- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-1543-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01125-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- K. Š.
- Atsakovas
- R. M. R.
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-753/2015 pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei R. M. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės R. M. R. priešieškinį ieškovui K. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas K. Š. pateikė teismui ieškinį atsakovei R. M. R., kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 300 Lt turtinę ir 2000 Lt neturtinę žalą už neatitinkančių tikrovės, ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimą, 5 proc. metinių palūkanų už- priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t1, b.l. 2-7).
Nurodė, kad 2014-05-13 „ (duomenys neskelbtini)“ televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“ kalbinta atsakovė R. R. teiginiai „priteista, kad padarytų kelią“, „tau priteista penkiolika tūkstančių, „su A. du metus teisėsi su bobela ir ta sveikatą prarado per šitą“ pateikė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią, garbę ir orumą žeminančią informaciją. Teiginiai nėra pagrįsti jokiais tikrais faktais. Su kaimynais teisminių ginču nėra turėjęs, nėra priteista penkiolikos tūkstančių, nėra teismo įpareigotas pastatyti kelią. Atsakovė reportaže ieškovą kelis kartus pavadino „debilu“, „nesveiku“, „iškrypėliu“. Tokiu būdu charakterizuodama ieškovą itin neigiamai, kaip visų bendruomenės gyventojų nemėgstamą, psichiškai nesveiką, turintį seksualinių nukrypimų, pakirsdama pasitikėjimą ieškovu ir viešai pažemino jo gerą vardą, garbę ir orumą, pažeidė visuomenės geros moralės normas. Dėl atsakovės išsakytų teiginių ieškovas tapo apkalbų, pajuokos objektu, juo pradėjo nepasitikėti kaimynai, dėl ko jis prastai jaučiasi, pradėjo vengti žmonių, patyrė gėdos jausmą, paūmėjo liga (trišakio nervo uždegimas), pakilo kraujo spaudimas, sutriko miegas, normalus širdies ritmas, turėjo kreiptis į advokatus ir patyrė išlaidų dėl paneigimo surašymo.
Byloje atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti 2100 Lt turtinę ir 3000 Lt neturtinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 20-22). Nurodo, kad prieš 6 metus su sūnumi ir kaimynais sutvarkė „smetoniško“ kelio tęsinį, kuriuo naudojasi nuo 1971 metų. Šis vietinės reikšmės bendrojo naudojimo kelias eina įstrižai per ieškovo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Kelias priklauso valstybinės žemės fondui ir paikėjimo teise priklauso Kaišiadorių rajono savivaldybei. Kelią ieškovas kelis kartus užarė. 3 kartus užardamas kelią ieškovas žinojo, kad jis savo tyčiniais veiksmais viešai žemina keliu besinaudojančių asmenų garbę ir orumą. Per visą laikotarpį gyvena baimėje ir nežinomybėje. Atsakovė bijo, kad per užartą kelią negalėjo ir negalėtų atvykti vaikai, pažįstami, bijo staiga susirgti. Teismų sprendimais nustatyta, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižais klypo Nr. (duomenys neskelbtini) einantis 4 metrų bendrojo naudojimo kelias, šis bendrojo naudojimo kelias į K. Š. natūra grąžintą žemės plotą nebuvo įskaičiuotas. Tačiau ir po teismų sprendimų ieškovas laidoje „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad jis arė ir ars ginčo kelią, tuo pažeisdamas garbę ir orumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas K. Š. nurodė, kad priešieškinis atmestinas, pareikštas tik norint įskaityti ieškinio reikalavimus. (t.1, b.l. 59-61). Atsakovė nepateikė turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, Be to, reikalavimui dėl žalos pritesimo taikytina ieškinio senatis. Atsakovės nurodyti nepatogumai pagrįsti tik prielaidomis.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (t.2, b.l. 88-100). Ieškovui K. Š. iš atsakovės R. M. R. priteisė 86,89 Eur turtinės bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1388,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovo priteisė 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Valstybei iš ieškovo K. Š. priteisė 39,90 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nustatė, kad atsakovės R. M. R. 2014 m. gegužės 13 d. „(duomenys neskelbtini)“ televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“, kalbant apie ieškovą K. Š., pavartoti teiginiai: „priteista, kad padarytų kelią“, „tau priteista penkiolika tūkstančių“, „su A. du metus teisėsi su bobela ir ta sveikatą prarado per šitą“ – laikytini paskleista žinia, kuriai taikomas tiesos ir tikslumo kriterijus ir tai yra konstatuojamojo, o ne vertinamojo pobūdžio duomenys, todėl tai gali būti patikrinama tiesos požiūriu ir vertinama kaip faktai. Atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas turi pareigą padaryti kelią, kad jam priteista penkiolika tūkstančių ir kad dėl su K. Š. turėtos bylos moteris, kurią R. M. R. reportaže vadina A., dėl jo veiksmų prarado sveikatą.
