Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. spalio 23 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Pagėgių savivaldybės tarybos nario K. K. skundą atsakovei Pagėgių savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 21R2-48(AG2-37/13-2019) (toliau – ir Sprendimas);

įpareigoti Pagėgių savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorių sudaryti 2019-2021 metų paraiškų atrankos komisiją, kuri vertintų naujai pateikiamas paraiškas pagal Pagėgių savivaldybės 2019-2021 metų strateginio veiklos plano „03 Kultūros, turizmo ir sporto plėtotės“ programos uždavinių įgyvendinimui lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą ir Pagėgių savivaldybės 2019-2021 metų Vertinimo ir Tvarkos aprašus.

Tai, kad ginčo objektas - Pagėgių savivaldybės administracijos atsakymas – nepriimtinas pretenzijos iniciatoriui K. K. tapo kito subjekto - pareiškėjo K. K. priežastimi kreiptis į Komisiją dėl Atsakovės tariamo neveikimo ir vilkinimo atlikti Atsakovės kompetencijai priskirtinus veiksmus pateiktas kaip to paties asmens, pasisakyta ir Komisijos Sprendime. Nurodo, jog Sprendime konstatuota, kad „Dėl visų šių galimai neteisėtų Pagėgių savivaldybės administracijos veiksmų pareiškėjas 2019 m. balandžio 3 d. institucijai pateikė pretenziją su prašymu stabdyti paraiškų priėmimą ir pakeisti Tvarkos ir Vertinimo aprašus, tačiau 2019 m. balandžio 10 d. gautas atsakymas, jog pradėta procedūra stabdoma nebus“. Pareiškėjas su pretenzija į Atsakovę nėra kreipęsis, Pareiškėjas remiasi kito subjekto ginčo objektu, tai jis deklaruoja ir savo skunduose, todėl Atsakovė mano, kad tokie Pareiškėjo veiksmai negalimi.

Atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjas kreipdamasis į teismą suformulavo prašymą įpareigoti Atsakovę sudaryti 2019-2021 metų paraiškų atrankos komisiją, kuri vertintų naujai pateikiamas paraiškas pagal Pagėgių savivaldybės 2019-2021 metų Vertinimo ir Tvarkos aprašus. Tai visiškai kitoks Pareiškėjo prašymas, nei buvo reiškiamas kito subjekto - pretenzijos iniciatoriaus K. K. pretenzijoje, tačiau Pareiškėjas skunde vadovaujasi pretenzijos argumentais.

Nurodo, jog Pareiškėjas prašo šiuo metu sudaryti naują 2019-2021 metų paraiškų vertinimo komisiją, kuri vertintų naujai pateikiamas paraiškas pagal Pagėgių savivaldybės 2019-2021 metų Vertinimo ir Tvarkos aprašą. Atsakovė pažymi, kad šiuo metu joks naujų paraiškų priėmimas nevyksta ir naujos komisijos sudarymas šiuo metu jokios prasmės neturi, nes klausimas dėl naujos komisijos sudarymo, klausimas dėl Vertinimo ir Tvarkos aprašo koregavimo paprastai vyksta metų pabaigoje, kas ir bus padaryta 2019 metų gruodžio mėnesį. Atkreipia dėmesį, kad ši komisija yra nuolatinė, jos kadencijos pabaiga niekaip nesusijusi su Tarybos narių ar administracijos vadovų pasikeitimu, todėl Pareiškėjo prašymas perteklinis. Be to, mano, kad toks prašymas gali būti suprantamas kaip tarybos nario kišimasis į Administracijos veiklą.

Pažymi, jog įstatymai nenumato, kad atskiri savivaldybės tarybos nariai gali daryti įtaką savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų priėmimui, administracijos darbo organizavimui ir t.t..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (minėta, toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 21R2-48(AG2-37/13-2019) (minėta, toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus - įpareigoti Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių sudaryti 2019-2021 metų paraiškų atrankos komisiją, kuri vertintų naujai pateikiamas paraiškas pagal Pagėgių savivaldybės 2019-2021 metų strateginio veiklos plano „03 Kultūros, turizmo ir sporto plėtotės“ programos uždavinių įgyvendinimui lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą ir Pagėgių savivaldybės 2019-2021 metų Vertinimo ir Tvarkos aprašus.

Iš teismui pateiktos Komisijos bylos Nr. AG2-37/13-2019 (toliau – ir Komisijos byla) duomenų nustatyta, jog Pareiškėjas 2019 m. balandžio 19 d. Komisijai pateikė skundą, prašydamas panaikinti Pagėgių savivaldybės interneto svetainėje 2019 m. kovo 27 d. paskelbtą kvietimą Nr. 02 teikti programas finansinei paramai gauti „Dėl Pagėgių savivaldybės 2019-2021 metų strateginio veiklos plano „03 Kultūros, turizmo ir sporto plėtotės“ programos uždavinio „Ugdyti sveiką ir aktyvią visuomenę“ įgyvendinimo“ (toliau - ir Kvietimas); panaikinti vertinimo komisijos įvertintas paraiškas ir įpareigoti Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių sudaryti 2019-2021 metų paraiškų atrankos komisiją, kuri vertintų naujai pateikiamas paraiškas pagal 2019-2021 metų Vertinimo ir Tvarkos aprašus.

Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė, kad Kvietime numatyta finansavimo procedūra pradėta vadovaujantis Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. Al-141 patvirtintu Pagėgių savivaldybės 2016-2018 metų strateginio veiklos plano „03 Kultūros, turizmo ir sporto plėtotės“ programos uždavinių įgyvendinimui lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašu (toliau - Tvarkos aprašas), Pagėgių savivaldybės Projektų atrankos komisijos 2016 m. vasario 22d. protokolu Nr. 1 patvirtintu Pagėgių savivaldybės 2016-2018 metų strateginio veiklos plano „03 Kultūros, turizmo ir sporto plėtotės“ programos 5 uždavinio „Plėtoti turizmo paslaugas“ įgyvendinimo programos finansuojamos veiklos vertinimo prioritetų ir kriterijų balų aprašu (toliau – Vertinimo aprašas), L. e. Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas 2019 m. kovo 27 d.įsakymu Nr. Al-259 patvirtinta Pagėgių savivaldybės preliminaria sporto programa 2019 metams (toliau - Programa). Atsižvelgiant į tai, kad Tvarkos ir Vertinimo aprašai taikomi finansuojamų programų įgyvendinimui pagal savivaldybės 2016-2018 metų strateginio veiklos plano „Kultūros, turizmo ir sporto plėtotės“ programos uždavinius, o pagal Kvietimą finansavimui pateikta programa turi vykdyti 2019-2021 metų strateginio veiklos plano uždavinių priemones, Pareiškėjas kėlė klausimą ar programų vertinimui neturėtų būti sudaryta nauja 2019-2021 metų paraiškų atrankos komisija. Taip pat skunde nurodyta, jog Kvietime išdėstyti subjektai, galintys finansavimui teikti programas, neatitinka Tvarkos aprašo 4 punkto, t. y. Pareiškėjo teigimu, subjektų ratas nepagrįstai susiaurintas.

Komisija 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su finansavimu iš savivaldybės biudžeto lėšų konkursu, kuris paskelbtas viešai, jame kviečiami dalyvauti savivaldybės teritorijoje registruoti ir šioje teritorijoje sporto veiklas vykdantys juridiniai asmenys, ir kurio tikslas yra sudaryti savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį su konkurso nugalėtojais (-ju), ginčas kilo iš viešojo konkurso teisinių santykių, o bylos dėl viešojo konkurso teisinių santykių yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Komisija taip pat nurodė, jog viešojo konkurso teisiniai santykiai yra reglamentuojami civilinės teisės normomis, todėl Pagėgių savivaldybės administracija viešajame konkurse veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis viešojo administravimo funkcijas, bet kaip civilinių santykių dalyvis, todėl Pareiškėjo skundas ir juo pareikšti reikalavimai dėl Kvietimo ir paraiškų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus nepriskirtini Komisijos kompetencijai. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo Pagėgių savivaldybės tarybos nario K. K. skundą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius.

IAGNTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. IAGNTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija. IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų (1 punktas); administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (2 punktas). Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).

Teisė kreiptis į nepriklausomą ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taip pat į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, IAGNTĮ 6 straipsnis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi pažeistos teisės gynimas gali būti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – IAGNTĮ ir ABTĮ) nurodytų kreipimosi sąlygų.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Komisijai yra suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus pagal asmenų ar viešojo administravimo subjektų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, inter alia (be kita ko), jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirti administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka, arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo taip pat matyti, kad Komisijos priimti sprendimai tiesiogiai skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Viešojo konkurso teisiniai santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.947 - 6.952 straipsniais. CK 6.947 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas) įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas bylos, kuriose kilo ginčas dėl viešojo konkurso teisimų santykių, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai.

Teismas, sutikdamas su Komisijos atliktu teisės taikymu, pritaria 2019 m. balandžio 23 d. Sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Taigi, Komisija pagrįstai konstatavo, jog byla pagal Pareiškėjo skundą nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti Pareiškėjo skundą atsakovei Pagėgių savivaldybės administracijai dėl kvietimo ir paraiškų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

Nenustatyta Komisijos 2019 m balandžio 23 d. sprendimo Nr. 21R2-48(AG2-37/13-2019) neteisėtumo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnis), todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti minėtą Sprendimą. Netenkinus šio Pareiškėjo reikalavimo, netenkinamas ir jo reikalavimas įpareigoti Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių sudaryti 2019-2021 metų paraiškų atrankos komisiją, kuri vertintų naujai pateikiamas paraiškas pagal Pagėgių savivaldybės 2019-2021 metų strateginio veiklos plano „03 Kultūros, turizmo ir sporto plėtotės“ programos uždavinių įgyvendinimui lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą ir Pagėgių savivaldybės 2019-2021 metų Vertinimo ir Tvarkos aprašus.

Dėl savivaldybės tarybos nario kreipimosi į teismą

Teisę kreiptis į administracinį teismą dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat dėl kitų asmenų teisių gynimo įstatymų numatytais atvejais turi asmenys, kuriems priskirti viešojo administravimo subjekto įgaliojimai, įvairios valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar atskiri tarnautojai. Kitaip tariant, atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, jog atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) (žr.: bylos Nr. A7-282/2004, A662-1429/2010, AS822-339/2010 ir kt.).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 23–24 straipsniuose nustatytos savivaldybės tarybos nario teisės ir pareigos. Vietos savivaldos įstatymas, nustatantis baigtinį savivaldybės tarybos nario teisių ir pareigų sąrašą, teisės ar pareigos kreiptis į teismą bei į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (jos skyrių) dėl savivaldybės tarybos ir/ar savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų procesinių sprendimų panaikinimo savivaldybių tarybų nariams nenumato, todėl Pareiškėjas, kaip savivaldybės tarybos narys, pagal įstatymą neturi teisės individualiai ginti viešųjų interesų teisme ir tuo pačiu prašyti įpareigoti Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių atlikti tam tikrus veiksmus. Tokio nurodytų teisės nuostatų aiškinimo nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (žr.: 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492- 576/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-545/2011, 2016 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje nr. eAS-12-662/2016 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai (LVAT administracinės bylos Nr. AS492-576/2011, AS525-545/2011). Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama (LVAT administracinė byla Nr. A662-1429/2010), jog tokiu būdu savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriausybės atstovo kompetencijai.

Pažymėtina, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyrius 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu Pareiškėjui išaiškino, kad savivaldybių veiklos teisėtumą, inter alia (be kita ko) veiksmų atitiktį teisės aktams, išskyrus neveikimą ir individualių teisės aktų teisėtumo kontrolę, prižiūri Vyriausybės atstovo tarnyba.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Įvertinus bylos teisines ir faktines aplinkybes, Pareiškėjo patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, adovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo K. K. patikslintą skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.