Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-8070-583/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01062-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 51.4; 55.1.3 (S)

2024 m. gegužės 7 d.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2024 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „SMMC“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas N. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 24S73928 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas) bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą išduoti Leidimą, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 11 d.

Sprendime Migracijos departamentas nurodo, kad UAB SMMC“ darbo sutarties su pareiškėju nesudarė, kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba, o nuo 2024 m. vasario 8 d. vykdo individualią veiklą.

Migracijos departamentas sprendė, kad N. Z., kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „SMMC“, sudarantis 1386 Eur. Kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, pareiškėjas UAB „SMMC“ nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui ankščiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimai laikinai gyventi, pareiškėjas nuo 2024 m. vasario 8 d. vykdo individualią veiklą ir tai leidžia daryti išvadą, jog asmens ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai.

Akcentuojama, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, kadangi ketino dirbti UAB ,,SMMC“ elektromontuotojo padėjėju, kadangi turi 4 klasės elektriko profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjas paaiškina, kad tarp jo ir UAB „SMMC“ nuotoliniu būdu buvo sudaryta darbo sutartis. Teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi jis sąžiningai nurodė, kad ketina dirbti UAB ,,SMMC“ elektromontuotojo padėjėju ir gauti už darbą reguliarias pajamas bei pagrįstai tikėjosi, kad būsimasis darbdavys, pateikęs Migracijos departamentui įsipareigojimą įdarbinti jį ne trumpesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui ir mokėti jam 1386 Eur darbo užmokestį, lygiai taip pat kaip ir jis, laikysis savo įsipareigojimų ir įdarbins pareiškėją.

Pareiškėjas neginčija, kad leidimas laikinai gyventi Nr. 24S73928 jam buvo įteiktas 2023 m. rugsėjo 28 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Kirgizijoje, o į Lietuvą atvyko tik 2024 m. vasario 8 d. Tačiau pažymi, kad dar prieš atvykstant į Lietuvą, taip ir atvykus, kreipėsi į darbdavio UAB „SMMC“ atstovę dėl sutarto darbo. UAB „SMMC“ atstovė informavo pareiškėją, kad darbo sutartimi sulygto darbo suteikti negali, nes darbo nėra bei, kad bendrovė susiduria su sunkumais yra ties likvidavimo riba. Taip pat atstovė pasiūlė pareiškėjui iki 2024 m. kovo mėn. 31 d. atostogauti ir atostogų metu ieškotis kito darbo, bei pažadėjo ir užtikrino oficialiai įforminti pareiškėjo atostogas.

Dėl šios priežasties pareiškėjas, tam, kad turėti pakankamai lėšų pragyvenimui, pradėjo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą ir kartu ieškotis kito darbo ir darbdavio pagal savo turimą profesiją.

Pareiškėjas pažymi, kad jis dėjo ir deda visas pastangas, tam, kad kiek įmanoma skubiau pakeisti darbdavį ir įsidarbinti ir tokiu būdu turėti pakankamas pragyvenimo lėšas ir reguliarias pajamas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui, kaip užsieniečiui, menkai žinančiam valstybinę kalbą, skubiai pakeisti darbą ir darbdavį yra nelengva. Dėl šios priežasties pareiškėjas lygiagrečiai su darbo paieškomis tęsia keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Svarbu pažymėti, kad papildomai vykdoma pavėžėjo/kurjerio veikla leidžia jam kas mėnesį turėti reguliarias pajamas (tiksli pajamų suma bus žinoma, deklaravus pajamas už 2024 m. ir sumokėjus visus mokesčius).

Nurodo, kad Migracijos departamentas iš anksto nepranešė pareiškėjui apie tai, jog jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nesuteikė jam galimybės pateikti paaiškinimus, nesuteikė protingo termino šiems trūkumams pašalinti ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Gero administravimo principo nesilaikymas, be kita ko, nesuteikimas asmeniui galimybių pateikti paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su priimamu jo atžvilgiu sprendimu, yra pakankamas pagrindas viešojo administravimo subjekto sprendimą pripažinti neteisėtu. Gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam.

Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, tačiau jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).

Taigi, Migracijos departamentas šiuo atveju nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, prieš priimdamas Sprendimą, neatskleidė jam gautos informacijos, nesuteikė pareiškėjui jokios galimybės paaiškinti situacijos, neapklausė nesąžiningo darbdavio, o tik atsiuntė jam jau priimtą Sprendimą.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, vadovaudamasis gero administravimo principu, turėjo prieš priimdamas Sprendimą, suteikti galimybę pareiškėjui pateikti paaiškinimus ir susiklosčius tokiai objektyviai ir nuo pareiškėjo valios niekaip nepriklausiusiai situacijai, leisti pareiškėjui ištaisyti trūkumus ir surasti naują darbdavį, todėl leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra neproporcinga priemonė pareiškėjo atžvilgiu.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 24S73928 nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760287378, galiojantį iki 2025-09-11, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

2023 m. kovo 5 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui Leidimą Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytais pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. rugsėjo 11 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760287378, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 11 d., asmeniui įteiktas 2023 m. rugsėjo 28 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Kirgizijoje.

Migracijos departamentas gavo iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2024 m. kovo 1 d. raštą Nr. 9K-11028, kad Sodros duomenimis minėtas užsienietis UAB „SMMC“ nėra įdarbintas ir nėra įsidarbinęs jokioje kitoje įmonėje, ir nuo 2024 m. vasario 8 d. vykdo individualią veiklą.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, 2023 m. rugsėjo 28 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Kirgizijoje ir atvykęs į Lietuvos Respubliką, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, nuo 2024 m. vasario 8 d. asmuo vykdo individualią veiklą, konstatuotina, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir darbo sutartis su asmeniu nebuvo sudaryta.

Visų pirma, pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu. Vadovaujantis jo ir darbdavio pateiktais dokumentais buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, t. y. pareiškėjo tikslas darbas Lietuvoje, o darbdavys įsipareigoja, kad jis bus įdarbinta ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Tačiau atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, įmonėje nedirbo, nes su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, todėl negavo ir sulygto darbo užmokesčio. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nurodydamas, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes užsienietis nedirba įmonėse, o nuo 2024 m. vasario 8 d. vykdo individualią veiklą.

Akcentuojama, kad iš pareiškėjo pridėto elektroninio bilieto matyti, kad jis atvyko į Lietuvą 2024 m. vasario 8 d., ir iš kart pradėjo vykdyti individualią veiklą. Kas patvirtina Migracijos departamento padarytą pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pateikė duomenis neatitinkančius tikrovės – neketino dirbti Bendrovėje, pasirašyti darbo sutartį ir gauti darbo užmokestį. Pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas yra 2024 m. vasario 15 d., tačiau iš jo neaišku su kuo pareiškėjas susirašinėja ir ar tikrai darbdavys atsisakė su juo pasirašyti darbo sutartį. Net ir susiklosčius skunde nurodytai situacijai, kai darbdavys atsisako pasirašyti darbo sutartį, užsienietis apie tokius pasikeitimus privalo informuoti Migracijos departamentą.

Migracijos departamento vertinimu jis pagrįstai nustatė, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės nepaneigė ir pats pareiškėjas, jis tik deklaratyviai nurodo, kad jam užtenka pajamų iš jo vykdomos individualios veiklos. Prie skundo nėra pateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyvenimui ir tos pajamos yra reguliarios. Pažymima, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Iš to seka, kad pareiškėjas negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Taigi, Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Migracijos departamento teigimu Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui (užsieniečiui) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai reglamentuojami Įstatymo 40 straipsnyje. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.).

2023 m. rugsėjo 5 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. rugsėjo 11 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760287378, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 11 d., asmeniui įteiktas 2023 m rugsėjo 28 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Kirgizijoje.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (t. y. nepateikė Migracijos departamentu prašymo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos, priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 25 d. pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2307-LLG-2948, nurodydamas, kad ketina dirbti elektriku Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas). UAB „SMMC“, numatomas darbo užmokestis 1386 Eur. Tarpininkavimo rašte Nr. 20230711-125764 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) UAB „SMMC“ nurodė, kad N. Z. bus įdarbintas elektriku, ekonominės veiklos rūšis – elektros įrangos remontas (3314), numatoma pareiškėjo įdarbinimo data yra 2023 m. rugsėjo 4 d., mokamas ne mažesnis 1386 Eur darbo užmokestis.

