- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-14
- Bylos Nr.
- 2-1525/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas
- Pareiškėjas
- Goodyear Dunlop Tyres Baltic, Goodyear Dunlop Tyres Baltic OU
- Kategorijos
- 95.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Goodyear Dunlop Tyres Baltic OU atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo Goodyear Dunlop Tyres Baltic OU prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu ir atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą UAB „Autoservisas Vaišvydava“ bankroto byloje Nr. B2-2324-390/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Autoservisas Vaišvydava“ administracijos vadovas pateikė ieškinį atsakovui UAB „Autoservisas Vaišvydava“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. balandžio 1 d. balanso duomenimis įmonės turto vertė siekė 10 692 090 Lt, finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 5 504 470 Lt. 2009-2010 metais ženkliai sumažėjusios pardavimų pajamos turėjo labai didelę įtaką UAB „Autoservisas Vaišvydava“ mokumui. Pardavimų pajamos sumažėjo daugiau kaip dešimt kartų, o bendrosios sąnaudos išliko faktiškai tokio pačio lygio. Įmonės veikla yra nuostolinga. UAB „Autoservisas Vaišvydava“ negali atsiskaityti su kreditoriais, laiku bei tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus jiems. Ieškovo nuomone, siekiant išvengti dar didesnių nuostolių ir įsipareigojimų kreditoriams didėjimo, tikslinga UAB „Autoservisas Vaišvydava“ iškelti bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad įmonė dienraštyje paskelbė kreditoriams, kad negali su jais atsiskaityti ir (ar) neketina vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Autoservisas Vaišvydava“ bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Šalies argumentai
2010 m. birželio 7 d. pareiškėjas Goodyear Dunlop Tyres Baltic OU pateikė teismui prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu atmetė bei atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo kreditoriai gali būti įtraukti į bylą tik kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, o pareiškėjas siekia tapti trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus ir turinčiu teisę ginčyti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį. Teismo nuomone, kadangi atskirąjį skundą turi teisę paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 305 str. 318 str.), teismas atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Goodyear Dunlop Tyres Baltic OU pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, įtraukti apeliantą trečiuoju asmeniu į civilinę bylą Nr. B2-2324-390/2010, priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties ir kartu su byla perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu kreditoriaus, prieštaraujančio bankroto bylos iškėlimui, dar neįsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą.
2. Teismas, motyvuodamas tuo, kad apeliantas nėra byloje dalyvaujantis asmuo, nepagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2324-390/2010. Bankroto byla turi viešąjį interesą, kurį gindamas, teismas turi išsiaiškinti, ar bankroto byla iškelta teisėtai. Kai pareiškėjas prašymą įtraukti jį į bankroto bylą priima iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, teismas pagal vyraujančių teismų praktiką tokį prašymą turi nagrinėti iš esmės.
Atsiliepimas
2010 m. liepos 20 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas BUAB „Autoservisas Vaišvydava“ bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ atsiliepimas į atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašoma skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pareiškėjo atskirasis skundas turi procesinių trūkumų, o tai lemia, kad toks atskirasis skundas negali būti tenkinamas. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo kieno pusėje (ieškovo ar atsakovo) pareiškėjas pageidauja įstoti, o tai prieštarauja CPK 47 str. 3 d. Tiek ieškovas, tiek atsakovas sutinka su bankroto bylos iškėlimu UAB „Autoservisas Vaišvydava“, o tai reiškia, kad apelianto, kuris nesutinka su bankroto bylos iškėlimu minėtai įmonei, įstojimas ieškovo ar atsakovo pusėje prieštarautų CPK 47 str. 4 d. nuostatoms, kurios numato, jog tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apelianto kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas teismo įstatymo nustatyta tvarka, o tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo įtraukti apeliantą į bankroto bylą trečiuoju asmeniu. Tokia teismo pozicija atitinka teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos teismas tinkamai nustatė, jog apeliantas nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir pagrįstai atsisakė priimti jo pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2324-390/2010.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Šioje byloje sprendžiama, ar po teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bankroto ylą, turi teisę teikti teismui prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina nustatyti, kokios teisės normos ir kaip reglamentuoja asmenų įtraukimo į bankroto bylą klausimą, taip pat apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo klausimą.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.
Klausimus dėl trečiųjų asmenų, (ne)pareiškiančių savarankiškus reikalavimus (savarankiškų reikalavimų), įtraukimo į bankroto bylą reglamentuoja CPK 46-47 straipsnių nuostatos. ĮBĮ normos šių klausimai nereglamentuoja kitaip. Todėl sprendžiant, iki kurio momento asmuo gali įstoti į bankroto bylą ir ginčyti teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumą bei pagrįstumą, turi būti vadovaujamasi paminėtomis civilinio proceso įstatymo nuostatomis. Tas pats pasakytina ir dėl teisės į apeliaciją. Pagal civilinio proceso įstatymą apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305, 338 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys yra proceso dalyviai, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai šalys, tretieji asmenys, (ne)pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, viešąjį interesą ginantys CPK 49 straipsnyje išvardyti asmenys, taip pat pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingojoje teisenoje, kreditoriai ir skolininkai bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat šių asmenų atstovai (CPK 37 str. 2 d.). ĮBĮ nenustatytos kitokios šių klausimų sprendimo taisyklės, nenumatyta, kad įmonės potencialūs kreditoriai, neįtraukti į bankroto bylą, gali apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad civilinėje byloje apeliacine tvarka teismo procesinius sprendimus turi teisę skųsti tik į bylą įtraukti asmenys, t. y. dalyvaujantys byloje asmenys, išskyrus išimtinius atvejus, kai atskirieji skundai paduodami dėl procedūrinių klausimų (pavyzdžiui, dėl teismo nutarties dalies dėl bankroto administratoriaus paskyrimo). Į bylą neįtraukti asmenys apeliacine tvarka savo teises apginti gali tik tuomet, jeigu apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva nustato, kad pirmosios instancijos teismas procesiniame sprendime nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovo ir atsakovo pateiktus byloje esančius įrodymus, nustatė, kad yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą ir ją iškėlė, atsakovo potencialus kreditorius neturi teisės apeliacine tvarka skųsti tokios nutarties, jeigu šia nutartimi teismas nepasisakė dėl jo teisių ir pareigų. Kadangi ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dalykas – įmonės turtinės būsenos nustatymas, teismas, spręsdamas šį klausimą, neturi pareigos savo iniciatyva į bylą įtraukti atsakovo potencialių kreditorių, kurie neįstojo į bylą iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
Kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu. Kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-678/2010, kuria atskirąjį skundą grindžia apeliantas, išdėstytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje. Apelianto nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį dėl to, kad nustatė, jog tame pačiame teisme nagrinėjamos dvi civilinės bylos tuo pačiu klausimu – dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei.
Taigi, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, kad teismas po bankroto bylos iškėlimo nepagrįstai atsisakė įtraukti į bankroto bylą asmenį, prieštaraujantį bankroto bylos iškėlimui.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.