Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Construction“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Construction“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl baudos sumažinimo.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Construction“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas sumažinti 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu skirtą baudą iki 6 076 Eur.

8Paaiškino, jog Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2019 m. gegužės 28 d. priėmė nutarimą Nr. NUĮPBJ 13514 „Nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo skyrė Bendrovei 12 152 Eur baudą. Pareiškėjo vertinimu, paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė, neprotinga, pažeidžianti teisingumo ir sąžiningumo principus.

10Nurodė, kad Nutarime teigiama, jog bauda skirta už tai, jog pareiškėjas netinkamai organizavo savo darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 57 straipsnio 7 dalies nuostatas, t. y. pareiškėjas, būdamas rangovu, raštu iš subrangovo nepareikalavo pateikti įdarbinimo dokumentų, kurie yra nurodyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje. Paaiškino, kad pareiškėjas yra visiškai nauja įmonė, įsteigta 2019 m. sausio 16 d. Bendrovės direktoriaus pažįstamas asmuo pasiūlė atvežti darbuotojų, direktorius sutiko, tačiau neturėjo jokios patirties šioje veikloje. Bendrovės direktorius telefonu kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Jam buvo nurodyta, kad jis gali sudaryti sutartį su užsieniečiu ir pavesti jam atlikti darbus. Papildomai direktorius skambino į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl nurodytos veiklos. Jam buvo pasakyta, kad pagal 2019 m. sausio mėn. galiojusius teisės aktus jis tokią veiklą vykdyti gali. Pareiškėjas pasitikėjo gautomis konsultacijomis. Pareiškėjas 2019 m. vasario 1 d. sudarė paslaugų sutartį su subrangovu, kuris patikino, kad visi darbuotojai gali teisėtai dirbti Lietuvoje. Tačiau 2019 m. kovo 28 d. VDI nustatė, jog darbuotojai nėra sutvarkę darbo dokumentų. Pareiškėjui ši situacija buvo netikėta, jam nebuvo žinoma, kad atvykę darbuotojai privalo turėti dar kitus papildomus dokumentus, kad jie galėtų atlikti darbus Lietuvoje.