Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys: antstolė N. Š., R. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, priimtą c.b. Nr. 2YT-35736-871/2016. Tačiau kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, skundžiama nutartis buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-15 nutartimi. Šia nutartimi taip pat buvo nutrauktas civilinės bylos 2YT-35736-871/2016 nagrinėjimas, kadangi buvo priimtas pareiškėjos V. R. atsisakymas nuo 2016-07-22 patikslinto skundo dėl antstolės N. Š. veiksmų. Tokiu būdu apeliantės paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus, kadangi jos skundžiama nutartis jau yra panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-15 nutartimi.

Susiklosčius išdėstytoms faktinėms aplinkybėms apeliacinis procesas, pradėtas pagal antstolės N. Š. atskirąjį skundą, nelikus apeliacijos objekto, nutrauktinas (CPK 302 str., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

Skolininkė V. R. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. įmonė „Šoklys“ v. A. P., bylos Nr. 3K-3-542/2014). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Analogiškos nuostatos turėtų būti taikomos ir apeliacinės instancijos teisme nutraukus apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu, kai apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinį ar atskirąjį skundą nustato, kad skundžiamas sprendimas (nutartis) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu ir dėl to apeliacinis procesas nutrauktinas. Tais atvejais, kai netenkinamas šalies pateiktas teismui procesinis dokumentas (ieškinys, pareiškimas, skundas ar pan.), šios (pirmosios) šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos iš antrosios šalies, nebent teismas konstatuotų, kad pirmosios šalies bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl antrosios šalies nesąžiningumo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, arba antrosios šalies elgesys būtų pirmosios šalies bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

Nagrinėjamu atveju antstolė N. Š. vykdo išieškojimą iš skolininkės V. R. išieškotojo R. N. naudai pagal 2016-05-10 Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-145-425/2015. Antstolė 2016-08-04 patvarkymu dėl skundo atsisakė tenkinti pareiškėjos V. R. 2016-07-22 patikslintą skundą dėl antstolės veiksmų ir, vadovaudamasi CPK 510 str. 2 d., pareiškėjos skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolė nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, teikė atskirąjį skundą, dėl ko V. R. patyrė bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus antstolės veiksmus šioje byloje, nėra pagrindo teigti, kad ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dėl ko nėra pagrindo tenkinti V. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str., teismas

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal antstolės N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, nutraukti.