išsivežti vaiko iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui be tėvo sutikimo, šio punkto išimtis galima tik esant rašytiniam (įskaitant el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) tėvo pritarimui;

2.15 Jei kurią nors dieną pagal grafiką tėvas ar motina turi bendrauti su vaiku, tačiau neturi objektyvios galimybės (dėl vaiko ar tėvų ligos, transporto sutrikimų, darbo grafiko pakeitimų ar panašiai) to padaryti, tai nedelsiant informuoja kitą šalį apie šias aplinkybes raštu (el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) ir suderina bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimus;

2.16 Atsižvelgdamos į vaiko interesus ir savo galimybes, šalys gali susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos;

2.17 Visi dėl bendravimo su vaiku tvarkos kylantys ginčai šalių sprendžiami geranoriškai, siekiant suderinti vaiko ir abiejų tėvų interesus.

Šalies argumentai

3. Ieškovas savo prašymą grindžia tuo, kad nuo 2023 m. gegužės 9 d. ginčo šalys faktiškai nustojo gyventi kartu. Nepilnametis šalių vaikas I. O. (gimusi (duomenys neskelbtini)) šiuo metu gyvena kartu su motina (atsakove) jos tėvams priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po atsakovės išvykimo gyventi atskirai, ji apribojo nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimą, neleidžia vaikui netrukdomai bendrauti su tėvu telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, draudžia ieškovui pasiimti vaiką tam, kad jie su vaiku pabūtų vieni, pakalbėtų, pažaistų, pasivaikščiotų ir pan.

4. Atsakovė atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per nustatytą terminą nepateikė (procesiniai dokumentai įteikti atsakovei asmeniškai 2023 m. rugsėjo 2 d.).

5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad vaiko tėvai D. O. ir I. O. nebuvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus sąrašą, tačiau Tarnybai yra žinomi. Šeimai buvo inicijuota atvejo vadyba, kurią nuo 2023 m. gegužės 30 d. vykdo LPF „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“ paskirtas atvejo vadybininkas. Nurodė, kad pokalbio telefonu metu atsakovė informavo, jog nesutinka su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, teigė, jog šiuo metu tėvas su vaiku bendrauja tik dalyvaujant jai. Tarnyba sutiko, kad reikalinga ir tikslinga nustatyti laikinąją tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, nes akivaizdu, kad tėvas pastaruoju metu itin mažai bendrauja su vaiku, be to, pasak atsakovės vaikas atpranta nuo tėvo, tačiau, Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į pačios nepilnametės gegužės mėnesį išsakytą nuomonę, ieškovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu neatitiktų mažametės interesų. Turima informacija patvirtina, jog abu tėvai pripažįsta, kad nuo gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. nuo 2023 metų gegužės mėnesio, tėvas su vaiku taip pat bendravo tik epizodiškai ir tik dalyvaujant motinai, todėl Tarnyba neturi pagrindo manyti, kad vaiko nuomonė yra pasikeitusi iš esmės ir daro pagrįstą prielaidą, kad vaikas dar nėra pasiruošęs vienas praleisti su tėvu kelias dienas nepertraukiamai ir galėtų tokioje situacijoje jaustis nepakankamai saugiai. Vaikui reikalingas pereinamasis laikotarpis saugiam santykiui su tėvu atkurti, todėl pradžioje jų susitikimai turėtų būti trumpalaikiai, pavyzdžiui, susitinkant keletui valandų porą kartų per savaitę, vėliau greta to įvedant ilgesnius susitikimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, nustatė laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko I. O. (vaiko) bendravimo tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos tokiomis sąlygomis:

6.1 Ieškovas D. O. bendrauja su vaiku kas antrą šeštadienį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos (ar, suderinus su jos motina I. O., iš kitos dukros buvimo vietos) šeštadienį 10.30-11.00 val. ir grąžindamas vaiką tą patį šeštadienį į vaiko gyvenamąją vietą 18.30-19.00 val.;

6.2 Ieškovas D. O. bendrauja su vaiku kas antrą sekmadienį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos (ar, suderinus su jos motina I. O., iš kitos dukros buvimo vietos) sekmadienį 10.30-11.00 val. ir grąžindamas vaiką tą patį sekmadienį į vaiko gyvenamąją vietą 18.30-19.00 val.

6.3 Pirmasis bendravimo šeštadienis ir sekmadienis pagal šios laikinos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktus yra 2023 m. rugsėjo 23 d. bei 2023 m. rugsėjo 24 d.

