Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-03-10 · Administracinė byla Nr. I-7239-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
I-7239-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01132-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. A.
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7239-171/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01132-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, susipažinusi su pareiškėjo A. A. skundu ir patikslintu skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismui pateikė skundą ir patikslintą, kuriuose prašo prašo: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pareiškėjui išmokėti 3 193,92 Eur pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Teismas 2015-02-24 nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 8 d. raštą Nr.1D-340.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad negali pateikti minėto rašto, tačiau tuo pačiu nurodė, kad prašomas pateikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas buvo pateiktas į administracinę bylą Nr. I-2078-562/2013.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintinas.

Skundą ir patikslintą skundą atsisakytina priimti.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas prisiteisti dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Vienas iš tokios tvarkos reikalavimų – skundo padavimas nustatytu terminu.

Visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-05-17 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2078-562/2013 pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, priteisimo. Iš administracinės bylos Nr. I-2078-562/2013 matyti, kad su skundu dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, priteisimo į teismą kreipėsi 2013-01-18. Į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją su prašymu išmokėti neišmokėtą pensijos dalį kreipėsi su 2012 m. gruodžio 27 d. prašymu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija į šį pareiškėjo prašymą atsakė 2013-01-08 raštu Nr. 1D-340 (11), kuriame nurodė, kad pareiškėjo pensija buvo perskaičiuojama tiek pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio, tiek pagal minėto įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Kad pareiškėjui pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, buvo konstatuota teismo 2013-05-17 sprendime. Tačiau pareiškėjas į teismą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010 m. sausio mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo, kreipėsi tik 2015-02-27.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nagrinėdamas tokio pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnis, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama ginčą dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. Taip pat išaiškino, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Taip pat LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad, nors valstybinė pensija yra mokama kiekvieną mėnesį, tai nereiškia, kad pareiškėjas kiekvieną mėnesį, kada jam būdavo išmokama sumažinta valstybinė pensija, iš naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimą, todėl pažeidimo pasekmių skaidymas etapais nėra pagrįstas.

Taigi pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus (apie valstybinės pensijos sumažinimą taikant Laikinojo įstatymo nuostatas) vėliausiai tapo žinoma 2010 m. vasario mėnesį, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punktą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka). Į teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo nuo 2010 m. sausio mėnesio kreipdamasis tik 2015 m. vasario 17 d., praleido skundo padavimo terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis skundui į teismą paduoti arba turėjo įtakos jo valiai ir jo pasirinktam elgesiui.

Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą teisminės gynybos teisinių santykių srityje, kuri įstatymų leidėjo nebuvo sureguliuota nei procesinio termino kreiptis į teismą prasme, nei kitais aspektais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyta ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Būtent šioje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje buvo prieita prie išvadų, kad specialiuoju procesiniu terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas. Taigi iki 2013 m. kovo mėnesio (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų (šiuo atveju pareiškėjo) teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas buvo apsunkintas. Tačiau vien tai, kad dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinių pensijų priteisimo kurį laiką vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, negali pateisinti asmens neveiklumo, nepagrįsto delsimo pasirūpinti galimai pažeistų teisių gynimu.

Pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, kodėl po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, po LVAT 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. išaiškinimo dėl kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų ginčo klausimu taip ilgai delsė kreiptis į teismą ir skundą teismui padavė tik 2015 m. vasario 17 d.

Pareiškėjas nenurodė jokių svarbių ir objektyvių priežasčių ir nepateikė įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti procesinį skundo dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo padavimo terminą. Todėl prašymas dėl termino atnaujinimo atmetamas.

Teismas atsisako priimti skundą, nes atmetė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 105 ir 106 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. A. skundą ir patikslintą skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus skundą ir patikslintą skundą grąžinti jį padavusiam asmeniu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė