Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

P. T. 2023 m. liepos 23 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu 20.50 val. jam nustatytas mažiausias 1,63 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Šiais savo veiksmais P. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis P. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. liepos 23 d. po darbo, apie 17.30 val. nuėjo pas kaimyną į kiemą. Atsigėrė alaus. Kai į namus grįžo jo sugyventinė, ji buvo nepatenkinta tuo, kad jis vartojo alkoholį, todėl jie susipyko. Kilus konfliktui, jis sumanė vykti į sodą ir sėdo prie automobilio vairo. Vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį jam darbo reikmėms išduotą automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Darbovietė jį buvo įspėjusi, kad automobilio vairuoti neblaivus negali, jis tai suprato. Policijos pareigūnams jį sustabdžius ir patikrinus blaivumą, buvo nustatytas 1,63 prom. neblaivumo laipsnis. Su šiais alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis sutinka, nes buvo išgėręs šešis butelius alaus, o nuo alkoholio vartojimo iki patikros alkotesteriu buvo praėjusios apie 1–1,5 val. Be to, jis pats jautėsi šiek tiek apsvaigęs, suprato, kad negali vairuoti. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta turto vertė yra per didelė, kadangi tai yra darbui skirtas automobilis ir jo nusidėvėjimas yra didelis. Jo pajamos per mėnesį yra 1700 Eur, iš šių pinigų moka dalį būsto paskolos, kuri sudaro 800–900 Eur per mėnesį, taip pat turi kitų finansinių įsipareigojimų, kuriuos sudaro 300 Eur. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Galima laiduotoja yra jo sugyventinė, ji jam artimiausias žmogus, kartu gyvena 4 metus. Ji daro jam teigiamą įtaką, juo rūpinasi. Kai jis sėdo prie automobilio vairo, ji nematė, kadangi pirma buvo išvykusi iš namų. Su galima laiduotoja kalbėjo apie šią situaciją, ji išreiškė neigiamą požiūrį į jo veiksmus, jos nuomonė jam yra svarbi, ji jam daro įtaką, jos nuomonės paiso. Gailisi dėl nusikaltimo padarymo, pasižada daugiau nenusikalsti.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Galima laiduotoja J. S., gimusi (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jos sugyventinį P. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybėn, ir nurodė, kad su kaltinamuoju kartu gyvena 4 metus, sutaria gerai, kartu įsigijo namus. Įvykio dieną tarp jos ir kaltinamojo įvyko konfliktas ir dėl patirto streso, nuovargio, kaltinamasis priėmė sprendimą vairuoti neblaivus. Konfliktas kilo dėl to, kad kaltinamasis, kuris įprastai nėra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, jį vartojo ir ji dėl to supyko. Apie įvykį jai tapo žinoma iš karto, kaltinamasis pats paskambino ir pranešė. Jo poelgį vertina neigiamai, nepateisina jo. Daug kalbėjosi su kaltinamuoju apie jo veiksmų priežastis, sakė jam, kad galėjo išsikviesti taksi, o ne pats vairuoti. Kaltinamasis jai pažadėjo, kad daugiau nenusikals, labai išgyveno, verkė, nemiegojo naktimis. Iki šiol dėl įvykio labai išgyvena, gavo didelę pamoką. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jie viską daro kartu, palaiko glaudų ryšį. Laidavimą prašo taikyti be užstato, kadangi jos gaunamos pajamos nedidelės. Ji dirba barmene-padavėja. Darbo užmokestis per mėnesį sudaro 608 Eur, taip pat turi finansinių įsipareigojimų, moka būsto paskolą. Be to, su jais gyvena du mažamečiai vaikai. Jei teismas skirtų laidavimą su užstatu, ji galėtų sumokėti 500 Eur.

Liudytoja Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. liepos 24 d. įmonės direktorius D. M. pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) ją įgaliojo atstovauti įmonę. Jų įmonei priklauso automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo darbo reikalais naudojosi įmonės darbuotojas P. T., taip pat automobiliu buvo galima atvykti į darbą ir nuvykti namo. Niekada anksčiau P. T. neblaivus prie vairo nesėdo. Ji neįtarė, kad kaltinamasis gali vairuoti automobilį neblaivus. Prašo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, kadangi jis yra reikalingas darbams vykdyti (b. l. 39–41).

Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 23 d. patruliavo nustatytame maršrute su Kauno apskrities VPK VTV SPS specialistu S. R. ir T. V.. Apie 20.40 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) automobiliu „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus asmuo. Jam ir kolegoms atvykus adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie PC „IKI“, automobilių stovėjimo aikštelėje jis ir kolegos pastebėjo automobilį „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Automobilyje įjungė spec. mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, minėtą automobilį sustabdė adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), degalinės „Circle K“ teritorijoje. Nuėjus prie minėto automobilio vairuotojo ir bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausė, ar šis vartojo alkoholį. Vairuotojas nurodė, kad vartojo alkoholį maždaug prieš dvi valandas. Vairuotoją patikrino alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilių neblaivumas (b. l. 45–48).

2023 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. liepos 23 d. apie 20.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį būdamas neblaivus vairavo P. T., jam alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), 20.50 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1.63 prom. girtumas, 21.05 val. antru tikrinimu nustatytas 1.67 prom. girtumas. Automobilis perduotas UAB „Augenas“, nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, atsakingas įmonės darbuotojas apie nutransportuotą transporto priemonę informuotas telefonu (b. l. 1–4).

2023 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Joje rastas baltos spalvos automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbulas turi nežymių apibraižymų ir kitų kėbulo defektų, nuo variklio sklido šiluma. Daiktadėžėje rasti automobilio dokumentai – draudimo liudijimas, privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros dokumentai bei VĮ „Regitra“ išduotas registracijos liudijimas, kurie įvykio vietos apžiūros metu paimti ir supakuoti į voką. Prietaisų skydelio parodymai užfiksuoti nuotraukose. Automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su automobilio užvedimo rakteliu perduotas UAB „Augenas“ ir nutransportuotas adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 19–22).

2023 m. liepos 23 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad pirmu tikrinimu kaltinamajam nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu nustatytas 1,67 promilių neblaivumas (b. l. 62).

2023 m. liepos 24 d. valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 57).

VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis nustatyta, kad automobilio „VW Caddy 2.0 SDI“, gamybos periodas 2005–2015, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM – 4 882,20 Eur, su PVM – 6 180 Eur (b. l. 42).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas daro išvadą, kad kaltinimas P. T. dėl jam inkriminuojamo nusikalstamo pasitvirtino.

P. T. vairavimo faktą, jam buvus neblaiviam, patvirtina liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis patruliuodamas gavo pranešimą apie galimai neblaivų asmenį ir nuvykęs nurodytu adresu prie parduotuvės „Iki“ pamatė automobilį „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Automobilyje įjungė spec. mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, minėtą automobilį sustabdė adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), degalinės „Circle K“ teritorijoje ir patikrinus jo blaivumą, jam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. girtumas. Šios aplinkybės analogiškai užfiksuotos ir 2023 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad minėtą transporto priemonę vairavo P. T.. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamojo vairuotas automobilis, kuris priklauso jo darbovietei, buvo užfiksuotas pareigūno nurodytoje vietoje. Kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis užfiksuotas neblaivumo nustatymo akte, galiojantį patikros sertifikatą turinčiu alkoholio kiekio matuokliu, tai yra jame nurodyta, kad pirmu tikrinimu kaltinamajam nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme šios aplinkybės neginčijo, jis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Iš liudytojo M. L. parodymų bei neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – nuo jo sklindantis stiprus alkoholio kvapas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė prieš sėsdamas prie automobilio vairo jautęsis apsvaigęs, tačiau savo būklės tinkamai neįvertino dėl susidariusios stresinės situacijos po konflikto su sugyventine. Tiek iš neblaivumo nustatymo akto, tiek ir kaltinamojo parodymų turinio matyti, kad kaltinamasis alkoholį vartojo iki jo patikros alkotesteriu likus 1–2 valandoms, kitų veiksnių, galinčių iškreipti alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, nenustatyta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, daroma išvada, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis P. T. 2023 m. liepos 23 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu 20.50 val. jam nustatytas mažiausias 1,63 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sugyventinės J. S. atsakomybei. Byloje yra pateiktas J. S. prašymas atleisti jos sugyventinį P. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tokį prašymą tiek kaltinamasis, tiek ir galima laiduotoja palaikė, apklausiami ir teisiamojo posėdžio metu.

