Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Virginijai Petrylienei,

neviešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, medienos apdirbimo staklininko specialybę, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laivės apribojimo bausme;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 4 mėnesių laivės apribojimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 65 parų arešto bausmė;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme, bausmę atliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O. 2017 m. liepos 28 d. apie 22³⁰ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia odiniu diržu sudavė vieną kartą mažamečiui sūnui A. O. per nugarą ir vieną kartą mažamečiui sūnui L. O. per koją, sukeldamas jiems fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis S. O. paaiškino, kad pripažįsta, jog sudavė vaikams, bet ne su diržu, o su kelnėmis, kuriose buvo diržas. Įvykio metu buvo blaivus. Įvykis įvyko namuose, miegamajame. Be jo, kambaryje buvo 15 m. dukra A. O. ir sūnūs: 11 m. L. O. ir 9 m. A. O.. Dukra naršė telefone. Sutuoktinė buvo virtuvėje. L. O. ir A. O. dūko, mušėsi, neklausė. Sūnūs tiek keikėsi, kad jis nesusivaldė, nuo fotelio šalia lovos paėmė kelnes. Šiose kelnėse buvo įvertas diržas, jis diržo neišvėrė. Kelnes paėmė per vidurį. Kai ėmė kelnes, negalvojo, kad tose kelnėse yra diržas, užmiršo. Prieš suduodamas juto, kad kelnės sunkesnės, lyg jose būtų diržas. Po vieną kartą sudavė L. O. ir A. O.. Jie buvo užsikloję antklode. A. O. sakė, kad jam kliuvo skaudžiau. L. O. sakė, kad kliuvo per koją. Ant A. O. nugaros buvo raudona dėmė. Pamatęs, kad vaikai verkia, juos apkabino, ramino, atsiprašė. Pasakė jiems taip nesielgti, kad jis nenorėjo taip skaudžiai padaryti. Atėjo sutuoktinė ir paklausė, kas nutiko. Paaiškino, kad jie (A. O., L. O.) visai nebeklauso, jis juos sudraudė. Sutuoktinė sakė, kad nereikia taip smarkiai suduoti. Dukra (klausė brolių), kodėl tiek dūksta, kad tėtis turi juos tramdyti, kodėl jo neklauso. Sudrausminus vaikus, jie nebežaidė, buvo ramūs, nebesimušė. Pirmą kartą smurtavo prieš vaikus. Savo elgesį vertina negerai, gailisi.

Buvo penki atvejai, kai smurtavo prieš sutuoktinę. Nuo (2017 m.) spalio kas savaitę lanko tėvystės kursus. Į tėvystės kursus susirenka tėvai, kurie turi problemų auklėdami vaikus. Taip pat individualiai bendrauja su psichologe apie tai, kaip suvaldyti agresiją, nesmurtauti. Iki šiol buvo nuėjęs du kartus. Konsultacijos vyksta kas dvi savaites. Nuo (2017 m.) spalio 12 d. yra registruotas darbo biržoje. Turi staklininko specialybę, bet mokėsi prie senesnių staklių, sudėtinga įsidarbinti prie kompiuterizuotų. Bedarbio pašalpos negauna. Dirba atsitiktinius darbus. Vaikus išlaiko motina. Dėl smurto sutuoktinė ateityje nebenori su juo gyventi. Kai buvo vaikas, tėvas jį bausdavo klupdydamas, kartą jam sudavė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. O. paaiškino (b. l. 105-106), kad sužalojo savo vaikus netyčia. 2017 m. liepos 28 d. apie 22³⁰ val. mažamečiai sūnūs L. O. ir A. O. gulėjo savo lovoje namuose. Jis tame pačiame kambaryje žiūrėjo televizorių. Vaikai susipyko, ėmė vienas kitą plūsti, muštis, spardytis. Norėjo juos nuraminti. Paėmė šalia buvusias savo kelnes ir sudavė jomis po vieną sykį kiekvienam vaikui. Vaikai buvo užsikloję antklode, todėl nematė, kur jiems pataikė kelnėmis. Sudavė nestipriai, per antklodę. Berniukai nurimo. A. O. verkė, sakė, kad jam kliuvo su geležimi. Tada pamatė, kad kelnėse buvo įvertas diržas. Apie tai buvo pamiršęs. Apžiūrėjo A. O. nugarą, per kurią sutrenkė su kelnėmis,. Matė, kad vienoje vietoje yra raudona dėmė. L. O. sakė, kad jam kliuvo per koją. Apžiūrėjo L. O., ant kojos jokių žymių nebuvo. Atsiprašė abiejų sūnų, nuramino A. O. ir viskas tuo pasibaigė. Nežinojo, kad kelnėse buvo diržas, nenorėjo tyčia sužaloti vaikus ar sukelti jiems skausmą, norėjo tik nuraminti juos.

Mažametis nukentėjusysis A. O., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė (b. l. 55-56), kad vasarą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su broliu L. gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Tuo metu buvo tik su apatiniais. Brolis jį erzino, nors jis (A. O.) liepė liautis. Tuomet tėvas pasiėmė kelnes, kur buvo įvertas diržas, išsitraukė diržą ir trenkė jam per nugarą. Diržas buvo juodas su balta sagtimi. Pirmiausia tėvas trenkė per „kaldrą“, tada neskaudėjo. Paskui su diržo sagtimi trenkė per nuogą nugarą. Tada labai skaudėjo, lyg trenktų su šlapiu skuduru. Apsiverkė. Nugarą skaudėjo apie 20 min. Ant nugaros liko trys drūžės nuo sagties. Tėvas pažiūrėjo į nugarą, pasakė seseriai, pažiūrėjo į sagties drūžes ant nugaros. Broliui irgi kliuvo nuo tėvo, jis irgi labai verkė. Broliui tėvas trenkė vieną kartą sagtimi per apklotą. Brolis tada jautėsi labai blogai, labai verkė. Tame pačiame kambaryje tuo metu buvo sesuo A.. Motina virtuvėje plovėsi dantis. Sesuo nematė, kaip tėvas jiems trenkė, nes naudojosi telefonu. Drūžės greitai pranyko. Jau kitą dieną jos mažai matėsi. Pas gydytoją nevažiavo. Nematė, ar pas L. liko drūžių. Brolis nesakė, kad jam liko žymių. Žiūrėjo, bet nieko nebuvo. Daugiau tėvas nemušė, tik kai jie jį suerzindavo, sakydavo, kad gaus diržo, bet nemušdavo. Išgirdusi, kad jis (A. O.) verkia, atėjo motina. Jis jai pasakė, kad tėvas trenkė. Motina sakė neverkti, pasikvietė jį į lovą, glostė. Jis nusiramino ir paskui ėjo į savo lovą. Tuo metu tėvas gulėjo. Motina sakė, kad tėvui irgi blogai, kad jis atsiprašo. Kitą rytą tėvas jo atsiprašė. Nežino, kur dabar yra diržas. Tėvas kelnes su diržu pasidėdavo prie lovos ir miegodavo.

Mažametis nukentėjusysis L. O., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė (b. l. 57-58), kad jam yra 11 metų. Kai tėvas pirmą kartą prieš jį pakėlė ranką, jam buvo gal 7 ar 8 metai. Kitais kartais tėvas jam trenkdavo tik diržu. Nežino, kiek kartų anksčiau tėvas jam trenkė diržu. Mano, kad maždaug 10 kartų. Mėlynių ir žymių nelikdavo, nelabai skaudėdavo. Tėvas broliui taip pat yra anksčiau trenkęs diržu. Kad tėvas juos muša, kartais matydavo motina. Ji sakydavo tėvui: „Apsiramink, nebesimušk“. Sesuo nuolat naudojasi telefonu. Tėvas yra mušęs ir seserį. Tėvas ją mušė ranka. Jis (L. O.) niekam nesakė apie tai, kad tėvas juos muša, nes pamiršdavo.

(2017 m.) liepos pabaigoje namuose adresu (duomenys neskelbtini), gulėjo lovoje su broliu A. O.. Jie miega vienoje lovoje. Tuo metu jis dėvėjo marškinėlius ir apatines kelnaites. Pajudino brolį, brolis sakė: „Ką darai?“. Tėvas pagalvojo, kad jie pykstasi ir ilgai nemiegos, todėl atsinešė diržą su sagtimi. Tėvas trenkė jam trenkė vieną kartą diržu per apklotą. Pataikė į koją. Koją skaudėjo 4-5 min. Mėlynių, žymių ar sužalojimų neliko. Tėvas trenkė broliui per nugarą. Prieš tai tėvas patempė antklodę, todėl broliui kliuvo daugiau. Brolis tuo metu irgi dėvėjo apatines kelnaites ir marškinėlius. Gerai neatsimena, ar brolis dėvėjo marškinėlius. Matė, kad ta vieta, kur tėvas sudavė (broliui), buvo raudona. Mėlynės nebuvo. Raudonumas išsilaikė dieną ar dvi. Tėvas jiems trenkė po vieną kartą diržo sagtimi. Diržas buvo rudas, odinis, su sidabrine sagtimi. Tėvas laiko diržą spintoje, bet tada jis jį buvo pasidėjęs ant „pufiko“. Gydytojai jų neapžiūrėjo. Neprisimena, ar tėvas jo atsiprašė. Mušimą matė sesuo A. O. ir brolis. Motina tuo metu virtuvėje plovėsi dantis.

Nepilnametė liudytoja A. O., ikiteisminio tyrimo metu apklausta tyrėjos, nurodė (b. l. 33), kad S. O. yra jos tėvas. 2017 m. liepą, tikslios datos pasakyti negali, ji, tėvas ir broliai A. ir L. buvo viename kambaryje. Buvo vakaras, beveik naktis, tamsu. Broliai gulėjo lovoje, kambaryje buvo įjungtas televizorius. Motina plovėsi dantis kitame kambaryje. Ji gulėjo lovoje su telefonu. Tėvas žiūrėjo televizorių, buvo blaivus. Broliai ėmė išdykauti. Iš pradžių tėvas ramino juos žodžiais, bet broliai jo neklausė. Tada išgirdo, kad tėvas ėmė juos mušti. Ji tuo momentu buvo nusisukusi. Kai atsisuko, matė, kad tėvas rankoje turėjo vyrišką odinį diržą metaline sagtimi ir nueina nuo brolių lovos. A. verkė. L. paverkė tik truputį. Ji nematė smūgių, bet suprato, kad tėvas sudavė A. ir L. diržu. Po to ant A. nugaros matė žymę. Į kambarį atėjo motina ir apkabino A., guodė jį. Broliai nesiskundė, kad jiems skauda, tik verkė. Broliai greitai apsiramino. Tėvas dažniausiai ramina brolius žodžiais. Nelabai atsimena, kad tėvas būtų jiems trenkęs. Šis įvykis buvo ypatingas. Tą vakarą tėvas jos neskriaudė.

Mažamečių nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė ir liudytoja A. O. teismo posėdyje parodė, kad įvykis įvyko miegamajame kambaryje. Tame kambaryje miega jie visi. Sūnūs A. O. ir L. O. miega kartu. Mergaitė miega viena. Ji (A. O.) miega su sutuoktiniu. Ji įvykio metu virtuvėje prausėsi, valėsi dantis. Durys tarp virtuvės ir kambario buvo praviros. Iš virtuvės matosi (miegamojo kambario) lovos. A. O. ir L. O. ėmė tampytis. Sakė jiems nusiraminti. Girdėjo, kaip tėvas ramino juos žodžiais. Išgirdusi triukšmą, atidarė duris. Matė, kad S. O. buvo prie berniukų lovos, rankose turėjo diržą, gal buvo ir kelnės, neatsimena, o berniukai verkė. Smūgio sudavimo nematė, matė tik (nuo berniukų lovos) nueinantį S. O. su diržu.

Nenori, kad S. O. nesėstų į kalėjimą (todėl sakė netiesą). Pradariusi duris matė, kaip S. O. sudavė vaikams. Jis rankose turėjo diržą, diržas buvo kelnėse. S. O. sudavė vaikams su ta (kelnių) vieta, kur buvo įvertas diržas. Tuo metu vaikai buvo lovoje, dėvėjo marškinėlius ir apatinius. Berniukai buvo kažkiek užsikloję apklotais. Smūgių buvo pora, po vieną smūgį kiekvienam sūnui. Verkė abu vaikai, bet A. O. labiau, nes jam kliuvo per nugarą. Ji pusvalandį ramino A.. Jam ant nugaros buvo raudona dryžė. A. nebuvo užsiklojęs ir kliuvo. Buvo du ruožai. Mano, kad ruožai buvo du, nes kliuvo su diržo sagtimi. Kitą dieną jie pranyko. L. O. verkė mažiau. Sutuoktinis piktnaudžiauja alkoholiu, bet tą vakarą jis buvo blaivus. Girdėjo, kaip S. O. atsiprašė A. O. ir L. O.. Jis sakė, kad atsiprašo, kad nenorėjo taip skaudžiai suduoti. Mano, kad S. O. nuoširdžiai atsiprašė vaikų ir gailėjosi. Vaikai sakė, kad atleidžia. Jie sako, kad pasiilgo tėvo, nenori, jog jį „pasodintų“. Sutuoktinis pirmą kartą taip skaudžiai smurtavo prieš vaikus.

Ją (A. O.) sutuoktinis mušė daug kartų. Jie susituokė 2002 m. S. O. smurtas prieš ją tęsiasi apie 10 m. (Iš pradžių į policiją nesikreipdavo.) Prieš 3 m. neištvėrė psichologiškai ir pabėgo į Angliją pas brolį. Po kelių mėnesių susitaikė su S. O., jis ją parsivežė namo. Po kurio laiko pasipylė agresijos priepuoliai. Kreipėsi pagalbos į policiją. Vienas atvejis baigėsi susitaikymu, kitus keturis kartus S. O. buvo nuteistas už smurtą prieš ją. Kai jis ją muša, dažniausiai būna neblaivus. Mano, kad S. O. yra ir bus blogas jai, bet nėra labai blogas tėvas vaikams, nėra, kad smurtautų prieš vaikus nuolat. Neatsimena, kad S. O. būtų smurtavęs prieš vaikus anksčiau. Drausmindamas vaikus, S. O. A. O., L. O. kepšteldavo per užpakalį, mergaitei gal - vieną kartą vaikystėje. S. O. gražiai bendrauja su berniukais. Dukra pastaruosius metus nelabai nori bendrauti su tėvu, nes prisimena, kaip jis ją (A. O.) mušdavo. Jis visada sako, kad pasitaisys. Gal prieš vaikus pasitaisys, prieš ją – ne. Ji yra neviltyje. (Jam, jiems abiems lankantis pas psichologą) nemato teigiamų S. O. elgesio pokyčių, jeigu tokių yra. Kad smurtas artimoje aplinkoje baigtųsi, ji iniciavo skyrybų procesą.

Liudytoja A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 29), kad maždaug 2017 m. liepos 28 d., tiksliai pasakyti negali, apie 22³⁰ val. sutuoktinis S. O. namuose adresu (duomenys neskelbtini), sumušė jų bendrus vaikus L. O. ir A. O.. Sutuoktinis sumušė vaikus diržu. Jis diržo odine dalimi pora kartų sudavė L. O. per kojas, A. O. diržo sagtimi sudavė per nugarą ir pora kartų diržo odine dalimi sudavė per kojas. Ant L. O. kūno žymių nebuvo, o ant A. O. nugaros liko raudonai mėlyna dėmė. Sutuoktinis sumušė vaikus dėl to, kad jie, atsigulę lovoje, triukšmavo, žaidė. S. O. žiūrėjo televizorių tame pačiame kambaryje ir vaikai jam trukdė. Tuo metu ji prausėsi virtuvėje. Išgirdusi triukšmą, pradarė duris, kad nuramintų vaikus. Tuo metu sutuoktinis kėlėsi iš lovos ir, pasiėmęs diržą, sumušė vaikus. Tai įvyko jai matant. Galvojo, jog S. O. diržu tik pagąsdins. Sutuoktinis naudojo smurtą prieš vaikus ir anksčiau, tačiau ji niekur nesikreipė. Šiuo atveju irgi nesikreipė į policiją, nes bijojo savo sutuoktinio. Į medikus nesikreipė, nes nebuvo didelių sužalojimų, tik paraudo (A. O.) nugara toje vietoje, kur sutuoktinis sudavė diržu. Sūnūs papasakojo apie įvykį į namus atvykusiems Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams.

Liudytoja A. T. teismo posėdyje parodė, kad yra socialinė darbuotoja, dirba su rizikos šeimomis. Šioje darbo vietoje dirba nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. Nuo tada pažįsta (O.) šeimą. O. šeimoje yra trys vaikai: 15 m. A. O., 11 m. L. O. ir 9 m. A. O.. Ši šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, girtavimo, smurto artimoje aplinkoje yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Socialinių įgūdžių trūksta abiem tėvams, o girtauja, smurtauja S. O.. Buvo atvejis, kai su socialine darbuotoja L. V. ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste nuvyko pas O. šeimą. Namuose rado tris vaikus, tėvų nebuvo. S. O. tuo metu buvo sulaikytas, o motina buvo trumpam išėjusi lygtais pirkti mokyklinių prekių. A. O. pasakojo, kad tėtis mušė su diržu. Kiti vaikai nelabai ką pasakojo. A. O. nenurodė, kur jam kliuvo, jis sakė, kad buvo baisu, nes buvo su diržu, su sagtimi. Vaikai sakė, kad jiems sudavė, nes tėtis buvo girtas, susipyko su mama. L. O. sakė, kad tėtis smurtavo, bet jis pasakojo mažiau, sakė, kad (buvo) baisu, kad tėtis girtas (mušė) su diržu. Kalbėjo ir su berniukų seserimi. Daugiausiai sužinojo iš A. O., o kiti du vaikai (A. O., L. O.) tik pritarė.

Kaip socialinė darbuotoja ne vieną kartą bendravo su kaltinamuoju S. O. apie vaikų auklėjimą, apie nesutarimus šeimoje. S. O. pasakojo, kad sunku susitvarkyti su vaikais, vaikai su principais, neklauso. A. O. ir S. O. buvo nukreipti lankyti pozityvios tėvystės kursus, lankosi pas psichologus. Paskutiniu metu, kai lankėsi šeimoje, rado vaikus namuose. S. O. nerado, nes jam negalima būti namuose. Paklausė vaikų, ar gerai, kai tėčio nėra. Vaikai sakė, kad gerai. Ypač tuo džiaugėsi mergaitė. Mergaitė sakė, kad nenori bendrauti su tėčiu. Berniukai nori bendrauti žinutėmis ar susitikę.

Liudytoja A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 62), kad yra socialinė darbuotoja, dirba su socialinės rizikos šeimomis. Socialine darbuotoja dirba nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. Kiek žino, iki tol su S. O. ir A. O. šeima dirbo B. O.. Iš B. O. bylų žino, kad S. O. smurtauja prieš sutuoktinę A. O.. Šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos ir S. O. girtavimo. Nėra bendravusi su S. O., nes kai ji įsidarbino, S. O. buvo įkalintas (atliko arešto bausmę). A. O. yra rūpestinga motina, tvarkosi pagal savo galimybes, visada paruošia vaikams maistą, laiku paruošia pažymas mokyklai, vaikai švarūs, namai sutvarkyti, prižiūrintys specialistai niekada A. O. nerado girtos.

2017 m. rugsėjo 6 d. su V. Petryliene ir L. V. lankėsi S. O. ir A. O. šeimoje. Privalo juos patikrinti kartą per savaitę. Tuo metu S. O. namuose nebuvo, nes jis atliko bausmę. Apsilankymo metu vaikai A. ir L. pasiskundė, kad tėvas sumušė juos diržu su sagtimi. Vaikai nepasakė, kada tiksliai tai įvyko. Labiausiai skundėsi mažylis A.. Jis sakė, kad jam buvo labai baisu. Darbuotojos klausė, ar vaikai norėtų gyventi su tėvu. Vaikai žiūrėdami vienas į kitą pasakė, kad kai tėvas negeria, jis yra geras, bet kai būna girtas, jie jo bijo. Berniukų sesuo irgi sakė, kad norėtų gyventi su tėvu, jeigu jis negeria, bet nenorėtų su juo gyventi, jei jis girtauja. Apsilankymo metu nematė sužalojimų ant vaikų kūnų (matomų vietų).

Liudytoja L. V. teismo posėdyje parodė, kad yra socialinė darbuotoja, dirba su rizikos šeimomis. Su O. šeima susipažino 2017 m. liepą. 2017 m. rudenį nuvyko aplankyti šeimos. Taip sutapo, kad tą kartą kartu važiavo ir specialistė iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Klausė vaikų, kaip jie gyvena. L. O. pasakė, kad tėtis davė su diržu. A. O. sakė, kad buvo labai baisu. Vaikai nenurodė konkrečiai, kur davė, sakė, kad gavo diržu. Ji (L. V.) mėlynių nematė. Be L. O. ir A. O., namuose tą kartą buvo A. O.. Suaugusių nebuvo. Motina buvo darbe, tėvo nebuvo, nes tuo metu jam buvo taikoma kardomoji priemonė. Berniukai pasiilgsta tėvo. Vyresnioji dukra nepasiilgsta. Kai apsilanko pas šeimą, A. O. atsako, kad gerai ir be tėčio.

Liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 69-70), kad yra socialinė darbuotoja, dirba su socialinės rizikos šeimomis. Su S. O. šeima dirba tik nuo 2017 m. liepos 4 d. O. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos, smurto artimoje aplinkoje ir S. O. girtavimo. 2017 m. rugsėjo 6 d. su A. T. ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste V. Petryliene važinėjo po šeimas. Nuvažiavo į S. O. šeimą. Vaikus rado vienus namuose. Motina buvo darbe. Bendraujant su vaikais, pokalbis pakrypo apie tėvą. Mažasis A. pasiskundė, kad bijo tėvo, vieną kartą buvo labai baisu. Klausė, kas atsitiko. A. pasakė, kad jam buvo baisu, nes tėvas lakstė. L. pasakė, kad tėvas sudavė diržo sagtimi. Neįvardino, kur sudavė. Kadangi vaikai kalbėjo vienas paskui kitą, nelabai buvo aišku kas ir kaip. Vaikai nepasakė, kada įvyko įvykis. Kiek suprato, viskas įvyko jai dar nedirbant su O. šeima. Darbuotojos klausė vaikų, ar norėtų gyventi su tėvu. Jie atsakė, kad jeigu jis negertų, norėtų gyventi su tėvu. Bendraudama su vaikais sužalojimų nematė. Lankydamasi S. O. šeimoje, niekada nepastebėjo smurto žymių. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui bendravo su A. O., klausė, kodėl ji nesikreipė į policiją dėl vaikų sumušimo. A. O. atsakė, kad nematė prasmės, policija būtų išsivežusi S. O. kelioms valandoms ir jis vėl pareitų namo. Anot A. O., kol S. O. negeria, jis sugeba rūpintis vaikais. Mano, kad A. O. bijo S. O., todėl niekur nesikreipė.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. SV-814(12.8) nurodė (b. l. 7), kad 2017 m. rugsėjo 6 d. skyriaus darbuotojas su Šiaulių rajono Socialinių paslaugų centro darbuotojomis L. V. ir A. T. lankėsi A. O. ir S. O. šeimoje. Namuose buvo visi trys vaikai. Vaikai pasakojo, kad tėvas dažnai juos mušdavo diržu. L. O. teigė, kad tėvas kartą sudavė jam diržo sagtimi, taip sukėlė skausmą.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyresn. tyrėjas D. L. 2017 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 8-10) nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 15⁰⁰ val. nuvyko į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). A. O. papasakojo, kad įvykis įvyko 2017 m. liepos 28 d. apie 22³⁰ val.

Įvykio vietos apžiūros 2017 m. spalio 10 d. protokole aprašyta įvykio vietos – kambario, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 21-26).

Apžiūros 2017 m. spalio 11 d. protokole aprašytas A. O. pateiktas rudos spalvos odinis diržas su metaline sagtimi (b. l. 76).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kaltinamasis S. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje pripažino, kad sudavė mažamečiams nukentėjusiesiems, sukeldamas jiems fizinį skausmą. Tačiau jis neigė, kad tyčia sudavė vaikams diržu; teigė, kad nestipriai sudavė per antklodę kelnėmis, pamiršo, jog jose buvo įvertas diržas. Taigi kaltinamasis iš esmės neigia tyčią sukelti nukentėjusiesiems fizinį skausmą.

Kaltinamojo versiją, kad vaikams sudavė kelnėmis, pamiršęs apie jose esantį diržą, paneigia mažamečių nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai. Mažametis nukentėjusysis A. O., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad įvykio metu tėvas pasiėmė kelnes, kuriose buvo įvertas diržas, išsitraukė diržą ir trenkė per antklodę. Jam neskaudėjo, tada tėvas trenkė per nuogą nugarą. Tada labai skaudėjo. Taip pat tėvas trenkė broliui L. O.. Mažametis nukentėjusysis L. O. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad tėvas atsinešė diržą su sagtimi. Tėvas trenkė jam į koją per apklotą, o A. O. – per nuogą nugarą. Prieš trenkdamas A. O., tėvas patempė antklodę, todėl broliui kliuvo daugiau. Iš liudytojų A. T., L. V. parodymų matyti, kad kalbėdami su socialinėmis darbuotojomis, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste, mažamečiai nukentėjusieji taip pat nurodė, jog tėvas juos mušė diržu.

Teismo posėdyje liudytoja A. O. patvirtino, kad sutuoktinis sudavė L. O. ir A. O., kad po to berniukai verkė, A. O. ant nugaros atsirado sumušimo žymės, tačiau nenoriai ir nenuosekliai pasakojo apie vaikų sumušimo aplinkybes. Iš pradžių ji teigė, kad smūgio sudavimo nematė. Išgirdo triukšmą, atidarė kambario duris ir pamatė (nuo berniukų lovos) nueinantį S. O.. Vaikai verkė. S. O. rankose buvo diržas, galbūt buvo ir kelnės. Prokurorei atkreipus liudytojos A. O. dėmesį į tai, kad jos parodymai teisme skiriasi nuo jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja A. O. paaiškino, kad jai gaila kaltinamojo, nenori, jog jis „sėstų“ į kalėjimą, kad iš tiesų matė, kaip kaltinamasis sudavė vaikams. Toliau liudytoja A. O. tvirtino, kad kaltinamasis rankose turėjo diržą, bet diržas buvo kelnėse, kad kaltinamasis vaikams sudavė su kelnėmis.

Liudytoja A. O. iš baimės siekė nutylėti apie sutuoktinio fizinį smurtą prieš sūnus. Ji teisme keitė dalį parodymų, nenorėdama, kaip sakė, jog kaltinamasis būtų įkalintas. 2017 m. sausio 8 d. kaltinamasis priekaištavo sutuoktinei A. O., jog turėjo „sėdėti“ kalėjime už jos sumušimą; tapo agresyvus, neprognozuojamas ir eilinį kartą nežymiai sutrikdė sutuoktinės sveikatą (žr. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-953/2017). Todėl liudytojos A. O. parodymų teisme dalį, kuri nesutampa su mažamečių nukentėjusiųjų, nepilnametės liudytojos A. O., kitų liudytojų ir liudytojos A. O. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teismas vertina kaip duotus turint tikslą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės (ją sušvelninti) ir šia dalimi nesiremia.

Smurtiniai kaltinamojo veiksmai diržu prieš mažamečius nukentėjusiuosius įrodyti visiškai, teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas, nes byloje nėra duomenų, jog jų sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

Už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui gali būti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 str. 3 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). kaip minėta, nusikaltimu dviem nukentėjusiesiems sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (37 m.), vedęs, yra nukentėjusiųjų tėvas, nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 86-88). Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad S. O. yra įtrauktas į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registrą, nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Jis taip pat yra įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės ligonių pacientų registrą, 1993 m. nustatytas nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas. Nuo 2017 m. spalio dalyvauja projekto „Šiaulių miesto savivaldybės bendruomeniniai šeimos namai“ individualiose psichologo konsultacijose ir pozityvios tėvystės mokymuose (b. l. 152). Nuo 2009 m. 7 kartus baustas administracine tvarka. Iš jų 3 kartus baustas už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams (įskaitant už tai, kad vaikų akivaizdoje naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę), 3 kartus - už šiurkščius ir 1 kartą už švelnesnį KET pažeidimus. 4 kartus už smulkius KET ir viešosios tvarkos pažeidimus buvo surašyti protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (b. l. 93-96, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). 5 kartus teistas už smurtą prieš sutuoktinę A. O. (b. l. 89-91, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 str. 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedirba, todėl bauda nebūtų efektyvi bausmė. Anksčiau kaltinamajam skirtos arešto bausmės nepadarė pakankamo poveikio, nes kaltinamasis toliau daro smurtinius nusikaltimus (artimoje aplinkoje). Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą (neapsikentė berniukų triukšmo, norėjo juos sudrausminti), būdą (primityvus, vulgarus), smūgių skaičių ir dislokaciją, padarinius, kaltinamojo asmenybę, nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis (trukmė) parenkamas dvigubai didesnį už sankcijos minimumą (BK 50 str. 2 d.).

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Nėra pagrindo manyti, kad bausmės kaltinamajam S. O. paskirtis bus įgyvendinta be realaus laisvės atėmimo. Kaltinamasis nuo 2015 m. iki šiol (t. y. per pastaruosius 3 m.) padarė jau septintą smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narius. Ankstesniais atvejais jis smurtavo prieš sutuoktinę, veikų metu būdavo neblaivus, įrankių nenaudojo, smūgiavo sutuoktinei į galvos sritį, spardė, tempė už plaukų, smaugė, 5 kartus iš 6 padarė jai nežymius sveikatos sutrikdymus. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis smurtavo prieš du savo mažamečius vaikus, panaudojo įrankį – diržą, smurtas mažiau intensyvus. Nenustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos metu būtų buvęs neblaivus. Kaltinamojo sutuoktinė, nukentėjusiųjų mažamečių įstatyminė atstovė ir liudytoja A. O. parodė, kad kaltinamasis prieš ją smurtauja 10 m. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis 2009-2011 m. tris kartus baustas administracine tvarka už tai, kad vaikaų akivaizdoje smurtavo prieš sutuoktinę. Nėra pagrindo teigti, kad pastarasis nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Nors kaltinamasis pirmą kartą teisiamas už smurtą prieš savo vaikus, tačiau byloje surinkti duomenys rodo, kad jis stokoja savikontrolės, negerbia šeimos narių ir demonstruoja prieš juos savo jėgą, viršenybę. Kaltinamajam pastaruosius 3 m. gana dažnai kartas nuo karto atliekant arešto bausmes (už fizinį smurtą prieš sutuoktinę su atitinkamo laipsnio sveikatos sutrikdymu), didėja jo emocinis atotrūkis su kitais šeimos nariais: tiek sutuoktine, tiek vaikais. Kaip minėta, nuo 2017 m. spalio, t. y. po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas aptariamoje byloje, o kaltinamasis buvo paleistas atlikęs arešto bausmę, jis (su sutuoktine) kas savaitę lanko grupinius pozityvios tėvystės kursus. Iki teisiamojo posėdžio du kartus buvo nuėjęs į individualią konsultaciją pas psichologą. Nors kaltinamasis žino apie jam diagnozuotus psichikos sutrikimus, anksčiau neprašė kvalifikuotos specialistų pagalbos. Nematydama kitos išeities, kaltinamojo sutuoktinė A. O. 2017 m. lapkričio 22 d. kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinė byla Nr. e2-1273-797/2018). Vien tik todėl, kad išsituokęs kaltinamasis galbūt gyvens atskirai nuo sutuoktinės ir savo vaikų, negalima tikėtis, jog fizinis smurtas ateityje (apskritai) liausis. Kaltinamasis gali sukurti naują šeimą. Teismo nuomone, kaltinamasis negali toliau būti produktyviai taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatideda.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo mažamečių nukentėjusiųjų A. O. ir L. O. (b. l. 115-116) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) diržas, saugomas Šiaulių apskrities VPK (b. l. 82), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis konfiskuojamas ir kaip bevertis sunaikinamas (BPK 94 str. 1 d. 1 p.);

2) du kompaktiniai diskai su mažamečių nukentėjusiųjų A. O. ir L. O., nepilnametės liudytojos A. O. apklausų įrašais, prisegti vokuose prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. O. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

S. O. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų mažamečių A. O. ir L. O. – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) diržą, saugomą Šiaulių apskrities VPK, konfiskuoti ir sunaikinti;

2) du kompaktinius diskus su nukentėjusiųjų mažamečių A. O. ir L. O., nepilnametės liudytojos A. O. apklausų įrašais, prisegtus vokuose prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.