Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą pareiškėjui A. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau ir – atsakovas, Vilniaus AVPK) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau ir – LAGK) 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 21RE-268(AG-191/07-2023) (toliau – ir Ginčijamas sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos viršininko 2022-01-13 sprendimą Nr. 22-IL-10-00228-e „Dėl A. B. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau ir – Vilniaus AVPK Sprendimas), kuriuo A. B. (toliau ir – Pareiškėjas) panaikintas leidimas Nr. 0008833 laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus – graižtvinį šautuvą MERKEL KR 1,3006, Nr. 104769, pistoletą WALTHER PPK E, kal. 7,65 mm Browning Nr. 001307.

2. Paaiškina, jog Vilniaus AVPK Sprendimas panaikinti Pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0015784 buvo priimtas dėl to, kadangi buvo nustatyta, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens kriterijų.

3. Vilniaus AVPK pažymi, jog turėjo teisę, atsiradus teisiniam pagrindui, spręsti, dėl Pareiškėjo leidimo panaikinimo.

4. Vilniaus AVPK Pareiškėjo vardu registruoti: pistoletas WALTHER PPK E, 7,65 mm Browning, Nr. 001307, graižtvinis šautuvas MERKEL KR 1, .3006, Nr. 104769, išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0008833 bei ginklų pažymėjimai.

5. Paaiškina, kad policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje 2023-01-04 buvo gauti duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie Pareiškėjo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą.

6. Nurodo, jog atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad 2019-09-10 Vilniaus AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00005-19, kuriame Pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau ir –BK) 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) ir 226 straipsnio 1 dalyje (prekyba poveikiu). Teigia, kad 2020-10-26 Vilniaus AVPK buvo priimtas sprendimas Nr. 20-IL-10-04480-e paimti laikinam saugojimui Pareiškėjui priklausančius šaunamuosius ginklus, šaudmenis, leidimą ginklams ir saugoti tol, kol bus priimtas sprendimas dėl ginklų, šaudmenų grąžinimo arba iki leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus panaikinimo.

7. Pažymi, kad 2022-04-05 (įsiteisėjo 2022-11-22) Vilniaus apygardos teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu pagal 226 straipsnio 1 dalies priimtas sprendimas Pareiškėją išteisinti, o pagal 253 straipsnio 1 dalį priimtas sprendimas nutraukti jam baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 37 straipsniu, BPK 303 straipsnio 4 dalimi ir atleisti Pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo bei konfiskuoti 8 vienetus 5,45 mm šovinių. Teismas nutraukė baudžiamąją bylą ir Pareiškėjo veiksmus kvalifikuotus pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pripažino mažareikšmiais dėl jų nepavojingumo. Baudžiamoji byla nebuvo nutraukta dėl to, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8. Mano, jog šios aplinkybės atitinka formalius teisinius pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau ir - Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte, nelaikyti pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

9. Teigia, kad Pareiškėjas nepagrįstai bando painioti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindus. Paaiškina, kad Vilniaus AVPK Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 7 punktu, o ne 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą). Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus AVPK Sprendime padaryta techninė klaida dėl sprendimo priėmimo dienos, kuri esminės įtakos neturi, sprendimo turinio nekeičia.

10. Akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2022-04-05 nuosprendyje aiškiai konstatavo, kad Pareiškėjo veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Teigia, kad Pareiškėjas padarė nusikaltimą susijusį su disponavimu šaudmenimis ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK nustatytais pagrindais (dėl mažareikšmiškumo), tai jo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas, nes jam taikomi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto apribojimai ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos. Paaiškina, kad Įstatyme įtvirtintos nuostatos nenumato išlygų, bei įpareigoja įstatymo vykdytoją vadovautis valstybėje nustatytu teisiniu reglamentavimu ir nesudaro galimybės jo interpretuoti kitaip.

11. Teigia, kad priimtas Vilniaus AVPK Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Pažymi, kad išsamiai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų duomenų visumą, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kurį panaikinti Pareiškėjo argumentais nėra jokio pagrindo. Paaiškina, jog jame aiškiai atskleistas Pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdis bei aplinkybės. Neatsakingo elgesio faktai taip pat pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus.

12. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 32 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas šiame leidime ar ginklo pažymėjime, ir juos nešiotis ar laikyti. Teigia, kad Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo byloje neneigė savo kaltės, prisipažino, kad nuo anksčiau laikė neteisėtai šovinius, tačiau jis kaip ginklų turėtojas, privalėjo laikytis teisinio reglamentavimo. Teigia, kad nustatytas faktas leidžia neigiamai vertinti jo elgesį ir jį charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų.

13. Mano, kad LAGK Ginčijamą sprendimą priėmė neatsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką. Pabrėžia, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta imperatyvi norma ir ji nesuteikia teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, jei yra nustatomas kuris nors iš Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje išvardytų atvejų. Akcentuoja, jog turėjo teisę, atsiradus teisiniam pagrindui, spręsti, dėl leidimo panaikinimo, klausimą, kadangi Pareiškėjo veiksmai yra vertinami Įstatymo taikymo aspektu.

Faktinės aplinkybės

15. Atsakovas Vilniaus AVPK Sprendimas panaikino Pareiškėjui išduotą leidimą Nr.0008833 laikyti (nešiotis) ginklus, galiojantį iki 2024-10-01. Leidimas Pareiškėjui suteikė teisę laikyti (nešiotis) šiuos Pareiškėjo vardu įregistruotus šaunamuosius ginklus: graižtvinį šautuvą MERKEL KR 1,3006, Nr. 104769, pistoletą WALTHER PPK E, kal.7,65 mm Browning Nr. 001307.

16. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau ir – STT) Ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2020-01-20 kratos metu tuometinėje Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš seifo paėmė 8 vienetus pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro kovinių „5,45x18“, skirtų B kategorijos šaunamiesiems pistoletams PSM,OC-26,OC23 Drotik, IŽ-75. Šoviniai buvo likę nuo Pareiškėjo tarnybos policijoje laikotarpio. Už nurodytų šaudmenų laikymą neturint leidimo Pareiškėjui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00005-2019 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Toje pačioje baudžiamojoje byloje Pareiškėjas buvo įtartas ir pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (prekyba poveikiu). Baudžiamoji byla buvo perduota teismui.

18. Pareiškėjui priklausančius šaunamuosius ginklus (graižtvinį šautuvą MERKEL KR 1,3006, Nr.104769, pistoletą WALTHER PPK E, kal.7,65 mm Browning Nr.001307) Atsakovas iš Pareiškėjo 2020-10-29 paėmė dėl minėto pranešimo apie įtarimą. Vilniaus AVPK Sprendime nurodyta, kad iš Pareiškėjo paimti šaunamieji ginklai saugomi Vilniaus AVPK išimtų ir civilinės apyvartos ginklų saugykloje.

Atsiliepimo motyvai

25. Mano, kad toks klaidingas faktinių aplinkybių aprašymas patvirtina, kad Vilniaus AVPK Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į realias aplinkybes, absoliučiai biurokratiškai ir formaliai, ignoruojant jokios grėsmės visuomenės saugomiems gėriams nebuvimą iš Pareiškėjo pusės, o skunde nepateikti jokie motyvai, dėl ko Pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus ir šaudmenis kelia kokią nors grėsmę esant teismo konstatuotam veikos mažareikšmiškumui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

27. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022-04-05 priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-988/2022, kurioje Pareiškėjas buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Vilniaus apygardos teismas 2022-04-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-988/2022, be kita ko, nusprendė: 1) Pareiškėją dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) pritaikius BK 37 straipsnį, Pareiškėją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jam nutraukti; 3) vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, Pareiškėjui skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti 8 vienetus pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro kovinius „5,45x18 PSM“ šovinius. Nuosprendis įsiteisėjo 2022-11-22.

28. Vilniaus apygardos teismo 2022-04-05 nuosprendyje (dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir veikos mažareikšmiškumo) konstatuota, kad Pareiškėjas kaltinamas tuo, jog nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2020-01-20, savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte esančiame seife, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 8 vienetus pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro, kovinius „5,45x18 PSM“ šovinius, skirtus B kategorijos šaunamiesiems ginklams - pistoletams PSM, OC-26, OC23 Drotik, IŽ-75, kol kratos metu šiuos šaudmenis rado ir paėmė STT tarnybos pareigūnai; savo kaltę dėl šio kaltinimo Pareiškėjas pripažino ir nurodė, kad šoviniai liko dar nuo jo tarnybos policijoje laikų, kai jis išeidamas iš tarnybos pridavė ginklą ir dalį šaudmenų, o dalis šaudmenų netyčia liko pas jį ir buvo laikomi seife su kitais ginklais ir šaudmenimis. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje formaliai visi veikos būtinieji požymiai yra nustatyti, t. y. nusikaltimo dalykas – šaudmenys: Pareiškėjas namuose laikė šaudmenis, pagal byloje esančią ekspertų išvadą skirti šaudyti B kategorijos ginklais; objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas: tokių šaudmenų laikymui radimo metu Pareiškėjas neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo; subjektyvusis požymis – Pareiškėjas veikė tiesiogine tyčia, t. y. teisėtai įgytus šaudmenis laiku negrąžino ir laikė suvokdamas, kad jiems laikyti reikalingas leidimas. Taigi Pareiškėjo veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai. Nagrinėjamoje byloje daroma išvada, kad Pareiškėjo veikos – 8 vienetų pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro kovinių „5,45x18 PSM“ šovinių laikymo – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka. Šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjas, laikydamas minėtus šaudmenis, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs patį nusikaltimo dalyką, šovinių kiekį, kitus sudėties požymių ypatumus bei svarbias bylai aplinkybes ir žalos atsiradimo galimybę. Vertinant svarbias aplinkybes, pažymima, kad Pareiškėjas šaudmenis įsigijo teisėtai, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, o jie buvo nepriduoti tiek dėl Pareiškėjo neatidumo, tiek dėl pareigūnų, priimančių ginklus, neapsižiūrėjimo. Šaudmenys buvo surasti seife su dar kitais ginklais ir šaudmenimis, kuriems Pareiškėjas leidimą turėjo. Vilniaus AVPK pateikė informaciją apie tai, kad policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis Pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0008833, kuris galioja iki 2024-10-01. Jo vardu registruoti šaunamieji ginklai: graižtvinis šautuvas MERKEL KR 1, kal. 3006, Nr. 104769; pistoletas Walther PPK E, kal. 7,65 mm Browning Nr. 001307 (t. 10, b. l. 132-133). Šios aplinkybės rodo, kad Pareiškėjas galėjo teisėtai disponuoti žymiai didesnio kalibro šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, todėl jam taikyti baudžiamąją atsakomybę dėl mažiau pavojingų šovinių neteisėto laikymo, kartu įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, būtų neproporcinga ir neteisinga. Vertinant padarytos žalos dydį, konstatuojama, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo ir tikimybė jiems kilti buvo minimali, nes šoviniai buvo laikomi rakinamame seife. Pareiškėjo tyčioje nenustatyti ketinimai neteisėtai laikytus šaudmenis panaudoti nusikalstamiems tikslams ar apskritai naudoti šiuos, o ne teisėtai laikomus šaudmenis. Taigi pagal bylos aplinkybes nebuvo nustatytas realus pavojus žalos visuomenei atsiradimui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (pagal Įstatymą ir pagal šio įstatymo įgyvendinimui skirtas teisines nuostatas) kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nors Pareiškėjo veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Teismas, įvertinęs tai, jog Pareiškėjui taikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, nusprendžia jam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (šovinių) konfiskavimą.

29. Remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad:

29.1. Vilniaus AVPK 2019-10-01 Pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (graižtvinį šautuvą MERKEL KR 1, ksl. 3006, Nr. 104769; pistoletą WALTHER PPK E, kal. 7,65 mm Browning Nr. 0013070) Nr. 0008833, leidimo galiojimo laikas – iki 2024-10-01.

29.2. Vilniaus AVPK 2020-10-26 sprendimu Nr. 20-IL-10-04480-e „Dėl A. B. ginklų paėmimo“ nusprendė paimti saugojimui Pareiškėjo ginklus, šovinius, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, ginklų pažymėjimus ir saugoti tol, kol bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas arba baudžiamoji byla. Šis Vilniaus AVPK sprendimas priimtas nustačius, kad Pareiškėjui 2020-10-13 ikiteisminiame tyrime Nr. 06-7-00005-19 pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) 1 dalį ir 226 straipsnio (prekyba poveikiu) 1 dalį.

