Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.29.1.1; 1.2.29.1.3; 1.2.29.3.1; 1.2.29.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4

2022 m. spalio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. L. B. ir jos gynėjos advokatės Mildos Šmitaitės bei nukentėjusiosios L. A. atstovo advokato Šarūno Ivanausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. B. pripažinta kalta ir nuteista:

1) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

2) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, o pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas ir subendrintas bausmes;

5) pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, griežtesnėmis bausmėmis apimant švelnesnę, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtą, bausmę;

7) pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, šios bausmės apėmimo būdu subendrintos su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnes, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas, bausmes;

8) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą, bausmę;

9) pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį paskirtą, bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. L. B. paskirtos ir subendrintos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie didžiausios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant likusias tarpusavyje nesubendrintas laisvės atėmimo bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiais laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant M. L. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiosios L. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir, įvertinus nuteistosios jau atlygintą žalos dydį, iš jos nukentėjusiajai priteista 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios M. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir, įvertinus nuteistosios jau atlygintą žalos dydį, iš jos nukentėjusiajai priteista 160 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo P. S. likusi civilinio ieškinio dalis dėl neatlygintos neturtinės žalos (1 810 Eur), įvertinus nuteistosios atlygintą žalą, atmesta.

AB „Telia Lietuva“ civilinis ieškinys, įvertinus nuteistosios atlygintą žalą, atmestas.

AB „Swedbank“ patikslintas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistosios AB „Swedbank“ priteista 15 749,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „SB lizingas“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir, įvertinus nuteistosios atlygintą žalos dalį, iš jos UAB „SB lizingas“ priteista 3 861,65 Eur turtinei žalai atlyginti.

AB „Citadele“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir, įvertinus nuteistosios atlygintą žalos dalį, iš jos AB „Citadele“ priteista 2 070,10 Eur turtinei žalai atlyginti.

AB SEB banko civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistosios AB SEB bankui priteista 2 975,16 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios L. A. prašymas priteisti patirtas atstovavimo išlaidas atmestas.

Nukentėjusiajai M. B. iš nuteistosios priteista 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Civiliniam ieškovui AB SEB bankui iš nuteistosios priteista 804,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. L. B. nuteista pagal BK 302 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad pagrobė fizinio asmens dokumentą, jį panaudojo, padarydama didelę žalą, suklastojo tikrus dokumentus, jais disponavo (laikė ir panaudojo), padarydama didelę žalą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

1.1. M. L. B., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – lėšas, 2017 m., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 27 d. 17.44 val., (duomenys neskelbtini), iš L. A. piniginės pagrobė jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Migracijos valdybos, ir panaudojo ją, atlikdama finansines operacijas.

Ji 2017 m. vasario 27 d. 17.44 val. AB SEB banko Fabijoniškių skyriuje, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, apgaule – pateikdama L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir taip banko darbuotojai save identifikuodama kaip L. A. – iš pastarajai priklausančios taupomojo indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 800 Eur, patvirtindama pinigų gavimo faktą suklastodama tikrus dokumentus – nurodymą išmokėti grynuosius pinigus (kasos išlaidų orderį) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Patvirtinu, kad nurodyme pateikta informacija išreiškia mano valią ir yra teisinga“ parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė, bei nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (kasos pajamų orderį) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Patvirtinu, kad su Vienkartinio mokėjimo sutarties sąlygomis (žr. kitoje pusėje) susipažinau, sutinku ir jas suprantu, mokėjimo nurodyme pateikta informacija išreiškia mano valią ir yra teisinga“ parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė, ir šiuos suklastotus tikrus dokumentus laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame automobilyje „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 12.45 val., kai kratos metu jie buvo paimti policijos pareigūnų.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. vasario 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB „Swedbank“ Pilaitės klientų aptarnavimo centre, esančiame Vydūno g. 27, Vilniuje, apgaule – pateikusi L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir taip banko darbuotojai save identifikuodama kaip L. A. – iš pastarajai priklausančios taupomojo indėlio riboto naudojimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 2500 Eur, patvirtindama pinigų gavimo faktą suklastojo tikrą dokumentą – grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentą, grafoje „Sąskaitos savininko vardas, pavardė, parašas ir antspaudas“ parašydama rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašydama, bei šį suklastotą tikrą dokumentą laikė motinai L. G. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 12.45 val., kai kratos metu jis buvo paimtas policijos pareigūnų.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. kovo 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB „Swedbank“ Žirmūnų klientų aptarnavimo centre, esančiame P. Lukšio g. 23, Vilniuje, apgaule – pateikusi L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir taip banko darbuotojai save identifikuodama kaip L. A., suklastodama tikrą dokumentą – prašymą nutraukti indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3500 Eur sumos, kurio grafoje „Kliento vardas, pavardė, parašas“ parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė, iš L. A. priklausančios taupomojo indėlio riboto naudojimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 1000 Eur, patvirtindama pinigų gavimo faktą suklastodama tikrą dokumentą – grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentą, kurio grafoje „Sąskaitos savininko vardas, pavardė, parašas ir antspaudas“ parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė, o dėl likusios pinigų sumos – 2500 Eur – sudarė naują taupomojo indėlio sutartį, suklastodama tikrus dokumentus – taupomojo indėlio sutartyje, priede „Informacija indėlininkui“ ir dokumente „Atvejai, kai indėliai nėra draudžiami ir kai yra taikomi indėlių draudimo išmokų mokėjimo apribojimai“ grafose „Kliento vardas, pavardė, parašas / Juridinio asmens atstovo pareigos, vardas, pavardė, parašas, antspaudas“ parašydama rankraštinius įrašus „L. A.“, „L. A.“ ir pasirašydama (tik taupomojo indėlio sutartyje), bei suklastotus tikrus dokumentus (grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentą ir taupomojo indėlio sutartį) laikė nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 13.00 val., kai kratos metu jie buvo paimti policijos pareigūnų.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. kovo 17 d. 9.31 val. AB SEB banko Fabijoniškių skyriuje, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, apgaule – pateikusi L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir taip banko darbuotojai save identifikuodama kaip L. A. – iš pastarajai priklausančios taupomojo indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 1600 Eur, patvirtindama pinigų gavimo faktą suklastodama tikrus dokumentus – nurodymą išmokėti grynuosius pinigus (kasos išlaidų orderį) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Patvirtinu, kad nurodyme pateikta informacija išreiškia mano valią ir yra teisinga“ parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė, bei nurodymą pervesti įmokėtus pinigus (kasos pajamų orderį) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Patvirtinu, kad su Vienkartinio mokėjimo sutarties sąlygomis (žr. kitoje pusėje) susipažinau, sutinku ir jas suprantu, mokėjimo nurodyme pateikta informacija išreiškia mano valią ir yra teisinga“ parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė, o dėl likusios pinigų sumos – 575,16 Eur sudarė naują terminuotojo indėlio sutartį, suklastodama tikrus dokumentus – terminuotojo indėlio sutartyje, grafose „KLIENTAS (-AI)“, eilutėse „parašas, vardas ir pavardė“, parašydama rankraštinius įrašus „L. A.“ ir pasirašydama, terminuotojo indėlio sutarties priede „Informacija indėlininkui“, eilutėje „parašas, vardas ir pavardė, asmens kodas“, parašydama rankraštinius įrašus „L. A. (duomenys neskelbtini) bei visus šiuos suklastotus tikrus dokumentus laikė nuomojamame, A. J. R. ir J. R. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 13.00 val., kai kratos metu jie buvo paimti policijos pareigūnų.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. kovo 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB „Swedbank“ Žirmūnų klientų aptarnavimo centre, esančiame P. Lukšio g. 23, Vilniuje, apgaule – pateikusi L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir taip banko darbuotojai save identifikuodama kaip L. A. bei suklastodama tikrą dokumentą – prašymą nutraukti indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2500 Eur sumos, kurio grafoje „Kliento vardas, pavardė, parašas“ parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė, iš pastarajai priklausančios taupomojo indėlio riboto naudojimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 2200 Eur, patvirtindama pinigų gavimo faktą suklastodama tikrą dokumentą – grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentą, kurio grafoje „Sąskaitos savininko vardas, pavardė, parašas ir antspaudas“ parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė, o dėl likusios pinigų sumos – 300 Eur – sudarė naują taupomojo indėlio sutartį, suklastodama tikrą dokumentą – taupomojo indėlio sutartį, grafoje „Kliento vardas, pavardė, parašas / Juridinio asmens atstovo pareigos, vardas, pavardė, parašas, antspaudas“ parašydama rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašydama, bei suklastotą tikrą dokumentą (grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentą) laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame automobilyje „BMW 328i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 12.45 val., kai kratos metu jis buvo paimtas policijos pareigūnų.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. kovo 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB „Swedbank“ Žirmūnų klientų aptarnavimo centre, esančiame P. Lukšio g. 23, Vilniuje, apgaule – pateikusi L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir taip banko darbuotojai save identifikuodama kaip L. A., suklastodama tikrą dokumentą – prašymą nutraukti indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 300 Eur sumos, kurio grafoje „Kliento vardas, pavardė, parašas“ parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė, iš L. A. priklausančios taupomojo indėlio riboto naudojimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 300 Eur, patvirtindama pinigų gavimo faktą suklastodama tikrą dokumentą – grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentą, grafoje „Sąskaitos savininko vardas, pavardė, parašas ir antspaudas“ parašydama rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašydama, bei šį suklastotą tikrą dokumentą (grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentą) laikė nuomojamame A. J. R. ir J. R. priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 13.00 val., kai kratos metu jis buvo paimtas policijos pareigūnų.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. kovo 31 d. 9.48 val. AB SEB banko Fabijoniškių skyriuje, Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, apgaule – pateikusi L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir taip banko darbuotojai save identifikuodama kaip L. A., iš pastarajai priklausančios taupomojo indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 575,16 Eur, patvirtindama pinigų gavimo faktą suklastodama tikrą dokumentą – nurodymą išmokėti grynuosius pinigus (kasos išlaidų orderį) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Patvirtinu, kad nurodyme pateikta informacija išreiškia mano valią ir yra teisinga“ parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė, bei šį suklastotą tikrą dokumentą laikė nuomojamame A. J. R. ir J. R. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 13.00 val., kai kratos metu jis buvo paimtas policijos pareigūnų.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. liepos 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB „Swedbank“ Žirmūnų klientų aptarnavimo centre, esančiame P. Lukšio g. 23, Vilniuje, apgaule – pateikusi L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir taip banko darbuotojai save identifikuodama kaip L. A. – iš pastarajai priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 Eur, patvirtindama pinigų gavimo faktą suklastodama tikrą dokumentą – grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentą, kurio grafoje „Sąskaitos savininko vardas, pavardė, parašas ir antspaudas“ parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė, bei šį suklastotą tikrą dokumentą laikė nuomojamame A. J. R. ir J. R. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 13.00 val., kai kratos metu jis buvo paimtas policijos pareigūnų.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. liepos 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB „Swedbank“ „Akropolio“ klientų aptarnavimo centre, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, apgaule – pateikusi L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir taip banko darbuotojai save identifikuodama kaip L. A. – iš pastarajai priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 3000 Eur, patvirtindama pinigų gavimo faktą suklastodama tikrą dokumentą – grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentą, kurio grafoje „Sąskaitos savininko vardas, pavardė, parašas ir antspaudas“ parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB „Citadele“ klientų aptarnavimo centre, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, apgaule – pateikusi L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir taip banko darbuotojai save identifikuodama kaip L. A. – iš pastarajai priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 3070,10 Eur, patvirtindama pinigų gavimo faktą suklastodama tikrą dokumentą – kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašydama grafoje „Nurodytą orderyje sumą gavau“.