Prokurorė kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, P. T. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, o turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo sugyventinės, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis, kaip matyti, padarė tinkamai neįvertinęs situacijos ir pasirinkęs netinkamą veikimo būdą kilus konfliktui su sugyventine, praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad su sugyventine jų santykiai geri, ji jam turi įtakos ir jis pasižada nebenusikalsti. Kaip minėta, jis anksčiau nėra teistas (2010 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu), per penkerius metus administracine tvarka baustas keletą kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – mobiliojo ryšio telefono naudojimą vairuojant, kurie teismų praktikoje nėra priskiriami itin šiurkštiems, paskirtas nuobaudas yra įvykdęs. Kaltinamasis turi įgijęs profesiją, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, gailėjosi dėl savo teisei priešingų veiksmų. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį pavartojus alkoholio ir kilus konfliktui sėsti prie automobilio vairo. Taigi, byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad P. T., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo sugyventinės, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek J. S., tiek pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį motyvavo išsakydami tokias aplinkybes, kad jų santykiai yra geri, jie kartu kaip šeima gyvena jau ketverius metus, kalbėjo apie įvykį. J. S. kaltinamajam daro teigiamą įtaką, jis paiso jos nuomonės, tariasi su ja priimdamas sprendimus. Galima laiduotoja teismui nurodė aplinkybes, kad ji jaučia atsakomybę už savo sugyventinį, juo rūpinasi, kontroliuoja, kad jis pavartojęs alkoholio nesėstų prie automobilio vairo. Ji teismo posėdžio metu išreiškė neigiamą požiūrį į vairavimą apsvaigus. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Ji neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą už greičio viršijimą, paskirtą nuobaudą įvykdžiusi. Ji dirbanti, augina ir prižiūri nepilnamečius vaikus, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad J. S. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti P. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant minimalų įstatyme numatytą galimą laidavimo terminą – vienus metus. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį, tai, kad jie abu yra dirbantys, pajamas gaunantys asmenys, įvertinus tai, kad kaltinamasis praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, net keletą kartų yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, laidavimas skirtinas su 500 Eur užstatu.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis gana nežymiai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis), šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. liepos 25 d. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

BK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „VW Caddy“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (automobilis šiai bendrovei grąžintas ikiteisminio tyrimo metu). Duomenų, kad šio juridinio asmens atsakingi asmenys žinojo apie kaltinamojo ketinimus daryti nusikalstamą veiką, byloje nėra. Priešingai, tai pirmasis kaltinamojo teistumas, byloje nėra duomenų apie jo ankstesnius piktnaudžiavimo alkoholiu, kuomet kyla baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės, atvejus. Liudytoja Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilis kaltinamajam buvo perduotas tik darbo reikmėms ir atvykti į darbą bei vykti į namus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad darbovietė jam buvo išaiškinusi naudojimosi automobiliu tvarką, jis suvokė, kad juo naudodamasis negali vairuoti neblaivus. Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, konstatuojama, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, o automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininkui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, kuri nurodyta VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje (su PVM), o ne jos likutinė vertė (482,33 Eur).

Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad nors taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, tačiau tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, dirba, todėl manytina, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad nusikaltimo įvykdymas buvo atsitiktinis ir nėra jo gyvenimo būdo dalis. Byloje surinkti įrodymai kaltinamojo neigiamai necharakterizuoja, priešingai, sudaro pagrindą spręsti, kad jis yra įstatymų besilaikantis, socialinius ryšius palaikantis bei vykdantis darbo veiklą asmuo. Taip pat, svarstant aptariamos poveikio priemonės proporcingumo klausimą, būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršijo 1,51 prom. neblaivumą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis su sugyventine augina du nepilnamečius vaikus, pastarosios pajamos yra nedidelės. Šeima yra sudariusi kreditavimo sutartis būstui įsigyti ir kt., pagal kurias turimi finansiniai įsipareigojimai sudaro reikšmingą kaltinamojo gaunamų pajamų dalį. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuojama, kad visos VšĮ „Emprekis“ nurodytos transporto priemonės vertės (6 180 Eur) išieškojimas būtų neproporcinga priemonė ja siekiamiems tikslams, todėl iš kaltinamojo išieškotina šios vertės dalis – 3 000 Eur.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 58–59), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininkui;

- automobilio „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo dokumentai (AB „Lietuvos draudimas“), privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros dokumentai ir registracijos liudijimas, saugomi voke baudžiamojoje byloje (b. l. 115), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini automobilio savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas esant būtiniems gynėjo dalyvavimo pagrindams, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad iš kaltinamojo priteistas ir konfiskuotino turto vertės išieškojimas, iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. T., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, perduodant jį J. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją J. S. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 500 Eur užstato sumą į Kauno apylinkės teismo atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir tai, kad jis mokamas už P. T.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei P. T. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti P. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 25 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš P. T. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „VW Caddy“ vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 58–59), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininkui;

- automobilio „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo dokumentus (AB „Lietuvos draudimas“), privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros dokumentus ir registracijos liudijimą, saugomus voke baudžiamojoje byloje (b. l. 115), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti automobilio savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš P. T. nepriteisti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.