Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-482-605/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-08
Bylos Nr.
2A-482-605/2012
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00073-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič, Izolda Nėnienė
Atsakovas
A. O.
Ieškovas
L. B.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-482-605/2012(Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00073-2011-6)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius Grauželis
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 50.8.; (S) 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės

kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. O. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-296-644/2011 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei A. O. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo (1 t., b.l. 105-111) priteisti iš atsakovės A. O. 40147,11 Lt nuostolių, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. gegužės 1 d. šalys sudarė žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 1, kuria atsakovė ieškovei iki 2013 m. gegužės 1 d. išnuomojo du žemės sklypus, bendras plotas 7,93 ha, iš jų 7,89 ha ariamos, t. y. tinkamos žemės ūkio veiklai vykdyti. Šie sklypai pastarajai buvo perduoti 2007 m. gegužės 1 d. žemės sklypo perdavimo - priėmimo aktu. Savo nuomos teisę ieškovė įregistravo nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka. Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. pripažino, kad atsakovė šią sutartį nutraukė neteisėtai, 2008 m. rugsėjo 20 d. pradėdama dirbti ieškovei išnuomotą žemę, trukdė jai naudotis išnuomotais žemės sklypais ir pažeidė savo kaip nuomotojos pareigą perduoti daiktą nuomininkui (CK 6.483 str. 1 d.). 2010 m. liepos 23 d. žemės perdavimo aktu atsakovė grąžino nuomojamus sklypus ieškovei. Kadangi atsakovė nuo 2008 m. rudenio trukdė ieškovei naudotis nuomojamais sklypais, ši 2009 m. pavasarį negalėjo užsėti jų vasariniais kviečiais. Iš jų auginimo negautas pelnas sudaro ieškovės nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.). Šiuos nuostolius sudaro skirtumas tarp 2009 m. spalio 14 d. patikslintame ieškinyje nurodytos vasarinių kviečių kainos ir kainos, už kurią jie faktiškai parduoti, nuo kiekvienos dėl atsakovės kaltės neužaugintos ir nerealizuotos vasarinių kviečių tonos, t. y. po 279,70 Lt nuo kiekvienos neužaugintos tonos vasarinių kviečių. Iš nuomojamų sklypų ieškovė būtų gavusi 33,69 tonų pardavimui tinkančių sėklinių vasarinių kviečių. 2010 m. pavasarį ieškovė pradėjo dirbti nuomojamus sklypus - juos nupurškė, suarė ir pasodino juose lauko pupas. Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi patenkinus atsakovės prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės - uždraudimą naudotis nuomojamais sklypais - šiuose sklypuose pasėtos lauko pupos buvo negrįžtamai pažeistos, todėl jas ieškovė sunaikino. Iš nuomojamų sklypų būtų gavusi 27,22 tonų pardavimui tinkančių sėklinių lauko pupų. Lauko pupoms nuomojamuose sklypuose užauginti iš viso būtų išleidusi 7322,19 Lt, todėl negautą pelną sudaro 30724,02 Lt. Pajamos iš vasarinių kviečių ir lauko pupų buvo numatytos gauti iš anksto, ką patvirtina gretimuose nuomojamų sklypų plotuose vykdyta žemės ūkio veikla. Atitinkamas pajamas tikėtasi gauti esant normaliai veiklai. Negautas pelnas skaičiuojamas pagal faktiškai vykdytos žemės ūkio veiklos rezultatus gretimuose nuomojamų sklypų plotuose atitinkamais laikotarpiais. Tarp ieškovės nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškiniu prašomi 40147,11 Lt sudarantys nuostoliai yra realūs.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. sprendimu (2 t., b.l. 17-24) ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės A. O. ieškovės L. B. naudai 40147,11 Lt nuostolių, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo (2011-01-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3048 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės A. O. valstybei 49,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendime nurodyta, kad byloje nustatyta, jog žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai Nr. 6950-0020-0043 bei Nr. 6950-0020-0019, jų bendras plotas - 7,93 ha., esantys Paviemuonio k., Prienų r., nuosavybės teise priklauso A. O.. 2007-05-01 A. O. išnuomojo šiuos žemės sklypus ieškovei L. B. nuo 2007-05-01 iki 2013-05-01, nustatant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį - žemės ūkio - bei perdavė šiuos žemės sklypus ieškovei. Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi, tenkindamas atsakovės A. O. prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė ieškovei L. B. naudotis minėtais žemės sklypais. Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu, pripažindamas, kad 2008 m. rugsėjo 20 d. atsakovė A. O. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2007-05-01 žemės nuomos sutartį, įpareigojo atsakovę A. O. perduoti ieškovei L. B. bei netrukdyti naudotis ginčo sklypais. Tuo pačiu sprendimu teismas panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2010-05-03 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2010-07-23 žemės perdavimo aktu A. O. perdavė L. B. naudotis žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. 6950-0020-0043 ir 6950-0020-0019. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą, panaikino jo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, ir priėmė naują sprendimą - ieškinį patenkino visiškai bei priteisė iš atsakovės A. O. ieškovei L. B. 13072,71 Lt nuostoliams atlyginti. Teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje (civ. bylos Nr. 2-37-644/2010 ir apeliacinės bylos Nr. 2A-1994-324/2010) ir šioje byloje šalys sutampa, todėl neapskųsta 2010 m. birželio 30 d. sprendimo dalis ir 2011 m. kovo 23 d. sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje. Anksčiau išnagrinėtoje byloje konstatuota, kad atsakovė pažeidė savo pareigą perduoti sutarties dalyką sudarančius sklypus ieškovei kaip nuomininkei, ir kad tarp atsakovės veiksmų ir žalos fakto yra priežastinis ryšys, todėl šioje byloje teismas sprendė tik žalos dydžio klausimą. Atsakovė nevykdė CK 6.483 str. 1 d. numatytos nuomotojo pareigos perduoti daiktą nuomininkui nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. liepos 23 d., dėl ko ieškovė nuomojamuose sklypuose negalėjo vykdyti žemės ūkio veiklos šiuo laikotarpiu ir patyrė nuostolius. Teismas laikė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti dėl negalėjimo dirbti 2009 m. nuomojamus sklypus patirtus nuostolius, kurių nereikalavo minėtoje civilinėje byloje. Šiuos nuostolius sudaro skirtumas tarp 2009 m. spalio 14 d. patikslintame ieškinyje nurodytos vasarinių kviečių kainos ir kainos, už kurią juos faktiškai pardavė, nuo kiekvienos dėl atsakovės kaltės neužaugintos ir nerealizuotos vasarinių kviečių tonos, t. y. po 279,7 Lt (700-420,3) nuo kiekvienos neužaugintos tonos vasarinių kviečių. Teismas pripažino, kad šioje byloje keliamas reikalavimas yra tik dėl 2009 m. spalio 14 d. patikslintame ieškinyje nurodytas negautas pajamas viršijančių sumų, kuris nėra tapatus minėtoje civilinėje byloje pareikštam reikalavimui, kadangi nesutampa ieškinio dalykas - šį reikalavimą sudaro minėtoje byloje reikalautas sumas viršijantys nuostoliai. 2009 m. spalio 14 d. patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus viršijantys ieškovės nuostoliai sudaro 9423,09 Lt (33,69x279,7 Lt). Ieškovės negautas 9423,09 Lt dydžio pajamas teismas laikė realiomis, atsižvelgiant į analogiškas iš gretimų sklypų gautas pajamas, L. B. pasiruošimą ir priemones, kurių ji ėmėsi, siekdama gauti tokias pajamas. Nuo 2010-05-03 iki 2010-07-23, t.y. 2,5 mėn., ieškovė, vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, negalėjo naudotis nuomojamais žemės sklypais. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra pakankamai svarbi pripažinti, jog per šį laikotarpį nuomojamuose sklypuose pasėtos lauko pupos dėl negalėjimo jų prižiūrėti buvo negrįžtamai pažeistos. Be to, mažai tikėtina, kad ieškovė, matydama, jog nuomojamuose žemės sklypuose pasodintos pupos yra nepažeistos, būtų ėmusis priemonių jas sunaikinti ir tuo pačiu negauti pelno bei patirti nuostolius. Teismas laikė, kad ieškovės paaiškinimai, jog ji priėmė sprendimą sunaikinti pupas dėl to, kad šios buvo pažeistos kenkėjų, yra labiau tikėtina, nei tai, kad ieškovė sunaikino sveikas, nepažeistas pupas ir tuo pačiu specialiai patyrė nuostolių. Ieškovės negautas pajamas sudaro 38046,21 Lt (27,22x1397,73). Lauko pupoms nuomojamuose sklypuose užauginti ji iš viso būtų išleidusi 7322,19 Lt, todėl jos negautą pelną sudaro 30724,02 Lt (38046,21-7322,19). Teismas sprendė, kad šios ieškovės negautos 30724,02 Lt dydžio pajamos yra realios, atsižvelgiant į analogiškas iš gretimų sklypų gautas pajamas, L. B. pasiruošimą ir priemones, kurių ji ėmėsi, siekdama gauti tokias pajamas.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 26-29) prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog šioje byloje keliamas reikalavimas yra tik dėl 2009 m. spalio 14 d. patikslintame ieškinyje nurodytas negautas pajamas viršijančių sumų, ir kad šis reikalavimas nelaikytinas tapačiu minėtoje teismo civilinėje byloje pareikštam reikalavimui, kadangi nesutampa ieškinio dalykas - šį reikalavimą sudaro minėtoje byloje reikalautas sumas viršijantys nuostoliai. Tai, kad 2010 m. gegužės 21 d. ieškovė teikė Prienų rajono apylinkės teismui patikslintą ieškinį, tačiau teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė jį priimti, nebuvo kliūtis nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme pateikti patikslintą ieškinį bei jo didinimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė, nors ir neturėjo jokios teisės vykdyti žemės ūkio veiklos apeliantės žemės sklype, nepaisydama 2010 m. gegužės 3 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, savavališkai išarė pastarosios pasėtus dobilus, pasėjo lauko pupas, nors realiai šiuo žemės sklypu galėjo pradėti naudotis tik nuo 2010 liepos 23 d., kai buvo pasirašytas žemės perdavimo aktas. Ieškovė pati prisiėmė riziką sėdama lauko pupas, kol dar nebuvo baigtas spręsti teisminis ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, o atsakovė nesiėmė jokių veiksmų jai neleisti tinkamai prižiūrėti pupas arba pakenkti jos būsimam pupų derliui. Ieškovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos įrodinėjamą faktą apie tai, kad neprižiūrimos pupos buvo negrįžtamai pažeistos, sunyko, dėl ko ji nusprendė jas sunaikinti. Šiuo atveju buvo pakankamai duomenų CK 6.253 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos pagrindui konstatuoti. Be to, ieškovė pati pažeidė CK 6.200 straipsnyje numatytą pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis. Teismas, tenkindamas ieškinį visiškai ir priteisdamas ieškovei jos naudai patirtus tariamus nuostolius, netinkamai juos apskaičiavo. Ieškovės gaunamos pajamos iš žemės ūkio veiklos yra didesnės nei 58 000 Lt, todėl iš jos nurodytų patirtų nuostolių privalu buvo atskaičiuoti 15 procentų, nes savo negautas pajamas ji skaičiavo pagal 2011 m. realizuotų pupų gautą pelną. Gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo apmokestinamųjų pajamų, gautų iš žemės ūkio veiklos, atėmus patirtas išlaidas, taikant šiuos tarifus: 2009 m. - 5 proc., 2010 m. - 10 proc., 2011 m. ir vėliau - 15 proc. Taigi, ieškovė paskaičiuodama savo nuostolius, akivaizdžiai buvo nesąžininga ir siekė nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė (2 t., b.l. 43-48) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo priteisti 1452 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-37-644/2010 teisingai konstatavo, kad buvo pareikštas naujas reikalavimas (pakeistas ieškinio dalykas), o ne patikslintas jau pareikštas reikalavimas. Šioje byloje keliamas klausimas dėl nuostolių priteisimo, kurie išaiškėjo vėliau nei buvo paduotas ieškinys, pagal kurį buvo išnagrinėta byla. Apeliacinio skundo argumentas, kad Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-37-644/2010 nepriimtas 2010 m. gegužės 24 d. patikslintas ieškinys galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1994-324/2010, yra nepagrįstas, kadangi CPK 312 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentai vertintini kritiškai, kadangi jie priimti savo faktinėmis aplinkybėmis esmingai nuo nagrinėjamos besiskiriančiose bylose. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė, sėdama lauko pupas, prisiėmė riziką, kadangi pastaroji turėjo teisėtą pagrindą naudoti žemę lauko pupoms auginti; jokie su nuomojamos žemės naudojimu susiję ribojimai jos atžvilgiu sėjant lauko pupas nebuvo taikomi; prieš sodindama lauko pupas, 2010 m. vasario 1 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie savo ketinimus įdirbti nuomojamus sklypus, ši jokių prieštaravimų jai nereiškė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmių rizika įstatymų pagrindu tenka atsakovei. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog priskaičiuotas per didelis pupų derlius. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad neprižiūrimos pupos buvo negrįžtamai pažeistos ir sunyko, dėl ko teko jas sunaikinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog pupos sunyko ir jas teko sunaikinti. Atsakovė nepagrįstai aiškina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir atleisti ją nuo civilinės atsakomybės. Pirma, atsakovė neprašė ją atleisti nuo civilinės atsakomybės. Antra, ieškovė savo veiksmais niekaip neprisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo. Trečia, ieškovė tinkamai vykdė savo kaip nuomininkės prievoles. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nustatant ieškovės patirtos žalos dydį (dėl atsakovės kaltės negautą grynąjį pelną) iš negautų pajamų taip pat turėjo būti išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis. Šis mokestis neturėtų būti išskaičiuotas, nes atsakovė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2011, kadangi ji esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 12 punktu, pelno mokesčio mokėtojo gautas žalos atlyginimas neapmokestinamas pelno mokesčiu, o Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis tokios lengvatos gyventojų pajamų mokesčio mokėtojams nenumato. Skirtingai nuo pelno mokesčio į gyventojų pajamų mokesčio bazę patenka gautas žalos atlyginimas, todėl nuo teismo priteistos sumos ieškovė turės sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Dėl to negalima mažinti jai priteistos sumos gyventojų pajamų mokesčio dydžiu. Be to, priteistos žalos atlyginimo dydžio mažinimas pažeistų visiško nuostolių atlyginimo principą. Atsakovė nepagrįstai aiškina, kad iš žemės ūkio veiklos gautoms pajamoms taikytinas 15 procentų pajamų tarifas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Aiškindamas ir taikydamas nurodytą proceso teisės normą, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose; tam, kad prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi būti pasisakyta teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. A. v. Varėnos 1-asis notarų biuras, byla Nr. 3K-3-627/2006; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, byla Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. G. D., byla Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. liepos 2 d. civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., byla Nr. 3K-3-306/2010). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka neapskųsta Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo dalimi bei Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimu nustatytos aplinkybės pagrįstai pripažintinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad nereikia įrodinėti atsakovės neteisėtų veiksmų šioje byloje, priežastinio ryšio ir žalos fakto, teisingai iš esmės sprendė tik žalos atlyginimo klausimą.

Teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir jų neatkartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju ieškovės reikalavimą sudaro anksčiau išnagrinėtoje byloje reikalautas sumas viršijantys nuostoliai, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės reikalavimai minėtoje ir šioje civilinėse bylose yra tapatūs. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Prienų rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-37-644/2010 atsisakius priimti 2010 m. gegužės 24 d. patikslintą ieškinį, ieškovė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1994-324/2010 turėjo teisę pateikti patikslintą ieškinį bei jo didinimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 312 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tas aplinkybes, jog ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. liepos 23 d. nuomojamuose sklypuose negalėjo vykdyti žemės ūkio veiklos, tačiau 2009 m. į kontrolinį bloką Nr. 067480-6612 patenkančiuose laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 vasariniais kviečiais užsėjo 16,99 ha plotą ir nuo šių laukų nukūlė 91,75 t vasarinių kviečių, o 2010 m. pavasarį pradėjo dirbti nuomojamus sklypus – nupurškė, suarė ir apsodino juos lauko pupomis. Atsakovė nei šių paminėtųjų aplinkybių, nei tai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė nuomojamuose laukuose nebegalėjo atlikti būtinų darbų lauko pupoms prižiūrėti, neginčijo, to neneigia ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, o taip pat laikydama nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog neprižiūrimos pupos buvo negrįžtamai pažeistos ir sunyko, dėl ko ji nusprendė jas sunaikinti, pažymi, kad pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisykles nustatančių procesinių teisės normų nepažeidė ir pagrįstai sprendė esant labiau tikėtina tai, kad ieškovė priėmė sprendimą sunaikinti pupas, kadangi šios buvo pažeistos kenkėjų, nei tai, kad ši jas sunaikino sveikas ir tuo pačiu specialiai patyrė nuostolių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju taikyti LR CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatas nebuvo ir nėra įstatyminio pagrindo.

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos.

Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl ieškovei priteistų nuostolių dydžio apskaičiavimo ir atsižvelgdama į tai, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų iš esmės neginčija, nesutinka tik dėl 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokesčio iš ieškovei priteistų nuostolių sumos neatskaičiavimo, sprendžia, jog ieškovei nuostoliai su įskaičiuotais mokesčiais valstybei (gyventojų pajamų mokesčiu), kuriuos pastaroji privalės sumokėti, priteisti pagrįstai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės bei materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės (apeliantės) ieškovei priteistinos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., b.l.54).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 1452 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjos Galina BlaževičIzolda Nėnienė