Tokiu būdu ji pagrobė fizinio asmens – L. A. dokumentą, jį panaudojo padarydama didelės žalos, suklastojo tikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo padarydama didelės žalos bei apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, kurio bendra vertė – 15 245,26 eurų.

1.2. M. L. B. nuteista pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad:

M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, pasinaudodama L. A. vardu AB „Swedbank“ išduota tapatybės patvirtinimo priemone, pakankama finansinėms operacijoms inicijuoti, – identifikavimo kodų kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir naujais slaptažodžiais, kurią įgijo 2017 m. liepos 10 d. AB „Swedbank“ Žirmūnų klientų aptarnavimo centre, esančiame P. Lukšio g. 23, Vilniuje, suklastodama tikrus dokumentus – patvirtinimus dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, abiejose dokumentų pusėse grafose „Naudotojo vardas, pavardė, parašas“ parašydama rankraštinius įrašus „L. A.“ ir pasirašydama, 2017 m. rugpjūčio 21 d. patvirtinime dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, abiejose dokumento pusėse grafose „Naudotojo vardas, pavardė, parašas“ parašydama rankraštinius įrašus „L. A.“ ir pasirašydama, taip AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinėje sistemoje https://ib.swedbank.lt/private identifikuodama save kaip teisėtą duomenų naudotoją, apgaule – 2017 m. rugpjūčio 8 d. paskambinusi į AB „Swedbank“ iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), pagal banko nustatytą tvarką suvedusi L. A. vardu išduotos tapatybės patvirtinimo priemonės, pakankamos finansinėms operacijoms atlikti, – identifikavimo kodų kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis ir taip save identifikuodama kaip L. A., paprašiusi banko darbuotojos pakeisti kontaktinį telefono numerį į (duomenys neskelbtini), nurodydama papildomą el. paštą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ „Panoramos“ klientų aptarnavimo centre, esančiame Saltoniškių g. 9, Vilniuje, pateikusi L. A. vardu išduotą verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m., 2016 m. metines pajamų mokesčio deklaracijas, kuriuos gavo 2017 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos poskyryje suklastodama tikrus dokumentus – prašymą išduoti 2017 metų verslo liudijimą ir prašymą išduoti 2015 m., 2016 m. metinių pajamų deklaracijų kopijas, juose L. A. vardu parašydama visus rankraštinius įrašus ir pasirašydama, bei jos (M. L. B.) pagamintą netikrą dokumentą – 2016 m. bei 2017 m. rugpjūčio 9 d. gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, kuriame dviejų lapų kopijose: vieno lapo kopijoje parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir kito lapo kopijoje parašė rankraštinius įrašus (išskyrus netinkamus identifikuoti apvedžiotus ir ištaisytus skaitmenis pirmoje skiltyje „Eilės numeris“: pirmoje eilutėje – „00117“, antroje eilutėje – „2“, šeštoje eilutėje – „6“), elektroninės bankininkystės informacinėje sistemoje https://ib.swedbank.lt/private pateikusi L. A. vardu prašymą gauti 20 000 Eur kreditą, elektroniniais kanalais 2017 m. rugpjūčio 21 d. suklastojo tikrą dokumentą – su banku sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašydama ją panaudodama L. A. vardu išduotos tapatybės patvirtinimo priemonės – identifikavimo kodų kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bei slaptažodžius ir taip save identifikuodama kaip L. A., pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 20 000 Eur, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, bankas, įvertinęs jos pateiktus dokumentus, sutiko paskolinti 10 000 Eur, kurie buvo pervesti į jos naudojamą L. A. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei suklastotus tikrus dokumentus (2017 m. liepos 10 d. patvirtinimą dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo, 2017 m. rugpjūčio 21 d. patvirtinimą dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo) laikė nuomojamame A. J. R. ir J. R. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 13.00 val., kai kratos metu jie buvo paimti policijos pareigūnų.

1.3. M. L. B. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 28 d. 9.22 val. UAB „SB lizingas“ Vilniaus atstovybės patalpose, Šeimyniškių g. 1A, Vilniuje, apgaule – pateikusi L. A. vardu išduotus asmens tapatybės kortelę ir verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m., 2016 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kuriuos gavo 2017 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos poskyryje suklastodama tikrus dokumentus – prašymą išduoti 2017 metų verslo liudijimą ir prašymą išduoti 2015 m., 2016 m. metinių pajamų deklaracijų kopijas, juose L. A. vardu parašydama visus rankraštinius įrašus ir pasirašydama, bei jos (M. L. B.) pagamintą netikrą dokumentą – 2016 m., 2017 m. rugpjūčio 9 d. gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, kuriame dviejų lapų kopijose: vieno lapo kopijoje parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir kito lapo kopijoje parašė rankraštinius įrašus (išskyrus netinkamus identifikuoti apvedžiotus ir ištaisytus skaitmenis pirmoje skiltyje „Eilės numeris“: pirmoje eilutėje – „00117“, antroje eilutėje – „2“, šeštoje eilutėje – „6“), bei, šiuos suklastotus tikrus dokumentus panaudojusi, UAB „SB lizingas“ darbuotojai save identifikavo kaip L. A., suklastojusi tikrus dokumentus – vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kur specialiojoje ir bendrojoje dalyse pasirašė grafose „Kredito gavėjas“, sutikime tvarkyti asmens duomenis, grafoje „(Kliento vardas, pavardė, parašas)“, parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė, „Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą Nr. (duomenys neskelbtini)“, grafoje „(Kliento vardas, pavardė, parašas)“, parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašė, prašyme parašė rankraštinį įrašą „L. A.“ ir grafose „Kredito gavėjo vardas, pavardė“, „Parašas“ pasirašė, ir šių suklastotų tikrų dokumentų pagrindu įgijo 5000 Eur kreditą, kuris buvo pervestas į jos naudojamą L. A. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.4. Be to, M. L. B. nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo (įgijo ir laikė) svetimais naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti, ir suklastojo tikrus dokumentus:

M. L. B. 2017 m. liepos 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB „Swedbank“ Žirmūnų klientų aptarnavimo centre, P. Lukšio g. 23, Vilniuje, neteisėtai pateikusi L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip save identifikuodama kaip L. A., pakeitusi 2015 m. spalio 20 d. L. A. (Š.) vardu sudarytoje patvirtinimo dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo sutartyje telefono numerį į savo naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris taip pat laikomas tapatybės patvirtinimo priemone, ką ji (M. L. B.) patvirtino pasirašydama L. A. vardu ir parašu sutikime dėl mobiliojo telefono numerio naudojimo, taip pat pastarosios vardu ir parašu pasirašydama 2017 m. liepos 10 d. patvirtinime dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo dokumentų dėl nuolatinio slaptažodžio ir identifikavimo kodų kortelės išdavimo, neteisėtai įgijo L. A. vardu išduotą tapatybės patvirtinimo priemonę, pakankamą finansinėms operacijoms inicijuoti, – identifikavimo kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir slaptažodį.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB „Swedbank“ „Panoramos“ klientų aptarnavimo centre, Saltoniškių g. 9, Vilniuje, neteisėtai pateikusi L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip save identifikuodama kaip L. A., pasirašydama L. A. vardu ir parašu sutikime dėl mobiliojo telefono numerio naudojimo ir patvirtinime dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo dokumentų dėl nuolatinio slaptažodžio išdavimo, neteisėtai įgijo identifikavimo kodų kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naują slaptažodį, skirtą jungtis prie AB „Swedbank“ interneto banko, ir šiuos duomenis laikė su savimi iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., kai identifikavimo kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta jos asmens kratos metu.

1.5. M. L. B. taip pat nuteista pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdama teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, neteisėtai disponavo (įgijo ir laikė) svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir suklastojo tikrus dokumentus:

M. L. B. 2017 m., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 22 d., nenustatytomis aplinkybėmis pagrobė fizinio asmens – L. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. rugsėjo 8 d. VĮ „Regitra“, ir panaudojo jį laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. AB „Swedbank“ „Panoramos“ klientų aptarnavimo centre, esančiame Saltoniškių g. 9, Vilniuje.

2017 m. rugpjūčio 22 d. AB „Swedbank“ „Panoramos“ klientų aptarnavimo centre pateikusi L. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, suklastodama tikrus dokumentus – debeto mokėjimo kortelės sutartį, grafoje „Kliento vardas, pavardė, parašas Juridinio asmens atstovo pareigos, vardas, pavardė, parašas, antspaudas“ parašydama rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašydama, elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), abiejose dokumento pusėse, grafose „Kliento vardas, pavardė, parašas / Juridinio asmens atstovo pareigos, vardas, pavardė, parašas, antspaudas“ parašydama rankraštinius įrašus „L. A.“ ir pasirašydama, ir taip save identifikuodama kaip L. A., neteisėtai įgijo jos vardu išduotą laikiną mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą grynųjų pinigų operacijoms bankomatuose atlikti, ir laikė ją iki 2017 m. spalio 1 d., kol šios kortelės galiojimas pasinaikino savaime.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B., 2017 m. rugpjūčio 29 d. AB „Swedbank“ „Panoramos“ klientų aptarnavimo centre pateikusi L. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, suklastodama tikrą dokumentą – debeto mokėjimo kortelės sutartį, grafoje „Kliento vardas, pavardė, parašas Juridinio asmens atstovo pareigos, vardas, pavardė, parašas, antspaudas“ parašydama rankraštinį įrašą „L. A.“ ir pasirašydama, ir taip save identifikuodama kaip L. A., neteisėtai įgijo pastarosios vardu išduotą bekontaktę „Debit MC“ debeto mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą tiek grynųjų pinigų operacijoms bankomatuose atlikti, tiek atsiskaityti už prekes ir paslaugas atsiskaitymo vietose, ir laikė ją iki 2018 m. birželio 27 d., kol kortelė buvo užblokuota.

1.6. M. L. B. nuteista ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai atliko finansines operacijas, pasinaudodama neteisėtai įgytų svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, ir neteisėtai panaudojo svetimas elektronines mokėjimo priemones:

M. L. B. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. 16.09 val. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d., būdama tiksliai nenustatytose vietose, pasinaudodama savo galinio tinklo įrenginiais „iPhone“ su interneto prieiga, iš keliolikos skirtingų IP adresų neteisėtai be L. A. sutikimo panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private ir L. A. paskyroje elektroninės bankininkystės sistemoje https://online.sb.lt/ib neteisėtai atliko trylika finansinių operacijų:

2017 m. liepos 12 d. 16.09 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. G. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 290 Eur;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2017 m. liepos 13 d. 9.37 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. G. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 120 Eur;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2017 m. liepos 13 d. 18.19 val. iš nukentėjusiosios L. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į BIGBANK AS sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur,

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 21 d. 13.10 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. G. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Eur;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 22 d. 13.39 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. G. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1100 Eur;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 22 d. 21.48 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. G. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 800 Eur;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 22 d. 21.50 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. G. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1620 Eur;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 23 d. 13.03 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 400 Eur;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 27 d. 17.04 val. iš nukentėjusiosios L. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Moment Credit“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 27 d. 17.06 val. iš nukentėjusiosios L. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Moment Credit“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 27 d. 17.16 val. iš nukentėjusiosios L. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „NORDECUM“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 27 d. 20.00 val. iš nukentėjusiosios L. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „SB lizingas“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 27 d. 20.22 val. iš nukentėjusiosios L. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „SB lizingas“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur.

Be to, M. L. B. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. gegužės 12 d. AB „Swedbank“ bankomatuose su svetimomis L. A. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis – laikina mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), skirta grynųjų pinigų operacijoms bankomatuose atlikti, ir bekontakte „Debit MC“ debeto mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), skirta tiek grynųjų pinigų operacijoms bankomatuose atlikti, tiek atsiskaityti už prekes ir paslaugas atsiskaitymo vietose, neteisėtai, neturėdama L. A. sutikimo, atliko keturiasdešimt finansinių operacijų:

2017 m. rugpjūčio 22 d. 18.57 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Saltoniškių g. 9, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 850 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 23 d. 9.50 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Vokiečių g. 26, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 850 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 24 d. 18.48 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Vokiečių g. 26, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 850 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 29 d. 10.22 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Saltoniškių g. 9, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 850 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 29 d. 12.33 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Vokiečių g. 26, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 850 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 29 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „Audimpeksas“ priklausančioje parduotuvėje „Baldinių audinių centras“, esančioje adresu Savanorių pr. 178, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 200 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 30 d. 17.59 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Antakalnio g. 32, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 870 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 30 d. 18.00 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Antakalnio g. 32, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 400 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, parduotuvėje „Sandėliukų centras“, esančioje adresu Naujoji Riovonių g. 25, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 66 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB „Perlo paslaugos“ terminale „Perlas“, esančiame Vilniuje, Fabijoniškių rajone, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 40 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „Kesko Senukai Digital“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje Vilniuje, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 234,09 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 31 d. 14.36 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Konstitucijos pr. 7, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 400 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 31 d. 14.37 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Konstitucijos pr. 7, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 400 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytame sporto klube, esančiame Vilniuje, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 216 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „Palink“ priklausančioje parduotuvėje „IKI“, esančioje Vilniuje, Karoliniškių rajone, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 4,49 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „Eurovaistinė“ vaistinėje „Eurovaistinė“, esančioje Vilniuje, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 5,57 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, „Circle K Lietuva“ UAB degalinėje „Statoil“, esančioje Vilniuje, Šeškinės rajone, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 2,84 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „Šviežia kava“, esančioje Vilniuje, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 2,10 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „Sudaira“ priklausančiame grožio salone „Figaro“, esančiame Vilniuje, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 18,00 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, restorane „San Valentino“, esančiame adresu Vilniaus g. 47/Trakų g. 18, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 15,00 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „EMSI“ priklausančioje degalinėje „Emsi“, esančioje Vilniuje, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių, kurių vertė – 7,90 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „Šviežia kava“, esančioje Vilniuje, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 2,10 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 2 d. 12.15 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Antakalnio g. 32, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, „Maxima LT“ UAB priklausančioje parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vilniuje, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 7,04 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, restorane „Gan bei city“, esančiame Vilniuje, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 44,30 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „Gelsva“ priklausančioje parduotuvėje „Vynoteka“, esančioje Vilniuje, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 1,83 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, „Cirkle K Lietuva“ UAB priklausančioje degalinėje „Statoil“, esančioje Vilniuje, Fabijoniškių rajone, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 5.68 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, „Rimi Lietuva“ UAB priklausančioje parduotuvėje „Rimi“, esančioje Vilniuje, Ateities g. 91, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 1.29 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, restorane „Mcdonalds“, esančiame Vilniuje, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prekių, kurių vertė – 3.60 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. spalio 10 d. 9.55 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Saltoniškių g. 9, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į L. A. priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 500 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. spalio 19 d. 19.23 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Lukšio g. 23, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į L. A. priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 250 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. lapkričio 23 d. 8.35 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Vokiečių g. 26, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į L. A. priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 500 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. lapkričio 23 d. 8.36 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Vokiečių g. 26, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į L. A. priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 10 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. gruodžio 26 d. 21.23 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Vokiečių g. 26, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į L. A. priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 300 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018 m. gruodžio 21 d. 20.23 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Antakalnio g. 42, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į L. A. priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 205 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018 m. gruodžio 21 d. 20.23 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Antakalnio g. 42, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į L. A. priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 205 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018 m. vasario 6 d. 20.36 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Vokiečių g. 26, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į L. A. priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 500 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018 m. vasario 6 d. 11.46 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Antakalnio g. 42, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į L. A. priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 700 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018 m. kovo 13 d. 18.32 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Antakalnio g. 42, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į L. A. priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 450 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018 m. gegužės 12 d. 13.57 val. „Swedbank“ AB banko bankomate, esančiame adresu Ozo g. 25, Vilnius, panaudojusi mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į L. A. priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 250 Eur.

1.7. M. L. B. taip pat nuteista pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad prisijungė prie informacinės sistemos ir suklastojo tikrus dokumentus:

