Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2095-1008/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teisme 2020 m. kovo 26 d. gautas pareiškėjo S. K. skundas dėl antstolės E. M. procesinių veiksmų, kuriuo prašo taikyti bendrąjį senaties terminą vykdymo procesui, nutraukiant vykdomus išieškojimus, ir perskaičiuoti vykdymo išlaidų sumas pagal naujai įsigaliojusias teisės aktų nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Skųsdamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, pareiškėjas S. K. prašo ją panaikinti ir išnagrinėti jo 2020 m. kovo 26 d. pateiktą atskirąjį skundą. Nurodo, kad skundas buvo teiktas Šiaulių apygardos teismui, todėl Telšių apylinkės teismas privalėjo jį persiųsti, o ne nagrinėti pats. Be to, laiko, jog kitoje byloje skundas dėl antstolės veiksmų paduotas nebuvo. Buvo paduotas tik atskirasis skundas dėl antstolės veiksmų pripažinimo teisėtais civilinėje byloje Nr. e2YT-2095-1008/2020.

4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. K. skundą dėl to, kad jis paduotas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra teisėta ir pagrįsta.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 straipsnis), t. y. teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos.

8. Nagrinėjamoje byloje vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų, kurį taikė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pagal šią normą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė analogišką skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, kuriame ginčas kilo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

9. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios teismo išvada dėl šių skundų tapatumo. Apeliantas nurodo, kad kitoje byloje skundas dėl antstolės veiksmų paduotas nebuvo. Buvo paduotas tik atskirasis skundas dėl antstolės veiksmų pripažinimo teisėtais civilinėje byloje Nr. e2YT-2095-1008/2020.

10. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad jog teisme 2020 m. kovo 9 d. buvo gautas iš esmės analogiško pobūdžio pareiškėjo skundas dėl antstolės procesinių veiksmų, kuriame ginčas kilo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. pareiškėjas minėtu skundu prašė taikyti senaties terminą vykdymo procesui, kadangi išieškojimo vykdymas nepagrįstai ilgai vykdomas, pažeidžiant įstatymų nuorodas. Gavus minėtą skundą, teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2YT-1800-1118/2020, kurioje pareiškėjo skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas, t. y. 2020 m. kovo 26 d. minėtoje byloje teismas priėmė nutartį, kuria pareiškėjo skundą nutarė atmesti. Civilinėje byloje Nr. e2YT-1800-1118/2020 priimta nutartis iki šiol nėra įsiteisėjusi, ji gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjo S. K. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2020 m. kovo 26 d. teisme gautas skundas dėl antstolės procesinių veiksmų iš esmės pateiktas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, kaip ir teismo žinioje esančioje, iki šios nutarties priėmimo dienos neįsiteisėjusioje, civilinėje byloje Nr. e2YT-1800-1118/2020 (pareiškėjas dėl jos taip pat pateikė atskirąjį skundą), iškeltoje pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolės E. M. procesinių veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies įtvirtinto paminėto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitinka teisėtą tikslą ir egzistuoja pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

13. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto S. K. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

11 Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.