Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-13 · Civilinė byla Nr. A2-1551-395/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-10-13Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-04-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2012-09-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-13
Bylos Nr.
A2-1551-395/2011
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01093-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Algirdas Remeika
Pareiškėjas
H. A., J. N.
Suinteresuotas asmuo
J. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Kristina Česnauskienė
Kategorijos
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-1551-395/2011(Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01093-2010-3)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rasa Balsevičienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.7;124.4;122.3;122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant pareiškėjo H. A. atstovėms J. V. ir advokatei Kristinai Česnauskienei, suinteresuotam asmeniui J. N., suinteresuoto asmens atstovei E. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. A. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo H. A. prašymas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 8 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-03/2002 pagal pareiškėjo J. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje atnaujintas procesas pagal pareiškėjo H. A. pareiškimą.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi pagal pareiškėjo H. A. pareiškimą atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-121-03/2002, kurioje Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2002 m. vasario 8 d. sprendimu patenkino J. N. prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad C. L. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 3,54 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. A. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-121-03/2002 CPK 366 str.1 d. 7 p. pagrindu, panaikinti teismo sprendimą šioje byloje ir priimti naują sprendimą - J. N. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, kad civilinėje byloje suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija neabejotinai turėjo duomenis, kad iki nacionalizacijos minėta žemė nuosavybės teise priklausė P. A., tačiau jis nebuvo įtrauktas byloje procesine šalimi – suinteresuotu asmeniu, nors teismas minėtoje byloje sprendė juridinę reikšmę turintį faktą dėl konkrečios žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas H. A. yra P. A. turėto turto paveldėtojas. Jam nebuvo žinoma apie civilinės bylos nagrinėjimą, o priimtas teismo sprendimas liečia tiesiogiai jo teises, įstatymų saugomus interesus, bei kurie yra pažeisti ir šiuo metu galiojančiu priimtu Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2002-02-08 sprendimu. Neveronių išskirstymo viensėdžiais žemės ploto (duomenys neskelbtini) plane, sustatytame 1925 m. Žemės tvarkymo d-to matininko R. B., nurodyta, kad P. A. 1925 m. turėjo 9,5197 ha žemės sklypą. Kauno notarinio archyvo Kauno apskrities 1935 m. pripažinimo aktų knygos pirmykščio įrašo 179-180 puslapių Nr. 98; Kauno notarinio archyvo Kauno apskrities 1935 m. pripažinimo aktų knygos pirmykščio įrašo 181-182 puslapių Nr.91; Kauno notarinio archyvo Kauno apskrities 1936 m. pripažinimo aktų knygos pirmykščio įrašo 115, 116 puslapių Nr.64 analizė įrodo, jog P. A. nuosavybės teise 1936 m. valdė 5,52 ha žemės sklypą. Archyviniame dokumente nurodyta, kad 1935 m. buvo parduota J. Z. 1 ha žemės; O. J. - 4 ha žemės sklypas, 1936 m. O. J. parduotas 1 ha žemės sklypą. 1939-01-12 Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Neveronių sen. mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstymų žemių sąrašas patvirtina, kad P. A. 1939 m. turėjo 3,52 ha žemės. Pirmykščiame 1939 m. įraše nurodyta, kad iki minėtų pirkimo-pardavimo sandorių P. A. priklausė 9,5197 ha žemės. Taip pat nurodo, kad ekspertuojant Kaišiadorių rajono komisijai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pateiktus dokumentus, paaiškėjo, jog būtent tas pats žemės sklypas, į kurį būtų galimybė atkurti P. A. nuosavybės teises į žemę, vadovaujantis 2002-02-08 Kaišiadorių raj. apylinkės teismo sprendimu buvo atkurtos C. L. įpėdiniams. Teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir tokią išvadą padarė remiantis liudytojų parodymais, nors Kauno apskrities viršininko administracijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius turėjo duomenis apie tikruosius pretendentus į minėtą žemės sklypą. Išvada ir turėtos žemės kiekio nagrinėjimo lentelė pareiškėjo atstovei J. V. buvo įteikta 2010 m. rugpjūčio mėn., todėl prašymas atnaujinti procesą pateiktas nepraleidus LR CPK 368 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių termino. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius pateikė 2010-08-26 raštą Nr. P7-116 kartu su Kaišiadorių rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdžio protokolu 2010-08-25 Nr.1, ir jo priedu patiektų dokumentų apie P. A. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos turėtos žemės kiekį lentelę. Gavęs 2010-08-26 šiuos dokumentus, pareiškėjas ir sužinojo apie aplinkybę, sudarančią proceso atnaujinimo pagrindą.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjo H. A. prašymą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-121-03/2002 panaikinimo ir priėmimo naujo sprendimo, kuriuo prašė atmesti J. N. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto –žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo, atmetė, priteisė iš H. A. 46,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002-02-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-121-03/2002 yra pagrįstas ir teisėtas, paremtas byloje surinktais rašytiniais įrodymais -1958-03-14 aktu Nr. 12/58, kuriame nurodyta, kad C. L. sumokėta pagal įkainavimą už jai priklausančių pastatų nugriovimą ir sklypo paruošimą, bei kitais rašytiniais įrodymais –Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimu Nr. T-3313-L, kuriame nurodyta, kad Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. žiniose Neveronių kaimo gyventojo L. A. buto ūkio lape įrašyta: „L. A., L. C., duktė „Anelė“. Daugiau žinių apie C. L. S. N. kaime turėtą žemę nepilnai išlikusiuose dokumentuose nerasta. Kad privačių notarų dokumentai ( pirkimo –pardavimo, kt. sutartys) archyvui neperduotos, byloje patvirtina rašytinis įrodymas 2001-11-08 Kauno apskrities archyvo pažymėjimas Nr. L-174 (b.l.76). Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovės E. M. paaiškinimu teismas nustatė, kad 1930 m. pirkimo pardavimo sutarčiai nepatekus į viešąjį sektorių, vėlesniuose archyviniuose dokumentuose P. A. liko 3,52 ha žemės. Teismas vertino visų byloje pateiktų , ir civilinėje byloje Nr.2-121-03/2002 esančių rašytinių įrodymų visumą, bei liudytojo V. S., suinteresuotų asmenų J. N., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovės E. M., pareiškėjo H. A. atstovės K. Česnauskienės duotus paaiškinimu. Šalių paaiškinimais nustatė , kad P. A. žemės, kurioje stovėjo namų valda su ūkiniais pastatais, buvo aukštutinėje dalyje (įkalnėje ar kalne), ir pareiškėjo atstovės paaiškinimu, Kauno HES statyba (marių užliejimas) nelietė ar galėjo neliesti P. A. žemių. Liudytojo V. S. paaiškinimu nustatė, kad C. L. žemės buvo žemutinėje dalyje, kurios ribojosi su P. A. žeme, ir tai atitinka suinteresuoto asmens J. N. duotiems parodymams. Taip pat teismas nurodė, jog byloje pateikti archyviniai duomenys patvirtina, kad 1934 m. kovo 17 d. P. A. įtvirtintieji įpėdinystės teise įpėdiniai –P. A., V. A., J. A. ir J. A. (nepilnametė) turėjo teisę (priklausė) į 7,51974 ha žemės sklypo (Nr.97), esančio (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, iš kurios 1 ha jie pardavė J. Z. 1934 m. kovo 17 d. (b.l.17-18), bei tą pačią dieną 4 ha pardavė O. J. (b.l.19-20). Vėlesni archyviniai 1936 m. dokumentai patvirtina, kad P. A. įpėdiniai - J. A., Pranas ir V. A. ir nepilnametė J. A. pardavė O. J. 1 ha žemės iš turimos 2,51974 ha (b.l.20-21). Iš 1947 m. vasario 1 d. paties P. A. pateiktų darbdaviui žinių apie save skiltyje „ar turi nekilnojamą turtą kur ir iš ko paveldėtą“ jis nurodė tokius duomenis, kaip 0,75 ha žemės paveldėtą iš tėvo (duomenys neskelbtini) (b.l.59). Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjo tėvas P. A. minėtu laikotarpiu (1947-02-01) darbdaviui nurodęs savo anketinius duomenis, nurodė ir turtinę padėtį – paveldėtą iš tėvo 0,75 ha žemės (duomenys neskelbtini) , o ne 3,52 ha žemės, kaip nurodyta archyvinėje pažymoje. Todėl, atsižvelgdamas į visų aptartų rašytinių įrodymų visumą, šalių ir liudytojo paaiškinimus duotus teismo posėdyje, teismas pareiškėjo H. A. prašymą dėl sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-121-03/2002 panaikinimo atmetė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas H. A. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti sprendimą, kuriuo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo J. N. pareiškimą atmesti, priteisti H. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina dėl šių motyvų:

1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė neteisėtas išvadas dėl teismo 2002-02-08 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. 2002 metais juridinis faktas buvo nustatytas išimtinai vadovaujantis dviejų liudytojų mažai informatyviais parodymais. Tačiau naujai nagrinėjant bylą, J. N. nepakvietė į teismą nei vieno 2002 metais apklausto, nei naujo liudytojo. Todėl vadovautis 2002 metų liudytojo parodymais nebuvo jokios galimybės. Teismas neturėjo nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio C. L. kaip žemės savininkės teises iki nacionalizacijos. Šioje dalyje neleistinai teismas vadovavosi 1958-03-14 aktu Nr. 12/48 dėl kompensacijos sumokėjimo už pastatų nugriovimą, nes pirma, tai yra tarybinio laikotarpio dokumentas, antra, nėra jokios informacijos apie nuosavybės teise turėtą žemę ginčo vietoje. Be pagrindo remtasi 1942 metų gyventojų surašymo žiniomis, nes tai, kad C. L. buvo Neveronių k. gyventoja 1942 metais, nepatvirtina, kad iki nacionalizacijos jos vyras A. L. ar ji pati nuosavybės teise ten turėjo žemės. Be to, teismas nepilnai įvertino to paties archyvo pažymėjimo Nr. T-3313-L dėl gyventojų surašymo, nes jame nurodomi svarbesni duomenys, kad apie S. N. k. turėtą žemę išlikusiuose dokumentuose nerasta. Teismas be pagrindo padarė išvadą, vien pagal 2001-11-08 Kauno archyvo pažymėjimą, kad notarų dokumentai archyvui neperduoti, tačiau neįvertino byloje pateikto archyvo pažymėjimo bei dviejų notarinių sutarčių, sudarytų dėl S. N. k. žemių perleidimo, kurie parodo, kad tos teritorijos notarų dokumentai archyvui perduoti. Juolab, P. A. sandoriai buvo sudaryti 1934 - 1935 metais ir yra archyvuose išlikę. Teismas neįvertino pagrindinės 2002-02-08 teismo sprendimo tariamai nustatytos aplinkybės, kad „C. L. pirko 3,52 ha žemes S. N. k. iš P. A.". Naujai išnagrinėjus bylą absoliučiai nei vienas CPK 177 str. numatytas įrodymas nebuvo pateiktas ir 1930 metų žemes pirkimo - pardavimo sandoris nebuvo patvirtintas. Tokiu būdu teismas sprendimą pagrindė tik prielaidomis ir spėliojimais, o ne objektyviais ir patikimais įrodymais.

2. Byloje pripažinta aplinkybė, kad greta A. sklypo kaimynystėje gyveno L., tačiau apie tai, kokiu pagrindu valdė žemę nežinoma. Teismas neįvertino, kad yra išlikęs ir pateiktas į bylą 1925 metų žemės tvarkymo departamento sudarytas Neveronių k. suskirstymo viensėdžiais žemės planas, kuriame yra pateiktas gyventojų sąrašas ir nurodyta valdyto žemės sklypo dydžiai. Šis rašytinis įrodymas neginčytinai patvirtino (97 sklypas), kad P. A. valdė 9,407 ha žemes, o C. L. ar L., nors gyveno ginčo teritorijoje, tačiau visiškai neįtraukti į žemes valdytojų sąrašą. J. N. pripažino žodžiu ir tai patvirtino rašytinis įrodymas - 2001 metų Kauno archyvo pažymėjimas, kad prieš kreipiantis į teismą J. N. buvo gerai žinoma, kad P. A. iki nacionalizacijos priklausė būtent 3,52 ha žemės ginčo teritorijoje, tačiau tuo metu nebuvo pretendento, todėl sąmoningai teismui nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, o teisingus duomenis nuslėpė.

Atsiliepimas

3. Teismas neįvertino pateiktų tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimų įvairiose bylose (2008, 2009 metai), kuriuose apskritis pripažino H. A. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir nenurodė jokių faktų, kad A.nepriklauso žemė, juolab, kad J. N. nuosavybės teisės atkurtos 2003 metais. Kauno apskrities viršininko administracija tuo metu teisingai vadovavosi archyvo pažymėjimais, notaro sutartimis, kad 1939 metais P. A. priklauso 3.52 ha žemės.