M. L. B. 2017 m. liepos 10 d. 18 val. 7 min. 18 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, bei taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. liepos 12 d. 11 val. 33 min. 46 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), ir 15 val. 51 min. 32 sek. naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai, panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private bei L. A. paskyroje elektroninės bankininkystės sistemoje https://online.sb.lt/ib 16.09 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 290 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. liepos 13 d. 9 val. 33 min. 17 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), bei 18 val. 15 min. 48 sek., 18 val. 18 min. 48 sek. naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private bei L. A. paskyroje elektroninės bankininkystės sistemoje https://online.sb.lt/ib 9.37 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 120 Eur, o 18.19 val. iš nukentėjusiosios L. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į bendrovės „Bigbank AS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. liepos 18 d. 10 val. 1 min. 36 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. liepos 19 d. 7 val. 39 min. 16 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 1 d. 8 val. 36 min. 27 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), bei 13 val. 59 min. 11 sek. naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 2 d. 10 val. 20 min. 7 sek. ir 10 val. 35 min. 29 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 3 d. 14 val. 54 min. 3 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 4 d. 19 val. 6 min. 0 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 9 d. 9 val. 51 min. 45 sek., 13 val. 38 min. 41 sek., 15 val. 59 min. 25 sek., 18 val. 21 min. 12 sek., būdama tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private bei L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, pastarosios vardu užpildė ir pateikė prašymą gauti 20 000 Eur kreditą, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 10 d. 14 val. 0 min. 28 sek., 16 val. 14 min. 20 sek., 18 val. 15 min. 58 sek. ir 18 val. 50 min. 47 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpiu nuo 14.03 val. iki 18.56 val., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, kur neteisėtai prisijungė prie pastarosios „Mano VMI“ paskyros bei jos (L. A.) vardu užsakė verslo liudijimo išdavimo paslaugą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 11 d. 5 val. 43 min. 47 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), bei 12 val. 51 min. 15 sek. naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 21 d. 11 val. 39 min. 21 sek., 11 val. 47 min. 27 sek., 11 val. 50 min. 44 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), 12 val. 31 min. 10 sek., 12 val. 52 min. 1 sek., 13 min. 8 val. 2 sek., naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), 13 val. 9 min. 35 sek., naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), 17 val. 26 min. 32 sek., naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private, kur L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje https://online.sb.lt/ib 13.10 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Eur, suklastojo tikrus dokumentus – pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pastarosios vardu su bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“ filialu sudarė ligos ir nedarbo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), el. sąskaitų automatinio mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) gauti el. sąskaitas, patvirtindama šiuos dokumentus L. A. vardu išduotomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis, taip suklastodama tikrus dokumentus ir pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 22 d. 13 val. 35 min. 34 sek., 13 val. 37 min. 53 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private, kur L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje https://online.sb.lt/ib 13.39 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1100 Eur, 17 val. 49 min. 26 sek., 18 val. 30 min. 33 sek. naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefono „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib bei 21 val. 46 min. 41 sek., 21 val. 47 min. 14 sek., 21 val. 49 min. 16 sek., būdama (duomenys neskelbtini), naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private, kur L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje https://online.sb.lt/ib 21.48 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 800 Eur, o 21.50 val. – 1620 Eur, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 23 d. 13 val. 1 min. 21 sek., būdama (duomenys neskelbtini), naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private, kur L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje https://online.sb.lt/ib 13.03 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 400 Eur, 13 val. 25 min. 55 sek., 14 val. 59 min. 21 sek., 15 val. 0 min. 10 sek., naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 25 d. 16 val. 26 min. 48 sek., 16 val. 29 min. 42 sek., 17 val. 55 min. 49 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 27 d. 16 val. 58 min. 10 sek., 17 val. 2 min. 52 sek., 17 val. 4 min. 24 sek., 17 val. 7 min. 18 sek., 17 val. 8 min. 22 sek., 17 val. 14 min. 49 sek., 17 val. 15 min. 52 sek., 19 val. 29 min. 8 sek., 19 val. 59 min. 46 sek., 20 val. 1 min. 16 sek., 20 val. 1 min. 35 sek., 20 val. 21 min. 34 sek. būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private, kur L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje https://online.sb.lt/ib 17.04 val. iš nukentėjusiosios L. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Moment Credit“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur, 17.06 val. iš nukentėjusiosios L. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Moment Credit“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur, 17.16 val. iš nukentėjusiosios L. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Nordecum“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur, 20.00 val. iš nukentėjusiosios L. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „SB lizingas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur, 20.22 val. iš nukentėjusiosios L. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „SB lizingas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 28 d. 8 val. 4 min. 8 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto galinio tinklo įrenginio, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), 8 val. 15 min. 41 sek., 9 val. 12 min. 49 sek., 9 val. 18 min. 49 sek., 9 val. 33 min. 55 sek., 10 val. 57 min. 18 sek., 11 val. 51 min. 54 sek., naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini) bei 13.47.22 val., 14 val. 41 min. 15 sek., 16 val. 18 min. 38 sek., naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 29 d. 10 val. 18 min. 52 sek., 10 val. 45 min. 40 sek., 11 val. 14 min. 32 sek., 16 val. 20 min. 41 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. rugpjūčio 30 d. 15 val. 54 min. 40 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugpjūčio 31 d. 13 val. 35 min. 19 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 1 d. 17 val. 53 min. 9 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 3 d. 19 val. 31 min. 32 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. rugsėjo 5 d. 14 val. 3 min. 11 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 8 d. 9 val. 52 min. 7 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 10 d. 19 val. 37 min. 55 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. rugsėjo 18 d. 22 val. 44 min. 51 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. spalio 2 d. 18 val. 0 min. 3 sek., 18 val. 1 min. 53 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. spalio 10 d. 8 val. 46 min. 22 sek., 10 val. 23 min. 12 sek., 10 val. 26 min. 39 sek., 17 val. 13 min. 29 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. spalio 11 d. 22 val. 39 min. 2 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. spalio 16 d. 11 val. 16 min. 19 sek. būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. spalio 18 d. 11 val. 20 min. 8 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. spalio 19 d. 11 val. 56 min. 17 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. spalio 23 d. 22 val. 46 min. 53 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. spalio 25 d. 12 val. 15 min. 20 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. lapkričio 17 d. 9 val. 42 min. 56 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. lapkričio 19 d. 22 val. 35 min. 3 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. lapkričio 22 d. 13 val. 6 min. 6 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. lapkričio 23 d. 10 val. 50 min. 29 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. lapkričio 24 d. 12 val. 26 min. 46 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. gruodžio 1 d. 12 val. 40 min. 43 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. gruodžio 6 d. 10 val. 6 min. 6 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. gruodžio 18 d. 18 val. 54 min. 19 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2017 m. gruodžio 25 d. 8 val. 29 min. 17 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2017 m. gruodžio 27 d. 13 val. 25 min. 19 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018 m. sausio 16 d. 14 val. 18 min. 45 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018 m. sausio 21 d. 19 val. 48 min. 14 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018 m. vasario 7 d. 13 val. 27 min. 54 sek. ir 22 val. 4 min. 4 sek. būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirti IP adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2018 m. vasario 12 d. 19 val. 1 min. 34 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018 m. vasario 15 d. 10 val. 57 min. 37 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018 m. vasario 26 d. 11 val. 49 min. 22 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2018 m. kovo 13 d. 18 val. 20 min. 19 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018 m. kovo 14 d. 9 val. 48 min. 57 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2018 m. balandžio 17 d. 12 val. 44 min. 3 sek., 12 val. 45 min. 24 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2018 m. balandžio 30 d. 8 val. 8 min. 3 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

Tęsdama nusikalstamą veiką, M. L. B. 2018 m. gegužės 24 d. 13 val. 22 min. 34 sek., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemos https://online.sb.lt/ib, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

1.8. Be to, M. L. B. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. birželio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, paskambinusi į AB „Swedbank“ iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), prisistačiusi L. A. vardu, suvedusi „Smart ID“ programėlės kodus ir taip banko darbuotojui save identifikuodama kaip L. A., elektroniniais kanalais suklastotojo tikrus dokumentus – pastarosios vardu su bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialu sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), el. sąskaitų automatinio mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) gauti el. sąskaitas, patvirtindama šiuos dokumentus L. A. vardu išduota tapatybės patvirtinimo priemone – „Smart ID“ programėle.

1.9. M. L. B. taip pat nuteista pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtinę teisę tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 22 d., tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis pagrobė V. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2010 m. sausio 26 d. Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos, ir 2017 m. gegužės 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB „Telia Lietuva“ prekybos salone, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, apgaule – pateikusi V. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip salono darbuotojai save identifikuodama kaip V. J., suklastodama tikrus dokumentus – sutartyje dėl viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto paslaugų teikimo privatiems klientams Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Klientas“, eilutėje „Vardas, pavardė, parašas“, parašydama rankraštinį įrašą „V. J.“ ir pasirašydama, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. (duomenys neskelbtini) „Abonento (-ų) įjungimas“, grafoje „Klientas“, eilutėje „vardas, pavardė, parašas“, parašydama rankraštinį įrašą „V. J.“ ir pasirašydama, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. (duomenys neskelbtini) „Akcijos užsakymas“, grafoje „Klientas“, eilutėje „vardas, pavardė, parašas“, parašydama rankraštinį įrašą „V. J.“ ir pasirašydama bei „Telia“ mokėjimo plane privatiems klientams „START L“ parašydama rankraštinius įrašus „2017 05 22“, „V. J.“ ir pasirašydama, šių suklastotų dokumentų pagrindu įgijo abonento numerį (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. naudojosi AB „Telia Lietuva“ teikiamomis GSM paslaugomis (skambučiais, SMS žinutėmis, abonento keliavimo (angl. roaming) paslaugomis užsienyje), kurių vertė – 332,74 Eur.

1.10. M. L. B. taip pat nuteista pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. kovo 13 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB „Telia Lietuva“ patalpose, T. Ševčenkos g. 25, Vilniuje, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neturėdama teisėto pagrindo, neteisėtai panaudojo fizinio asmens – V. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), suklastodama tikrus dokumentus – dokumente „Akcijos užsakymas“ – akcija „Mobiliųjų telefonų išsimokėtinai pasiūlymai privatiems / verslo klientams 24 mėn. (X1704TK46)“, grafoje „Klientas“, eilutėje „vardas, pavardė, parašas“, parašydama rankraštinį įrašą „V. J.“ ir pasirašydama, PVM sąskaitoje faktūroje, serija J, Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Prekes gavau:“, parašydama rankraštinį įrašą „V. J.“ ir pasirašydama, apgaule įgijo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone X“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1123,14 Eur.

1.11. Be to, M. L. B. nuteista pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 31 d., tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis pagrobė M. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2010 m. liepos 2 d. Elektrėnų policijos komisariato Migracijos poskyrio (28), ją panaudojo 2017 m. spalio 31 d. AB „Šiaulių banko“ Pašilaičių klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Žemynos g. 18-1A, Vilniuje, ir taip banko darbuotojai save identifikuodama kaip M. B. suklastojo dokumentus – banko sąskaitos sutartyje fiziniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Klientas“, eilutėje „Vardas, pavardė, parašas“, parašydama rankraštinį įrašą „M. B.“ ir pasirašydama, „SB linijos“ paslaugos teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (fiziniam asmeniui), grafoje „Klientas“, parašydama rankraštinį įrašą „M. B.“ ir apatinėje eilutėje „(Vardas, pavardė, parašas)“ pasirašydama atidarė M. B. vardu daugiavaliutę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijo M. B. vardu išduotą tapatybės patvirtinimo priemonę, pakankamą finansinėms operacijoms inicijuoti, – identifikavimo kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo ID Nr. (duomenys neskelbtini) bei prisijungimo slaptažodį, šiuos duomenis ir suklastotus tikrus dokumentus laikė su savimi nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 13.00 val., kai kratos metu jie buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

1.12. M. L. B. taip pat nuteista pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 31 d. 14.10 val. iki 2017 m. gruodžio 18 d. 13.36 val., būdama tiksliau nenustatytoje vietoje, naudodamasi galinio tinklo įrenginiu – mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirti IP adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos – M. B. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, neteisėtai tris kartus prisijungė prie AB „Šiaulių banko“ elektroninės bankininkystės informacinėje sistemoje esančios asmeninės M. B. paskyros, taip pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Šiaulių banko“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją.

2. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. L. B. ir jos gynėjos advokatės M. Šmitaitės bei nukentėjusiosios L. A. atstovo advokato Š. Ivanausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, 2021 m. vasario 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir perdavė baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs M. L. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, minėtoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog M. L. B. apgaulės būdu įgytas AB „Swedbank“ priklausantis turtas (10 000 Eur) neatitinka turto didelės vertės požymio. Tai laikytina esmine faktinių aplinkybių nustatymo klaida, galėjusia lemti padarytos veikos griežtesnį kvalifikavimą (kaip baigto kvalifikuoto sukčiavimo), kartu ir nuteistosios teisinės padėties pabloginimą, ir dėl to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė ir kitą procesinį pažeidimą – neužtikrino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir –BPK) 307 straipsnio reikalavimų. Teismo vertinimu, susipažinus su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucine dalimi, kyla abejonių, dėl kokių nusikalstamų veikų M. L. B. buvo pripažinta kalta ir už kurias nusikalstamas veikas jai skiriamos bausmės, o tai kelia problemų vertinant, ar tinkamai subendrintos M. L. B. paskirtos bausmės, todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis turėtų būti iš esmės patikslinta.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 16 d. kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. L. B. ir jos gynėjos advokatės M. Šmitaitės kasacinį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs nutartį panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui, netinkamai aiškino ir taikė BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo M. L. B. ir jos gynėjos bei nukentėjusiosios L. A. atstovo apeliacinių skundų ir taip padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Proceso tęsimas, nepagrįstai grąžinant bylą į nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadiją, neatitinka ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei proceso dalyvių prašymai

7. Teikiamu apeliaciniu skundu nuteistoji M. L. B. ir jos gynėja advokatė M. Šmitaitė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendį bei: 1) pripažinti, kad nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos neturi didelės žalos požymio ir veikas perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies, 302 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį; 2) nuteistąją išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo; 3) vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuteistąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (apgaule įgyti abonento numeris ir mobilaus ryšio telefonas) padarymo; 4) nuteistajai paskirti kitą bausmės rūšį – baudą; 5) nesutinkant paskirti kitą bausmės rūšį (baudą), paskirti trumpesnį bausmės terminą, bausmės vykdymą atidedant ir iš dalies pakeičiant paskirtus įpareigojimus; 6) sumažinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. B. priteistas 1 210 Eur atstovavimo išlaidas iki 302,50 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pasak nuteistosios ir jos gynėjos, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo yra nepagrįstas bei neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nuteistosios veiksmus, t. y. atskiros nusikalstamos veikos nepagrįstai pripažintos tęstinėmis nusikalstamomis veikomis, o vertinant bylos duomenis viename iš epizodų padaryta fakto klaida nustatant įgytos sumos dydį, kas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Be to, nepagrįstai konstatuota, kad byloje nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors buvo pagrindas jas pripažinti ir į tai atsižvelgti skiriant bausmę. Būtina peržiūrėti nuteistajai skirtą bausmę ir ją švelninti trumpinant paskirtos bausmės terminą ir peržiūrint paskirtus įpareigojimus arba skirti kitą bausmės rūšį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamosios teisės normas, netinkamai įvertino bylos įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, padarė kitų pažeidimų, kas turėjo esminės reikšmės nepagrįsto ir neteisingo nuosprendžio priėmimui.

