Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimų santrauka

2. Atsiliepimo į ieškinį negauta.

3. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nurodė, kad mažasis sūnus D. K. šiuo metu gyvena su juo krizių centre, tačiau tik gavęs teismo sprendimą, jis turės galimybę prašyti suteikti jam socialinį būstą. Vyresnysis sūnus E. K. šiuo metu yra Anglijoje pas vyriausiąjį brolį. Jis E. K. kiekvieną mėnesį siunčia po 70 Eur ir visiškai išlaiko mažąjį sūnų D. K.. Jis šiuo metu dirba, vaikas lanko mokyklą, atsakovė visiškai neprisideda prie jo išlaikymo. Žinodamas atsakovės materialinę padėtį – nors turi turto, tačiau turi daug skolų ir antstoliai yra areštavę jos turtą, prašo priteisti iš jos tik 100 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, be to, pažymėjo, kad ji net ir tokio išlaikymo nesugebės mokėti, o jam svarbu, kad valstybė bent mokėtų. Su motina vaikas buvo susitikęs po Kalėdų, tačiau sūnus prašė atvažiuoti jį parsivežti, nes motina girtavo. Vaiką motinai jis pats nuvežė, pati atsakovė nė karto nebuvo atvykusi susitikti su sūnumi.

6. Teismo posėdžio metu nuomonę išsakė nepilnametis E. K. (17 m.) ir paaiškino, kad jis sutinka, jog jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvus. Šiuo metu jis pats gyvena Anglijoje pas brolį, palaiko ryšius su tėvu ir su mama susiskambina. Dar iki išvykimo į užsienį, gyveno pas brolį Kaune. Tėtis siunčia kas mėnesį jam po 70 Eur, pats yra dirbantis, lėšų pragyvenimui užtenka. Mama finansiškai nepadeda. Teigia, kad tėtis tinkamai jais abiem pasirūpins. Esantis bendravimas su mama jį šiuo metu tenkina, abu susiskambina.

7. Liudytoja apklausta I. B. paaiškino, kad ji yra VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro atvejo vadybininkė ir ji vykdo atvejo vadybą J. K. šeimai. Paaiškino, kad J. K. nevykdo įsipareigojimų, buvo pakartotinai motyvuota dėl jų laikymosi, kad nevartotų alkoholio, lankytųsi pas psichologą. Nors nėra fiksuota, kad buvo neblaivi, tačiau žinoma, kad ji vartoja alkoholį, todėl daro prielaidą, kad šio įsipareigojimo nesilaiko. J. K. gyvena name, kuris priklauso keliems savininkams, oficialiai niekur nedirba, išsilaiko iš pavienių darbų, ardo automobilius, todėl teikti didesnį išlaikymą negali. J. K. pati teigė, kad ji palaiko ryšius su vaikais, taip pat tvirtino, kad jai trukdoma bendrauti su mažuoju vaiku, kad užblokuoja jos numerį. Situacija nuo 2021 m. kovo mėnesio nėra pasikeitusi, nes J. K. vartoja alkoholį ir ji pati to neneigia.

8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė prašė ieškinį tenkinti, palaikė duotą išvadą. Prašė pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu, tačiau prašė priteisti didesnį išlaikymą nei 100 Eur. Atsakovė pati nurodė, kad ji turi nekilnojamojo turto, gauna pajamų iš pavienių darbų. Taigi jos turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo. Įvertinus dabartinį motinos su vaikais bendravimo tvarką, kylančius nesutarimus, siūlo nustatyti dienų skaičių, prieš kiek turėtų informuoti apie ketinimą pasiimti vaiką, taip pat nustatyti pareigą ieškovui užtikrinti motinos bendravimą su vaiku nuotoliniu būdu bei nustatyti motinai pareigą nevartoti alkoholio, kai vaikai yra pas ją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

9. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas R. K. ir atsakovė J. K. turi du nepilnamečius vaikus E. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3421-301/2020 nutraukta R. K. ir J. K. santuoka ir nepilnamečių vaikų E. K. ir D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. K., gimusia (duomenys neskelbtini) Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kazlų Rūdoje 2021 m. vasario 8 d. Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktus Nr. 12 VPA-65 Nr. 12VPA-66 nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo 36 straipsnio 4 ir (ar) 5 dalimis, D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario 1 d. laikinai užtikrinant saugią aplinką, perduoti atstovui pagal įstatymą tėvui R. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

10. Iš Užimtumo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 18 d. pažymos Nr. P61-2021-279 nustatyta, kad R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. įregistruotas užimtumo tarnyboje. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos 2021 m. balandžio 27 d. pažymos Nr. (2021-299-PN-117) apie įtraukimą į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą nustatyta, kad R. K. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Mažeikių rajono savivaldybėje iki 2022 m. balandžio 27 d. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie apskaičiuotą darbo užmokestį nustatyta, kad R. K. nuo 2021 m. spalio mėnesio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 422 Eur.

11. Iš Sodros duomenų apie atsakovę J. K. matyti, kad ji yra nedirbanti. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso statiniai (1/3 dalis), esantys (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamais namas, garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai. Taip pat nustatyta, kad turtas, asmeninės nuosavybės teise priklausantis J. K. yra areštuotas antstolės S. Žukaitienės nuo 2014 m. sausio 20 d., apribotas disponavimas. Taip pat nustatyta, kad J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini): gyvenamais namas, ūkiniai pastatai. Šiam J. K. turtui antstolės S. Žukaitienė yra taikius areštą nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. Taip pat nustatyta, kad J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,3800 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Šis turtas areštuotas antstolio A. Auglio nuo 2013 m. liepos 30 d., antstolės S. Žukaitienės nuo 2014 m. sausio 17 d. Taip pat J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 žemės klypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1800 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas antstolio A. Auglio areštuotas nuo 2013 m. liepos 30 d., antstolės S. Žukaitienės nuo 2014 m. sausio 17 d., antstolio L. Lukšio nuo 2017 m. sausio 18 d.

12. Iš VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro 2021 m. gruodžio 14 d. rašto matyti, kad J, K. yra vykdomas atvejo vadyba nuo 2018 m. spalio 8 d. Individualių pokalbių metu su J. K. kalbėta apie alkoholio žalą sveikata, savarankiško darbo paieškas, aplinkos tvarkymą. Nurodyta, kad motyvacinių konsultacijų metu moteris buvo motyvuojama skirti išlaikymą vaikams, palaikyti ryšį su jais, gerinti gyvenimo sąlygas bei spręsti alkoholio vartojimo problemą, kad vaikams būtų sudarytos saugios gyvenimo sąlygos. Pažymėta, kad J. K. bendrauja tik specialisto iniciatyva ir nevykdė jai paskirtų įsipareigojimų; lankyti priklausomybių konsultacijas, dalyvauti AA grupių susirinkimuose, lankyti psichologo konsultacijas, gerinti buitį.

III. Teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo teisiniai argumentai

Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

1. Ieškovas prašo pakeisti 2020 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimu nustatytą nepilnamečių sūnų E. K. ir D. K. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su juo. Atsakovė teismo posėdžio metu su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad iš atsakovės vaikai buvo paimti ir nuo 2021 m. vasario 8 d. perduoti ieškovui kaip atstovui pagal įstatymą. Nepilnametis sūnus E. K. šiuo metu gyvena pas brolį užsienyje, o sūnus D. K. gyvena su ieškovu. Išvadą teikianti institucija siūlo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nes aplinka, esanti pas motiną J. K. jiems yra nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Atsakovė turi alkoholio vartojimo problemą, situacija šeimoje nesikeičia, jai trūksta tėvystės įgūdžių bei žinių apie pozityvų vaikų auklėjimą. Ieškovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, tačiau specialistų teikiamą pagalbą priima, bendradarbiauja su ugdymo įstaigos specialistais, rūpinasi sūnaus sveikata bei deda pastangas, kad sūnus D. K. augtų ne institucijų, o jo globoje. Nepilnametis D. K. išreiškė norą gyventi su ieškovu. Teismo posėdžio metu savo norą gyventi su tėvu išreiškė ir sūnus E. K..

2. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nededa pastangų užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, užtikrinti jiems tinkamas augti sąlygas, o ieškovas imasi visų priemonių užtikrinti tinkamas vaikams gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Iš vaikų paaiškinimų matyti, kad jų santykiai su tėvu yra geri, abu išreiškė norą gyventi su juo. Sūnus E. K., nors šiuo metu gyvena pas vyresnįjį brolį užsienyje, tačiau nurodė, kad tėvas gali užtikrinti jų tinkamas sąlygas, jais tinkamai pasirūpins, todėl nori, kad jo gyvenamoji vieta taip pat būtų nustatyta su tėvu.

3. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepilnamečių vaikų E. K. ir D. K. gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, labiausiai atitiks vaikų interesus (CK 3.161 straipsnio 3 dalis; 3.168, 2.14 straipsniai; 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 1 ir 2 dalys).

4. Tėvams išaiškintina, kad pasikeitus esamai situacijai, bet kuris iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

42. Ieškovas ieškinyje nedetalizuoja konkrečios motinos bendravimo su vaikais tvarkos, nurodo, kad bendraus apibusiu susitarimu, sūnums patogiu laiku ir atsižvelgus į jų interesus. Tačiau Išvadą teikiančios institucijos atstovė, atsižvelgdama į teismo posėdžio metu nurodytas bendravimo su vaiku problemas, siūlo nustatyti dienų skaičių, prieš kiek turėtų informuoti apie ketinimą pasiimti vaiką, taip pat nustatyti pareigą ieškovui užtikrinti motinos bendravimą su vaiku nuotoliniu būdu bei nustatyti motinai pareigą nevartoti alkoholio, kai vaikai yra pas ją. Ieškovas sutiko su siūloma bendravimo tvarka. Atsakovė iš teismo posėdžio pasišalino, todėl savo pozicijos šiuo klausimu neišsakė. Nepilnametis sūnus E. K. nurodė, kad jis su motina bendrauja telefonu ir jį toks bendravimas tenkina. Iš teismo posėdžio metu atsakovės išsakytų argumentų matyti, kad ginčas yra kilęs tik dėl trukdymo bendrauti su sūnumi D. K., kuris šiuo metu gyvena su ieškovu ir kad ji nežinanti, kur gyvena ieškovas su vaiku.

43. Nagrinėdamas šeimos bylas teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų pareikšta ( CPK 376 straipsnio 3 dalis), ir šia teise naudojasi nustatydamas konkrečią bendravimo tvarką, tačiau teismas tuo pačiu yra saistomas ieškinio (priešieškinio) reikalavimais (CPK 5 straipsnis, 135 straipsnis) ir negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos kuri nebūtų realiai vykdoma. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytus argumentus dėl bendravimo su vaikais, daro išvadą, kad siekiant išvengti šalių tarpusavio nesutarimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tikslinga nustatyti detalesnę bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri užtikrins tinkamą skyrium gyvenančios motinos bendravimą, nepažeis ieškovo ir vaikų interesų. Nustatytina, kad atsakovė privalo ieškovą prieš penkias kalendorines dienas informuoti apie ketinimą pasiimti vaiką ir esant vaikams pas ją, nevartoti alkoholio. Ieškovas turi užtikrinti motinos bendravimą su vaikais nuotoliniu būdu. Šalys privalo viena kita informuoti apie jų pasikeitusią gyvenamąją vietą. (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

44. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

13. Ieškovas prašo iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovą ir vaikų tėvą R. K. šio išlaikymo administratoriumi uzufrukto teise. Savo prašymą grindė tuo, kad atsakovė nors ir turi turto, bet jis yra areštuotas, be to, ji ir šios sumos nemokės. Ieškovui svarbu gauti paramą iš valstybės. Atsakovė sutiko su šia suma. Išvadą teikiančios institucijos atstovė mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra per maža. Teigia, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, be to, prašoma priteisti suma neužtikrins būtiniausių vaikų poreikių.

14. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

15. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (kuri nuo 2022-01-01 yra 730 Eur (533,65 Eur į rankas) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

16. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, atsakovė niekur nedirba, oficialių pajamų negauna. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji dirba pavienius darbus, ir jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur, sveikatos problemų neturi, o nedirba dėl to, kad nenori skiepytis nuo Covid-19. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuris yra areštuotas. Atsakovė nurodė, kad jos įsiskolinimas kreditoriams sudaro apie 3 000 Eur, ieškovo manymu, jos įsiskolinimas yra didesnis, tačiau jokių objektyvių duomenų apie turimas skolas atsakovė teismui nepateikė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas yra dirbantis, tačiau jo gaunamos pajamos yra minimalios, neturi gyvenamosios vietos, šiuo metu gyvena Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovo materialinė padėti yra blogesnė nei atsakovės.

17. Įvertinus atsakovės turtinę padėtį, jos nurodytas gaunamas pajamas už pavienius darbus, turimą nekilnojamąjį turtą, galimus skolinius įsipareigojimus, sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad jos finansinė padėtis yra sunki, tačiau turi visas galimybes dirbti ir taip padidinti savo gaunamas pajamas ir taip prisidėti prie vaikų išlaikymo. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitos atsakovė nurodytos priežastys, negali būti laikoma svarbia priežastimi nedirbti ir tokiu būdu gerinti savo finansinę padėtį ir galimybę prisidėti prie vaikų išlaikymo. Vertinant atsakovės turtinę padėtį, jos galimybę vaikams teikti bent minimalų išlaikymą, atsižvelgtina ir į tai, kad ji nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, į kurį, esant būtinybei, gali būti nukreiptas priverstinis išieškojimas ir taip išieškota bent dalis nepilnamečiams vaikams skirtino išlaikymo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nekilnojamas turtas yra areštuotas, savaime nesudaro pagrindo itin mažinti iš jos priteistiną nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalių sūnus E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) jau šiais metais, t. y. (duomenys neskelbtini) taps pilnamečiu ir atsakovė turės prievolę išlaikymą teikti tik vienam sūnui D. K.. (gim. (duomenys neskelbtini)).

18. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo, svarbu atsižvelgti ir į dviejų nepilnamečių vaikų interesus. Teismas, atsižvelgęs į būtiniausius vaikų poreikius, kurių ieškovui CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikams reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., į atsakovės turtinę padėti ir sveikatos būklę sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisit didesnį išlaikymą nei prašoma. Pažymėtina, kad minimalios algos dydis šiuo metu apie 533 Eur (atskaičius mokesčius), kuris yra orientacinis kriterijus sprendžiant priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Teismo vertinimu, kiekvienam vaikui iš atsakovės skiriamas bent 130 Eur išlaikymas kas mėnesį, leis bent minimaliai užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius bei iš esmės nepažeis atsakovės interesų. Teismo vertinimu, iš atsakovės priteisus mažesnę sumą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, būtų iš esmės pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.

19. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, sūnų E. K. ir D. K. išlaikymui priteistina po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas prašo priteisti išlaikymą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau įvertinus CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą bei siekiant užtikrinti vaikų interesus, išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.

45. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaikų kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaikų poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

46. Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų E. K. ir D. K. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

20. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi ieškovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, nes jis atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo išlaidos išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tenkinus iekšinį visiškai, iš atsakovės priteistina 150 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už reikalavimus pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti bendravimo tvarką ir 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (100 x 12 mėn. x 2 = 2 400 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, iš viso priteistina iš atsakovės 204 Eur žyminio mokesčio valstybei.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu ieškovui suteikta antrinė teisės pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisės pagalbos išlaidų. Ieškovo atstovas pateikė 2022 m. sausio 24 d. pažymą, iš kurios matyti, kad už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą patirta iš viso 358,50 Eur, tačiau šių išlaidų ieškovas prašo nepriteisti iš atsakovės.

23. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

24. Nagrinėjamoje byloje atsakovė su ieškinio pareikštais reikalavimais iš esmės sutiko visiškai, tai rodo, jog atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės elgesys teisminio proceso metu buvo tinkamas, įvertinus tai, jog atsakovė su reikalavimais sutiko visiškai, todėl teismas sprendžia iš atsakovės šių bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3421-301/2020, dalį, kuria buvo nustatyta sūnų E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. K. (D. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina J. K., gimusia (duomenys neskelbtini), ir nustatyti E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti motinos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais:

1. Motina prieš 5 kalendorines dienas privalo informuoti vaikų tėvą apie atvykimą pasiimti vaikus ir esant vaikams pas ją nevartoti alkoholio;

2. Tėvas užtikrina galimybę motinai nekliudomai bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis (pokalbių programomis, el. paštu, mobiliuoju telefonu ir pan.), atsižvelgiant į kiekvieno vaiko interesus, mokymosi ir poilsio rėžimą.

3. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 130 (vieną šimtą trisdešimt eurų) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra jų tėvas R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės J. K. 204 Eur (du šimtus keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.