Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), įgijęs nebaigtą vidurinį išsilavinimą, šeimos nesukūręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent:

jis 2026-02-06 apie 17.40 val. Vilniuje, Genių gatvėje, ties pastatu Nr. 23 vairavo automobilį „Citroen“ DS5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais A. K. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis A. K. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę ir nusikalstamos veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir vertinimo motyvai bei išvados

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Taigi, vadovaujantis aptartomis Taisyklių 4 p. nuostatomis, teisiškai reikšmingas yra tik vienas neblaivumo patikrinimas, kuriuo nustatoma mažiausia transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju A. K. neblaivumas, kaip ir numatyta Taisyklių 4 p., buvo tikrintas 2 kartus, mažiausia jos iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu – 1,98 prom. Be to, iš alkotesterio „Alcotest 7510“ patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale virš 1 prom. yra lygi 1,7 proc. Ši matavimo paklaida vertintina A. K. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 1,94 prom. (1,98 prom. – 1,7 proc. ? 1,94 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia A. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį būdamas neblaivus ir tokiais veiksmais įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

A. K. įvykdyto nusikaltimo požymis – neblaivumo laipsnis nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė – yra numatytas BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl jam pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytą kaip perteklinę aplinkybę, susijusią su Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimu.

Skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. K. įvykdė nesunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą.

A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (teistumas išnykęs daugiau kaip prieš 15 metų); per pastaruosius metus administracine tvarka nebaustas; dirbantis.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. K. BK 281¹ str. 1 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, yra artimas BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytai minimaliai, t. y. 51 MGL dydžio baudą.

Atsižvelgus į tai, kad A. K. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 34 MGL dydžio baudos.

Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 6 str. 2 d., nustatytinas 12 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų, o asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų – nuo 1 iki 7 metų (BK 68 str.); turto konfiskavimas (BK 72 str.); įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 75⁵ str.).

Nagrinėjamu atveju A. K. padarė šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Be to, kaip minėta, vairuodamas automobilį būdama neblaivus jis sukėlė eismo įvykį. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – paskyrimas, nustatant mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 1 metų 8 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2026-02-09 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo – taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 ir kt.). BK 72 str. 5 d., be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu A. K. vairuotas automobilis „Citroen“ DS5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo sugyventinės M. K. vardu. Kita vertus Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 str. numatyta kad asmens šeimos nariais, be kita ko, laikomi bendrai gyvenantys ir santuokos neįregistravę asmenys. M. K. ir A. K. patvirtino, kad nesudarę santuokos, kaip sugyventiniai kartu gyvena jau labai ilgą laiką – apie 17–20 metų. Taip pat abu patvirtino, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuotą automobilį laiko bendru turtu; nors jis registruotas M. K. vardu, paskolos įmokas už automobilį moka kaltinamasis.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. ir A. K. laikytini šeimos nariais, o jų bendro gyvenimo metu įgytas ir nagrinėjamu atveju M. K. vardu registruotas automobilis laikytinas jų bendra nuosavybe. Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad bendraturtis nelaikytinas „trečiuoju asmeniu“ BK 72 str. 5 d. nuostatų taikymo kontekste. Tokiu atveju sutuoktinis (bendraturtis), nukentėjęs dėl kito sutuoktinio (bendraturčio) veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuteistajam ir jo sutuoktinei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ str. 1 d., padarymo priemonė (kasacines nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021). Tai, jog baudžiamojoje byloje gali būti svarstomas vairuoto automobilio, kuris yra nusikaltimo padarymo priemonė ir nuosavybės teise registruotas ne kaltinamojo, o jo sugyventinės vardu, konfiskavimo klausimas, pažymėta ir teisminėje praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018 ir kt.).

Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 3 d., taikydamas aptartą baudžiamojo poveikio priemonę gali konfiskuoti kaltininko vairuotą automobilį.

Vertinant ar nagrinėjamu atveju A. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. K. nagrinėjamu atveju padarė tyčinį, pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2, 3 d. nuostatos ir konfiskuotinas kaltinamojo vairuotas ir jo sugyventinės M. K. vardu registruotas automobilis „Citroen“ DS5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin: (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. piktnaudžiauja alkoholiu. Todėl, teismo vertinimu, baudžiamosios poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, programoje – skyrimas nėra tikslingas.

Kaltinamajam A. K. 2026-02-09 ir 2026-02-11 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos; iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugojimui AB „Regitra“.

Byloje esantys duomenys liudija, kad 2026-02-06 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu automobilis „Citroen“ DS5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nugabentas ir paliktas saugojimui Minsko pl. 21, Vilniuje esančioje stovėjimo aikštelėje. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2026-02-11 sprendimu automobilį leista pasiimti M. K.. Tačiau byloje nėra duomenų, kad M. K. jį paėmė ir jis būtų perleistas.

Atsižvelgus į tai, kad automobilį „Citroen“ DS5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta konfiskuoti, šiam automobiliui skirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas uždraudžiant juo disponuoti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo (BPK 151 str. 1, 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 1, 6 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 51 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., A. K. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 34 MGL (1 700 Eur).

Paskirti A. K. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 2, 3 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones:

1) 1 metams 6 mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2026-02-09;

2) konfiskuoti automobilį „Citroen“ DS5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin: (duomenys neskelbtini).

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui AB „Regitra“.

Taikyti M. K. vardu registruotam automobiliui „Citroen“ DS5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin: (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant automobiliu disponuoti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo. Apie taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą informuoti Turto arešto aktų registrą.

1) paskirta 34 MGL (1 700 Eur) bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą nuteistoji turi pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, jos priverstinis išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui;

2) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – jis gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.