7.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistosios padarytus nusikalstamus veiksmus laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. vertino kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

7.3. Teigiama, kad nusikaltimas laikomas tęstiniu, jeigu kaltininko veiksmus jungia bendra tyčia – bendras sumanymas. Siekiant nustatyti, ar atskiri nuteistosios veiksmai turi būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, ar kaip kelios atskiros nusikalstamos veikos, turi būti sprendžiama, kuriuos nuteistosios veiksmus jungė bendra tyčia, o kurie padaryti esant atskiram, naujai kilusiam sumanymui. Byloje netinkamai nustatytas ir įvertintas subjektyvusis nusikalstamos veikos elementas, t. y. pirmosios instancijos teismas nuteistosios tariamai iš anksto susiformavusią tyčią grindė prielaidomis ir neatsižvelgė į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatyta, kad nuteistosios nusikalstami veiksmai buvo atlikti per pakankamai trumpą laiką.

7.4. Akcentuojama, kad pinigines lėšas nuo L. A. taupomojo indėlio sąskaitų AB SEB banke ir AB „Swedbank“ nuteistoji nuėmė laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 31 d., o būtent: 1) 2017 m. vasario 27 d. – 800 Eur iš AB SEB banko; 2) 2017 m. vasario 28 d. – 2 500 Eur ir 1 000 Eur iš AB „Swedbank“; 3) 2017 m. kovo 17 d. – 1 600 Eur iš AB SEB banko; 4) 2017 m. kovo 21 d. – 2 200 Eur ir 300 Eur iš AB „Swedbank“; 5) 2017 m. kovo 31 d. – 575,16 Eur iš AB SEB banko. Iš AB SEB banko taupomojo indėlio sąskaitos buvo nuimti 2 975 Eur, o iš AB „Swedbank“ – 6 000 Eur, t. y. iš viso 8 975,16 Eur. Sutinkama, kad šiuos veiksmus skiria nedidelis laiko tarpas (vienas mėnuo). Nuteistoji paaiškino, kad žinojo apie konkrečią L. A. taupomųjų indėlių sąskaitose AB SEB banke ir AB „Swedbank“ esančią piniginių lėšų sumą, o pinigus dalimis nuo abiejų taupomųjų indėlių sąskaitų išgrynino paraleliai abiejuose bankuose. Nuteistoji pripažino, kad prispausta finansinių problemų, tačiau tikėdamasi jas išspręsti ir vėliau grąžinti pinigus, juos dalimis nuėmė iš nukentėjusiosios taupomojo indėlio sąskaitų. Atsižvelgiant į tai, šie nuteistosios veiksmai, atlikti laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 31 d., kuriais išgryninus pinigus nuo dviejų to paties asmens taupomųjų indėlių sąskaitų įgytas svetimas turtas (8 975,16 Eur), turi būti kvalifikuotini kaip vienas nusikalstamas sumanymas, atitinkantis BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

7.5. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad tik po daugiau nei trijų mėnesių, kada nuteistoji susidūrė su naujais finansiniais sunkumais, tačiau per pažintis matė galimybę pradėti verslą užsienyje ir tikėjosi grąžinti prieš tai paimtus pinigus, ji 2017 m. liepos 10 d. pasinaudojo L. A. asmens dokumentu bei nuo pastarosios einamosios AB „Swedbank“ banko sąskaitos išgrynino 200 Eur ir tą pačią dieną kitame banko skyriuje dar 3 000 Eur. Šie veiksmai padaryti tą pačią dieną, tačiau praėjus trims mėnesiams nuo ankstesnių veiksmų. Nuteistoji viename banko skyriuje išgrynino 200 Eur, nes jame didesnės pinigų sumos neišdavė, todėl tą pačią dieną kitame banko skyriuje ji nuėmė dar 3 000 Eur. Šiuos veiksmus (3 200 Eur išgryninimas nuo einamosios L. A. sąskaitos AB „Swedbank“) jungia vienas sumanymas, tačiau jis yra atskiras nuo ankstesnių veiksmų, t. y. pinigų išgryninimo iš taupomųjų indėlių sąskaitų, padarytų prieš tris mėnesius. Be to, buvo pasinaudota skirtingomis L. A. sąskaitomis. Pirmu atveju pinigai buvo išgryninti iš taupomojo indėlio sąskaitos, o antruoju – iš atsiskaitomosios. 3 200 Eur L. A. atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo dar 2017 m. vasarį, sąskaita nebuvo pildoma, per visą šį laiką į ją nebuvo jokių papildomų įplaukų. Byloje nėra įrodymų, kad nuteistoji būtų iš pat pradžių turėjusi vieningą sumanymą išgryninti 3 200 Eur kartu su prieš tai įgytais 8 975,16 Eur, jog per trijų mėnesių laikotarpį jai būtų buvę kokių nors objektyvių kliūčių tai padaryti. Asmuo, kuris turėtų tokį išankstinį tikslą ir kuris turėtų visą informaciją bei priemones tam padaryti, būtų tai padaręs, kad ir dalimis, bet nedelsiant, o ne atidedant sumanymo įgyvendinimą ilgam laiko tarpui. Atsižvelgiant į tai, šie nuteistosios veiksmai, kuriais buvo įgytas svetimas turtas – 3 200 Eur iš L. A. AB „Swedbank“ esančios einamosios sąskaitos, turi būti kvalifikuotini kaip vienas nusikalstamas sumanymas, atitinkantis BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

7.6. Analogiška situacija susiklostė ir tada, kai dar po mėnesio – 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuteistoji iš kitame banke AB „Citadele“ esančios nukentėjusiosios L. A. atsiskaitomosios sąskaitos vienu kartu išgrynino 3 070 Eur. Šiuos veiksmus nuo ankstesnių skiria vienas mėnuo. Nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių, jeigu nuteistoji būtų turėjusi vieningą sumanymą šiuos pinigus įgyti dar 2017 m. vasarį, ji nebūtų to galėjusi padaryti anksčiau. Asmuo, jeigu turėtų bendrą sumanymą ir vieningą tyčią, nelauktų neapibrėžto laiko tam įgyvendinti, jau vien dėl to, kad, tikėtina, jog bijotų, kad per šį laiką jo veiksmai galimai būtų atskleisti. 3 070 Eur svetimų lėšų įgijimas iš AB „Citadele“ banko 2017 m. rugpjūčio 3 d. laikytinas atskiru nuteistosios nusikalstamu sumanymu, atitinkančiu BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

7.7. Pasak nuteistosios ir jos gynėjos, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, dėl ko, jeigu nuteistoji būtų turėjusi išankstinį sumanymą nuimti pinigus ir nuo L. A. taupomojo indėlio sąskaitų bei nuo atsiskaitomųjų sąskaitų, nuteistoji to nebūtų galėjusi padaryti 2017 m. vasarį. Nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, kodėl po to, kai nuteistoji išgrynino pinigus nuo taupomųjų indėlių sąskaitų, ji būtų turėjusi laukti tris mėnesius iki nuimdama lėšas nuo atsiskaitomųjų sąskaitų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji neturėjo iš anksto susiformavusios tyčios (tikslo), kad nuėmusi pinigus nuo taupomojo indėlio sąskaitų ji vėliau taip pat nuims lėšas ir nuo atsiskaitomųjų sąskaitų, o toks sumanymas kilo vėliau, kai nuteistąją dar kartą prispaudė finansiniai sunkumai. Nuteistoji kas kartą, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių ryždavosi paimti svetimus pinigus, buvo įsitikinusi, kad sugebės juos grąžinti nukentėjusiajai net nepastebėjus. Ji niekur neslėpė savo veido, nekeitė rašysenos, darė bankinius pavedimus iš nukentėjusiosios sąskaitos į nuteistosios valdomos studijos arba mamos sąskaitas, t. y. nebandė slėpti savo tapatybės. L. A. asmens dokumentas ir mokėjimo kortelės nuteistajai buvo reikalingos siekiant įnešti pinigus atgal į nukentėjusiosios sąskaitą, ką patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys. Iki 2018 m. gegužės nuteistoji dalimis įnešdavo pinigus į L. A. sąskaitą (viso – 3 870 Eur). Be to, nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2018 m. gegužės, kai nuteistoji tebeturėjo L. A. asmens dokumentą ir mokėjimo priemones, ji jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kitų lėšų nepasisavino ir dar nesant pradėtam ikiteisminiam tyrimui ar nukentėjusiosios reikalavimui, per šį laikotarpį pagal išgales dengė padarytus nuostolius.

7.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąją kalta pasikėsinus apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, netinkamai įvertino bylos įrodymus.

