Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-10-03 · Civilinė byla Nr. 2A-557-210/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-03
Bylos Nr.
2A-557-210/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Laisvė Aleknavičienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas
UAB „Ubas“
Ieškovas
AB „Cranbalt“
Kategorijos
  • 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas V. Kursevičius Civilinė byla Nr. 2A-557-210/2013

Teisėja R. Andrulienė Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00396-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 42.1; 42.8; 44.5.1; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ubas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Cranbalt“ ieškinį atsakovui UAB „Ubas“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Cranbalt“ ieškiniu dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „Ubas“ priteisti 5094,10 Lt skolą, 1990,45 Lt skolą, 502,15 Lt skolą, 772,34 Lt delspinigių, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2012-10-23 pasirašė Kėlimo mechanizmų nuomos sutartį Nr. 2012/10/23-1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui kėlimo mechanizmus. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, išnuomojo atsakovui kėlimo mechanizmus bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2012-10-31 Nr. CBA00715/12, 2012-11-05 Nr. CBA00717/12, 2012-11-27 Nr. CBA00774/12 už suteiktas paslaugas, kurios buvo pateiktos atsakovui apmokėti. Ieškovo teigimu, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų, sumokėti visą krano nuomos kainą, neįvykdė, nors žinojo apie pareigą atsiskaityti su ieškovu. Be to, sutarties 3.3. p. numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo likusios neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudaro 772,34 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir iš atsakovo UAB „Ubas“ priteisė 7586,70 Lt skolą, 772,34 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 125 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai.

Atsakovas UAB „Ubas“ pareiškė prieštaravimus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimo, kuriuose prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2012-10-23 atsakovas patvirtino ieškovo atsiustą faksu mechanizmų nuomos sutarties Nr. 2012-10-23-1 projektą. Tačiau ši sutartis laikytina negaliojančia, kadangi jos iki 2013-01-24 nepatvirtino ieškovas ir nepateikė jos atsakovui, o pagal sutarties 4.1 p. sutartis įsigalioja tą dieną kai ją pasirašo abi šalys ir galioja neterminuotai. 2013-01-24 raštu UAB „Ubas“, informavo ieškovą, kad atsisako sutarties. Atsakovo teigimu, jis yra gavęs PVM sąskaitas – faktūras, bet be atliktų darbų aktų, todėl jas atmetė kaip nepagrįstas. Atsakovas neginčijo paties darbų atlikimo fakto, bet ginčijo jų apimtis. Atsakovo teigimu, tik dėl šios priežasties jis gera valia 2013-01-23 pervedė ieškovui 2000 Lt sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. preliminarų sprendimą pakeitė dalyje dėl priteisiamos sumos dydžio - priteisė iš atsakovo UAB „Ubas“ ieškovui AB „Cranbalt“ 5586,70 Lt skolą, 772,34 Lt delspinigius, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6359,04 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012-01-21 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 125 Lt žyminio mokesčio, 800 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Be to, teismas priteisė iš atsakovo UAB „Ubas“ valstybės naudai 13 Lt teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2012-10-23 pasirašė Kėlimo mechanizmų nuomos sutartį Nr. 2012/10/23-1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui kėlimo mechanizmus. Tuo tarpu atsakovas įsipareigojo už paslaugas apmokėti. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovas suteikė atsakovui paslaugas ir už suteiktas paslaugas išrašė bei pateikė apmokėti PVM sąskaitas-faktūras: 2012-10-31 Nr. CBA00715/12, 2012-11-05 Nr. CBA00717/12, 2012-11-27 Nr. CBA00774/12. Be to, 2012-12-12 pranešimu ieškovas atsakovą informavo apie įsipareigojimų nevykdymą ir pareikalavo skolą sumokėti iki 2012-12-19. Atsakovo teiginius, kad tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis, kad sutartis negalioja, nes nepasirašyta ieškovo, teismas vertino kaip gynybinę poziciją ir kaip atsakovui priimtiną sutarties aiškinimo variantą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas patvirtino gavęs ieškovo pasiūlytą sutarties pasiūlymą, kurį tą pačią dieną akceptavo, t.y. pasirašydamas sutartį ją faksu nusiuntė oferentui – ieškovui. Tolesni šalių veiksmai, o būtent, mechanizmų nuomos paslaugų teikimas, PVM sąskaitų faktūrų išrašymas pagal faktiškai atliktų darbų aktus, teismo įsitikinimu, įrodo, kad abi šalys elgėsi laikydamosi 2012-10-23 sutarties sąlygų, vadinasi laikė ją tinkamai sudarytą. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas nereiškė ieškovui jokių pretenzijų nei dėl paslaugų kokybės, nei dėl atliktų darbų aktuose nurodytų valandų skaičiaus, nei dėl darbų apimties visą paslaugų teikimo laikotarpį. Tai, teismo nuomone, taip pat įrodo sutartinių santykių buvimą ir jų realizavimą tarp šalių. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad jis 2013-01-24 raštu informavo ieškovą, jog atsisako sutarties ir geranoriškai sumokėjo ieškovui 2000 Lt sumą atsiskaitydamas už, jo manymu, faktiškai atliktus darbus, dėl kurių nėra ginčo. Teismas padarė išvadą, kad šie atsakovo veiksmai negali būti įvertinti kaip geranoriškas ir visiškas atsiskaitymas už faktiškai atliktų darbų kiekį. Teismas nustatė, kad tą pačią dieną, t.y. sužinojęs apie jam nepalankų teismo preliminarų sprendimą, atsakovas ir priėmė sprendimą atsisakyti sutarties, įvertindamas ją kaip negaliojančią. Tokius atsakovo veiksmus teismas įvertino kaip gynybinę poziciją ir siekimą išvengti sutartinės prievolės vykdymo. Todėl teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė prieštaravimuose nurodytų savo atsikirtimų. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ieškovui pavedimu sumokėjo 2000 Lt (2013-01-23 pavedimas) sumą, teismas pakeitė preliminarų sprendimų skolos priteisimo dalyje, sumažindamas sprendimu priteistiną sumą ir iš atsakovo priteisė ieškovo naudai 5586,70 Lt skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Ubas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagristai nenagrinėjo atsakovo argumentų, kad ieškovo pateiktos sąskaitos - faktūros neatitinka atliktų darbų aktų. Ieškovo pateiktuose aktuose įrašyti įkainiai ir darbo laikas įrašyti vėliau nei aktai buvo pasirašyti atsakovo atstovo. Suklastoti darbų atlikimo aktai neįrodo aplinkybių, dėl kurių pateiktas ieškinys. Be to, teismas nepagristai nenagrinėjo atsakovo argumentų, kad ieškovas galėjo dirbti tik tam tikrą laiko intervalą. Atsakovas nuomojo ieškovo kėlimo mechanizmus ypatingiems darbams geležinkelyje (šviesoforų tiltelio statybai). Šie darbai galėjo būti vykdomi tik pilnai sustabdžius traukinių eismą. Atsakovas pateikė teismui AB „Lietuvos geležinkeliai“ telegramas, kada buvo leidžiama dirbti. Pateikti leistini laikai darbui nesutampa su ieškovo pateiktais darbo laikais.

