- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- AS-148-520/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04284-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninio sertifikavimo centras“
- Atsakovas
- Vyriausiajai, Vyriausioji administracinių ginčų komisija Skaitmeninio sertifikavimo centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ pareiškimą atsakovui Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos administracinių ginčų komisija) dėl vilkinimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) pripažinti, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos administracinių ginčų komisija) (toliau – ir Komisija) pirmininkas V. Kurpuvesas vilkino pareiškėjo skundų nagrinėjimą, ribodamas UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ teisę Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paduoti skundą dėl Konkurencijos tarybos 2017 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 1S–70(2017), t. y. pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d., 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimų apie klaidas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nenagrinėjo; 2) vilkino pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 29 d. skundo nagrinėjimą iš esmės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ pareiškimą (skundą) atsisakė priimti.
Teismas, susipažinęs su pareiškėjo pareiškimo (skundo) turiniu, sprendė, jog pareiškėjas pirmuoju pareiškimo (skundo) reikalavimu prašo teismo pripažinti tam tikrą faktą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 ir 24 straipsniais, teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) pagal suformuluotą reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-649-171/2018, kurioje pareiškėjas buvo pareiškęs analogišką reikalavimą, pareiškėjui buvo išaiškinta, jog tokio pobūdžio reikalavimas (fakto pripažinimas) negali būti administracinio ginčo dalyku. Minėta nutartis pareiškėjo nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, todėl yra įsiteisėjusi ir galiojanti.
Spręsdamas klausimą dėl antrojo pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimo pagrįstumo, teismas nurodė, kad Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, jos atliekamos paslaugos nėra administracinės kilmės, todėl ji nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą. Teismas neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo aptariamo Komisijos vilkinimo atsakyti į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 29 d. skundą bei Komisijos pareiškėjui pateikto 2017 m. spalio 4 d. atsakymo turinio teisėtumo, nes tai nėra individualūs administraciniai aktai, priimti viešojo administravimo srityje.
Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjo teisių pažeidimas, atsižvelgiant į ginčą dėl Konkurencijos tarybos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 1S–70(2017) teisėtumo, nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-649-171/2018.
III.
Pareiškėjas UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą bylą nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti jo pareiškimą, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, kurios iš esmės yra nagrinėjamos administracinėje byloje Nr. I-5629-171/2017 (naujas Nr. I-649-171/2018). Teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-649-171/2018, atsisakydamas priimti skundo reikalavimus, kurie reiškiami šioje nagrinėjamoje byloje, neišaiškino, kaip pareiškėjui inicijuoti procesą dėl Komisijos pirmininko šiurkščių pažeidimų.
Pareiškėjas nurodo, kad Komisijos pirmininkas ir jo nariai yra viešojo administravimo subjektai, todėl teismas nepagrįstai atsisakė įvertinti vilkinimo faktą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismas tiek 2017 m. lapkričio 24 d., tiek 2018 m. sausio 4 d. nutartyse neišaiškino jam, kokių priemonių jis turi imtis, kad Komisijos pirmininkas sulauktų atsakomybės už šiurkščius pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ pareiškimą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl pripažinimo, kad Komisija ir jos pirmininkas vilkina pareiškėjo pareikštų skundų ir prašymų nagrinėjimą.
Nustatyta, kad pareiškėjas analogiškus reikalavimus buvo pareiškęs Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. I-649-171/2018, kurioje teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti minėtus reikalavimus, išaiškindamas pareiškėjui, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Pareiškėjas teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties atskiruoju skundu neskundė, tačiau 2017 m. gruodžio 22 d. pateikė pareiškimą dėl reikalavimų, kurie teismo nebuvo priimti nagrinėti administracinėje byloje Nr. I-649-171/2018.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 22 d. pareiškimą, ginčo nutartyje pakartotinai nurodė, kad skundo reikalavimas dėl fakto pripažinimo negali būti administracinio ginčo dalyku, be to, teismas neturi teisinio pagrindo vertinti Komisijos, kuri nėra viešojo administravimo subjektas, pareiškėjo aptariamo vilkinimo.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai nagrinėja bylas ne tik dėl teisės aktų, bet ir administravimo subjektų veiksmų teisėtumo (atsisakymo atlikti veiksmus ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus) (ABTĮ 17 str. 1 d. 1, 2 p.; 23 str. 1 d.).
Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tam tikrų faktų pripažinimas negali būti savarankišku reikalavimu byloje. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog toks reikalavimas negali būti skundo dalyku – veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių. Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442‑484/2010).
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pareiškėjo pareiškimo reikalavimas pripažinti, kad Komisijos pirmininkas vilkino pareiškėjo skundų ir prašymų nagrinėjimą, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo pareiškimo dalį kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su administracinės bylos Nr. I-649-171/2018 duomenimis, sprendė, kad Komisijos pirmininkas į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 29 d. skundą atsakė 2017 m. spalio 4 d. raštu Nr. 9R-1449(4R-479), kas iš esmės neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos vilkinimo sampratos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2012).
Įvertinus pareiškėjo pareiškime suformuluotus reikalavimus ir nurodytas aplinkybe , nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo pareiškimas turi būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 817 (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. sausio 1 d.), 2 punkte nurodyta, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, taip pat šiais nuostatais. Tačiau pareiškėjas pareiškime nėra suformulavęs jokių reikalavimų dėl Komisijos veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kuriuos Komisija turėjo atlikti, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi jam (pareiškėjui) neišaiškino, kokius konkrečius trūkumus jis turi pašalinti, kad būtų pradėtas procesas dėl Komisijos pirmininko šiurkščių pažeidimų, pažymėtina, jog teismai neteikia teisinio pobūdžio konsultacijų, nekonsultuoja, kaip savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus gali ginti suinteresuoti asmenys, kaip elgtis pareiškėjo nurodytoje situacijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo pareiškimo reikalavimų nenagrinėjimo administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir išaiškino pareiškėjui atsisakymo priimti pareiškimą motyvus.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines ir teisines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.