4. Teismas neįvertina A. žemės pardavimo sandorių, kuriuose akcentuota, kad žemė parduodama be trobesių. Darytina išvada, kad A. turėjo žemės. Teismas neteisingai įvertino 1935 metų notaro A. Ž. pirmykštį išrašą. Nutartyje nurodoma, kad A. pardavė J. ir Z. 5 ha žemės. Tačiau objektyviai įvertinus šį išrašą, matyti, kad pirkimas - pardavimas pilnai buvo realizuotas tik tarp J., nes tik pastaroji sumokėjo už vieną hektarą 400 Lt. Duomenų, kad Z. nusipirko 4 ha, ir kad už juos būtų sumokėjęs, sutartyje nėra patvirtinta.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas J. N. nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka dėl šių priežasčių:

1. Ginčo objektas yra 3,5 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime (buv. S. N. k.). Pareiškėjo senelė C. L. nuosavybės teisėmis, t.y. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, iš velionio P. A. įsigijo žemės sklypą, kurį sudaro 3,5 ha, ir jį valdė nuosavybės teisėmis iki nacionalizavimo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. S., nurodydamas, kad J. N. močiutės žemės buvo pašlaitėje, o A. gyveno ant kalno. Tuo tarpu apelianto atstovė vienu atveju teigia, kad A. žemės buvo pašlaitėje, o vėliau – užlietomis mariomis, kitoje byloje jau teigia, kad žemės buvo ant kalno. Pareiškėjo senelė ne tik valdė šį žemės sklypą nuosavybės teisėmis, bet ant jo buvo pasistačiusi trobesius (gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, kurie buvo nukelti 1958 m. Tuo pagrindu, kad 1958 m. pradėjo vykti Kauno HES statybos virš Marių dugno Neveronių km., pareiškėjo šeimą iškėlė į Palemoną, Skirvytės g. 15, kur gyvena ir šiuo metu. Pareiškėjo senelei buvo apmokėta už statinių nugriovimą, sklypo paruošimą. Kadangi vyko kraustymasis, dauguma dokumentų, tame tarpe ir nuosavybės dokumentai, ginčo sklypo buvo prarasti.

2. 2001-10-04 Kauno apskrities archyvo raštas Nr. L-141, kuriame nurodyta, kad nepilnai išlikusiuose Kauno apskrities mokesčių inspekcijos, statybos komisijos, ipotekos įstaigos, Kauno apskrities DŽDT vykdomojo komiteto ir Kauno rajono LDT vykdomojo komiteto archyvinių fondų dokumentuose, žinių apie A. L., Kajetono ir C. L., J. P. valsčiuje S. N. km. iki 1940 ir 1948 metų turėtą žemę, jos įsigijimą, jų namų valdos nukeldinimą 1957-1958 m., ryšium su Kauno HES statyba nėra. Rašte nurodyta, jog sklypų planai, privačių notarų dokumentai iki 1940 m., Pažaislio valsčiaus žemės mokesčių knygos archyvui neperduotos (b.l.11). J. N. senelė C. L. mirė 1981-07-28 (civ. b. Nr. 2-121-03/2002, b.1.12), mama A. N. mirė 1998-10-24 (civ.b. Nr. 2-121-03/2002, b.1.16), tėvas B. N. mirė 2000-09-18, todėl visiškai nepaneigta aplinkybė, kad pareiškėjo J. N. senelė galėjo pamesti dokumentus išsikeliant iš vietovės 1958 m., galėjo dokumentai būti neperduoti į archyvus dėl valdininkų kaltės, tačiau ši aplinkybė nedaro teismo nutarties neteisėta. Juolab, kad archyvinėje pažymoje nurodyta, kad privačių notarų dokumentai (pirkimo - pardavimo, kt. sutartys) archyvui neperduotos (b.1.76, civilinės bylos Nr. 2-121-03/2002 (b.1.10,11). Dėl to teismas tinkamai vertino ir rėmėsi šiais rašytiniais įrodymais, kurių nepripažįsta apeliantas.

3. Apeliantas klaidina teismą dėl P. A. nuosavybės teisėmis turėto žemės sklypo dydžio, nes pateiktoje pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, jog 1934 m. kovo 17 d. P. A. įtvirtintieji įpėdinystės teise įpėdiniai -P. A., V. A., J. A. ir J. A. (nepilnametė) turėjo teisę (priklausė) į 7,51974 ha žemės sklypo (Nr.97), esančio (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, iš kurios 1 ha jie pardavė J. Z. 1934 m. kovo 17 d. ( b.l. 17-18), bei tą pačią dieną 4 ha pardavė O. J. (b.l. 19-20). Vėlesni archyviniai 1936 m. dokumentai patvirtina, kad P. A. įpėdiniai - J. A., P. ir V. A. ir nepilnametė J. A. pardavė O. J. 1 ha žemės iš turimos 2,51974 ha (b.l. 20-21). Iš 1947 m. vasario 1 d. paties P. A., P. pateiktų darbdaviui žinių apie save skiltyje „ar turi nekilnojamą turtą kur ir iš ko paveldėtą" jis nurodė tokius duomenis, kaip 0,75 ha žemės paveldėtą iš tėvo Neveronių km., Pažaislio valsčiuje (b.1.59). Šios aplinkybės įrodo, kad apelianto tėvas P. A., P. minėtu laikotarpiu (1947-02-01) darbdaviui nurodęs savo anketinius duomenis, nurodė ir turtinę padėtį - paveldėtą iš tėvo 0,75 ha žemės (duomenys neskelbtini) valsčiuje, o ne 3,52 ha žemės, kaip nurodyta archyvinėje pažymoje. Be to, pirkimo - pardavimo sutartyse konstatuota, kad įpėdiniams priklausė tik 7,51974 ha žemės sklypo, o ne 9 ha, kaip teigia apeliantas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-121-03, visa byla peržiūrėta iš naujo pagrįstumo ir teisėtumo aspektu. Atsižvelgiant į juridinio fakto nustatymo bylų nagrinėjimo specifiką, teismas, iš naujo vertindamas 1930 m. sandorio sudarymo faktą, rėmėsi trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais, kurie leido daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog šis faktas buvo. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad 2002-02-08 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo teiginiai, kad sprendimas priimtas remiantis tik prielaidomis, atmestini. Pareiškėjas nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio, kad 1925 m. žemės tvarkymo departamento sudarytame Neveronių k. suskirstymo viensėdžiais žemės plane, kuriame pateiktas gyventojų sąrašas ir nurodyta valdyto žemės sklypo dydžiai. Šis rašytinis įrodymas patvirtino, kad P. A. valdė 9,407 ha žemės, o C. L. ar L., nors gyveno ginčo teritorijoje, neįtraukti į žemės valdytojų sąrašą. Tačiau į 1925 m. žemės planą surašyti tik žemės sklypų savininkai, o ne visi žemės valdytojai ar viso kaimo gyventojai. Kadangi C. L. pirko ginčytiną žemę iš P. A. 1930 m., tai paaiškina, kodėl jos pavardės nėra minėtame 1925 m. dokumente.

2. Žemėtvarkos skyrius neturi visų dokumentų, kurie leistų žinoti visus asmens žemės valdymo, naudojimo, disponavimo faktus. Remiantis savo įstaigoje turimais dokumentais, suinteresuotas asmuo pripažino, kad P. A. priklauso 3,52 ha žemės. Tačiau, gavus papildomų dokumentų iš archyvų, sudaryta Kaišiadorių rajono komisija nustatė, kad esamų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti (2010-04-23 posėdis, 2010-08-25 pakartotinis posėdis). Pretendentui H. A. pasiūlyta dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų.

3. Teismas, tirdamas 1936 m. notaro A. Ž. pirmykštį išrašą, visiškai teisingai konstatavo, kad A. pardavė J. ir Z. 5 ha žemės ir jiems priklausė teisė į 2,5197, iš kurios, jie pardavė 1 ha J.. Būtent taip ir yra parašyta 1936 m. pirmykščiame išraše 115, 116 puslapių Nr. 64. Užuomina, kad A. pardavė J. ir Z. 5 ha, yra nuoroda į ankstesnius dokumentus, t.y. į 1935 m. pirmykštį išrašą 179-180 puslapių Nr. 90 (nurodyta, kad A. pardavė Z. 1 ha žemės, už kurią jis sumokėjo 1500 Lt) ir į 1935 m. pirmykštį išrašą 181-182 puslapių Nr.91 (nurodyta, kad A. pardavė J. 4 ha žemės, už kurią ji sumokėjo 2500 Lt). Taigi, visi pirkimo-pardavimo sandoriai buvo pilnai realizuoti ir už pirktą žemę sumokėta. Todėl šis pareiškėjo teiginys yra klaidingas, nesistemiškas ir tuo pagrindu atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (PK 329 straipsnio 2 dalis, 338straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad esminė proceso atnaujinimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės ir tinkamai taikytos teisės normos. Būtent šių sąlygų įgyvendinimas užtikrina teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, todėl naujai paaiškėję teisinės ir faktinės aplinkybės turi turėti neabejotinos įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Aukščiau paminėtos priežastys visais atvejais įpareigoja teismą teismo proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikyti ne formaliai, bet atsižvelgiant į šio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus, nes tik tokiu atveju galima protingai abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, procesas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-121-03/2002 (civilinės bylos Nr.2-121-03/202 l. 28) buvo atnaujintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011m. sausio 27 d. nutartimi (b. l. 93-98). Šią nutartį teismas priėmė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. atnaujino procesą, siekdamas išsiaiškinti ar teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo H. A. prašymo, nurodė nenuginčytinai teismo sprendimu nustatytą faktą, kad net ir pagal J. N. 2002-01-02 pareiškime teismui pareikštą prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl 1930 m. žemės pirkimo- pardavimo sutarties nepatekimo į viešąjį sektorių, šiuos duomenis iš esmės patvirtina vėlesni archyviniai dokumentai. Šios skundžiamu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės tik patvirtina, jog teismas vertindamas pareiškėjo H. A. prašyme dėl proceso atnaujinimo argumentus, pagrįstai sprendė, kad nei pareiškėjo minimi P. A. sandorių, sudarytų 1934-1935 metais, duomenys nepaneigia ne tik 1938 m. spalio mėn. Mokesčių apdėjimo mokesčiais žemės savininkų sąrašo duomenų, bet ir kitų esminės reikšmės juridinio fakto nustatymo byloje turinčių rašytinių įrodymų duomenų ( b. l. 20-21, 23-24, 59-60,74). Teisėjų kolegija, esant šioms aplinkybėms sprendžia, jog skundžiamos pirmosios instancijos nutarties išvadų ginčo atveju nepaneigia ir pareiškėjo atstovės pateikto 2008-03-06 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-86-554/08 išvados, nes šios išvados dar iki pareiškėjo skundžiamos teismo nutarties priėmimo jau buvo įvertintos 2010-08-25 Kaišiadorių rajono komisijos dėl žemės dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdžio protokole Nr. 1(b. l. 8-9) ir pripažintos nepakankamomis nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjui H. A. (b. l.12).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių analizę bei įvertinus tai, kad pareiškėjas nepateikė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2002-02-08 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-121-03/2002 nepadarė aiškios įstatymo netinkamo taikymo ir aiškinimo klaidos bei pagrįstai rėmėsi įrodymų vertinimu visuma, todėl CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių nepažeidė. Šią teismo išvadą patvirtina 2001-10-04 Kauno apskrities archyvo rašte Nr. L-142 nurodyti duomenys, iš kurių matyti, jog nors Kauno apskrities DŽDT vykdomojo komiteto ir Kauno rajono LDT vykdomojo komiteto archyviniuose fonduose ir neišlikę žinių apie A. L., K. ir C. L. D. J. Pažaislio valsčiuje S. N. km. iki 1940 ir 1948 metų turėtą žemę bei jos įsigijimo dokumentų, tačiau vien pats faktas, jog 1942-05-27 Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo duomenimis minimas L. A. ūkis (civilinės bylos Nr. 2-121-03/2002 l. 10) S. N. kaime ir 1958 m. kovo 14 d. Aktas Nr. 12/58 dėl kompensacijos išlaidų už nugriaunamą J. N. senelės C. L. ūkį ir sklypo bei vaismedžių vertę statant Kauno HES (civilinės bylos Nr.2-121-03/2002 l. 12) patvirtina Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-121-03/2002 teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktų įrodymų atitikimą skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuotiems faktams, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju išlieka nepaneigti teismo anksčiau nustatyti faktai dėl P. A. iki nacionalizavimo priklausiusios žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), pardavimo 1935-1939 laikotarpyje (b. l. 17-18, 19-20, 21-24 ) O. J. ir J. Z. duomenys. Kas taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų teisingumą, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

Kadangi kiti H. A. atskirojo skundo argumentai dėl C. L., A. L., O Ja., P. Z. ir kitų Neveronių kaimo žemės sklypų savininkų 1935-1939 metais valdytų žemės sklypų ribų neatitikimo 1925 metų viensėdžiais suskirstyto žemės plano duomenims ginčo atveju laikytini teisiškai nereikšmingais, teisėjų kolegija dėl jų smulkiau nepasisako.

Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji nekeistina, o pareiškėjo H. A. atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atskirąjį skundą atmetus, iš pareiškėjo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu ir 338 straipsniu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeista.

Priteisti iš pareiškėjo H. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 21,25 (dvidešimt vieną litą, 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Arūnas RudzinskasAlgirdas Remeika