- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-1695-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00877-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Pro Invest Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Jurisdictus“, Aktiva Finants OU, Lietuvoje, PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas, UAB „Jurisdictus“, UAB „Julianus Inkaso“, " Plus Plus Capital " AS, AB „Lietuvos draudimas”, UAB „PRO INVEST GROUP“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „B2Kapital“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Pro Invest Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Jurisdictus“, Aktiva Finants OU, Lietuvoje veikiantis per uždarąją akcinę bendrovę „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, PlusPlus Capital AS, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, P. V., L. V., antstoliai V. M., I. K., R. V., A. N., R. V., B. P., I. B. ir M. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.
2. Pareiškimas grindžiamas tuo, jog bendra pareiškėjo skola kreditoriams sudaro 28 000,12 Eur. Pareiškėjas nurodė esantis skolingas šiems kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) 4 269,98 Eur, UAB „Pro invest group“ 657, 89 Eur, UAB „Jurisdictus“ 3 791,27 Eur., UAB „Julianus Inkaso“ 703, 54 Eur, UAB „B2Kapital“ 4 105,62 Eur., PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialui 7 125, 64 Eur, AB „Lietuvos draudimas“ 1 287,33 Eur ir P. V. 3 000 Eur. Pareiškėjas nurodė dirbantis už 495 Eur per mėnesį gaunamą atlyginimą, neturintis žalingų įpročių, nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, jam nėra iškelta civilinių, darbo ar baudžiamųjų bylų, nėra iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla, nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra pareiškėjas, bankroto byla.
3. Be to, pareiškėjas nurodo turintis transporto priemonę, kurios vertė 500 Eur ir nekilnojamojo turto: ¼ žemės sklypo (unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini)); ¼ žemės sklypo (unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini)); 49/430 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamo turto bendra vertė sudaro 2 675, 28 Eur. Sukauptų lėšų neturi, skolininkų neturi.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodo, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį jam yra reikalinga 450 Eur suma, iš jų: 80 Eur maistui ir gėrimams, 60 Eur būsto išlaidoms, 300 Eur trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoti asmenys „PlusPlus Capital AS“ ir „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas savo atsiliepime į pareiškimą prašė atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Suinteresuoti asmenys pastebėjo, kad pareiškėjo skolų suma tik nežymiai viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (MMA), dėl to tai negali sudaryti esminės reikšmės pareiškėjo nemokumui konstatuoti. Minėti suinteresuoti asmenys nurodė, kad, jų įsitikinimu, pareiškėjas sąmoningai ir tikslingai vengia atsiskaityti su kreditoriais, o ne realiai yra nepajėgus to padaryti. Pareiškėjas dirba už darbo užmokestį, kuris nesiekia minimalios algos (nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA yra 730 Eur), kai panašios pozicijos darbuotojo darbo užmokestį Lietuvoje pagal viešai prieinamus duomenis sudaro nuo 810 Eur iki 1 583 Eur po mokesčių atskaitymo, kas įrodo, kad pareiškėjas yra pasyvus ieškant geriau apmokamo darbo. Be to, suinteresuoti asmenys taip pat pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėjo pastangas susitarti su kreditoriais dėl palankesnių sąlygų įsiskolinimams dengti. Suinteresuoti asmenys pastebėjo, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio darbovietė kiekvieną mėnesį skoloms dengti vidutiniškai išskaitydavo po 130 Eur, t. y. dvigubai daugiau, nei kreditoriams būtų skiriama pareiškėjui iškėlus bankroto bylą.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Pro Invest Group“ atsiliepime prašė atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas per trumpą laiką prisiėmęs daugybę įsipareigojimų, neįvertino savo galimybių juos įvykdyti. Iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad kredito sandorius jis sudarė savanoriškai, nieko neverčiamas ir neturėdamas jokios pareigos jų sudaryti, kas leidžia manyti, kad tokie veiksmai yra nesąžiningi. Prašyme kelti bankroto bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad kreditų ėmimas buvo būtinas ir neišvengiamas. Pareiškėjas, imdamas paskolas taip siekdamas padengti senesnius įsipareigojimus, turėjo suprasti, kad tai tik padidins jo skolas ir sukels nemokumą. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjo nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, jog vietoj to, kad atliktų mokėjimus kreditoriams pagal sutartis, jis nedengdavo savo senesnių skolų, tuo labiau jis elgėsi kaip neatsakingas asmuo, nes yra du kartus pagautas policijos vairuojantis neblaivus, vienu iš minėtų atveju sukeldamas avariją. Toks pareiškėjo elgesys gali būti traktuojamas kaip nesąžiningas, nes savo elgesiu jis toliau didino savo įsiskolinimus. Be to, suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas dėl savo įsipareigojimų nebendravo su kreditoriumi (neatsiliepdavo telefonu, neatrašydavo į el. laiškus). Atsiliepime suinteresuotas asmuo taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 1 d. pagal skolos raštelį tariamai pasiskolino 3 000 Eur iš P. V. Šis skolos raštelis galėjo turėti įtakos vertinant pareiškėjo kreditingumą kredito suteikimo momentu (2019 m. liepos 7 d.), nes nė vienoje duomenų bazėje kreditorius negalėjo matyti, kad pareiškėjas buvo pasiskolinęs iš fizinių asmenų, o pareiškėjas šios informacijos imdamas kreditą neatskleidė. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas yra jauno amžiaus, darbingas, gyvena Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau dirba už atlyginimą, kuris net nesiekia Lietuvoje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (730 Eur). Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas dirbdamas už ženkliai mažesnį atlyginimą, nei galėtų gauti, tik vengia atsiskaitymų su kreditoriais. Įmonėje, kurioje dirba pareiškėjas (UAB „Roblux“), vidutinis darbo užmokestis viršija 1 000 Eur. Pažymėtina, kad su pareiškimu, nėra pateikta darbo sutarties kopija, susipažinus su jos turiniu būtų galima vertinti, ar pareiškėjas dirba pilnu etatu ar už tinkamai atliekamus darbus nėra nustatyta išmokėti papildomų išmokų.
7. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Minėtas suinteresuotas asmuo nurodė, kad, jo nuomone, pareiškėjas deda per mažai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, susirasti geriau apmokamą darbą, nors darbų pasiūla yra nemaža. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjas yra sveikas, jauno amžiaus, neįgalumas nenustatytas, neturi specialiųjų poreikių, todėl turėtų dėti daugiau pastangų susirasti geriau apmokamą darbą, galėtų užsiregistruoti Lietuvos darbo biržoje dėl geriau apmokamo/papildomo darbo paieškos, galėtų dalyvauti nemokamose persikvalifikavimo programose, įdarbinimo subsidijuojant, nemokamo profesinio mokymo, formaliojo ir neformaliojo mokymo programose, pameistrystės ir kitose programose.
8. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškimo netenkino, atsisakė kelti J. V. bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
9.1. Pareiškėjo bendra įsiskolinimo suma kreditoriams yra 28 000,12 Eur, iš kurių 5 551,51 Eur suma yra bankroto procese nenurašomos sumos. Įvertinęs duomenis apie pareiškėjo šiuo metu turimą turtą, gaunamas pajamas, išlaidas jo būtiniesiems poreikiams, teismas konstatavo, kad pareiškėjo šiuo metu esama finansinė padėtis neleidžia per protingą terminą įvykdyti turimų pradelstų skolinių įsipareigojimų, todėl jo būklės atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą nemokumo būseną, kas yra viena iš būtinųjų FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų.
9.2. Aplinkybę, kad pareiškėjas dirba toje pačioje darbovietėje ne vienerius metus ir jo darbo užmokestis po mokesčių atskaitymo nesiekia net 500 Eur, teismas įvertino, kaip rodančią, jog pareiškėjas neturi pagrindo tikėtis gaunamų pajamų didėjimo. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į bylą nepateikė darbo sutarties kopijos, iš kurios būtų galima matyti, ar pareiškėjas yra įdarbintas visu etatu ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė visos reikšmingos informacijos. Teismas padarė išvadą, kad neįrodžius, jog pareiškėjas turėtų kokių nors sveikatos problemų, jo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas neveikimas – sąmoningas pastangų gauti didesnes pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais nedėjimas.
9.3. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų bandęs susitarti su kreditoriais. Priešingai, dalis kreditorių nurodė, kad pareiškėjas su jais nebendradarbiavo (neatsiliepdavo telefonu, neatsakydavo į laiškus).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
10. Pareiškėjas J. V. (apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo tenkinti arba grąžinti bylą pirmos instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teises normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, dėl to nepagrįstai konstatavęs pareiškėjo nesąžiningumą, neiškėlė fiziniam asmeniui bankroto bylos.