2. Teismas priteisdamas delspinigių sumą rėmėsi šalių pasirašyta Nuomos sutartimi. Atsakovo teigimu, ši Nuomos sutartis nėra nei galiojanti, nei teisėtai sudaryta, nes nepasirašyta kitos šalies. Tokiu atveju taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kuria pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai už pradelstą apmokėti dieną, yra aiškiai per didelės netesybos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Cranbalt“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas teismui pateikė rašytinius dokumentus, jog už atsakovui suteiktas paslaugas buvo išrašytos ir tinkamai įteiktos sąskaitos, kurias atsakovas privalėjo apmokėti. Pažymėtina, jog atliktų darbų aktus pasirašė pats atsakovas, kurių pasirašymo metu neginčijo. Atsakovas tik nesutinka su ieškovo pateiktais darbų atlikimo aktais, tačiau jokiais įrodymais neginčija ant atliktų darbų aktų nurodytų laikų. Ieškovo teigimu, esantys neatitikimai tai tik ieškovo buhalteriniai skaičiavimai, todėl atsakovo išdėstyti argumentai dėl teismo sprendimo nepagrįstumo atmestini. Atsakovas savo abejones grindžia AB „Lietuvos geležinkeliai“ telegramomis, tačiau šios telegramos nepagrindžia atliktų darbų apimties ir atliktų darbų eigos ir darbo laiko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas piktybiškai nenorėjo padegti skolos, nors tokią galimybę turėjo. Todėl teismas teisingai nustatė 0,2 proc. už praleistą dieną delspinigių dydį, kuris nėra per didelis. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų dokumentų, po preliminaraus sprendimo priėmimo dienos, atsakovas ieškovui pavedimu sumokėjo 2000 Lt (2013-01-23 pavedimas) sumą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę; jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Akivaizdu, jog šiuo atveju atsakovo elgesys (jo piktybiškumas), konkrečios prievolės pobūdis, padarytas atsakovo pažeidimas nulemia, jog teismo priteistų delspinigių dydis negali būti mažinamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi konstatavus jų buvimą kyla atitinkamos pasekmės – priimtasis pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla turi būti nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Byloje kilo ginčas dėl įrengimų (automobilinio bokštelio ir automobilinio krano) nuomos sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, įrengimų nuomos laiko ir nuomos kainos.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovas kėlė klausimą dėl mechanizmų nuomos sutarties galiojimo, nurodydami, kad 2012-10-23 UAB „Ubas“ ir AB „Cranbalt“ sudaryta kėlimo mechanizmų nuomos sutartis neturi teisinės galios ir ja negalima vadovautis nagrinėjant šį teisinį ginčą, nes, nors atsakovas UAB „Ubas“ ir patvirtino ieškovo AB „Cranbalt“ atsiustą faksu kėlimo mechanizmų nuomos sutarties Nr. 2012/10/23-1 projektą, tačiau ši sutartis laikytina negaliojančia tuo pagrindu, kad ji iki 2013-01-24 nebuvo patvirtinta ieškovo ir nepateiktas atsakovui jos patvirtintas egzempliorius. Tuo pažeisti toje pačioje sutartyje numatyti reikalavimai, kadangi pagal sutarties 4.1 p. sutartis įsigalioja tą dieną, kai ją pasirašo abi šalys ir galioja neterminuotai. Tuo pagrindu 2013-01-24 raštu UAB „Ubas“ informavo ieškovą, kad atsisako sutarties. Nors apeliacinės instancijos teisme, teikdamas apeliacinį skundą, atsakovas šių argumentų nenurodė, tačiau jie aktualūs nagrinėjant kitus atsakovo teiktus argumentus dėl teismo sprendimo. Vertindama atsakovo (apelianto) UAB „Ubas“ apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių duomenų pagrindu pagrįstai galima spręsti, kad ieškovas su atsakovu 2012-10-23 sudarė kėlimo mechanizmų nuomos sutartį Nr. 2012/10/23-1. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui kėlimo mechanizmus, tuo tarpu atsakovas įsipareigojo už paslaugas apmokėti pagal nuomotojo nustatytus įkainius, pateikus atitinkamai sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus (sutarties Nr. 2012/10/23-1 1.1; 3.1 p.p.). Tą aplinkybę, kad sutartis abiejų jos šalių buvo vykdoma pripažino abi šalys.

