Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo AB Šiaulių banko pareiškimą suinteresuotiems asmenims (skolininkui) S. G., J. G. ir antstolei Svajonei Žukaitienei dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Svajonė Žukaitienė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2016-02-15 paskelbiant pranešimą (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.92 str. 1 d. nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 str. 1 d. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. nustato sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad jam priklauso didesnė ar mažesnė tam tikro bendro sutuoktinių turto dalis, privalo leistinais įrodymais paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją.

El. bylos rašytiniais įrodymais ir vykdomojoje byloje Nr.0076/10/00890 esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės Svajonės Žukaitienės žinioje vykdoma vykdomoji byla užvesta pagal 2010 m. sausio 7 d. Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį. Pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, kurio unikalus Nr.4400-1048-6840, esantį Narto k., Marijampolės sav. nuosavybės teise priklausantį S. G., skolininko skola be procesinių palūkanų ir vykdymo išlaidų AB Šiaulių bankas sudaro 38 334,15 Eur. Pareiškėjas gavo antstolės Svajonės Žukaitienės 2015-12-21 pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo LR CPK 667 str. numatyta tvarka, kuriame antstolė nurodė, kad skolininkas niekur nedirba, lėšų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Skolininko sutuoktinė J. G. dirba UAB VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centre ir gauna darbo užmokestį, todėl pareiškėjas ir prašo nustatyti, kad skolininkui S. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės J. G. po santuokos sudarymo gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų.

Iš teismui pateikto antstolės Svajonės Žukaitienės patvarkymo dėl skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio arešto matyti, kad skolininko sutuoktinė J. G. dirba UAB VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centre ir gauna darbo užmokestį, antstolė areštavo skolininko sutuoktinės J. G. ½ dalį darbo užmokesčio. Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine nesudarę Vedybų (Povedybinės) sutarties (24 b.1) J. G. ir S. G. yra sutuoktiniai. Santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės nenutraukta, o jų turtas nepadalintas, todėl teismas sprendžia, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 str.).

Kaip minėta, pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Skolininko sutuoktinė J. G. dirba ir gauna darbo užmokestį. Išreikalautais iš VSDFV duomenimis nustatyta, kad J. G. darbo užmokestis yra apie 567 Eur per mėnesį. Kartu su pareiškėjo pateiktu atsiliepimu į prašymą teismui pateikta vaiko gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad šalys turi nepilnametį sūnų B. G., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat pateikta 2015-01-01 Susitarimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, tvarkos ir formavimo nustatymo, tačiau minėtas susitarimas neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, sutarties sudarymo faktas nebuvo kaip nors išviešintas, todėl šio Susitarimo nuostatos negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, taip pat ir vykdymo procese.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (LR CK 3.117 str. 2 d. ir 3.123 str. 1 d.). Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Vaiko interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio yra išlaikomas S. G., J. G. nepilnametis vaikas B. G., nustatytina, kad skolininkui S. G. priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės J. G. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų (CK 3.88 str. 1 d. 5 p., CPK 593 str. 3 d., 667 str. 2 d.).

Suinteresuotas asmuo J. G. pateiktame atsiliepime prašė įpareigoti antstolę panaikinti patvarkymą dėl J. G. darbo užmokesčio arešto ir nustatyti, kad 2/3 dalys jos gaunamo darbo užmokesčio yra priskirtina jos nuosavybei, o likusią 1/3 dalį, tenkančia S. G., paskirti nepilnamečio vaiko B. G. išlaikymui, pavedant uzufrukto teise šiomis lėšomis disponuoti J. G.. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama byla, susijusi su reikalavimais, kilusiais vykdymo procese, kurie nagrinėjami ypatinga teisena. Suinteresuoto asmens J. G. atsiliepime išdėstyti reikalavimai yra pateikti netinkamai, todėl teismas nagrinėjamojoje byloje jų nesprendžia. Suinteresuotas asmuo J. G., manydama, kad antstolės patvarkymas dėl J. G. darbo užmokesčio arešto yra neteisėtas, galėjo šiuos antstolės veiksmus skųsti CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais, o dėl jos sutuoktiniui tenkančios bendro turto dalies paskyrimo nepilnamečio vaiko B. G. išlaikymui ir nustatymo uzufrukto teisės J. G. disponuoti šiuo turtu, suinteresuotas asmuo turi teisė kreiptis į teismą ieškinine teisena.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.88 str. 1 d. 5 p., CPK 290-291 str., 593 str., 667 str., teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Svajonei Žukaitienei vykdomąją bylą Nr. 0076/10/00890.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.