Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Construction“ atstovui advokatui D. S.,

atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams šios institucijos Teisės skyriaus vedėjui G. N. ir Vilniaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Construction“ skundą Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl baudos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pareiškėja yra visiškai nauja įmonė, įsteigta 2019 m. (duomenys neskelbtini), savo veiklą pradėjusi neseniai. Bendrovės direktoriaus pažįstamas asmuo pasiūlė atvežti darbuotojų, kurie galėtų atlikti statybinius darbus. Direktorius sutiko, tačiau neturėjo jokios patirties šioje veikloje, apie ją buvo tik skaitęs. Pareiškėjos vertinimu, praktiškai visos bendrovės samdo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) įmones su įdarbintais darbuotojais dėl darbų atlikimo, todėl ir Bendrovė taip pasielgė. Be to, Bendrovės direktorius telefonu kreipėsi į užimtumo tarnybą. Jam buvo nurodyta, kad jis gali sudaryti sutartį su užsieniečiu ir pavesti jam atlikti darbus. Papildomai direktorius skambino į Migracijos departamentą dėl nurodytos veiklos. Jam buvo pasakyta, kad pagal 2019 m. sausio mėn. galiojusius teisės aktus jis tokią veiklą vykdyti gali. Pareiškėja pasitikėjo gautomis konsultacijomis, kas ir sąlygojo atitinkamų sutarčių sudarymą dėl veiklos vykdymo. Pareiškėja 2019 m. vasario 1 d. sudarė paslaugų sutartį su subrangovu, kurio klausė, ar tikrai atvykę darbuotojai turi teisę dirbti Lietuvoje, ar jie turi visus būtinus leidimus. Subrangovas patikino, kad visi darbuotojai gali teisėtai dirbti Lietuvoje. Tačiau 2019 m. kovo 28 d. VDI atvyko į statybų atlikimo vietą ir nustatė, jog darbuotojai nėra sutvarkę darbo dokumentų. Pareiškėjai ši situacija buvo netikėta, jai nebuvo žinoma, kad atvykę darbuotojai privalo turėti dar kitus papildomus dokumentus, kad jie galėtų atlikti darbus Lietuvoje. Jeigu pareiškėjai būtų tokia informacija žinoma, ji nebūtų leidusi darbuotojams dirbti. Be to, valstybinės institucijos neskelbia susistemintos ir vienoje vietoje esamos informacijos apie tai.

4. Pareiškėja sutinka, kad ji leido dirbti užsieniečiams, neturintiems leidimų dirbti Lietuvoje, tačiau nesutinka su paskirta bauda. Pažymi, jog Bendrovė yra nauja įmonė, 2019 m. sausio 28 d. buvo pasirašyta statybos rangos sutartis ir tai buvo pirmasis pareiškėjos sandoris dėl tokio pobūdžio darbų, po VDI patikrinimo Bendrovė naujų sutarčių nepasirašė, kadangi nebuvo iki galo išspręstas klausimas dėl baudos.

Pareiškėja supranta, jog Užimtumo įstatymas numato minimalią sankciją už kiekvieną dirbantį asmenį, neturintį leidimo dirbti, tačiau dėl paskirtos baudos Bendrovė bankrutuotų, kadangi yra nepajėgi sumokėti tokio dydžio baudą. Sumažinus baudos dydį, pareiškėja galėtų dirbti toliau ir bauda būtų sumokėta. Tačiau šiuo metu Bendrovė savo veiką yra sustabdžiusi, taip pat nėra gavusi jokių pajamų, iš kurių būtų galima sumokėti baudą. Bendrovės vertinimu, paskyrus mažesnę baudą bus pasiekti baudos tikslai.

4.1. Užimtumo įstatymo 60 straipsnyje nėra tiesiogiai reglamentuota, kad paskirtos baudos negalima mažinti žemiau nurodyto minimumo. Panašaus pobūdžio teisės aktuose yra atskiri straipsniai, leidžiantys teismui priimti iš švelnesnę bausmę, nei nurodyta sankcijoje. Savo ruožtu minėtoje normoje tik nurodyta, jog mažinant baudos dydį, jos sumažinimas turi būti motyvuotas.

Bendrovė pažymi, jog 2019 m. gegužės 8 d. protokole ir pateiktame paaiškinime Bendrovės direktorius suklydo, kadangi buvo verčiamas greičiai pasirašyti. Direktorius turėjo omenyje, kad jis nesutinka su galimos baudos dydžiu ir nori dalyvauti bylos nagrinėjime. Be to, jis ne kartą nurodė, jog gailisi dėl padaryto pažeidimo, kad pažeidimas yra padarytas pirmą kartą, tačiau tai nebuvo vertinta skiriant baudą.

4.2. Pareiškėjos vertinimu, baudos tikslas – kad pareiškėja ateityje laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėja suprato, kad negalima pasitikėti vien tik konsultacijomis, būtina raštu kreiptis su paklausimais, be to, pateikiama informacija valstybės institucijų internetiniuose tinklalapiuose nėra išsami ir suprantama, kad asmuo, neturintis specialių žinių ir išsilavinimo, galėtų suprasti pateikiamą informaciją. Pareiškėja baudą prašo sumažinti per pusę ir sutinkanti sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur, kadangi ji pradėtų vykdyti veiklą, iš gautų pajamų būtų sumokėta bauda. Paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė, ja siekiama sunaikinti asmenis. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis nenurodo, kad bauda turi būti tik nuo minimumo iki maksimumo. Įstatymų leidėjas suteikia teisę baudą skiriančiam asmeniui konkrečioje situacijoje pasirinkti teisingiausią baudą, kas reiškia, kad galimas ir baudos mažinimas, kuris turi būti motyvuotas. Todėl baudos sumažinimas iki (duomenys neskelbtini) Eur, pareiškėjos vertinimu, yra galimas, tokia bauda pasiektų jos tikslus, taip pat Bendrovė nebus sužlugdyta.

II

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Construction“ atstovas advokatas D. S. prašė skundą tenkinti skunde nurodomais argumentais.

2. Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai šios institucijos Teisės skyriaus vedėjas G. N. ir Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius J. V. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1.1. 2019 m. gegužės 8 d. VDI pareigūnas surašė pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) „Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui“, kuriame nurodė, jog Bendrovė pažeidė UĮ 56 straipsnio 7 dalį. Protokolą pasirašė Bendrovės direktorius.

1.2. 2019 m. gegužės 28 d. priimtas Nutarimas. Nutarime konstatuota, kad Bendrovė pažeidė UĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi Bendrovės direktorius, būdamas rangovu, neįsitikino, kad subrangovo, fizinio asmens, registruoto (duomenys neskelbtini), darbuotojai, siųsti laikinai dirbti į Bendrovę pagal 2019 m. vasario 1 d. tarp šalių pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, dirbtų laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių darbą Lietuvos Respublikoje, nustatytos tvarkos (nepareikalavo pateikti trečiosios šalies piliečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų UĮ 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų, nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti). Subrangovo siųsti dirbi asmenys iki atvykimo į Lietuvos Respubliką neįgijo Užimtumo tarnybos leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatose ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 (nauja redakcija 2018 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-688) patvirtintu Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkto nuostatose.

Nutarime nustatyta, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai, konstatuota, kad Bendrovė, atstovaujama direktoriaus, pažeidė UĮ 57 straipsnio nuostatas. UĮ 56 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad VDI skiria baudą rangovui nuo 868 iki 2 890 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį. Finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Skiriant bausmę Bendrovei buvo vertinta, kad pažeidimo padarymas susijęs su netinkamu įmonės darbo organizavimu. Bendrovės direktorius 2019 m. gegužės 8 d. pažeidimo protokolo surašymo metu paaiškino, kad su pažeidimu nesutinka, dalyvaus bylos nagrinėjimo metu, tačiau 2019 m. gegužės 22 d. 13.30 val. į bylos nagrinėjimą neatvyko. VDI, atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė piniginę baudą, savo dydžiu lygią įstatymo sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui – (duomenys neskelbtini) Eur (868 Eur x (duomenys neskelbtini) = (duomenys neskelbtini) Eur).

2. Teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėja neginčija jame nurodytų aplinkybių, tačiau prašo sumažinti paskirtos baudos dydį.

Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nustatyta, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka VDI, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikro darbo, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo bei nustatytų faktinių aplinkybių, kurių neginčija pareiškėja, darytina išvada, kad Nutarime buvo pagrįstai ir teisėtai kvalifikuotas pareiškėjos pažeidimas, apibūdintas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje.

3. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad už pareiškėjos pažeidimą yra skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį. Taigi, pareiškėjai buvo paskirta minimali įstatyme nustatyta bauda už (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbusių trečiosios šalies piliečių, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur (868 Eur x (duomenys neskelbtini) = (duomenys neskelbtini) Eur). Pareiškėja mano, ši bauda yra per didelė, nes pažeidimas padarytas pirmą kartą, pareiškėjos vadovas buvo nepatyręs, nemokėjo organizuoti veiklos, be to, bauda būtų nepakeliamai didelė. Teismas iš karto atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, jog pažeidimas padarytas pirmą kartą, pareiškėjos vadovas buvo nepatyręs, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl galimybės skirti mažesnę nuobaudą negu įstatyme numatytoji, nes, padarius kartotinius pažeidimus, jie pagal įstatymo nuostatas būtų baudžiami griežčiau, o vadovas, pradedantis verslą, privalo žinoti teisinį reguliavimą, nes tinkamas ūkinės veiklos organizavimas to iš esmės reikalauja. Visiškai nėra aišku, kodėl pareiškėja prašo sumažinti baudą net per pusę, nors visiškai nepagrindžia savo finansinės būklės prastumo, t. y. nepateikia jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Be to, finansinė būklė, teismo vertinimu, nesudarytų sąlygų ir prielaidų mažinti baudą ir skirti mažesnę negu įstatyme numatytoji bauda.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Construction“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.