Taigi konstatuojama, kad šalių santykiai dėl kėlimo mechanizmų nuomos visą jos laikotarpį nuo sutarties sudarymo, t. y. 2012-10-23, buvo sutartiniai ir vienodai įpareigojanti abi sandorio šalis – vieną - teikti kėlimo mechanizmų paslaugą, o kitą - tinkamai ir laiku atsiskaityti už suteiktas mechanizmų nuomos paslaugas pagal sutartį, o nesutarimus dėl sutarties vykdymo spręsti derinant pozicijas ir vadovaujantis ta pačia sutartimi bei sąžiningo verslo veiklos principais ir bendradarbiaujant. Kartu pažymėtina, kad vertinant šalių pozicijas – vienos reikalaujant apmokėjimo už suteiktas nuomos paslaugas, o kitos atsisakant sumokėti svarbu, ar šios paslaugos iš tiesų buvo teikiamos ir ar jos buvo teikiamos tokia apimtimi, kiek reikalaujama sumokėti. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iš karto po to, kai atsakovas, sutikdamas su ieškovo siūloma sutartimi ir jos sąlygomis sutartį pasirašė, tą pačią dieną , t. y. 2012-10-23, atsakovui buvo nuomojami kėlimo mechanizmai ir su jais atsakovas dirbo (b. l. 40-41). Kiti bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas naudojosi ieškovo pagal sutartį tiekiamais kėlimo mechanizmais (b. l. 39-41) 2012-10-26, 2012-10-29, 2012-10-31 ir 2012-11-02. Apie tai liudija darbų atlikimo aktais, kuriuose nurodytas kėlimo mechanizmų darbo pas atsakovą laikas valandomis ir paros atžvilgiu (nakties darbas). Nors atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad ieškovas pateiktuose darbų atlikimo aktuose neteisingai nurodė įkainius bei mechanizmų dirbtų valandų skaičių, savo nesutikimą grįsdamas pateiktu vienašališku atliktų darbų suderinimo aktu Nr. 13/01, datuojamu 2013-01-24, tačiau teismas atsakovo argumentus ir teikiamus įrodymus vertina visumos įrodymų kontekste ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad atsakovo atstovas, pasirašydamas atliktų darbų aktuose, nenurodė jokių pastabų nei dėl laiko, nei dėl darbų valandinio įkainio, nei dėl dirbtų valandų kiekio. Neteigė, kad kėlimo įrenginiai dalį nurodyto laiko buvo priverstinėje prastovoje, ar kad dirbo ne nakties metu, kai įkainiai yra didesni. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai sprendime išanalizavo visus šalių teikiamus argumentus, neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis dėl reikalavimo esmės, t. y. dėl atsakovo pareigos apmokėti už suteiktas kėlimo mechanizmų nuomos paslaugas pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras. Sąskaitose faktūrose nurodyti darbai, jų kiekis ir įkainiai sutampa, atsakovas (jo atstovas pasirašęs atliktų darbų aktus), pasirašydamas atliktų darbų aktus su juose nurodytais duomenimis sutiko su jų turiniu, duomenų teigti, kad aktai buvo klastojami ar jų turinys nepilnas, teisėjų kolegija pagrindo neturi, todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros dėl apmokėjimo pagrįstos ir atitinka tiesą bei faktinę situaciją. Nors atsakovas nurodo kitokias faktines aplinkybes, kas, jo manymu, mažina skolą ieškovui už kėlimo mechanizmų nuomą, t. y. mažesnius įkainių koeficientus už kėlimo mechanizmų priverstinę prastovą, tokių duomenų, kurie patvirtintų šiuos atsakovo teiginius apart paties atsakovo teikto į civilinę bylą atliktų darbų suderinimo akto Nr. 13/01 nėra, todėl jo argumentai ir teiginiai atmetami.