7.9. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji neplanavo įgyti 20 000 Eur paskolos, o tokią sumą paraiškoje nurodė būdama įsitikinusi, jog bankas įprastai suteikia apie pusę prašomos sumos. Nuteistoji pateikusi paraišką didesnei sumai, neplanavo ją visą įgyti. Jeigu AB „Swedbank“ ir būtų sutikęs suteikti 20 000 Eur paskolą, nuteistoji būtų ėmusi ne daugiau 10 000 Eur, nes prašymo pateikimo metu (2017 m. rugpjūčio 9 d.), jai daugiau pinigų ir nereikėjo. Jeigu nuteistoji 20 000 Eur sumą į paraišką įrašė tik dėl asmeninio klaidingo įsitikinimo, kad tik paprašiusi dvigubai daugiau, nei faktiškai norėtų gauti, ji gaus norimą 10 000 Eur, nėra pagrindo pripažinti, jog ji realiai kėsinosi (turėjo tikslą) įgyti didelės vertės turtą – 20 000 Eur, todėl yra pagrindas ją išteisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

7.10. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog nuteistoji, pasinaudodama neteisėtai L. A. vardu įgyta identifikavimo kodų kortele, suklastojusi tikrus dokumentus, apgaule iš AB „Swedbank“ įgijo 10 000 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji viso įgijo ne 10 000 Eur, o 9 670 Eur svetimų lėšų, šią sumą dalimis pervesdama į jos pačios disponuojamas kitas sąskaitas, išgrynindama banko padalinyje ir bankomate. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu 1 MGL dydis buvo 39 Eur, todėl nuteistosios padaryta nusikalstama veika įgytas turtas nesudaro didelės vertės požymio (nesiekia 250 MGL dydžio) ir turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

7.11. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nelaikė kaip padarytų esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai su padaryta nusikalstama veika, kuria apgaule iš AB „Swedbank“ paskolos sutarties pagrindu buvo įgyti 9 670 Eur (BK 182 straipsnis).

7.12. Šios nusikalstamos veikos nuteistosios nebuvo atliktos kaip savitiksliai dalykai, tai buvo tik tam tikri etapai, priemonės, siekiant įgyvendinti konkretų tikslą – L. A. vardu sudaryti vartojimo kredito sutartį su AB „Swedbank“ ir gautas lėšas perimti savo žinion. Tik šiam konkrečiam tikslui pasiekti (įgyti svetimas lėšas) ir buvo panaudotos įgytos mokėjimo kortelės (išgryninant pinigus) bei prisijungta prie informacinių sistemų (pirma, siekiant sudaryti sutartis, o po to, darant pavedimus į nuteistosios valdomas sąskaitas). Kadangi minėtos nusikalstamos veikos buvo tik sudėtinė dalis veiksmų, skirtų įveikti kliūtis ir sudaryti sąlygas įgyvendinti sumanymą įgyti svetimą turtą, kurių pagalba nuteistoji įgijo konkrečias pinigines lėšas – 9 670 Eur iš AB „Swedbank“, šios nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip esančios idealiojoje sutaptyje su nuteistajai inkriminuota BK 182 straipsnyje numatyta veika. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje idealiosios sutapties sampratą apibrėžia šiais požymiais: 1) veikos padarytos per trumpą laiko tarpą; 2) jas vienija bendras sumanymas; 3) viena iš nusikalstamų veikų yra tik etapas tikslui pasiekti. Visi šie požymiai yra nustatyti ir šioje baudžiamojoje byloje.

7.13. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistajai inkriminuotos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (abonento numerio ir mobilaus ryšio telefono įgijimas) laikytinos mažareikšmėmis.

7.14. Pasak nuteistosios ir jos gynėjos, M. L. B., pasinaudojusi V. J. asmens dokumentu, pastarosios vardu sudarė sutartį su AB „Telia Lietuva“, kurios pagrindu įgijo abonento numerį ir telefoną bei jais naudojosi. Pažymima, kad nuteistoji visą naudojimosi laiką tiek už AB „Telia Lietuva“ teikiamas judriojo ryšio paslaugas, tiek už gautą įrangą – telefoną, mokėjo. Tai patvirtina, kad nuteistoji nesiekė įgyti turtinę teisę (naudotis judriojo ryšio paslaugomis) ir turtą (telefoną) už tai nesumokant. Nuteistosios nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, dėl asmeninės finansinės padėties negalėdama savo vardu sudaryti sutarties su mobiliojo ryšio operatoriumi dėl telefono įsigijimo išsimokėtinai, kartu su mobiliojo ryšio planu, pasinaudojo V. J. asmens dokumentu ir suklastojo tikrą dokumentą, t. y. jį pasirašė pastarosios vardu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad AB „Telia Lietuva“ pateikus civilinį ieškinį šioje byloje dėl sumos, likusios išmokėti už gautą telefoną, šią sumą nuteistoji taip pat padengė – 2020 m. vasario 18 d. sumokėjo AB „Telia Lietuva“ 1 455,88 Eur. Nors nuteistoji iš savanaudiškų paskatų sąmoningai kito asmens vardu pasirašė judriojo ryšio sutartis, tokiu būdu norėdama faktiškai naudotis teisėmis ir turtu, kurie pagal sutartį priklauso kitam asmeniui (buvo sukurti teisiniai santykiai tarp AB „Telia Lietuva“ ir V. J.), tačiau iš esmės įsipareigojimus pagal suklastotas sutartis buvo pasiryžusi vykdyti ir realiai vykdė, t. y. nuteistoji nevengė pilno ar dalinio prievolių už paslaugas įvykdymo, todėl jos veikoje nėra sukčiavimo požymių, o padarytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažintinos mažareikšmės.

7.15. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes ši išvada neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

7.16. Nuteistoji savo kaltę pripažino pirmojo teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji pasinaudojo teise neduoti parodymų, tačiau niekada savo kaltės neneigė, nedavė prisipažinimui prieštaraujančių parodymų. Nuteistosios pasinaudojimas teise neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu negali būti vertinamas kaip paneigiantis jos nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi duodant parodymus teisme. Nuteistoji sakydama baigiamąją kalbą paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jautė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neigiamą nusistatymą jos atžvilgiu, neįsigilinimą ir spaudimą, todėl valingai pasirinko parodymus duoti būtent teisme, kur, jos įsitikinimu, galės būti išgirsta bei nuosekliai paaiškinti visas aplinkybes. Akivaizdu, kad nuteistoji, darydama nusikalstamas veikas, žinojo, jog bankų patalpose ir prie bankomatų yra įrengtos vaizdo kameros. Ji niekada neslėpė savo veido, nekeitė rašysenos, nekeitė balso kreipdamasi į finansines institucijas telefonu, neatsikratė dokumentų, prie informacinių sistemų jungėsi iš savo gyvenamosios vietos ir iš jai priklausančių elektroninių priemonių (telefono arba kompiuterio), ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios žinojo, kad visi šie duomenys bus bylos medžiagoje. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistoji teisiamajame posėdyje tariamai prisipažino tik verčiama surinktų įrodymų.

7.17. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad aplinkybė, jog nuteistoji pasinaudojo teise atsisakyti atsakinėti į klausimus teisiamojo posėdžio metu, nepaneigia to, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, gailisi ir deda realias pastangas atlyginti padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmojo teisiamojo posėdžio metu teismo salėje buvo susirinkę žurnalistai, kurie nuo pat nuteistosios įžengimo į teismo salę ją fotografavo ir publikavo informaciją iš bylos į interneto portalus. Tokios sąlygos išmušė ją iš vėžių, nuteistoji buvo susijaudinusi. Nuteistoji augina mažametį sūnų, kurį dėl jo bendraklasių ir jų tėvų išsakomų komentarų dėl interneto portaluose paskelbtų straipsnių apie nuteistąją, ypatingai žeidžia. Dėl to būdama susijaudinusi nuteistoji po parodymų davimo atsisakė atsakinėti į klausimus. Bylą nagrinėjant teisme jokių naujų duomenų (įrodymų) nepaaiškėjo, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir ikiteisminiame tyrime bei byloje esančioje medžiagoje, todėl tai, kad nuteistoji į klausimus atsakinėjo po visų įrodymų ištyrimo, nereiškia, jog ji savo kaltę pripažino tariamai prispausta byloje ištirtų įrodymų.

7.18. Nuteistoji pripažino visas esmines jai inkriminuotų nusikaltimų faktines aplinkybes, paaiškino savo turėtus ketinimus, tikslus, valią. Nuteistoji neturi sutikti su nusikalstamų veikų kvalifikavimu, nes tai yra teisinė kategorija, dėl kurios pasisako gynėjai, o sprendžia teismas. Nuteistoji gali pripažinti, paaiškinti ir išsamiai nurodyti tik savo veiksmus, ketinimus, valią, tačiau kaip šie veiksmai turėtų būti vertinami, nuteistoji objektyviai negali nei suprasti, nei paaiškinti, nei pripažinti. Nuteistoji visiškai sutiko su visomis objektyviosiomis nusikalstamų veikų aplinkybėmis.

7.19. Nuteistoji atsiprašė nukentėjusiųjų ir paaiškino, kad to negalėjo padaryti ikiteisminio tyrimo metu, nes jai buvo uždrausta bendrauti su nukentėjusiaisiais. Nuteistoji ne tik gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau pakeitė savo gyvenimą, savo gailėjimąsi stengiasi parodyti ne vien žodžiais ar ašaromis teisme, tačiau ir realiais veiksmais. Ji mokosi, dirba, deda pastangas atlyginti žalą ir nemaža dalimi ją nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams atlygino. Nuteistoji dirba grožio srityje, ji yra visažistė, todėl šių metų pavasarį paskelbus karantiną jos vykdoma veikla buvo uždrausta. Ši aplinkybė sutrukdė nuteistajai užsidirbti ir padengti dar didesnę dalį padarytos žalos, tačiau pasibaigus apribojimams nuteistoji deda pastangas sukaupti lėšas žalai grąžinti. Be to, nuteistoji dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios buvo pradėjusi šalinti nusikalstamų veiksmų padarinius, t. y. nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gegužės 12 d. į L. A. sąskaitą iš viso įnešė 3 665 Eur. Nuteistoji bylos nagrinėjimo metu iš viso atlygino 9 600 Eur žalą.

7.20. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad nustatytinos šios nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi; 2) savo noru dengia padarytą žalą, o nusikalstamų veiksmų padarinius pradėjo šalinti pati dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios; 3) viena augina mažametį vaiką, slaugo sunkios formos onkologine liga sergantį tėvą, dirba ir mokosi.

7.21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK normų, numatančių švelnesnės bausmės skyrimą.

7.22. Pasak nuteistosios ir jos gynėjos, paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui. Šiame apeliaciniame skunde detaliai argumentuota, kodėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos neturi didelės žalos požymio ir turėtų būti kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, todėl M. L. B. padarytos nusikalstamos veikos atitinka nesunkius arba apysunkius nusikaltimus. Nors nuteistoji praeityje buvo teista, tačiau už visiškai nesusijusią ir nepanašią nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 1 dalis), todėl šioje byloje dėl šios aplinkybės BK 55 straipsnio taikymas nėra eliminuojamas. Vadovaujantis BK 55 straipsniu, taip pat nuteistąją charakterizuojančiomis ir jos šeiminę padėtį nusakančiomis aplinkybėmis, jai už padarytas nusikalstamas veikas turėtų būti skiriama bausmės rūšis – bauda. Nuteistoji dirba ir gauna pajamas, jau dabar yra padengusi nemažą dalį žalos, ji turės galimybę sumokėti ir paskirtą baudą, mokėjimo terminą išdėsčius per pagrįstą terminą. Ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus ir paskirtį – nubausti bei sulaikyti nuteistąją nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, turės esminį poveikį nuteistajai, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

7.23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji dirba (vykdo individualią veiklą), yra išsituokusi ir viena augina mažametį sūnų, prižiūri sunkios stadijos onkologine liga sergantį tėvą, po nusikalstamų veikų padarymo pradėjo šalinti pasekmes dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nuteistosios tėvo liga sprendžiant dėl nuteistajai skiriamos bausmės yra svarbi ir tuo aspektu, kad dėl ligos pobūdžio nuteistosios tėvas gali ilgai ir neišgyventi, todėl tiek nuteistajai, tiek sergančiam jos tėvui svarbu, kad dukra turėtų galimybę tokiu metu būti šalia ir tiek slauga, tiek emocine prasme jį palaikyti.

7.24. Esant skunde nurodytoms nuteistosios atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Be to, nuteistosios vaiko tėvas yra sukūręs naują šeimą ir jo santykiai su sūnumi yra praktiškai nutrūkę, todėl be nuteistosios, mažamečio sūnaus nebūtų kam prižiūrėti. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad nuteistosios asmenybė nėra pavojinga, todėl yra galimybė taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalį.

7.25. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, nuteistajai skiriama bausmė turėjo būti sumažinta vienu trečdaliu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme po kaltinamojo akto paskelbimo nuteistoji prisipažino esanti kalta dėl visų jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, davė parodymus ir paaiškino aplinkybes. Nusikalstamų veikų teisinis kvalifikavimas pagal konkretų BK straipsnį yra ne įrodymų tyrimo, o gynėjų ir prokuroro baigiamųjų kalbų dalis, todėl dėl konkretaus baudžiamojo įstatymo taikymo nuteistoji negali nei prisipažinti, nei duoti paaiškinimų, nes konkrečių BK straipsnių nesupranta. Viso proceso metu nusikalstamos veikos aplinkybės nei prokurorui, nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams nekėlė abejonių. Teismui nusprendus tirti įrodymus, apklausiamiems asmenims nebuvo užduodami jokie papildomi klausimai, kurie atskleistų aplinkybes, nesančias ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose dokumentuose. Prokuroro veiksmai viso proceso metu rodė jo šališkumą ir siekį kuo griežtesnės bausmės nuteistajai, o ne teisingo bylos išnagrinėjimo ir teisingos bei proporcingos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai taikant visas baudžiamojo įstatymo numatytas išlygas ir sąlygas. Nemotyvuotas ir nepagrįstas prokuroro nesutikimas su sutrumpintu įrodymų tyrimu turėtų būti įvertintas per teisingumo prizmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Prokuroro nepagrįsta objektyviais argumentais pozicija neturėtų lemti didesnės bausmės nuteistajai, nors buvo visos BPK 273 straipsnio ir BK 64¹ straipsnio sąlygos.

7.26. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad turėtų būti peržiūrėti nuteistajai paskirti įpareigojimai, nes jų pobūdžio pakoregavimas prašomu būdu nepakeistų esmės ir drausminančio poveikio. Įpareigojimai ir toliau užtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimą.

7.27. Numatant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nėra numatyta sąlyga dėl to, jeigu tai susiję su darbu arba mokymusi. Nuteistoji yra visažistė – daro profesionalius makiažus. Ji šį darbą dirba vykdydama individualią veiklą. Pelningiausi užsakymai yra mergvakarių, vestuviniai ir proginiai makiažai, kai neretai makiažas užsakomas ne vien nuotakai ar jubiliatei, bet ir šeimos narėms, draugėms. Klientės dažniausiai pageidauja, kad visažistė atvyktų į namus arba viešbutį, kuriame klientė būna apsistojusi ir kuriame planuojama šventė. Konkreti vieta ne visada būna suderinama iš anksto. Pasitaiko atvejų, kai susirgus kitai visažistei, su kuria klientė buvo susitarusi, klientė į nuteistąją kreipiasi paskutinę minutę ir ji, jeigu gali, skubiai vyksta pas klientę suteikti paslaugų. Tai gali būti tiek arčiau Vilniaus esantys miestai (Trakai, Druskininkai, Kaunas), tiek pajūrio kurortai (Palanga, Klaipėda, Nida). Dėl šių priežasčių įpareigojimas apribotų nuteistosios galimybes imtis skubių užsakymų ir uždirbti pajamas, kurios reikalingos tiek savo bei vaiko išlaikymui, tiek žalai atlyginti. Taip pat būtų apkraunamas ir priežiūrą vykdančių institucijų darbas, nes nuteistajai išvykimas iš miesto dėl darbo pobūdžio reikalingas dažnai.

7.28. Išvykti į kitus miestus nuteistajai reikalinga ir dėl mažamečio sūnaus interesų. Kartais kitame mieste randamas geresnis gydytojas specialistas, neretai sūnus nori aplankyti kitame mieste gyvenančius draugus ar giminaičius. Galiojant paskelbtam karantinui ir nesant galimybių leisti vaiką į gyvenamajame mieste esančias pramogas, nuteistoji savaitgaliais siekia pavežioti sūnų po Lietuvos gamtą, edukaciniais tikslais parodyti kitus miestelius, Lietuvos vietas. Ne visos kelionės yra suplanuojamos iš anksto, nes norint keliauti po Lietuvos gamtą negalima numatyti oro sąlygų, vaiko nusiteikimo, planus gali pakoreguoti darbo grafiko pasikeitimai. Pagrįstai manytina, kad bausmės tikslams pasiekti būtų pakankamas įpareigojimas be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nuteistajai neišvykti už Lietuvos Respublikos ribų.

7.29. Įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, turėtų būti papildytas sąlyga dėl vaiko interesų arba šeimos narių sveikatos. Tai leistų nuteistajai užtikrinti vaiko teisę į kokybišką poilsį, galimybę išvykti kartu su vaiku savaitgaliui, neprivalant grįžti nakvoti kiekvieną dieną į namus. Nuteistosios tėvo sveikatai staiga pablogėjus ar jam pasijutus blogai, ji norėtų turėti galimybę pas jį važiuoti ir nakties metu. Tai reikšminga ir paties nuteistosios tėvo emocinei būklei bei sveikatai. Taip pat sveikatos sutrikimai ar liga gali užklupti ir kitus šeimos narius, todėl šis prašymas pagrįstas ne tiek pačios nuteistosios, tačiau jos šeimos narių interesais, galimybe nepažeidžiant teismo nustatytų įpareigojimų esant reikalui užtikrinti tinkamą jų slaugymą namuose, pagalbą ir paramą.

7.30. Apeliaciniame skunde dėl nukentėjusiajai M. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų nurodoma, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 000 Eur) buvo tenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas priteisė 160 Eur neturtinės žalos, nuteistoji iki nuosprendžio priėmimo laisva valia M. B. atlygino 340 Eur neturtinės žalos, todėl laikytina, kad nukentėjusiajai buvo atlyginta ketvirtadalis prašomos neturtinės žalos. Sutiktina, kad dalis nukentėjusiosios turėtų atstovavimo išlaidų priteistina iš nuteistosios, tačiau vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo kriterijais, proceso išlaidų sumos dydis turėtų būti mažintinas trimis ketvirtadaliais, atitinkamai netenkinto civilinio ieškinio reikalavimo dydžiui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ir baudžiamajame procese būtina atsižvelgti į CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, o būtent, kad CPK 93 straipsnyje nurodytos proceso išlaidos priteisiamos civiliniam ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas turėjo atkreipti dėmes į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 25 proc. M. B. pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo, taigi tai turėjo atsispindėti ir priteisiant proceso išlaidų sumą.

8. Teikiamu apeliaciniu skundu nukentėjusiosios L. A. atstovas advokatas Š. Ivanauskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendį: 1) iš nuteistosios priteisti 3 849,42 Eur atstovavimo išlaidų L. A.; 2) priteisti iš nuteistosios 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo L. A. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nurodoma, jog teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, kuriuo buvo paaiškinta, kad tarp nukentėjusiosios ir advokato buvo sudarytas susitarimas dėl atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaip atlygis už atstovavimą keliose baudžiamojo proceso stadijose buvo sutarta konkreti pinigų suma – 3 000 Eur, kurios gavimas apskaitytas įstatymų nustatyta tvarka. Tokia praktika nepažeidžia advokato etikos reikalavimų, be to, naudinga ir klientui, iš anksto žinančiam, kiek jam kainuos procesas. Byloje esanti teisinių paslaugų sutartis, suteikianti atstovavimo įgaliojimus, buvo pasirašyta dar anksčiau, ji apima visas galimas atstovavimo paslaugų rūšis ir suteikia klientui teisę kreiptis į advokatą bet kada, nesudarant papildomų rašytinių susitarimų.

8.2. Akcentuojama, kad nukentėjusioji sumokėjo 3 000 Eur už atstovavimą šioje byloje, todėl nėra pagrindo teigti, jog ši suma, kurios apmokėjimo patvirtinimas kartu su prašymu priteisti išlaidas buvo pateiktas šioje byloje, buvo sumokėta už kitas paslaugas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal teisinių paslaugų sutarties nuostatas viena teisinio darbo valanda įvertinta 80 Eur. Sumokėta suma sudaro 37,5 darbo valandas. Atsižvelgus į bylos apimtį, į proceso veiksmų trukmę (apklausos, lyginamųjų pavyzdžių ėmimas, ryšio priemonių apžiūra), prašymus, įrodymų rinkimą ir pateikimą, civilinį ieškinį, susipažinimą su byla, 14 teisiamųjų posėdžių, rengimąsi ir atvykimą į juos, konsultacijas klientei ir kt., šios darbo valandos buvo netgi viršytos. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti suma už teisines paslaugas nėra per didelė.