6.4 Ieškovas bendrauja su vaiku kiekvienų metų tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos (ar, suderinus su jos motina I. O., iš kitos dukros buvimo vietos) 10.30-11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 20.00 val.

6.5 Ieškovas D. O. su dukra I. O., atsižvelgiant į vaiko užimtumą, bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis šalių (tėvų) sutartomis dienomis. Kartu ieškovas turi pareigą pabendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis (per savaitę darbo dienomis ne mažiau kaip du kartus po pusvalandį, nebent vaikas norėtų bendrauti trumpiau ar nenorėtų bendrauti, sutarus dėl konkretaus laiko su vaiko motina). Atsakovė I. O. įpareigojama sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, netrukdyti bendravimui. Vaikui pageidaujant dar dažnesnio bendravimo, motina privalo sudaryti sąlygas vaikui, kad toks bendravimas galėtų vykti.

6.6 Tomis dienomis kai vaikas yra su tėvu, motina turi teisę neribotai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, suderinus su tėvu konkretų tokio bendravimo laiką. Tėvas privalo sudaryti sąlygas vaikui, kad toks bendravimas galėtų vykti.

6.7 Jei kurią nors dieną pagal grafiką tėvas turi bendrauti su vaiku, tačiau neturi objektyvios galimybės (dėl vaiko ar tėvų ligos, transporto sutrikimų, darbo grafiko pakeitimų ar panašiai) to padaryti, tai nedelsiant informuoja atsakovę apie šias aplinkybes raštu (el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) ir suderina bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimus.

6.8 Nustatyti, kad esant ginčo šalių (tėvų) raštiškam susitarimui (el. paštu, sms žinutėmis ar kitų elektroninio ryšio priemonių pagalba) gali būti nukrypstama nuo minėtos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

7. Teismas nurodė, kad klausimas dėl nuolatinės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, todėl šioje proceso stadijoje teismas tik preliminariai vertina su šalių prašymais dėl laikinos ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos susijusius duomenis. Ieškovas D. O. ir atsakovė I. O. yra nepilnamečio vaiko I. O., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, ginčo šalys yra sutuoktiniai, byloje sprendžiamas šalių santuokos nutraukimo ginčas, šalys gyvena skyriumi, vaikas šiuo metu gyvena su motina. Iš teismui šioje proceso stadijoje pateiktų duomenų matyti ir tikėtina, kad tarp ginčo šalių yra (kyla) įvairūs tarpusavio ginčai dėl ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku, tai patvirtinta šalių procesiniuose dokumentuose, prieduose, Tarnybos išvadoje ir kartu su išvada pateiktuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai, todėl būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti laikiną vaiko bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu dėl vaiko interesų. Motina savo pozicijos nusprendė teismui dėl pareikšto prašymo nenurodyti, tačiau tai bet kuriuo atveju nepaneigia būtinybės stiprinti ir puoselėti kartu ir skyrium gyvenančio tėvo ryšį bei bendravimą su savo nepilnamečiu vaiku, motina (kad ir būtų konfliktiški (sudėtingi) tarpusavio santykiai su vaiko tėvu) turi tam padėti, nedaryti kliūčių, padėti vaiko tėvui atstatyti ryšį su vaiku, jeigu jis šiuo metu susilpnėjęs. Tarnyba pateikė tam tikrų duomenų teismui, kad šiuo metu vaiko ir tėvo ryšis yra susilpnėjęs, vaikas dar nėra pasiruošęs vienas praleisti su tėvu kelias dienas nepertraukiamai ir galėtų tokioje situacijoje (pagal siūlomą laikiną bendravimo tvarką) jaustis nepakankamai saugiai. Tarnybos vertinimu, vaikui reikalingas pereinamasis laikotarpis saugiam santykiui su tėvu atkurti, todėl pradžioje tėvo ir dukros susitikimai turėtų būti trumpalaikiai. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su Tarnybos išvada. Teismo vertinimu, ši laikina bendravimo tvarka yra pakankama, kad laikinai sureguliuoti situaciją kol bus išspręstas šalių ginčas.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atsakovė I. O. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir nustatyti šią laikiną ieškovo D. O. (tėvo) ir nepilnamečio vaiko I. O. (vaiko) bendravimo tvarką:

8.1 Tėvas bendrauja su vaiku dalyvaujant I. O. (toliau - Motina) porinių savaičių šeštadieniais, vaiko gyvenamojoje vietoje arba paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas vaiką tą patį šeštadienį į vaiko gyvenamąją vietą 15.00 val.

