- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-05
- Bylos Nr.
- ATP-835-626/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07483-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- T. M.
- Kategorijos
- 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. atstovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-07 nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-04-28 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N58837843-16, kuriuo T. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. 2016-04-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N58837843-16, nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį 57 eurų bauda, už tai, kad jis, 2015-10-15, 20.40 val., Vilniuje, Tilto g. 13, vairuodamas automobilį „JEEP Wrangler“ (v. n. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET) 150.8 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs T. M. ir jo atstovo P. M. skundą, 2016-07-07 nutartimi palikto nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-04-28 nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N58837843-16. Teismas padarė išvadą, kad T. M. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra visiškai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Nustatė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog 2015-10-15, 20.40 val. Vilniuje, Tilto g. 13, automobilis „Jeep Wrangler“ stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje - sankryžoje ir arčiau kaip 5 m. atstumu nuo jos; būtent T. M. yra atsakingas už numatyto pažeidimo padarymą, kadangi iš Asociacijos (duomenys neskelbtini) 2016-02-12 rašto matyti, kad 2015 m. spalio mėnesį automobiliu „Jeep Wrangler“ naudojosi asociacijos narys T. M., o T. M. nurodytas pažeidimą galimai padaręs asmuo - I. D., (duomenys neskelbtini), negalėjo padaryti minėto pažeidimo, kadangi nustatyta, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie I. D. valstybės sienos kirtimus, t. y. I. D. Lietuvos Respublikoje pažeidimo padarymo metu nesilankė. Nurodė, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresn. kasininkai – kontrolieriai turi teisę fiksuoti pažeidimus, darydami nuotraukas ir surašydami pranešimus, o Institucija, priimdama nutarimą, pagrįstai rėmėsi įgalioto asmens - SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresn. kasininko-kontrolieriaus pateiktais duomenimis.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. atstovas P. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus misto apylinkės teismo 2016-07-07 nutartį ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015-04-28 nutarimą kaip neteisėtus ir nepagrįstus ir bylą gražinti nagrinėti iš naujo tirti Institucijai.
Skunde nurodo, kad byloje nėra pakankamų ir neprieštaringų įrodymų, paliudijančių, kad T. M. patikėtą automobilį neleistinoje vietoje pastatė būtent T. M.. Nurodo, kad T. M. nebuvimą patvirtina įvykio vietoje padarytos nuotraukos, kuriose matyti, kad už automobilio vairo niekas nesėdi, todėl T. M. kaltė nustatyta iš prielaidos. Nurodo, kad T. M. patikėtą automobilį vairavo Rusijos pilietis I. D., kuris tokiu vardu prisistatė T. M.. Teigia, kad nors nėra duomenų, kad I. D. yra kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, tačiau teismas neįvertino to, jog minėtas asmuo galėjo į Lietuvos Respubliką atvykti iš kitos ES valstybės narės, turėdamas Šengeno vizą, arba gyventi Lietuvoje nuo tarybinių laikų. Taip pat nurodo, kad T. M. neprivalo įrodyti, kad automobilį pastatė ne jis, nes jo kaltę turi įrodyti institucija.
Nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino ir fakto, kad įrodymai yra surinkti neteisėtai. Mano, kad teisė pateikti pranešimus apie pažeidimą savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojams nesuteikia teisės rinkti įrodymus, nes teisė rinkti įrodymus gali būti suteikta tik įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Tvirtina, kad byloje nėra teisėtai surinkta įrodymų, nes visus duomenis surinko ne savivaldybės vyr. specialistai, turintys teisę surašyti protokolą, o savivldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai, neturintys teisės surašyti protokolo tu pžeidžiant ATPK 256 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys surinkti neteisėtai, jais vadovautis nėra pagrindo. Remiasi Kauno apygardos teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-62-902-11, Vilniaus apygardos teismo sprendimu Nr. ATP-50-562/2015. Pažymi, kad savivaldybės paslaugos“ daromą pažeidimą stebėjo ir duomenis rinko slaptai, apie tai nežinant galimą pažeidimą vykdžiusiems asmenims. Slaptas sekimas atitinka operatyvinei veiklai būdingus požymius, o operatyvinę veiklą pagal Operatyvinės veiklos įstatymą pavedama atlikti tik specialiems subjektams, tarp kurių savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ nėra.
Teigia, kad savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ padarytos nuotraukos, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas (nenurodytas pažeidimo laikas), autentiškumo negalima patikrinti įstatymo numatytomis priemonėmis, todėl ji taip pat neturi įrodomosios galios. Nurodo, kad panaudojant šiuolaikines technologijas, administracinė atsakomybė galėtų būti panaudojama asmeniniams tikslams.