Atsakovės į bylą pateiktais KAAT 2013 m. vasario 15 d. sprendimu ir jį palikusia nepakeistu LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teisių atkūrimui suformuotame 6,49 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį 1998 m. kovo 6 d. jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo 0,10 ha bendrojo naudojimo kelias, kuris nebuvo įskaičiuotas į K. Š. suformuotą žemės sklypą, jo vertė nėra įskaičiuota į privatizuojamo sklypo kainą. Teismų sprendimais yra pripažinta, jog kelias, einantis įstrižai per K. Š. sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso valstybės žemės fondui ir patikėjimo teise – Kaišiadorių rajono savivaldybei.
Nurodė, kad net ir atsižvelgiant į minėtus administracinių teismų sprendimus, laikytina, jog teiginys, kad ieškovas yra įpareigotas padaryti kelią, atsakovės neįrodytas.
Iš LVAT nutarties matyti, jog dėl byloje aptariamo bendro naudojimo kelio pažymėjimo dokumentuose keičiant jo vietą yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi tik išsiaiškinus kaltus asmenis bus galima reikalauti iš jų nuostolių, atsiradusių dėl kelio sutvarkymo, atlyginimo. Jeigu kalti asmenys jau yra aiškūs ir/ ar tarp jų yra ieškovas, į bylą tokie duomenys nepateikti, todėl teismas negali spręsti, jog teiginys, kad ieškovas yra įpareigotas padaryti kelią atitinka tikrovę.
Teismas sprendė, kad nesutiktina ir su ieškovės teiginiu, kaip neatitinkančiu tikrovės, kad K. Š. „priteista penkiolika tūkstančių“, „su A. du metus teisėsi su bobela ir ta sveikatą prarado per šitą“, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad ieškovui jokiu teismo sprendimu nėra priteista penkiolika tūkstančių ir kad jis yra turėjęs bylų su moterimi, kurios vardas būtų „A.“ (mažybinis – „A.“) ar pan. Jei tokios bylos buvo iki LITEKO atsiradimo, atsakovė savo teiginiui pagrįsti turėjo pateikti atitinkamus teismų sprendimus, tačiau to nepadarė, todėl šie jos teiginiai laikytini neatitinkančiais tikrovės.
Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad neribotam žiūrovų ratui viešai (šiuo atveju televizijoje, vėliau – laidos įrašas paviešintas ir internete) atsakovės paskleisti K. Š. apibūdinimai – „debilas“, „nesveikas“ ir „iškrypėlis“, apskritai laikytini užgauliais ir įžeidžiančiais, akivaizdžiai žeminančiais kito žmogaus garbę bei orumą ir kitiems asmenims formuojančiais neigiamą nuomonę apie tą asmenį.
Atsiliepimas
Atsakovės teiginius, jog ji išsigando dėl to, kad ieškovas laidoje aiškiai įvardijo, kad nevykdys teisėtų teismų sprendimų, teismas laikė gynybine pozicija. Nustatė, kad jis net nekalbino vežime sėdinčios atsakovės – žurnalistės pokalbio su atsakove metu jis stovi tylėdamas, apie tai, kad vis tiek ars žemę, jis kalba ne prie atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nebesvarstomas kelio priklausomybės ir/ar jo atsiradimo teisėtumo/neteisėtumo klausimas. Visgi šios aplinkybės teismui yra labai svarbios, vertinant ieškovo veiksmų teisėtumo ir/ar neteisėtumo subjektyviąją pusę – motyvus, kaltę savo kaimynų atžvilgiu suariant kelią, kuris buvo vienintelis kaimynų privažiavimas iki jų žemės sklypų.
