- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-23
- Bylos Nr.
- 2SA-40-585/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13404-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- E. S.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą dėl LR Generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-76-325/2008,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro Vytenio Kasparavičiaus 2010-07-07 nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, ir įpareigoti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-76-325/2008, išnagrinėtoje 2008-04-08 Kretingos rajono apylinkės teisme pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, M. D. J. ir R. J. dėl įsakymo, sprendimo, dovanojimo sutarties, žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo bei įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį. Pareiškėja nurodė, jog LR Generalinės prokuratūros nutarimas buvo priimtas objektyviai neatsižvelgus į pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, nukrypstant nuo teismų ir prokuratūros formuojamos praktikos taikant materialinės teisės normas, susijusias su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. E. S. prašyme atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą buvo nurodyta, kad buvo pažeisti jos turtiniai interesai, kai ieškovės naudojamas žemės sklypas prie statinio – kultūros namų – ir po juo nebuvo priskirtas valstybės išperkamai žemei. E. S. skunde nurodė, kad prokuroras bei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas 2008-04-08 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą apeliacine tvarka, analizavo tik žemės tikslinės paskirties klausimą – ar buvo vykdoma visuomeninio pobūdžio veikla, tuo tarpu pareiškėjos prašyme atnaujinti civilinę bylą buvo akcentuojama ne tik žemės panaudojimas pagal paskirtį, bet ir žemės sklypo, reikalingo pastato eksploatavimui, klausimas. Skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės normos kalbant apie žemės plotus, laikytinus valstybės išperkama žeme. Pareiškėjos teigimu, atsisakydama ginti viešą interesą Generalinė prokuratūra priėmė nepagrįstą nutarimą, todėl jis naikintinas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos E. S. skundas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėja nenurodė įtikinančių ir svarbių aplinkybių, patvirtinančių, kad generalinis prokuroras nepagrįstai nusprendė, jog nėra LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatyto pagrindo paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, o prokuroras aiškių ir esminių teisės normų taikymo klaidų nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Nustatęs, kad pareiškėja skunde nepaneigė Generalinės prokuratūros 2010-07-07 nutarime padarytos išvados, jog nuosavybės teisės į žemę neatkuriamos tik tuo atveju, kai žemės sklype esantys (arba statomi) pastatai būtini visuomenės interesams tenkinti, bei konkrečiu atveju sprendžiant žemės, užstatytos kultūros namų pastatu, priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimą, esminę reikšmę turi faktinis pastato naudojimas pagal paskirtį, o atsižvelgiant į tai, kad kultūros namų pastatas yra apdegęs ir negalėjo būti eksploatuojamas, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad kultūros namai ginčijamo Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu nebuvo naudojami visuomeninei veiklai, todėl žemė po šiuo pastatu pagrįstai nebuvo priskirta valstybės išperkamai. Teismas pažymėjo, kad nesant viešojo intereso gynimo būtinumui (kadangi kultūros namai nebuvo naudojami pagal paskirtį), nėra pagrindo proceso atnaujinimui, todėl prokuroro nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo laikė pagrįstu. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-76-325/2008 nebuvo padaryta teisės normos taikymo klaida, o ieškinio pagrindas šioje civilinėje byloje bei pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės labiau susiję su privačių pareiškėjos interesų, o ne viešo intereso gynimu. Atmesdamas pareiškėjos reikalavimą įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, teismas pažymėjo, kad teismas neturi pagrindo įpareigoti prokurorą vykdyti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo, nes tą daryti įpareigoja įstatymas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį ir pareiškėjos skundą patenkinti. Atskirajame skunde pareiškėja iš esmės remėsi pirmos instancijos teismui pateiktame skunde nurodytomis aplinkybėmis – teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-76-325/2008 yra nepagrįstas, nes neteisingai nustatyti privatizuotinos ir neprivatizuotinos žemės plotai, be to, analogiškose bylose prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą. Nesutikdama su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis neturi pagrindo įpareigoti prokurorą vykdyti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo, pareiškėja pažymėjo, kad Prokuratūros įstatymo 4 str. nustatyta, kad teismas turi teisę kontroliuoti prokuroro veiksmus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra su apeliantės atskiruoju skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi skunde pateikta teismų praktika, nes jos nurodytoje civilinėje byloje nebuvo kilęs ginčas dėl statinių naudojimo pagal paskirtį. Atmetė apeliantės argumentą dėl teismo teisės kontroliuoti prokuroro veiksmus, remdamasis prokurorų nepriklausomumo principu ir pažymėjo, kad prokuroras negali būti įpareigotas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, jeigu prokuroras nenustatė pagrindų tokiam prašymui teikti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti pareiškėjos E. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-07-07 nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal jos 2010-07-30 prašymą, panaikinimo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teisme ieškiniu E. S. prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003-08-06 įsakymo dalis, kuriomis M. D. J. atkurta nuosavybės teisė natūra į 0,36 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti žemės sklypo įregistravimą M. D. J. vardu, taikyti restituciją ir grąžinti 0,36 ha žemės sklypą valstybei. Kretingos rajono apylinkės teismas 2008-04-08 sprendimu patenkino ieškovės ieškinį. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų M. D. J. ir R. J. apeliacinį skundą, 2009-05-28 sprendimu panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-04-08 sprendimą ir ieškovės E. S. ieškinį atmetė. 2010-05-15 pareiškėja E. S. kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą dėl civilinės bylos atnaujinimo siekiant apginti viešąjį interesą. LR Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras Vytenis Kasparavičius 2010-07-07 priėmė nutarimą Nr. 17.9.111-1310, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-76-325/2008.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė civilinio proceso stadija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-188/2005, 2006 m. gegužės 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-57/2008).