29.3. 2020-10-29 Paėmimo aktu Nr. 0008833 iš Pareiškėjo buvo paimti graižtvinis šautuvas MERKEL KR 1, ksl. 3006, Nr. 104769, šaudmenų kiekis – 25; pistoletas WALTHER PPK E, kal. 7,65 mm Browning, Nr. 0013070, šaudmenų kiekis - 13, leidimas laikyti (nešioti) ginklus.

29.4. Byloje esančiame 2023-01-04 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie Pareiškėją nurodyta, kad STT Panevėžio valdyba 2019-09-10 pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-7-00005-19 dėl nusikalstamų veikų neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis pagal BK 253 str. 1 d ir prekyba poveikiu pagal BK 226 str. 1 d.

29.5. Vilniaus AVPK Sprendimu nuspręsta panaikintas Pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0008833. Vilniaus AVPK Sprendime konstatuota, kad patikrinimo metu nustatyta, jog 2019-09-10 Vilniaus AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00005-19, kuriame Pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK253 (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) 1 d. ir 226 str. (prekyba poveikiu) 1 d. 2022-04-05 (įsiteisėjo 2022-11-22) Vilniaus apygardos teismas vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagal 226 str. 1 d. priimtas sprendimas Pareiškėją išteisinti, o pagal 253 str. 1 d. priimtas sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 37 str., BPK 303 str. 4 d. ir atleisti Pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo bei konfiskuoti 8 vnt. 5,45 mm šovinių. Vilniaus AVPK Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p., 41 str. 4 p., 18 str. 2 d. 7 p.

29.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus AVPK Sprendimu, su skundu kreipėsi į LAGK.

29.7.1. Vilniaus AVPK Sprendime taikoma Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų sąlygų visuma, kurią Pareiškėjas atitinka.

29.7.2. Nagrinėjamu atveju Vilniaus AVPK Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su Pareiškėjo atžvilgiu priimtu 2022-04-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir tik formaliai išvardintos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis priimtas Vilniaus AVPK Sprendimas. Tačiau Vilniaus AVPK Sprendime nenurodė jokių motyvų dėl Pareiškėjo pavojingumo / nepavojingumo, taip pat nenurodė aplinkybių, sudarančių prielaidas riboti Pareiškėjo teisę laikyti (nešiotis) ginklus. Iš Vilniaus AVPK Sprendimo turinio nėra aišku, kokiu būdu Pareiškėjas, kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, gali kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai turėdamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

29.7.3. Vilniaus AVPK Sprendimas yra neišsamus ir nepakankamai motyvuotas, priimtas tik formaliai pritaikius teisės normas, todėl yra naikintinas kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

29.8. Vilniaus AVPK nesutikdamas su Ginčijamu sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

30. Įstatyme (redakcijoje, aktualioje ginčo laikotarpiui) nustatyta:

30.1. Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis).

30.2. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms (40 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

30.3. Sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba sprendimą nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo; šis sprendimas turi būti motyvuotas Įstatymo 40 straipsnio 1–7 dalyse nurodytais pagrindais. Asmuo turi teisę šioje dalyje nurodytus sprendimus savo pasirinkimu apskųsti VAĮ, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (40 straipsnio 9 dalis).

30.4. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų (18 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

30.5. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai (18 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

30.6. Įstatymo 17 straipsnio „Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai“ 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos.

31.1. VI skyriuje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės“ nustatyti tokie atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: 1) atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą (36 straipsnis) 2) atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (37 straipsnis), 3) atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (38 straipsnis), 4) atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių (39 straipsnis), 5) atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atkleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padalytas nusikalstamas veikas (39(1) straipsnis), 6) pranešėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (39(2) straipsnis), 7) atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (40 straipsnis).

31.2. BK 37 straipsnyje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo“ nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

31.3. BK 253 straipsnio „Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“ 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

32. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

33. Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – Aprašas) nustatyta:

33.1. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau ir – PLVIS) dienos arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų, įsiteisėjimo Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka (55.1 papunktis).

33.2. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina įgaliotos policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Sprendimas turi būti įkeltas į PLVIS (57 punktas).

34. Kaip minėta, Vilniaus AVPK Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 7 punktu. Vertinant anksčiau aptartą Įstatymo 40 straipsnio 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą reguliavimą, pažymėtina, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimui pakanka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytų sąlygų atsiradimo. Kaip matyti iš aptartos bylos medžiagos, Pareiškėjas iš esmės atitiko Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas sąlygas, dėl to ginčas iš esmės nekyla, kad: 1) Pareiškėjas yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje nustatytu pagrindu (dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) dėl nusikaltimo, susijusio su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje; 2) nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai.

35. Taigi teismas sutinka su LAGK Ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad Vilniaus AVPK Sprendime taikoma Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų sąlygų visuma, kurią Pareiškėjas atitinka.

37. Teismas nesutinka su Pareiškėjo pozicija, kad Vilniaus AVPK Sprendimas yra nemotyvuotas. Kaip minėta, Įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sprendimas panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą turi būti motyvuotas Įstatymo 40 straipsnio 1–7 dalyse nurodytais pagrindais; Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Įstatyme įtvirtintą reguliavimą ir Vilniaus AVPK Sprendimo turinį, Vilniaus AVPK Sprendimas atitinka Įstatymo 40 straipsnio 9 dalies ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimus – jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, motyvai. Vilniaus AVPK Sprendime, remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nurodytas jo faktinis pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2022-04-05 nuosprendis, jo rezoliucinė dalis aktuali kilusiam ginčui, Vilniaus AVKP Sprendime nurodytos taikytos teisės aktų nuostatos. Teismas pažymi, kad, vertinant Įstatyme įtvirtiną teisinį reguliavimą, jame nėra įtvirtina Vilniaus AVPK teisė, esant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytoms sąlygos, nepanaikinti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, Įstatyme nėra įtvirtina Vilniaus AVPK teisė įvertinti asmens individualią situaciją, vertinti dar kokias nors kitas aplinkybes nei tas, kurios nurodytos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą yra suformuluota imperatyviai – kaip nustatanti Vilniaus AVPK pareigą, o ne teisę ar galimybę, panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus esant Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytoms sąlygoms.

38. Teismas pažymi, kad Pareiškėjo skunde pateiktoje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluoti reikalavimai įstatymų leidėjui (Lietuvos Respublikos Seimui), o ne institucijoms, taikančioms įstatymus.

39. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:

39.1. Konstitucinio teisinės valstybės principo elementas yra ir proporcingumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad jos turi būti būtinos šiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti (inter alia 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. liepos 1 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 15 d. nutarimai). Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (inter alia 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 15 d. nutarimai).

39.2. Šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, pagal kurias įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus, mutatis mutandis taikytinos ir pagal įstatymą įgytai teisei įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis (2020 m. birželio 5 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 15 d. nutarimai).

39.4. Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves (inter alia 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d., 2020 m. birželio 5 d., 2023 m. kovo 15 d. nutarimai). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (inter alia 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 15 d. nutarimai).

39.5. Pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kurias taikant teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami (2020 m. birželio 5 d. nutarimas); tokiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai; Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami (2020 m. birželio 5 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 15 d. nutarimai).

39.7. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

40. Kaip minėta, BK yra nustatyti 7 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, vienas iš jų – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, kuris aktualus nagrinėjamoje administracinėje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į BK 37 straipsnio nuostatas, Pareiškėjo atžvilgiu priimtą Vilniaus apygardos teismo 2022-04-05 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-988/2022, Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą Įstatymo tikslą, Konstitucijoje įtvirtintą proporcingumo principą, pagal kurį už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, Konstitucijoje įtvirtintą proporcingumo principą, pagal kurį tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, vertina, kad panaikinimas Pareiškėjui išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0008833 būtų neproporcinga priemonė, varžanti Pareiškėją akivaizdžiai labiau negu reikia Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytam tikslui pasiekti, užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, todėl daro išvadą, kad Vilniaus AVPK Sprendimas naikintintas. Teismas taip pat panaikina LAGK Ginčijamą sprendimą dėl to, kad nesutinka su LAGK Ginčijame sprendime išdėstytais motyvais, kuriais remiantis LAGK panaikino Vilniaus AVPK Sprendimą.

41. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjo ginčyto Vilniaus AVPK Sprendimo panaikinimą nulėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai (byloje nebuvo konstatuotas Vilniaus AVPK Sprendimo neatitikimas teisės aktų reikalavimams), o teismo pasinaudojimas jam teisės aktų nustatyta diskrecijos teise, įvertinus reikšmingas aplinkybes, panaikinti Vilniaus AVPK Sprendimą.

42. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 21RE-268(AG-191/07-2023).

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 22-IL-10-00228-e „Dėl A. B. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.