(duomenys neskelbtini)“ televiziją ieškovas išsikvietė po jam nepalankių teismų sprendimų (neskundžiama LVAT nutartis priimta 2013 m. gruodžio 16 d.). Teismas sutiko su priešieškinio teiginiais, jog iš 2014 m. gegužės 13 d. „(duomenys neskelbtini)“ televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ įrašo matyti, kad ieškovas viešai televizijos eteryje teigia, kad neketina vykdyti teisėto teismo sprendimo, kuriame konstatuota (duomenys neskelbtini) gyventojų teisė turėti privažiavimą į savo žemės sklypus (būtent per įstrižai ieškovo sklypą einantį kelią), taip demonstruodamas savo teisių iškėlimą prieš kitų asmenų teisę, neatsižvelgimą į kitų asmenų (jo žemės sklypo kaimynų) interesus. K. Š. viešai nurodo, kad jis arė ir ars šį kelią, nors teismo aiškiai pasisakyta, kad jis neturi jokios teisės naikinti kelią, kuris yra vienintelė galimybė atsakovei ir kitiems asmenims patekti į savo žemės sklypus bei sodybas. Atsižvelgiant į tokius ieškovo pareiškimus, nekeista, kad atsakovei kyla klausimų dėl gyvenimo be baimės ir nežinomybės, juo labiau kad jau kartą iš jų valstybės įgaliotų asmenų įstatymais ginama teisė neteisėtai buvo atimta. Nurodė, kad šiame kontekste teismas pagrįstai abejoja, ar vien dėl atsakovės išsakytų teiginių ieškovu pradėjo nepasitikėti žemės, apie kurią kalbama reportaže, kaimynai, taigi šiuo atveju teismas įžvelgia ir paties ieškovo kaltę – pirmiausia atimdamas iš kaimynų galimybę patekti į namus, bendravimo galimybes, po to pagarsindamas, jog nevykdys teismo sprendimo, kuris atstatė atsakovės ne tik teisės aktų, bet ir žmogišką teisę patekti į savo namus, jis sukėlė atsakovei jos nurodomus nepatogumus, neigiamus jausmus bei išgyvenimus. Tai patvirtina ir liudytojai.
Ieškovo elgesys 2011, 2012 m. pavasarį ir rudenį suariant įstrižai jo žemės sklypo einantį kelią nepateisinamas vertinant pareigos būti tiek rūpestingam, kad nepadarytum kitam asmeniui žalos, kontekste, tas pats taikytina ir kalbant apie žalą neturtinėms vertybėms.
Byloje nepateikti įrodymai, jog visiškai suvokdamas, kad panaikinus kelią kaimyninio kaimo žemės sklypų gyventojai nebeturės galimybės patogiai patekti (t. y. lengvuoju automobiliu) patekti į savo žemės sklypus, jis būtų kreipęsis į Kaišiadorių rajono savivaldybę ar kitas kompetentingas, nurodydamas, jog ketina naudotis savo teise į vientisą žemės sklypą be kelio, t. y. panaikinti įstrižai jo žemės sklypą einantį kelią; kad būtų apie tai pranešęs gyventojams; su institucijų darbuotojais ir/ ar kaimynais aptaręs terminą, per kurį galima būtų įrengti jiems svarbų privažiavimą. K. Š. panaikindamas kelią ir neįrengdamas kito elgiasi nesąžiningai ir nepanaikinant ginčijamų sprendimų būtų pažeisti teisingumo, teisinio saugumo ir tikrumo principai.
Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog savo veiksmais ieškovas jai sukeldamas didelių nepatogumų dėl prarastos galimybės patekti į namus sugadino sveikatos ir nervų, ji gyveno ir gyvena baimėje bei nežinomybėje, bijo staiga susirgti, nes neturi galimybės per užartą kelią kviestis greitosios medicininės pagalbos; buvo apribotos jos galimybės bendrauti, nes jos vaikai, kiti giminės, draugai ir pažįstami ilgą laiką nebeturėjo galimybės privažiuoti į sodybą.
Nurodė, jog apie ieškovą neigiamo, žeminančio pobūdžio informacija buvo paskleista visos Lietuvos Respublikos mastu, todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad paskleista tokio įžeidžiamo pobūdžio informacija sukėlė ieškovui neigiamas pasekmes. Nuolat pergyvenant galėjo paūmėti K. Š. liga (trišakio nervo uždegimas), pakilti kraujo spaudimas, sutrikti miegas, normalus širdies ritmas, tačiau visiškam teismo įtikinimui šiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovas nepateikė reikiamų duomenų. Todėl atsakovė ieškovui turi atlyginti neturtinę žalą. Dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą, kurią turi atlyginti atsakovė.
Atsakovės patirta žala buvo tikra, reali ir neabejotina, kadangi neturtinės žalos patyrimo faktas atsakovės šioje byloje yra įrodytas.