8.2 Tėvas bendrauja su vaiku dalyvaujant Motinai, porinių savaičių sekmadieniais, vaiko gyvenamojoje vietoje arba paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos sekmadienį 11.00 val. ir grąžindamas vaiką tą patį sekmadienį į vaiko gyvenamąją vietą 15.00 val.

8.3 Tėvas bendrauja su vaiku dalyvaujant Motinai kiekvieną ketvirtadienį, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos, arba vaiko gyvenamojoje vietoje, kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 19 val.

8.4 Tėvas bendrauja su vaiku dalyvaujant Motinai, kiekvienų metų tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), vaiko gyvenamojoje vietoje arba pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 15.00 val.

8.5 Tėvas, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis šalių (tėvų) sutartomis dienomis. Kartu Tėvas įsipareigoja pabendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis (per savaitę darbo dienomis ne mažiau kaip du kartus po pusvalandį, nebent vaikas norėtų bendrauti trumpiau ar nenorėtų bendrauti, sutarus dėl konkretaus laiko su vaiko motina). Motina įsipareigoja sudaryti sąlygas Tėvui bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, netrukdyti bendravimui.

8.6 Vaiko gimimo diena, t.y. (duomenys neskelbtini), Tėvas bendrauja su vaiku dalyvaujant Motinai ne mažiau kaip keturias valandas, bendravimo laiką iš anksto raštu suderinus tarp šalių likus ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas.

8.7 Jei kurią nors dieną pagal grafiką tėvas turi bendrauti su vaiku, tačiau neturi objektyvios galimybės (dėl vaiko ar tėvų ligos, transporto sutrikimų, darbo grafiko pakeitimų ar panašiai) to padaryti, tai nedelsiant informuoja atsakovę apie šias aplinkybes raštu (el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) ir suderina bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimus.

8.8 Nustatyti, kad esant ginčo šalių (tėvų) raštiškam susitarimui (ei. paštu, sms žinutėmis ar kitų elektroninio ryšio priemonių pagalba) gali būti nukrypstama nuo minėtos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, susitarti dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

9. Nurodė, kad iš esmės neprieštaraudama tėvo bendravimui su vaiku, turi pirmoje eilėje vertinti vaiko interesus. Net ir gyvenant santuokoje, ieškovas niekada neleisdavo laiką su vaiku nedalyvaujant atsakovei. Jis neturi tam reikalingų įgūdžių, vaikas dėl adenoidų hipertrofijos III stadijos turi specifinių poreikių, reikalinga akylesnė priežiūra. D. O. nuo 2023 m. gegužės 9 dienos su dukra buvo susitikęs gal šešis, septynis kartus, visi susitikimai vyko atsakovei dalyvaujant, vaikas nenori su juo pasilikti vienas. Šiuo metu ryšys tarp tėvo ir dukters yra praktiškai nutrukęs ir reikia laiko jam atstatyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemonei ir nustatė laikiną jo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

12. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

13. Iš atskirojo skundo matyti, jog atsakovė iš esmės neprieštarauja tam, kad teismas nustatė laikiną ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. Atskiruoju skundu apeliantė prašo pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovo bendravimo tvarką pakeisti ir nustatyti tokią tvarką, kad ieškovas su vaiku bendrautų tik dalyvaujant atsakovei. Apeliantės teigimu, ieškovas niekada neleisdavo laiko su vaiku nedalyvaujant atsakovei, jis tam neturi reikalingų įgūdžių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje svarbu yra tai, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, todėl ieškovas turi teisę į savarankišką bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas negebėtų bendrauti su vaiku nedalyvaujant atsakovei. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad šiuo metu vaiko ir tėvo ryšis yra susilpnėjęs, yra būtinybė stiprinti ir puoselėti kartu ir skyrium gyvenančio tėvo ryšį bei bendravimą su savo nepilnamečiu vaiku. Šalys gali tarpusavy nuspręsti, kad atsakovė dalyvaus ieškovui susitinkant su šalių nepilnamečiu vaiku, tačiau nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri draustų ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku be atsakovės nedalyvavimo yra neproporcingas ieškovo teisių varžymas. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad vaikas turi adenoidų hipertrofiją nepaneigia ieškovo, kaip vaiko tėvo, teisės bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga nenustatė, jog pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku prieštarautų vaiko interesams, ar kad egzistuotų pagrindas, leidžiantis apriboti ieškovo savarankišką bendravimą su nepilnamečiu vaiku.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, dėl ko jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovės I. O. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius