Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. J. ir A. J. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja B. J. pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog į dalį turto nuosavybės teisė buvo atkurta. Kai gavo pranešimus apie turtą, pradėjo rūpintis. Nurodė, jog nelabai žinojo apie turtą. Pirmą kartą kreipėsi 1997 metais, dalį sklypo grąžino, apie 4 ha. Paaiškino, jog į notarą nesikreipė, manė, kad šio turto nebeatgaus, o kito turto palikėja savo vardu neturėjo. Prašo pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėja A. J. pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais, palaikė pareiškėjos B. J. paaiškinimus. Papildomai paaiškino, jog po dalies nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, likusios dalies atgauti nesitikėjo. Prašo palikimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), kuriuo pareiškimą prašo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog neprieštarautų, kad paveldėjimo tikslu, pareiškėjoms būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Mano, jog termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai nepaveiktų suinteresuoto asmens teisėtų interesų.

Byla nagrinėjama suinteresuoto asmens NŽT atstovui nedalyvaujant, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta (Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos, nustatyta, kad palikėja Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). Iš byloje pateikto pareiškėjos B. J. gimimo įrašo matyti, jog pareiškėjos motina – Z. J. (el. b. l. 10). Iš byloje pateikto A. J. gimimo įrašo matyti, jog pareiškėjos A. J. motina įrašyta S. J. (el. b. l. 11). 2017 m. vasario 15 d. NŽT sprendimu Z. J. atkurtos nuosavybės teisės į palikėjai tenkančią nekilnojamojo turto dalį (žemės sklypą) (el. b. l. 3-4). 2017 m. vasario 17 d. NŽT Telšių skyriaus vedėjo įsakymu palikėjai perduotas 4,5641 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8, 9). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjos Z. J. vardu nuo 2019 m. birželio 13 d. nuosavybės teise įregistruotas 4.5641 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-14). Iš byloje pateikto Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro pranešimo nustatyta, jog po palikėjos Z. J. mirties, turto paveldėtojai į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla notaro biure nėra vedama (el. b. l. 7).

Teismo posėdyje pareiškėjos paaiškino, jog paveldėtiną turtą nežinojo, manė, jog palikėjai nuosavybės teisės į likusį nekilnojamąjį turtą neatkurs, nurodė, jog apie po palikėjos mirties atsiradusį turtą sužinojo tik po to, kai gavo žemėtvarkos pranešimus. Paaiškino, jog po palikėjos mirties į notarą nesikreipė, nes paveldėtino turto nebuvo.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalį – per šešis mėnesius. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Iš esmės analogiška norma įtvirtinta ir 1964 m. Civilinio kodekso 588 striapsnio 1 dalyje, numačiusioje, jog įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl šiuo atveju, aktuali yra kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnyje įtvirtintų pagrindų atnaujinti terminą palikimui priimti (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnis, 38 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos yra įpėdinės pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir siekia paveldėti po motinos mirties atsiradusį turtą. Tačiau pareiškėjos praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Teismo posėdžio metu pareiškėjos paaiškino, jog palikimo atsiradimo metu, palikėja paveldėtino turto, neturėjo, pareiškėjos nemanė, jog palikėjai bus atkurstos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, į notarą nesikreipė, apie paveldėtiną turtą sužinojo iš NŽT siųstų pranešimų. Netikėti pareiškėjų paaiškinimais teismas neturi pagrindo, juolab, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas palikėjos vardu viešajame registre įregistruotas tik 2019 m. birželio 13 d., o spendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo priimtas 2017 m. vasario 15 d., tai neprieštarauja pareiškėjų paaiškinimams.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdamos į notarą pareiškėjos elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėjos negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Suinteresuotu asmeniu byloje patraukta NŽT pareiškėjų prašymui neprieštaravo, nurodė, jog termino atnaujinimas jos teisėtų interesų nepažeis.

Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos Z. J. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjos terminą palikimui, atsiradusiam po Z. J. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo pareiškėjų prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjų prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po Z. J. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjoms B. J., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.