- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 1-922-899/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01320-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kaltinamasis
- T. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.1.8Bylos nagrinėjimas teisme kaltinamojo reikalavimu ar teisėjo iniciatyva (BPK 425 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini, Šiauliuose, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. 2012-08-18 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) Šiauliai, bute, buitinio konflikto metu, būdamas neblaivus, parversdamas sugyventinę nukentėjusiąją A. L. ant grindų, spausdamas rankomis jai už kaklo, po to sugriebdamas A. L. už plaukų ir už megztinio apykaklės, ir taip ją tempdamas grindimis į bendrosios laiptinės koridorių, sukėlė A. L. fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. Š. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime aplinkybės nurodytos teisingai. Konfliktas kilo dėl pavydo. Sugyventinę pervertė už plaukų ir tempė už apykaklės. Už plaukų laikė trumpai. Gali būti, kad nukentėjusiajai skaudėjo. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nukentėjusiosios atsiprašė. Toks konfliktas pirmas per 4 metus. Savo elgesį vertina blogai. Prašo skirti jam viešuosius darbus.
Nukentėjusioji A. L. teisme parodė, kad T. Š. yra jos sugyventinis. 2012-08-18 atvyko draugai, jie šventė. Ji išgėrė ir pradėjo pavyduliauti. Susipyko, ji T. Š. koliojo, varė iš namų, tačiau jis sakė, kad niekur neis. Ji pradėjo šaukti ir kaimynės paprašė iškviesti policiją. Buvo perversta ant grindų, jai tempė už plaukų. Buvo nubrozdinimų ant kaklo. Visko po išgertuvių nepamena. Ją tempė už megztinio ir plaukų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios A. L. teisme duotų parodymų, T. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, o būtent:
- įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog 2012-08-18 buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (5-7 b. l.);
- asmens blaivumo testo (Lion alcometer 500, Serijos Nr. 18931, testo Nr. 3504) pažyma, iš kurios matyti, jog 2012-08-18 20.31 val. T. Š. nustatytas 3,07 prom. girtumas (18 b. l.).
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo T. Š. prisipažinimas, nukentėjusiosios A. L. parodymai apie T. Š. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (pirminis A. L. protokolas – pareiškimas (3 b. l.), duomenys, nurodyti į įvykio vietą netrukus po gauto pranešimo atvykusio Šiaulių AVPK PR būrio vado E. P. tarnybiniame pranešime (8-10 b. l.) ir kt. įrodymai neginčijamai patvirtina, jog T. Š. kaltinime nurodytu laiku, namuose, adresu Vytauto g. 187-7, Šiauliai, bute, buitinio konflikto metu, būdamas neblaivus, parversdamas sugyventinę nukentėjusiąją A. L. ant grindų, spausdamas rankomis jai už kaklo, po to sugriebdamas A. L. už plaukų ir už megztinio apykaklės, ir taip ją tempdamas grindimis į bendrosios laiptinės koridorių, sukėlė A. L. fizinį skausmą. Kaltinamasis, smurtaudamas nukentėjusios atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo T. Š. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Byloje esantis susitaikymo protokolas (46 b. l.), kurį pasirašė T. Š. ir A. L., patvirtina, kad T. Š. pripažino įvykdęs nusikalstamą veiką prieš A. L., susitaikė su nukentėjusiąja, A. L. neturi pretenzijų T. Š., jam atleido.
Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Be to, atleisti nuo atsakomybės pagal LR BK 38 str. nuostatas yra teismo teisė, o ne pareiga.
Pažymėtina, kad T. Š. negali būti atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str., kadangi teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (4-a atleidimo sąlyga). Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. Š. 2003-02-10 buvo nuteistas Stokholmo apylinkės teismo pagal Švedijos baudžiamąjį įstatymą 5 metams kalėjimo, 2004-02-13 Svea apygardos teismo nuosprendžiu 2003-12-10 Stokholmo apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir laisvės atėmimo terminas sutrumpintas iki 4 metų 6 mėnesių, 2005-02-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutartimi suderino nuteistajam T. Š. Svea Apygardos teismo 2004-02-13 nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal Švedijos baudžiamąjį įstatymą (1958:64) - stambų narkotikų nusikaltimą bei (1968:64) 1 - įstatymo už narkotinių medžiagų disponavimą su LR BK 260 straipsnio 2 dalimi (pagal LR BK nuostatas – tai sunkus nusikaltimas) ir nustatė jam bausmę laisvės atėmimą 4 metams ir 6 mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose. Į laisvę T. Š. išėjo 2008 metais. Be to, matyti, kad T. Š. 2011 metais taip pat buvo nuteistas ir Prancūzijoje, jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (86 b. l.). Ir nors LR BK 97 str. 1 d. prasme T. Š. laikytinas neteistu, tačiau minėti duomenys apie padarytus nusikaltimus dviejose užsienio valstybėse vertintini kaip neigiamai apibūdinantys T. Š. asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2006, Panevėžio apygardos teismo 2007-02-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-75-511-2007-59). Be to, kaip ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino nukentėjusioji, T. Š. prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau, tačiau į policiją ji dėl to nesikreipdavo. Atsižvelgus į tai, taip pat į tai, kad ši nagrinėjama byla taip pat dėl prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto, LR BK 38 str. nuostatos T. Š. atžvilgiu netaikytinos.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas T. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis T. Š. padarė nusikalstamą veiką (veika baigta), kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). T. Š. Lietuvos Respublikoje neteistas. Kaip minėta, 2003-02-10 buvo nuteistas Stokholmo apylinkės teismo pagal Švedijos baudžiamąjį įstatymą 5 metams kalėjimo, 2004-02-13 Svea apygardos teismo nuosprendžiu 2003-12-10 Stokholmo apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir laisvės atėmimo terminas sutrumpintas iki 4 metų 6 mėnesių; 2011 m. už kitą įvykdytą nusikalstamą veiką nuteistas Prancūzijoje. Atsiprašė nukentėjusiosios ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. T. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio: apsvaigimo nuo alkoholio faktas užfiksuotas asmens blaivumo testo Nr. 3504 šaknelėje, iš kurios matyti, kad 2012-08-18, 20.31 val. T. Š. buvo nustatytas 3,07 prom. girtumas, ir pastaroji aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. T. Š. administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (39 b. l.), Centro policijos nuovados charakterizuojamas kaip nebaustas administracine tvarka, dėl jo elgesio per penkerius metus skundų negauta, įrašytas į profilaktinę apskaitą, nes jam paskirtos kardomosios priemonės (38 b. l.), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. Š. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Bausmės dydis, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, nustatytinas kaip žemesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
T. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - (29-31 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.
Į bausmę įskaitytinas T. Š. laikinojo sulaikymo nuo 2012-08-18, 19.20 val. iki 2012-08-20, 14.35 val. laikas (2 paros) (19-20 b. l.), laikant, kad T. Š. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
T. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti T. Š. laikinajame sulaikyme nuo 2012-08-18, 19.20 val. iki 2012-08-20, 14.35 val. išbūtą laiką, t. y. dvi paras, ir laikyti, kad T. Š. yra atlikęs 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.
T. Š. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.