Teismas sprendė, kad turtinė žala atsakovei nepriteistina, nes ieškovas už kelio priežiūrą nebuvo atsakingas. Atsakovė negali nuodyti kiek konkrečiai ji išleido už kelio taisymą, kelią remontuodavo savo iniciatyva, neišsiaiškinus kam jis priklauso.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimo dalį dėl atsakovei R. M. R. priteistos iš ieškovo 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 107-110).
1) Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovės patirta žala buvo tikra, reali ir neabejotina. Priteisdamas atsakovei iš ieškovo 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas šį sprendimą kildino iš menamo kelio, kuris galimai eina įstrižai per apelianto K. Š. sklypą, kurį apeliantas suardavo, ir tuo pagrindu atsakovė galimai patyrė nepatogumus. Tačiau pats teismas
sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatė, kad liudytojas UAB „GEOSOMA“ darbuotojas I. S. paliudijo, jog kelias buvo išbrauktas. Apeliantas pateikė įrodymus, kad grąžinat jam 6,49 ha bendrą žemės plotą, nėra jokių įrašų apie servitutus ar kitus apribojimus, t.y. keliai nebuvo numatyti.
2) 1998 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos Kauno apskrities sprendiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1998 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), K. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį 6,49 ha žemės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Remiantis 2001 m. rugpjūčio 9 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akto 3 punktu, kuriame nustatyta, kad pareiškėjui grąžintame žemės sklype nėra jokių įsiterpusių kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos. Minėto akto 6 punkte nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (1992-05-12 Nr. 343 ir 1995-12-29 d. Nr. 1640, bei 1996-09-30 d. Nr. 1135 ir 1997-04-28 Nr. 414) nutarimais, naudojant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. turi būti laikomasi šių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų: 6 punktas - Elektros oro linijos apsaugos zona, 21 punktas - melioracinės sistemos bei įrenginiai, 29 punktas - vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta. Tai patvirtina, jog tiek prieš grąžinant pareiškėjui žemės sklypą, tiek ir vėliau nebuvo numatyta jokiuose dokumentuose (rašytiniuose teisės aktuose) dėl kelio servituto, kuris būtų nustatytas per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
3) Apeliantui grąžintame žemės sklype yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai ir šių vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, šie įrašai galioja nuo 1998 m. gegužės 12 d.
4) Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-02-27 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad patikrinus pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentacijos byloje esančius dokumentus nustatyta, kad 1996-10-03 žemės sklypo abrise, 1997-04-16 parengtame laikinajame žemės sklypo plane pažymėtas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) kertantis 4 m. pločio kelias yra nubrauktas bei pažymėtas besiribojantis 5 m pločio kelias žemės sklypo gretimybėje 6-1. Valstybinio žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje informacijos apie kelia pačiame žemės sklype taip pat nėra. Dar daugiau, šiame rašte nurodyta, kad Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos įbraižytos 1992-1996 metų parengtame (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto preliminariniame plane, tačiau kelio vieta nepažymėta.
5) Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto 2014-11-14 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateikto 1996-10-03 d. Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto antros pusės skiltyje „Žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m)“ rankraštinis įrašas “per sklypą“ parašytas kita rašymo priemone nei likusi sakinio dalis „eina 4 m III kat. Bendro naudojimo kelias“ ir kiti akte esantys įrašai, t. y. šis įrašas yra prirašytas. Be to specialistas šioje išvadoje nurodė, kad pirminis įrašas akto antros pusės skiltyje „Žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m)“ buvo brūkšnys.
6) N. J.-P. atlikdama matavimus, 1996-10-03 d. ribų ženklinimo akte nepažymėjo, kad per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso apeliantui K. Š., eina III kategorijos bendro naudojimo kelias 4 m. ir, kad iš šio sklypo ploto išimamas 4 m. bendro naudojimo kelias. Dėl vėliau atsiradusių įrašų dėl galimo kelio, kuris kerta įstrižai per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso apeliantui K. Š., yra nagrinėjama baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme dėl dokumentų klastojimo.
7) Buvo pažiestas asmenų lygybės įstatymui principas, CPK 8,12, 17 straipsnių nuostatos, nes teismas nepriėmė ieškovo pateiktų įrodymų, pats neišreikalavo iš valstybinių institucijų ieškovo nurodytų įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 201-04-01 sprendimą ir priteisti iš K. Š. atsakovei 608,20 Eur turtinę žalą, 868,86 Eur neturtinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 123-125). Nurodė, kad apeliacini skundas nepagrįstas įrodymais. Apeliantas įrodinėja Vyriausiajame administraciniame teisme užbaigtą ginčą. Ginčas vyksta dėl (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. jame teisėtai įrengto kelio pravažiavimui į gyventojų sodybas. Šis kelias yra 4m.pločio ir užima 10 arų. Sklypas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. Š., kur skersai sklypo jau gana seniai buvo įrengtas vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, jis priklauso valstybės žemės naudojimo fondui ir patikėjimo teise jį valdo Kaišiadorių r. sav. K. Š. priklauso 6,49ha žemės. 2011 m. ieškovas ginčo kelią užarė, visiškai jį sugadino. Pakartotinai kelią du kartus užarė 2012 metais. Kelio atstatymui buvo išleistos lėšos. K. Š. piktybiškai atliekant veiksmus, Kaišiadorių rajono savivaldybė gindama viešąjį interesą kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (Kauno apygardos prokurorės prašymu ). Kauno Apygardos Administracinis teismas 2013-02-15 priėmė nepalankų sprendimą K. Š. atžvilgiu ir nustatė, kad šis kelias įrengtas teisėtai ir neįeina į K. Š. žemės kiekį ir apginė viešąjį interesą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013-12-16 nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą.
Ieškovas, keršydamas kaimo gyventojams dėl nepalankių teismų sprendimų jo atžvilgiu 2014-05-13 išsikvietė (duomenys neskelbtini) televizijos laidą ”(duomenys neskelbtini)”. Laidoje K. Š. piktybiškai erzino ir provokavo atsakovę, kad ši prieš televizijos kamerą neigiamai jo atžvilgiu kažką pasakytų. Realiai ieškovas siekia vėl iš naujo įrodinėti savo teiginius dėl teisėtai įrengto kelio. Net ir po teismų sprendimų ieškovas teigė, kad kelią ir toliau ars. Dėl ko atsakovė yra sutrikusi, parado ramybę, kankina nemigos ir baimės. Dėl ieškovo veiksmų tiek atsakovė, tiek kaimynai patiria nepatogumų, nerimo. Savo tyčiniais veiksmais ieškovas žemina atsakovės ir kaimynų garbę ir orumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje ieškinys buvo pareikštas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pažeidus ieškovo garbę ir orumą. Ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau dėl šios pirmos instancijos teismo sprendimo dalies apeliacinis skundas nepateiktas. Apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovei priteista neturtinė žala.
Remiantis bylos duomenimis matyti, kad priešieškinį ieškovė pateikė taip pat dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pažeidžiant jos garbę ir orumą. Priešieškinis grindžiamas neteisėtais ieškovo veiksmais suariant bendro naudojimo kelią. Iš priešieškinyje nurodytų argumentų matyti, jog jis pareikštas dėl žalos atlyginimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčas tarp šalių kilo dėl bendro naudojimo kelio. Tarp šalių kyla ginčas dėl kelio buvo vietos. Tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nebesvarstomas kelio priklausomybės ir/ar jo atsiradimo teisėtumo/neteisėtumo klausimas. Šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais Kauno apygardos administracinio teismo 2013-02-15 sprendimu (t.1, b.l. 25-34) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartimi (b.l. 35-530.
Apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovei priteisė neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl ieškovo veiksmų, suariant ginčo kelią.
Remiantis CK 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais-ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kaip jau nurodyta, neturtinę žalą prašoma priteisti dėl atsakovo veiksmų, suariant ginčo kelią, tačiau įstatymu nenustatyta, kad tokiu atveju yra atlyginama ir neturtinė žala. Byloje nebuvo nustatyta, kad tokiais ieškovo veiksmais buvo pažeisti atsakovės garbė ir orumas, kaip kad nurodoma priešieškinyje. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, jog buvo padaryta žala asmeniui, t.y. atsakovei, kuo remiantis būtų galima priteisti neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovei turtinė žala nepriteista pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovė neįrodė patirtos žalos dydžio, kelią remontuotas neišsiaiškinus kam jis priklauso. Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo.
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su kelio buvimo ar ne faktu nevertintini, nes kaip nurodyta šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusias sprendimais.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei iš ieškovo priteisė 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas, o priešieškinys šioje dalyje atmestinas.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei iš ieškovo, naikintina ir ta sprendimo dalis, kuria valstybei š ieškovo priteista 39,90 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinas 20 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Kitų bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje pagrindžiančių duomenų nepateikta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo K. Š. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovės R. M. R. priešieškinys, ir šioje dalyje priešieškinį atmesti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo K. Š. valstybei priteista 39, 90 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. M. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui K. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.