Dėl sutarties (ne)įvykdymo terminų, delspinigių (netesybų) priskaičiavimo ir dėl delspinigių dydžio.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovui delspinigius po 0,2 procentus nuo reikalavimo sumos, tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo, nesprendė, ar prašomi priteisti delspinigiai yra protingo dydžio, ar jie nepažeidžia kitos šalies interesus, ir nors jie yra numatyti sutartyje, ar šiuo atveju tikrai buvo šalių aptarti ir priimti, bei ar jie atitinka tikrųjų šalies patirtų dėl nesavalaikio sutarties neįvykdymo nuostolių dydį.

Minėta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir prisiimtas sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Pagal šių nurodytų CK straipsnių prasmę ir suformuluotas įstatymo leidėjo nuostatas, netesybos atlieka ne baudinę, bet kompensuojamąją funkciją, nes jos visada, jeigu ko kita nenustato sutartis, įskaitomos į nuostolius, nes to netesybomis ir siekiama. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; nutartis byloje Nr. 3K-3400/2005 ir kt.). Taigi netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 71 str. 1 d.). Kartu netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Taigi, vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis ir suformuota šiais klausimais teismine praktika, šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kuomet skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, t. y. šalių suderinta ir sutartyje užfiksuota (įtvirtinta) sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu, kaip minėta, sutartis neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma. Vadinasi jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, skolininkas, neįvykdęs prievolės negali ginčyti ir netesybų. Tokia nuostata išplaukia iš aukščiau pateiktos netesybų sampratos ir paskirties, nustatytos įstatyme. Tačiau įstatymo leidėjas, suformulavęs tam tikrus draudimus ginčyti netesybų dydį, kartu nustatė tam tikras išlygas, kai sutarties šalis gali ginčyti netesybų dydį, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-401/2008; 3K-7-409/2010). Tokiems atvejams įstatymo leidėjas įtvirtino teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Tačiau, pagal aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teisminę praktiką, teismas, nustatydamas. ar pagal nurodytas aukščiau teisės normas yra pagrindo šalių nustatytas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos duomenis, nustatytas aplinkybes dėl šalių sutarties, jos dydžio, neįvykdymo (pažeidimo) laipsnio, dėl to kreditoriaus patirtų nuostolių ir jų dydžio, ir tai atliekant vadovautis teisingumo, sąžiningumo protingumo principais ir siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai ir faktinės aplinkybės liudija, kad atsakovas, iš esmės sutikdamas su skola ir sutarties neįvykdymu, ir kartu nepaneigdamas susitarimo ir įsipareigojimų dėl delspinigių mokėjimo, tačiau kartu ir gindamasis nuo ieškovo reikalavimo sumokėti ieškinyje prašomą delspinigių sumą, nurodo, kad jie yra neprotingo dydžio, nes sudaro 73 procentus mokėtinus per vienerius metus. Teismas, vertindamas šalių susitarimo pobūdį ir kitas susitarimo sudarymo aplinkybes pripažįsta, kad abi šalys yra verslo subjektai, taigi sudarydami susitarimą dėl nuomos teisinių santykių ir delspinigių, turėjo patirties verslo ir derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, tačiau nepaisant to laisva valia pasirinko visas sutarties sąlygas, taip pat ir delspinigių mokėjimą sutarties nevykdymo atveju. Tačiau teismas konstatuoja ir kitą svarbią ir reikšmingą bylos teisingam išsprendimui aplinkybę, kad atsižvelgiant į šalių tokių santykių tęstinumą, atsakovų elgesį ieškovo atžvilgiu, kuomet dalį skolos atsakovas sumokėjo gera valia, pripažintina, kad šalių susitarime 3.3. punkte nustatytos netesybos (delspinigiai) – 0,2 procentai delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos yra neprotingos ir aiškiai per didelės. Todėl teismas aukščiau nurodytų argumentų pagrindu jas mažina iki 0,05 procentinio punkto, t. y. keturis kartus. Teismas, mažindamas šalių sutartines netesybas, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, ir atsižvelgdamas į visumą faktų ir aplinkybių, šalių tęstinius sutartinius santykius skolos dydį, pripažįsta, kad šioje susidariusioje situacijoje netesybos yra aiškiai neprotingos ir aiškiai per didelės ir šiais pagrindais, o jas sumažinant iki aukščiau nurodytos sumos nebus pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes priteisiama netesybų suma nebus mažesnė nei realiai ieškovės galimai patirti nuostoliai. Todėl galutinis pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas mažinant priteisiamų netesybų dydį ir iš atsakovo UAB „Ubas“ ieškovui AB „Cranbalt“ priteistina 5586,70 Lt skolos ir 193,08 Lt delspinigių (CK 6.73 str., 6.258 str. 6.200 str.).

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Apeliacinėje instancijoje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013-04-02 galutiniame sprendime yra padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad 6 % dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012-01-21 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad byla teisme iškelta 2013-01-21 (b. l. 2). Todėl apeliacinėje instancijoje šis rašymo apsirikimas ištaisytinas nurodant, kad 6 % dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-01-21 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 276 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliacinėje instancijoje sumažinus priteistinų delspinigių sumą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai pakeistini ir ieškovui AB „Cranbalt“ iš atsakovo UAB „Ubas“ priteistino žyminio mokesčio bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai, priteisiant iš atsakovo UAB „Ubas“ ieškovui AB „Cranbalt“ 116,25 Lt žyminio mokesčio bei 744 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d.).

Nustatyta, kad ieškovas apeliacinėje instancijoje patyrė 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 78 – 79). Įvertinant tai, kad apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, t. y. tik dėl priteistinų delspinigių sumos sumažinimo, ieškovui iš atsakovo priteistina 454,50 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. galutinį sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. preliminarų sprendimą pakeisti dalyje dėl priteisiamos sumos ir delspinigių dydžio.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ubas“, juridinio asmens kodas 159675433, ieškovui AB „Cranbalt“, juridinio asmens kodas 144657415, 5586,70 Lt (penkių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių litų 70 ct) skolą, 193,08 Lt (vieno šimto devyniasdešimt trijų litų 08 ct) delspinigius, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5779,78 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-01-21 dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 116,25 Lt (vieną šimtą šešiolika litų 25 ct) žyminio mokesčio, 744 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt keturis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ubas“, juridinio asmens kodas 159675433, valstybės naudai 13 Lt (trylika litų) teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.“

Priteisti iš atsakovo UAB „Ubas“, juridinio asmens kodas 159675433, ieškovui AB „Cranbalt“, juridinio asmens kodas 144657415, 454,50 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt keturis litus 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė