- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- e2YT-3826-985/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01370-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Pareiškėjas
- S. J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Š., M. G., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. Š., M. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), iki T. D. B. mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė S. J. B..
2. Patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) S. J. B. ir T. D. B. sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini) T. D. B. mirė (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis S. J. B. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini). Šio nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindas – 1992 m. birželio 25 d. pirkimo - pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 11-4960. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas įregistruotas 1992 m. birželio 25 d., t. y. S. J. B. ir T. D. B. santuokos galiojimo laikotarpiu, dėl ko gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pareiškėjas teikia pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, prašydamas pripažinti, kad butas iki sutuoktinės mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė pareiškėjui. Pareiškėjo asmeninės nuosavybės teisę į ginčo butą patvirtina šie duomenys: 1966 metų namų valdos technikinės apskaitos byla, kurioje yra nuoroda, jog S. J. B. yra nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) mieste valdytojas, o nekilnojamasis turtas inventorizuotas 1949 m. kovo 10 d.; asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase nurodyta, kad 1985 m. rugsėjo 14 d. duomenimis S. J. B. nuosavybės teise priklauso 3/6 nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) miestas; LTSR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) valstybinės notarinės kontoros byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios B. O., J., palikimą, nes byloje esančio pareiškimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirė S. J. B. pirmoji žmona O. B., po kurios mirties liko šis turtas: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir piniginis indėlis, esantis (duomenys neskelbtini) valstybinėje darbo taupomojoje kasoje, kadangi kitų įpėdinių nėra, S.J. B. priėmė šį palikimą pagal įstatymą ir įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), vertė (duomenys neskelbtini); minėtam nekilnojamajam turtui tapus S. J. B. nuosavybe, jis nebuvo sudaręs santuokos su T. D. B., todėl šis turtas pripažintinas asmenine pareiškėjo nuosavybe; (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendime Nr. 5- 2 Dėl butų skyrimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas nusprendžia patvirtinti įmonių, įstaigų ir organizacijų administracijų ir profsąjungos komitetų pateiktus bei butų komisijos apsvarstytus sąrašus vietinių Tarybų gyvenamosioms patalpoms suteikti pagal 1 priedėlį, kuriame nurodyta, kad S. J. B. yra iškeliamas iš griaunamo namo su žmona T. D. B., esančio (duomenys neskelbtini) miestas; 1992 m. birželio 25 d. sudaryta Pirkimo pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. 11-4960, kurios pagrindu į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), įregistruotos nuosavybės teisės S. J. B.. LR 1991-05-28 Įstatymo Nr. 11-4960 7 straipsnis nurodo, kad buvusiems namų savininkams, kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą, o pareiškėjas butą (duomenys neskelbtini), įgijo kaip kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) miestas, nugriovimą. 2019 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) butų ūkio atsakymas Nr. 1-462 (1.12) dėl vartotojo mokumo nurodyti buto apyvartos žiniaraščiai laikotarpiu nuo 2005-01 iki 2019-03, pateikiant informaciją apie S. J. B. mokumą už UAB „(duomenys neskelbtini) butų ūkis" suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad S. J. B. vienasmeniškai rūpinosi ne tik buto priežiūra, bet ir visų komunalinių išlaidų apmokėjimu. Nuo prašomo juridinio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas ir pasikeitimas ir pabaiga, nes turtas buvo įgytas pareiškėjui santuokoje su T. D. B., po kurios mirties, jos įpėdiniai įgyja teisę į reikalavimus dėl paveldėjimo pagal įstatymą; pareiškėjas neturi dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių, kad butas asmeninės nuosavybe priklauso jam; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kad neprieštaraus dėl prašomo nustatyti juridinio fakto, nustačius visas būtinąsias turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe sąlygas, nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kad pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nustatytų esant šioje teisės normoje nurodytų sąlygų visumą, t. y. 1) kad S. J. B. ginčo turtą pirko iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą; 2) turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta S. J. B. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tuo atveju, jei byloje bus nustatyta, jog S. J. B. ginčo turtą pirko iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta S. J. B. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, tokiu atveju neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo M. G. pateikė atsiliepimą, jog neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
6. Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimu prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas S. J. B. yra jos motinos T. D. B. sutuoktinis. Dėl sveikatos sunkios būklės nuo (duomenys neskelbtini) dienos motina D. B. gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) T. D. B. buvo teismo pripažinta neveiksnia, ji paskirta motinos globėja. Santuoka su pareiškėju S. J. B. nebuvo nutraukta, nekilnojamasis turtas nebuvo tarp sutuoktinių pasidalintas. Mirusioji testamento nepaliko. Santuokos metu pareiškėjas kartu su jos motina buvo įsigiję dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno su savo sutuoktiniu S. J. B. iki jos būtino išvykimo į (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos būklės. Šis turtas yra pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi nuo 1989 m. kovo 15 d. nuomojamas šeimos butas, kurį sutuoktiniai įgijo nugriovus J. B. asmeninės nuosavybės teisėmis turėtą nekilnojamąjį turtą, pagal 1992 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11-4960 privatizuotas pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą 1374, todėl pareiškėjo pateikti argumentai, kad šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė, atmestini. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad privatizuojant ginčo butą pareiškėjas buvo išreiškęs privatizuoti butą asmenine nuosavybės teise ar įrodymų apie sumokėtų investicinių čekių kilmę, jos motina, šeimos narė, taip pat prisidėjo privatizuojant ginčo butą. Mirusioji nebuvo sudariusi testamento, todėl visas jos turtas yra paveldimas pagal įstatymą. Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė D. S. sprendžia visus paveldėjimo po motinos mirties klausimus, tačiau iškėlus civilinę bylą dėl juridinio fakto nustatymo, neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo, nors po motinos mirties palikimą ji priėmusi.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, atstovas nurodė, kad palaiko patikslintame pareiškime nurodytas faktines aplinkybes. Pareiškėjas papildomai teismui 2019 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje nurodė, kad ginčo būtą pirko jis, mokėjo 4000 rublių, sutuoktinė taip pat prisidėjo, kol buvo sveika, viską darė abudu.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo M. G. nurodė, kad esminių aplinkybių apie ginčo įsigijimo butą nežino, palieka spręsti teismo nuožiūra. Gali nurodyti, kad sutuoktinius jis matydavo visur kartu.
9. Suinteresuotas asmuo G. Š. ir jos atstovė prašė pareiškimą atmesti, nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybes. Suinteresuotas asmuo papildomai nurodė, kad ji nežino už kieno investicinius čekius buvo sumokėta už butą, mama jai to nesakė, tačiau mama visada dirbo, ji turėjo įgijusi 2 aukštuosius išsilavinimus, dirbo vertėja ir išėjusi į pensiją, o pareiškėjo pajamos buvo minimalios, jis jau prieš pensiją gaudavo minimalias pajamas, nuolatos buvo neapmokamose atostogose. Nurodė, kad mama prie jos buto pirkimo investiciniais čekiais neprisididėjo, butą (duomenys neskelbtini) ji įsigijo jau pasibaigus privatizavimui, šis butas dabar parduotas. Mamai išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) ji liko gyventi su tėčiu (duomenys neskelbtini) vėliau dirbo savarankiškai, manikiūriste, pajamos pakankamos, mamai jos nereikėjo išlaikyti. Paskutinius 7 metus mama gyveno su ja, nes sirgo. Mama į ginčo butą atsivežė beveik visus baldus iš (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas nugriautame name gyveno labai kukliai, namas buvo be patogumų. Nurodė, kad mama rašė dienoraštį, dienoraštis lenkų kalba, pateikia tik ištrauką, kur nurodyta, kada mama išsiregistravo iš buto (duomenys neskelbtini), ir prisiregistravo pas pareiškėją, kad gautų butą su patogumais. Mama pradėjo gyventi po pareiškėjo pirmos žmonos mirties labai greitai, gyveno kartu dar prieš susituokdami.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas atmestinas
10. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojų V. G. bei R. S. paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). S. J. B. ir T. D. B. sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (t. 1, b. l. 10). (duomenys neskelbtini) T. D. B. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11). (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis įregistruota S. J. B. nuosavybė į nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1992 m. birželio 25 d. pirkimo - pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 11-4960 (t. 1, b. l. 12). Byloje kilo ginčas ar butas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
11. Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko tas pats principas: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011; kt.).
12. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo turtas įgytas santuokos metu, įregistruotas dar iki naujojo CK įsigaliojimo, t. y. 1992 m. birželio 25 d., todėl pagal įstatyme įtvirtintą prezumciją yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neatsižvelgiant į tai, jog viešajame registre ginčo turtas įregistruotos tik pareiškėjo vardu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekė nuginčyti prezumciją, įrodinėdamas, kad ginčo butas buvo įgytas už asmenines pareiškėjo lėšas.
13. Sprendžiant klausimą, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal M. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-280/2008).
14. Be to nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Butų privatizavimo įstatymo pagrindu vieno sutuoktinio vardu įgyto buto nuosavybės formos. Teismų praktikoje pasisakyta, kad butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), taip pat šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Butų privatizavimo įstatyme buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarka bei apibrėžta, kokios valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti: 4 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą, o 5 straipsnyje nurodytos šios teisės įgyvendinimo sąlygos. Be to, pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą – Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Nuomininkas ir jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitarę dėl nuomojamo buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendrasavininkiais) (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis) bei įforminę buto pirkimo–pardavimo sutartį, pripažįstami įgyvendinę Butų privatizavimo įstatymu jiems suteiktą teisę privatizuoti vieną butą, todėl pagal šį įstatymą privatizuoti kito buto negalėjo.
15. Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Dėl to, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildyta sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. K. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999, išaiškinta, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Ši įstatymo pataisa apima ir turi būti taikoma butų privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-7-311/2002, išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.
16. Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 9 “Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo” bei šiuo nutarimu patvirtintoje teismų praktikos apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, kad pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymo prasme butas santuokoje esantiems asmenims būdavo parduodamas kaip šeimai, bendram naudojimui, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuoroda į šeimos įstatymų taikymą turi būti suprantama kaip nuoroda būtent į SŠK 21 straipsnyje nustatytą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymą. Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises santuokos metu įgyto turto atžvilgiu. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SŠK numatytas nebuvo. SŠK galiojimo metu įgytam turtui galėjo būti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris šiame kodekse buvo numatytas, t. y. turto teisinis režimas pagal įstatymą. Susitarimai dėl turto, kuris santuokos metu sutuoktinių bus įgyjamas ateityje, teisinio režimo pagal SŠK nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d. Vadinasi, sutuoktiniai turtą pasidalinti galėjo tik po to, kai jis jau įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SŠK 23 straipsnis).
17. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjo asmeninės nuosavybės teisę į ginčo butą patvirtina šie duomenys: 1966 metų namų valdos technikinės apskaitos byla, kurioje yra nuoroda, jog S.J. B. yra nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) mieste valdytojas, o nekilnojamasis turtas inventorizuotas 1949 m. kovo 10 d.; be to asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase nurodyta, kad 1985 m. rugsėjo 14 d. duomenimis S. J. B. nuosavybės teise priklauso 3/6 nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) miestas; LTSR Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) valstybinės notarinės kontoros byla Nr. 219 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo(ios) B. O., J. palikimą, nes byloje esančio pareiškimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirė S. J. B. pirmoji žmona O. B., po kurios mirties liko gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) miestas, ir piniginis indėlis, esantis (duomenys neskelbtini) valstybinėje darbo taupomojoje kasoje, kadangi kitų įpėdinių nėra, S. J. B. priėmė šį palikimą pagal įstatymą ir įgijo nuosavybės teisę į 3/6 nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini) miestas, vertė - 4559 rubliai, taip pat paveldėta 1468,88 rublių (t. 1, b. l. 13-20, 21-34). Dėl nurodytų aplinkybių ginčo nėra. Be to pagal SŠK 22 straipsnio 1 dalį turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Taigi pareiškėjo paveldėtas turtas, mirus (duomenys neskelbtini) jo pirmajai žmonai O. B. pagal SŠK 22 straipsnio 1 dalies nuostatas priskirtinas prie asmeninės nuosavybės.
18. Į bylą pateikti duomenys, kad pareiškėjui, esant santuokoje su D. T. B. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), 1989 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendime Nr. 5-2 Dėl butų skyrimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas nusprendžia patvirtinti įmonių, įstaigų ir organizacijų administracijų ir profsąjungos komitetų pateiktus bei butų komisijos apsvarstytus sąrašus vietinių Tarybų gyvenamosioms patalpoms suteikti pagal 1 priedėlį, kuriame nurodyta, kad S. J. B. yra iškeliamas iš griaunamo namo su žmona T. D. B., esančio (duomenys neskelbtini) miestas, suteikiant gyvenamąją patalpą (t. 1, b. l. 36-38). 1992 m. birželio 25 d. sudaryta Pirkimo pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. 11-4960, kurios pagrindu į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), įregistruotos nuosavybės teisės S. J. B. (t. 1, b. l. 41-42). Atstovas nurodo, kad pagal LR 1991-05-28 Įstatymo Nr. 11-4960 7 straipsnį buvusiems namų savininkams, kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą, ginčo butas pareiškėjui suteiktas kaip kompensacija už nugriautą butą. Į bylą pateiktas 1989 m. kovo 28 d. pareiškėjui išduotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. 97 gyventi ginčo bute, kuriame nurodyti šeimos nariai pareiškėjas ir žmona D. T. B. (t. 2, b. l. 69-70); 1992 m. birželio 12 d. buto įkainojimo aktas, kurio 4 dalyje nurodyta įmoka grynais 1335 rubliai; 5 dalyje nurodyta, kad likutinė buto vertė, kuriai taikomas indeksavimo koeficientas 1,8 apmokama investiciniais čekiais ir grynaisiais pinigais iš viso (6776,04-1355)x1,8=9758; 1992 m. birželio 25 d. sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo, buto su priklausiniais, kurioje nurodyta kaina 11113 rublių, iš kurių 1355 pirkėjas įmokėjo į banko skyrių grynais pinigais 1992 m. birželio 8 d. ir 9758 investiciniais čekiais. Kadangi ginčo butas buvo išpirktas, ginčo atveju taikyti pareiškėjo atstovo nurodytą 7 straipsnį nėra pagrindo, nes šiuo atveju pasinaudota LR 1991-05-28 Įstatymo 1 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią pirkimo-pardavimo objektas yra valstybės reikmėms paimamų valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų ir bendrabučių nuomininkams suteiktos gyvenamosios patalpos, o sprendžiant ginčą kieno lėšomis asmeninėmis ar bendromis buvo atsiskaityta, šiuo atveju siekiant nustatyti pareiškėjo valią, įsigyjant ginčo butą už asmenines lėšas, investicinius čekius, yra svarbios visos aplinkybės, galinčios įrodyti vienokius ar kitokius sutuoktinių ketinimus, tvarkant savo bendrą ūkį ir įgyjant bei paskirstant turtą. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
19. Pareiškėjo atstovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas paveldėjo motinos A. B., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, 3700 rublių, taigi turėjo asmeninių lėšų, įnašui grynaisiais pinigais, tai patvirtino ir liudytoja R. S., nurodžiusi, kad pareiškėjas ginčo turtą įgijo už asmenines lėšas, kurias paveldėjo, sutuoktinė turtu niekada nesirūpino, nes visos jos pajamos buvo skirtos dukros G. išlaikymui, tačiau liudytoja kartu su pareiškėju ir jo sutuoktine kartu negyveno; pats pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 20 d. posėdyje nurodė, kad žmona prisidėjo, kol buvo sveika, ir nors liudytoja R. S. nurodė, kad pareiškėjas dėl ligos, negali prisiminti ankstesnių įvykių, nesant byloje neginčijamų įrodymų dėl jo psichikos sutrikimų, kai be kita ko yra pateikta ir 2019 m. spalio 17 d. gydytojos pažyma, kad pareiškėjui psichinės būklės sutrikimų nepastebėta (t. 2, b. l. 29), nėra pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais, o liudytojos parodymai vertintini kaip subjektyvi nuomonė dėl ginčo esmės. Be to suinteresuoto asmens G. Š. nurodytas aplinkybes, kad ji dirbo manikiūriste, pajamų turėjo, paramos iš motinos jai nereikėjo, patvirtino ir liudytoja V. G..
20. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjamoje byloje nustatyti reikšmingi faktai, kad ginčo butas įgytas 1992 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. praėjus penkeriems metams po santuokos sudarymo ir bylos šalims bendrai tvarkant turtą; 1992 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nėra išreikšta pareiškėjo valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn; tai, kad šiuo atveju nėra šalių susitarimo dėl ginčo buto, patvirtinančio šalių valią kas taps buto savininko (bendrasavininku), nėra pagrindas prašomam faktui nustatyti, nes be tokio sutikimo, nebūtų sudaryta ginčo buto pirkimo sutartis; be to į bylą suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė mamos D. T. B. dienoraščio ištrauką, iš kurios matyti, kad pareiškėjo motinai reikėjo išsiregistruoti iš buto (duomenys neskelbtini), kad gautų 2 kambarių butą su patogumais (t. 2, b. l. 74), tai rodo jos valią dėl bendros nuosavybės kūrimo. Esamas sutapimas, kad pareiškėjas paveldėjo motinos A. B., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, (duomenys neskelbtini) rublių, nelemia išvados, kad šie pinigai, kaip paveldėjimo objektas buvo panaudoti ginčo butui pirkti. Tokia išvada nėra patvirtinta jokiais įrodymais, išskyrus liudytojos R. S. subjektyvią nuomonę dėl pinigų panaudojimo ir sutuoktinių bendro gyvenimo ypatumų, ir ją būtų galima daryti tik prielaidos forma. Tačiau teismo sprendimas prielaida negali būti grindžiamas (CPK 263, 265 straipsniai). Pareiškėjo pateikti įrodymai, kad jis mokėjo už komunalinius mokesčius (T. 1, b. l. 43-44), įvertinus ir tai, kad šalys 7 metus kartu negyveno dėl sutuoktinės ligos, nepatvirtina turto prikyrimo asmeninėn nuosavybėn fakto; be to nepaneigtos G. Š. nurodytos aplinkybės, kad mama pirko šeimai valgyti, pareiškėjo gaunamos pajamos buvo minimalios; į bylą pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad butui reikalingas remontas (t. 2, b. l. 30-43); liudytoja R. S. nurodė, kad šeimai nuolat trūko pinigų.
21. Kaip matyti už ginčo butą buvo sumokėta (duomenys neskelbtini) investiciniais čekiais. Kaip nurodė pareiškėjo atstovas ir liudytoja R. S. investiciniai čekiai buvo panaudoti pareiškėjo, juos indeksuojant, nurodė, kad tuo metu kiekvienam buvo skiriama 5000, kurie šiuo atveju buvo indeksuoti ir jų asmeniškai pareiškėjui pakako privatizuojant ginčo butą, tačiau į bylą pateiktas 1992 m. birželio 12 d. buto įkainojimo aktas, kurio 4 dalyje nurodyta įmoka grynais 1335 rubliai; 5 dalyje nurodyta, kad likutinė buto vertė, kuriai taikomas indeksavimo koeficientas 1,8 apmokama investiciniais čekiais ir grynaisiais pinigais iš viso (6776,04-1355)x1,8=9758 (t. 2, b. l. 19-20), iš kurios matyti, kad panaudoti 6776,04 investiciniai čekiai, kurie indeksuoti ir nurodyta 9758 suma, kas paneigia liudytojos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo asmeninių 5000 investicinių čekių pakako. Investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Sutiktina su pareiškėjo atstovu, kad valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (žr. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe, tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir ankstesnėse bylose, pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 3K-3-260-378/2018), tačiau byloje nepaneigtas investicinių čekių panaudojimo bendrumas.
22. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį (1992 m. kovo 17 d. redakcija galiojusi iki 1992 m. liepos 2 d.) asmenims, kuriems paskirta valstybės vienkartinė išmoka ar kita kompensacija, atidaromos asmeninės investicinės sąskaitos, kuriose įrašomos paskirtų valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų, papildomai skiriamų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, sumos. Investicijoms pagal nustatytas pinigų kvotas naudojami pinigai (rubliai) pervedami į tas pačias investicines sąskaitas. Privatizavimo objektams (akcijoms) įsigyti nepanaudotos pinigų (rublių) sumos, esančios investicinėje sąskaitoje, turi būti pervestos į jas įnešusių asmenų indėlių sąskaitas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad investiciniai čekiai būtų nurašyti nuo pareiškėjo asmeninės investicinės sąskaitos, šių duomenų nėra ir ginčo buto privatizavimo byloje (t. 2, b. l. 5-14). Taigi nurodyti faktai neatitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nustatytų turto priskyrimo asmeninei nuosavybei kriterijų.
23. Be to įsigyto turto pobūdis – butas, įgytas santuokoje, bute privatizavimo metu šalys gyveno kaip šeima, todėl butas privatizuotas būtent šeimos reikmėms, o ne vieno sutuoktinio, t. y. pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti bei tolesnis sutuoktinių elgesys, po privatizavimo sutuoktiniai gyveno iki kol pablogėjo T. sveikatos būklė, (duomenys neskelbtini), nes ji (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, G. paskirta jos globėja (t. 2, b. l. 112-116), apie tai, kad pareiškėjas su sutuoktine visur važiuodavo kartu nurodė ir suinteresuotas asmuo M. G. ir liudytoja V. G., kas paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl asmeninės nuosavybės įgijimo. Net jeigu ir pareiškėjas butų panaudojęs dalį asmeninių lėšų, tai nepaneigtų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, kadangi santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis rėžimas negali būti mišrus: asmeninė vieno iš sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrumo principo nepaneigus, turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais faktą, kad buvo įdėta asmeninių lėšų, galima pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias teisės normas. Tokio reikalavimo byloje nėra. Dėl nurodytų priežasčių prezumpcija, jog santuokos metu įgytas ginčo butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigta (CK 3. 88 str. 2 d.).
24. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad teismas spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką, teismų praktikoje suformuotą taisyklą, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002, išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012), pareiškėjo patikslintas pareiškimas atmestinas, pareiškėjui neįrodžius prašomo nustatyti juridinio fakto, jog pareiškėjas ginčo butą įgijo asmeninėn nuosavybėn (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015 nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą.
27. PK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
28. Suinteresuotas asmuo G. Š. prašo priteisti 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytais maksimaliais dydžiais, atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, paruoštą atsiliepimą ir dalyvavimą 2 teismo posėdžiuose, yra pagrindas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti. Byloje susidarė 18 Eur už procesinių dokumentų siuntimą, todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo S. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjo S. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 Eur (aštuoniolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti privatizavimo bylą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.