Mano, kad įstatyme nėra įtvirtinta pareiga automobilio savininkui ar valdytojui įvardinti konkretų pažeidėją.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-07 nutartį. Institucija mano, kad T. M. argumentai dėl įrodymų surinkimo yra visiškai nepagrįsti ir turi būti vertinami kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Atkreipia dėmesį, kad dėl įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų teisėtumo ir pagrįstumo, įstatymų neprieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei kitais klausimais yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas analogiškose bylose: ATP-815-851/2015, ATP-397-898/2016.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus) <...>. Kai ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu laikomas negaliojančiu (ATPK 260² straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju, ATPK 124¹ straipsnyje numatytas pažeidimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo šio pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Automobilio Jeep Wrangler (v. n. (duomenys neskelbtini) pastatyto draudžiamoje vietoje, savininkas (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyrius 2016-02-04, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelių įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi ir ATPK 260² straipsnio 2 dalimi, pareikalavo automobilio savininką pateikti duomenis asmens, pažeidimo metu valdžiusio automobilį duomenis (b. l. 22). Asociacijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas P. M. raštu nurodė, kad 2015 m. spalio mėnesį automobiliu naudojosi asociacijos narys T. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). 2016-03-16, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyrius pagal automobilio savininko atstovo pranešimą, transporto priemonės naudotojui T. M. nedalyvaujant surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu (b. l. 15). Taip pat 2016-03-07 ir 2016-03-16 T. M. surašyti pranešimai, kuriuose nurodyta, kad jei pažeidimą padarė kitas asmuo, T. M. per 10 darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos privalo atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimo skyrių ir pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio teisės pažeidimo metu valdė ir naudojo minėtą transporto priemonę.
2016-03-07 T. M. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pranešimą, kuriame nurodė jog minėtu automobiliu naudojosi asmuo, prisistatęs I. D., nurodęs, kad gimė (duomenys neskelbtini) kuris galimai galės nurodyti vairuotoją, kuris 2015-10-15, 20.40 val. vairavo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą automobilį. Nežiūrint į šiuos paaiškinimus 2016-04-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nedalyvaujant T. M. priėmė nutarimą, kuriuo T. M. pripažino kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje.
Nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą apylinkės teisme gautas Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sienos kontrolės organizavimo valdybos 2016-06-06 atsakymas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus užklausimą. Sienos kontrolės organizavimo valdyba šiame rašte nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje duomenų apie I. D., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės sienos kirtimą nėra. Atkreiptas dėmesys, kad nuo 2007-12-21 nebevykdoma Lietuvos Respublikos vidaus Europos sausumos sienos kontrolė, o nuo 2008-03-30 ir oro uostuose Europos Sąjungos vidaus reisais skrendantiems keleiviams (išskyrus tiesioginiais reisais vykstantiems į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, Airijos ir Kipro Respublikas).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 1 dalimi įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai ( pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinė doktrina įrodymų ir įrodinėjimo administracinį procesą teisės pažeidimo bylose kreipia į baudžiamosioms byloms artimo įrodinėjimo standarto taikymą (Administracinė jurisprudencija, Nr.2, psl.154-155). Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojas pažeidimo faktą užfiksavo fotonuotraukose. T. M. bylą nagrinėjant Institucijosje nedalyvavo. Jis ir jo atstovas P. M. nagrinėjant skundą apylinkės teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo posėdyje dalyvavo Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas.
Apylinkės teismas sprendė, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresnieji kasininkai – kontrolieriai turi teisę fiksuoti pažeidimus, darydami fotonuotraukas ir surašydami pranešimus. Su šia išvada, nagrinėjamu atveju, apygardos teismas nesutinka. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymus renka <...> pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Nagrinėti ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje (išskyrus važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus) numatytus administracinius teisės pažeidimus ir už juos skirti nuobaudas gali savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos vyriausieji specialistai. Apylinkės teismas, aiškindamas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresniojo kasininko – kontrolieriaus teises rėmėsi pareiginiais nuostatais, numatančiais jam teisę fiksuoti administracinius pažeidimus, kuriais pažeidžiami Vietinės rinkliavos nuostatų reikalavimai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, buvo pažeista automobilių stovėjimo ir statymo tvarka, numatyta Kelių eismo taisyklių XVII skyriuje. Taigi, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, fotonuotrauka, kuria grindžiamas kaltinimas, buvo padaryta ne pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl ji turėjo būti vertinama kaip pranešimas apie teisės pažeidimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka, tačiau to nei pareigūnas, tyręs pažeidimą, nei apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą nepadarė: neapklausė pažeidimą užfiksavusio asmens, nesiaiškino, ar pranešimas, paliktas už automobilio valytuvo yra griežtos atskaitomybės dokumentas, ar jie yra registruojami ir pan.
Be to, apygardos teismas pažymi, kad nei apylinkės teismas, nei institucija pakankamai nesiaiškino aplinkybių tiriant T. M. nurodytą versiją, kad automobilį vairavo kitas asmuo. T. M. proceso metu nei karto nebuvo apklaustas, nesidomėta, ar jis gali objektyvias duomenimis pagrįsti automobilio perdavimą naudotis jo nurodytam asmeniui. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad jis vengia atvykti į teismą.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra svarbūs. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-07 nutartis naikintina ir byla gražintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Esant tikimybei, kad atlikus papildomus tyrimo veiksmus gali būti priimtas ir kitoks teismo sprendimas, siekiant užtikrinti suinteresuotų asmenų teisę tokį sprendimą ginčyti jį apskundžiant apeliacine tvarka, kas nebebūtų galima bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, kurios sprendimai neskundžiami, byla perduotina nagrinėti iš esmės apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-07 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.