CPK 365 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria suteikiama galimybė Generaliniam prokurorui inicijuoti proceso atnaujinimą, yra bendrosios taisyklės, kad procesas gali būti atnaujinamas tik šalių, trečiųjų asmenų bei neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ar pareigų) iniciatyva (CPK 365 straipsnio 1 dalis), išimtis, įstatymų leidėjo suteikta siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Taigi Generalinis prokuroras šią įstatymų leidėjo jam suteiktą teisę gali įgyvendinti tik esant dviem sąlygoms: 1) esant rimto pagrindo manyti, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, ir 2) esant būtinybei proceso atnaujinimo instituto pagalba apginti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išimtinį proceso atnaujinimo instituto pobūdį, taip pat į tai, kad Generalinio prokuroro teisė (ir pareiga) inicijuoti proceso atnaujinimą yra bendrųjų civilinio proceso principų išimtis, akivaizdu, kad viešojo intereso sąvoka CPK 365 straipsnio 2 dalies prasme negali būti aiškinama plečiamai, kaip įpareigojanti Generalinį prokurorą kreiptis į teismą bet kuriuo atveju, kai byloje dalyvavusiems asmenims kyla abejonių byloje priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso įstatymuose teismų sprendimų kontrolei nustatyta speciali – instancinė tvarka, kuria turi galimybę naudotis byloje dalyvaujantys asmenys, nesutinkantys su byloje priimtais teismų sprendimais. Nors viešojo intereso sąvoka yra neišvengiamai plati, ir apie viešojo intereso egzistavimą turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, akivaizdu, kad viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens teisių ar interesų gynimu, jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu. Kadangi teisė inicijuoti proceso atnaujinimą Generaliniam prokurorui suteikta viešojo intereso apsaugos tikslais, šia teise Generalinis prokuroras negali naudotis vien siekdamas apginti byloje dalyvavusio privataus asmens interesus, ypač tais atvejais, kai tokiam asmeniui buvo sudarytos visos galimybės savo interesus procese ginti savarankiškai.
Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja E. S. nurodė, kad viešąjį interesą, jos nuomone, pažeidžia tai, jog nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo padaryta aiški ir esminė klaida – neteisingai taikytos ir aiškintos materialinės teisės normos, susijusios su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, ko pasėkoje pažeisti pareiškėjos turtiniai interesai, kai jos naudojamas žemės sklypas prie statinio-kultūros namų ir po juo nebuvo priskirtas valstybės išperkamai žemei. Tačiau tiek skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėja pati nurodė, jog įsigijo apdegusį pastatą, kuris pagal tiesioginę paskirtį dėl savo fizinės būklės nebuvo ir negalėjo būti eksploatuojamas, taigi ir ginčijamo Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo metu nebuvo naudojamas visuomeninei veiklai, todėl ir žemė po šiuo pastatu pagrįstai nebuvo priskirta valstybės išperkamai. Be to, priešingai, nei teigia apeliantė atskirajame skunde, kad valstybės institucija, priėmusi neteisingą sprendimą, didina visuomenėje esančią priešpriešą ir nepasitikėjimą, byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad civilinėje byloje Nr. 2-76-325/2008 apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo panaikinimu būtų suinteresuota ne tik pareiškėja E. S., bet ir visuomenė ar jos dalis, kurios interesą įstatymų nustatyta tvarka turėtų ginti Generalinis prokuroras, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia saisto ne tik bylos šalis, bet ir Generalinį prokurorą, todėl ne bet kuri abejonė byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindu kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu dėl to, kad teismas turi įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas inicijuoti viešojo intereso gynimą teismine tvarka suteikė prokurorui, o ne kitiems asmenims (išnagrinėtose bylose dalyvavusiems asmenims ar teismui). Kiekvienam asmeniui, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, pagal Konstitucijos 30str.1d. garantuojama teisė kreiptis į teismą. Taip užtikrinama kiekvieno asmens subjektinių teisių teisminės apsaugos galimybė. Tuo tarpu apeliantė pagal savo pareiškimo ir atskirojo skundo prasmę tiesiogiai siekia ne savo subjektinių teisių, o viešojo intereso apsaugos. LR prokuratūros įstatymo 19 str. numato, kad prokuroras, nustatęs asmens, visuomenės ar valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos pareiškimą arba savo iniciatyva, gindamas viešąjį interesą turi teisę ir pareigą kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu. Prokurorui nenustačius tokio teisės aktų pažeidimo, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turėtų esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudarytų pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, jis nėra įpareigotas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgalinimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme ir dėl to kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, Generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą, ir kurio pobūdis, Generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010). Taigi įstatymai nenumato, kad teismas galėtų įpareigoti LR Generalinį prokurorą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, LR Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras Vytenis Kasparavičius išnagrinėjo pareiškėjos prašymą padėti apginti viešąjį interesą ir pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl įsakymo, sprendimo, dovanojimo sutarties, žemės sklypo, ant kurio stovi pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis statinys – kultūros namai, teisinės registracijos panaikinimo bei įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, bei nustatė, kad minėtoje byloje nėra viešojo intereso ir CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė netinkamai aiškina Prokuratūros įstatymo 19 str., o nepalankus vienai iš bylos proceso šalių teismo sprendimas savaime nereiškia nei teismo sprendimo neteisėtumo, nei byloje esančio viešojo intereso bei jo ignoravimo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama teismo nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nenustatęs įstatymo nustatytų pagrindų Generaliniam prokurorui kreiptis dėl proceso byloje atnaujinimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.