2024 m. kovo 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu Nr. 14VR-623 pateikė informaciją, kad vykdant migracinių procesų stebėseną ir kontrolę Vilniaus mieste buvo nustatyta, kad Kirgizijos Respublikos piliečiui N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760287378, galiojantis nuo 2023-09-11 iki 2025-09-11 (tarpininkaujant UAB „SMMC“, į. k. 305625546). Sodros duomenimis minėtas užsienietis UAB „SMMC“ nėra įdarbintas ir nėra įsidarbinęs jokioje kitoje įmonėje, ir nuo 2024 m. vasario 8 d. vykdo individualią veiklą.

Migracijos departamentas, 2024 m. kovo 6 d. patikrinęs Sodros informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatė, kad pareiškėjas su Bendrove darbo sutarties nesudarė, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) ir 5 punktu (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (nustatyta, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta), priėmė Sprendimą, kuriuo Leidimą panaikino.

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidaujantis pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, pateikia Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją). Minėto teisinio reglamentavimo sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo pareigą įsidarbinti pas tą darbdavį ir tų darbo funkcijų vykdymui, kurios buvo nurodytos Tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį ar darbo funkcijas galėjo tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą. Teikdamas Prašymą ir jame pažymėdamas varnele atitinkamą sąlygą, pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog jis turi informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Prašymo.

Kaip jau paminėta, vienas iš ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindų yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Iš byloje teikiamų duomenų nustatyta, kad UAB „SMMC“ darbo sutarties su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nesudarė. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba, tačiau, SODRA duomenimis, nuo 2024 m. vasario 8 d. vykdo individualią veiklą.

Įstatymo 50 straipsnio (Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai) 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Migracijos departamentas, patikrinęs SODRA informacinėje sistemoje duomenis apie pareiškėjo įdarbinimą, nustatė, kad UAB „SMMC“ darbo sutarties su pareiškėju nesudarė. Taigi iš cituojamo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad aplinkybės, jog UAB „SMMC“ su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo metu egzistavusiais duomenimis, kad darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad jis niekaip negalėjo numatyti, kad darbdavys, nevykdys savo įsipareigojimų ir jo neįdarbins, o taip pat niekaip negalėjo įtakoti arba priversti darbdavį jį įdarbinti. Teigia, kad darbo santykių realumą patvirtina ir susirašinėjimas SMS žinutėmis.

Šiuos teiginius teismas laiko teisiškai nereikšmingais. Pirmiausia, nėra jokių faktinių duomenų su kuo apskritai vyko susirašinėjimas SMS žinutėmis, ar tai buvo įgaliotas darbdavio atstovas. Be to, žinučių turinys yra bendro pobūdžio, nepagrindžiantis jokių faktinių duomenų. Kita vertus, šios aplinkybės nešalina faktinio imperatyvaus Įstatyme numatyto Leidimo panaikinimo pagrindo, o būtent kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta. Tai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir susiklosčiusios situacijos vertinimo, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas ir teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus, ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant Sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai.

Pasisakant dėl kitų Leidimo panaikinimo pagrindų, numatytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte pažymėtina, kad užsieniečiui (pareiškėjui) tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo reikalavimus ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas, akto redakcija galiojanti nuo 2024 m. sausio 15 d.), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-22, 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Migracijos departamento teismui pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas Bendrovėje iš vis ir tarpininkavimo rašte nurodyto mokėtino mėnesinio darbo užmokesčio – 1386 Eur nėra gavęs ir negauna. SODRA išraše apie draudėjus yra padarytas įrašas, kad N. Z. vykdo individualią veiklą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie jo gautas pajamas.

Taigi įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo mokamas darbo užmokestis, jo pajamos iš individualios veiklos nėra žinomos, o tai neatitiko UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo).

Užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur. Bylos duomenimis, pareiškėjas negavo Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

Pažymėtina ir tai, kad šias aukščiau nurodytas išvadas dėl duomenų neatitinkančių tikrovės pateikimo pagrindžia tai, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m. vasario 8 d. reisu Stambulas – Vilnius 11:05 val. (pareiškėjo teikiamo lėktuvo bilieto duomenys) ir pagal 2024 m. kovo 6 d. SODRA pažymoje fiksuotus duomenis, 2024 m. vasario 8 d. (atvykimo dieną) pradėjo vykdyti individualią veiklą. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo tikrieji ketinimai buvo ne darbas Bendrovėje, o individualios veiklos vykdymas, kurios vykdymui jam leidimas nebuvo išduotas.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas trimis savarankiškais pagrindais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

LVAT, aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiam tikslui; šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus Pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo N. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.