10.2. Pareiškėjas teismui pateikė visą informaciją, kuri yra susijusi su bylos nagrinėjimu. Pirmos instancijos teismui iškilus abejonių dėl pareiškėjo darbo sutarties sąlygų, teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus bankroto bylose, ne tik turėjo galimybę pareikalauti iš pareiškėjo pateikti darbo sutarties kopiją, tačiau ir pats savo iniciatyva pareikalauti duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo apie pareiškėjo gaunamas pajamas. Be to, pareiškėjui pasinaudojus teise vesti bylą per atstovą ir asmeniškai nedalyvaujant teismo posėdyje, teismas turėjo teisę ir pareigą, atidėti bylos nagrinėjimą ir įpareigoti pareiškėją dalyvauti paskirtame posėdyje, tačiau to nepadarė.
10.3. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjo tikėjimas, kad jo darbo užmokestis kils, yra nepagristas. Nurodo, kad jo išsilavinimas yra tik vidurinis, jokios profesijos nėra įgijęs. Kai įsidarbino UAB „Roblux“ dažytoju, šio amato visiškai nemokėjo, todėl ir darbo užmokestis yra tik MMA. Dažymas yra kruopštus ir atsakingas darbas, kurio tobulinimas užtrunka, ko pasėkoje, darbo užmokestis ilgą laiką nekilo. Apeliantas mano, kad jau yra pramokęs amato, tačiau jam susirasti kitą darbą yra sunku ne tik dėl to, kad jis visgi neturi įgijęs profesijos, bet ir todėl, kad daugelis darbdavių teikia prioritetą kvalifikuotiems darbuotojams. Pareiškėjui susirasti kitą darbą trukdo ir esamos skolos, nes daugelis darbdavių nenori įdarbinti darbuotojo su skolomis. Apelianto teigimu, teismas, konstatavęs aukščiau nurodytą aplinkybę dėl nepagrįsto lūkesčio algos didėjimui, neįvertino fakto, kad pareiškėjo darbovietė yra netoli namų, dėl ko jis nepatiria pildomų sąnaudų kurui nuvažiuoti / grįžti į darbą / namo. Tokiu būdu pareiškėjas, dirbdamas šiuo metu esamojoje darbovietėje, ne blogina savo turtinės padėties, o priešingai, finansinė padėtis stabilesnė, nes nepatiriama papildomų išlaidų kurui.
10.4. Apeliantas pabrėžia, kad stengiasi dirbti ir uždirbti, kaip įmanoma daugiau pajamų, kad galėtų ne tik pragyventi, išlaikyti nepilnamečius vaikus, bet ir atsiskaityti su kreditoriais, stengiasi ir bando ieškoti papildomo darbo pagal savo gebėjimus, kvalifikaciją.
10.5. Pareiškėjas pažymi, kad jis kreditorių niekada neignoravo ir kiek buvo įmanoma bandė su jais tartis, tačiau kreditorių reikalavimai buvo neįmanomi įvykdyti. Kadangi pareiškėjas turi ne vieną kreditorių, todėl su visais susitarti ir rasti kompromisą, kai pareiškėjo finansinė situacija yra sudėtinga, nėra galimybės. Apeliantas pažymi, kad kreditoriai nepateikė byloje jokių duomenų, kad pareiškėjas aktyviai juos ignoravo, nepateikta ir duomenų, apie kreditorių siūlytus kompromisinius variantus.
10.6. Pareiškėjo teigimu, jo elgesyje nėra atlikta jokių neteisėtų / nesąžiningų veiksmų, kurie turėjo įtakos jo nemokumui atsirasti. Nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmosios instancijos teismas sąžiningumo aspektu turėjo vertinti tik tokius pareiškėjo veiksmus (neveikimą), kurie atlikti per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme. Nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys į bylą nepateikė duomenų apie tai, kad pareiškėjas sudarė sandorių ir / ar atliko veiksmus, kurie atitiktų bent vieną iš Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesąžiningumo prezumpcijų, ar būtų atlikęs kitus veiksmus, kurie būtų pagrindas konstatuoti jo nesąžiningumą per minėtą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d.
11. Suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital AS“ ir „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas (kreditoriai) prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas nedėjo maksimalių pastangų atsiskaityti su kreditoriais, o bankroto procesu galimai naudojosi kaip priemone išvengti skolinių įsipareigojimų mokėjimo kreditoriams, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas.
11.2. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, o priešingai – vengia atsiskaitymo su kreditoriais, nebendradarbiauja su jais, todėl toks jo neveikimas pagrįstai pripažintas nesąžiningu FABĮ taikymo prasme.
11.3. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų apie bandymus ieškoti geriau apmokamo darbo.
11.4. Kreditoriai akcentuoja, kad pareiškėjo įsiskolinimo suma 25 MMA sumą viršija vos 1 023,33 Eur. Įskaičius pareiškėjui priklausančio turto vertę į realią skolinių įsipareigojimų sumą, bendra pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma siektų tik 19 273,33 Eur. Pareiškėjui dedant aktyvias pastangas pagerinti savo finansinę padėtį, tokius skolinius įsipareigojimus būtų galim padengti per protingą laikotarpį.
11.5. Kreditorių vertinimu, skundžiamos nutarties panaikinimas ir bankroto bylos pareiškėjui iškėlimas akivaizdžiai pažeistų pareiškėjo ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kreditoriai atkreipia dėmesį į tai, kad priverstinio išieškojimo tvarka išieškant įsiskolinimus iš pareiškėjo darbo užmokesčio, kreditoriams tenkančią sumą vidutiniškai sudaro 130,00 Eur / mėn. Pareiškėjui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriams kyla pagrįstų abejonių, ar bankroto proceso laikotarpiu kreditorių reikalavimai apskritai būtų patenkinti bent kokia nors dalimi. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas bankroto procesu naudojasi ne kaip galimybe atkurti savo mokumą, o kaip priemone išvengti savo skolinių įsipareigojimų įvykdymo. Kreditorių vertinimu tokie pareiškėjo veiksmai tik įrodo nenorą vykdyti skolinius įsipareigojimus, kreditoriams skiriant ženkliai mažesnę sumą bankroto proceso metu, nei šiuo metu išieškoma priverstine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
15. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
16. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl apelianto nemokumo konstatavimo pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA).
17. Pirmos instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, vadovavosi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
19. Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).
20. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
21. Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
22. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).
23. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pripažįstama ir vengimas atskleisti teismui tikrąją padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, kas trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi, asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis).
24. Apeliacinis instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, jog teismas privalėjo išreikalauti iš jo trūkstamus dokumentus arba įrodymus rinkti savo iniciatyva. Norint paskelbti fizinio asmens bankrotą, būtent skolininkas teismui privalo pateikti įrodymus, jog jo nemokumas turi pagrįstas priežastis. Be to, nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad darbo sutarties nepateikimas į bylą, kaip ir pareiškėjo asmeninis nedalyvavimas teismo posėdyje, nebuvo esmine ir lemiama sąlyga nekelti pareiškėjui fizinio asmens bylos, todėl tai negali turėti įtakos skundžiamos nutarties (ne)teisėtumui ir (ne)pagrįstumui. Pastebėtina ir tai, jog apelianto su atskiruoju skundu pateikta darbo sutartis ne paneigia, o tik patvirtina pirmos instancijos teismo išvadas, kad pareiškėjo darbas vienoje darbovietėje gaunant tokį patį (nedidėjantį) atlyginimą, nesudaro pagrindo tikėtis, kad jo pajamos ateityje didės. Pareiškėjas byloje neįrodė (ir net neįrodinėjo) savo siekio įgyti profesiją, kelti kvalifikaciją, keisti darbo pobūdį ir pan. Priešingai, bandė pateisinti tokį savo pasyvumą siekiant pagerinti savo finansinę padėtį patogia geografine darbo vietos padėtimi (netoli namų), kas niekaip nesietina su siekiu elgtis palankesniu kreditoriams būdu. Atskirai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose (tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde) aprašo savo darbinę patirtį ir kylančią kvalifikaciją dirbant UAB „Roblux“ dažytoju, tačiau pagal prie atskirojo skundo pridėtą 2019 m. gegužės 16 d. Darbo sutartį Nr. 61, jis buvo priimtas dirbti staliaus pareigose. Tai leidžia dar kartą suabejoti pareiškėjo sąžiningumu teikiant teismui reikšmingus duomenis.
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nesąžiningumas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sąmoningai tyčia neveikė, siekdamas išvengti bent jau dalinio atsiskaitymo su kreditoriais, nedėjo jokių pastangų, jog pareiškėjui priklausančio turto vertė būtų padidinta. Apelianto argumentai, kad jis deda pastangas rasti geriau apmokamą darbą, tačiau to padaryti negali dėl turimų skolų, vertintini, kaip išskirtinai deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio.
26. Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nevengia atsiskaityti su kreditoriais, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tai yra byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų grąžinimo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas apeliantui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenagrinėjant kitų apelianto išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.