8.3. Pasak atstovo, pirmosios instancijos teismas pirmenybę teikė ne turiniui, o formai, ir dėl šio sprendimo nukentėjusioji, kurios atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos, netgi išnagrinėjus bylą ir patraukus atsakomybėn kaltą asmenį, liko patyrusi nuostolį, kas grubiai pažeidžia nukentėjusiosios interesus ir negali būti pateisinama demokratinėje valstybėje, kuri gina ir globoja savo piliečius. Ikiteisminiame tyrime pirmosios apklausos metu dėl advokato Šarūno Ivanausko buvimo užsienyje nukentėjusiąją atstovavo advokatas Mindaugas Bliuvas ir už šias paslaugas nukentėjusioji sumokėjo 849,42 Eur, kuriuos prašoma taip pat priteisti iš nuteistosios.

8.4. Apeliaciniame skunde dėl civilinio ieškinio nurodoma, kad nuteistoji gyveno prabangų gyvenimą, laiką leisdavo prabangiuose kurortuose, brangiuose viešbučiuose ir to neatsisakė net prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Pažeisdama kardomosios priemonės sąlygas, nuteistoji tęsė keliones, kol buvo sulaikyta Vilniaus oro uoste. Nuteistoji atsakydama į klausimą dėl nukentėjusiosios prašomos priteisti sumos pareiškė, kad tokia suma už padarytą žalą yra teisinga ir su ja sutinka. Be to, nuteistoji nepateikė įrodymų, jog viena prižiūri ir išlaiko sūnų. Klausimas dėl vaiko priežiūros, nuteistajai laiką leidžiant prabangiuose kurortuose, buvo iškilęs ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nustatyta, jog vaiku tinkamai rūpinasi ir išlaiko jo tėvas, todėl nebuvo pagrindo imtis priemonių vaiko interesams apsaugoti. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistoji viena augina ir išlaiko sūnų, nes jo tėvas prie išlaikymo prisideda ženkliai. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo patikėjo gynybine versija, netinkamai nustatė nukentėjusiosios ir nuteistosios interesų pusiausvyros nepažeidžiančią sumą, kuri gali būti ženkliai didesnė ir nepagrįstai sumažino priteistiną neturtinę žalą iki 2 000 Eur.

9. Atsiliepimu į nukentėjusiosios atstovo advokato apeliacinį skundą nuteistosios M. L. B. gynėja advokatė M. Šmitaitė prašo skundą atmesti. Pasak gynėjos, klientas su advokatu gali sudaryti susitarimą dėl apmokėjimo savo nuožiūra, tačiau prašant priteisti patirtas išlaidas iš kitos proceso šalies turi būti atsižvelgta, kokios konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos ir nurodyta, kokios konkrečios sumos už jas sumokėtos. Išlaidos neturėtų būti priteisiamos pagal subjektyvų išankstinį kliento ir advokato susitarimą.

9.1. Atsiliepime nurodoma, kad jeigu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusioji su atstovu susitarė dėl atstovavimo byloje tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio proceso metu už fiksuotą sumą, kurią prašoma priteisti, papildoma suma dėl kito advokato pavadavimo, atstovui negalint suteikti paslaugų dėl išvykimo į užsienį, neturėtų būti priteisiama. Nurodomos išlaidos už vieną apklausą sudaro beveik trečdalį atstovo nurodomos sumos už visą procesą, todėl turėtų būti įvertinta, ar tokia suma nėra per didelė ir yra proporcinga. Nusprendus priteisti proceso išlaidas nukentėjusiosios naudai, sprendžiant dėl jų dydžio, turėtų būti atsižvelgta ne tik į patirtų išlaidų sumą, tačiau taip pat ir į patenkinto nukentėjusiosios reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį, t. y. proceso išlaidų sumos dydis turėtų būti mažinamas keturiais penktadaliais.

9.2. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio nurodoma, kad prieš nukentėjusiąją buvo padarytas ne smurtinis ar kitas prieš sveikatą nukreiptas, tačiau finansinis nusikaltimas, be to, nukentėjusiajai visa turtinė žala buvo atlyginta nedelsiant. Nusikaltimo pasekmės dėl sugadintos nukentėjusiosios kredito istorijos nėra negrįžtamos, o kreditingumo reitingas bus atstatytas įsiteisėjus nuosprendžiui šioje byloje. Sutiktina, kad dėl padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė nemalonius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau byloje nėra įrodymų, kad būtent tai būtų sukėlę jai sunkias pasekmes ar sveikatos pablogėjimą.

10. Teismo posėdžio metu: 1) nuteistoji M. L. B. ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir atmesti nukentėjusiosios L. A. atstovo advokato skundą; 2) nukentėjusiosios L. A. atstovas advokatas prašė atmesti nuteistosios ir jos gynėjos advokatės apeliacinį skundą ir tenkinti jo pateiktą apeliacinį skundą; 3) prokuroras prašė atmesti nuteistosios ir jos gynėjos advokatės apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios atstovo gynėjo tenkinti iš dalies, t. y. atmesti prašymą dėl neturtinės žalos, tačiau tenkinti dalyje dėl prašomų priteisti proceso išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios M. L. B. ir jos gynėjos advokatės Mildos Šmitaitės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies;

Nukentėjusiosios L. A. atstovo advokato Šarūno Ivanausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą, buvo suteikta galimybė nuteistajai M. L. B. pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tikslintų nusikalstamų veikų kvalifikavimų.

12. Nuteistoji M. L. B. parodė, kad viskas prasidėjo 2016 m., kai pradėjo gyventi viena, išsiskyrė su vyru ir augino vaiką, turėjo saloną, buto nuomą, mokyklos mokėjimus, ir tiesiog tos skolos augo. Visi mokėjimai susidėjo į vieną vietą ir priėmė tokį kvailą sprendimą tai padaryti, dėl kurio visą laiką gailėjosi. Kiekvienas pinigų paėmimas buvo siejamas su tikslu, kaip grąžinti sumas, kaip išvengti. Kai augo skolos ir mokėjimai kiekvieną mėnesį buto nuomos, salono, mokyklos, lygiai taip pat augo ir grąžinama suma į L. sąskaitą. Tai nebuvo kažkoks vienas sprendimas ateiti, pasiimti pinigus iš sąskaitos, palikti be nieko ir negrąžinti tų pinigų. Visą laiką buvo tas momentas, kai taip susidėdavo visi mokėjimai, skolos į vieną ir nelikdavo, ką daryti, nes tuomet reikėtų eiti į gatvę, atsisakyti visko. Atrodydavo, kad jei taip pasielgs, padarys, atiduos, viskas išsispręs. Tačiau niekada nebuvo minties, kad daro kokį nusikaltimą, atėjo, paėmė ir nenori grąžinti, nori pakenkti žmogui. Visada tikslas buvo kaip atiduodi, grąžinti ir išspręsti tą situaciją. Pradžioje atėjo mintis apie indėlius, nes žinojo, kad ji jų turi, galvojo, kad žmogui nereikia tų indėlių, nesinaudos, pasinaudos tik indėliais, juos atiduos ir ji nepastebės. Tai yra galbūt kaip ir mažesnė rizika, nes žmogus netikrina savo indėlių. Tokia kvaila mintis atėjo 2017 m. ir viskas prasidėjo. Niekada nebuvo, kad po to pasidarys taip ar kitaip. Viskas natūraliai gaudavosi, iš skolų spaudimo ir to spaudimo, kad turi atiduoti indėlius atgal į sąskaitą, turi viską daryti, kad padengti jos ir savas skolas. Paskutinis lašas buvo paskola tam, kad atsidaryti verslą Prancūzijoje, nes tikėjo, kad būtent tai padės padengti savo skolas ir atiduoti jai bei pradėti gyventi, o negyventi tik skolose. Vienas kitą įtraukė, visą laiką buvo kaip išeiti iš tos padėties, kaip grąžinti, kaip gyventi, kaip sumokėti, dėl to taip viskas ir gavosi. Labai gailisi. Pradžioje buvo indėliai, po to einamosios sąskaitos, rizika augo, smarkiai rizikavo. Kai ėmė tas einamąsias sąskaitas, tada kėlė didesnius iššūkius, kad greičiau grąžinti, kad L. nepastebėtų. Tam, kad įsigytų kreditą iš ,,Swedbank“, jeigu gerai pamena, buvo vasaros pabaiga, pradžioje apsilankė banke, išsiėmė debeto kortelę jos vardu, tam, kad jeigu kreditas būtų suteiktas, būtų pervesta į tą kortelę, kurios ji nematytų. Tai išsiėmė kortelę ir prieigą prie banko, t. y. kodų prieigą. Kadangi prieš tai turėjo patirties su savo paskola, žinojo, kad bankai niekada neduoda tos paskolos, kurios prašai, todėl paprašė 20 000 eurų, nors žinojo, kad pagal jos pajamas ir pagal tai, kas yra „ant popieriaus“, yra neįmanoma, tikėjosi, kad bus suteikta 10 000 eurų paskola. Taip ir buvo, tokią paskolą jie ir suteikė. Kreipėsi į banką ,,Panoramos“ skyriuje, po to telefonu bendravo su moterimi, su kuria bendravo banke. 2017 m. liepos 10 d. pasiėmė identifikavimo kodų kortelę, bet dabar nepamena, ar po to su ja iki kredito sutarties atlikinėjo kažkokias operacijas, bet galbūt bandė internetu pasiimti paskolą. Slaptažodį įgijo su identifikavimo kodų kortele, o vėliau keitė slaptažodį, nes, regis, jį pamiršo. Tai buvo to paties slaptažodžio, kurį ji turėjo, keitimas, nes pamiršo. Turėjo banko kortelę ir tuos banko prisijungimus tam, kad galėtų įnešti atgal pinigus. Po to nuo 2017 m. iki 2018 m. įnešinėjo pinigus, kad jie kauptųsi jai (A.), o ne jai (B.). Dėl vairuotojo pažymėjimo įgijimo, tiksliai nepamena, kokiu tikslu jį įgijo, bet greičiausiai, kadangi jos pasas buvo nebegaliojantis, o ji turėjo tik vairuotojo pažymėjimą. Nepamena, kam jai, L. M. B., jo reikėjo. Greičiausiai paėmė vairuotojo pažymėjimą iš L. A. piniginės, tik tokiu būdu galėjo atsirasti pas ją, L. M. B., bet kokiu tikslu, nepamena, nes nemano, kad jį naudojo. Jeigu sako, kad naudojo, tai atsiprašo, nepamena. Tapatybės kortelės nelaikė toliau, o grąžino. Tiksliai, kada grąžino, tai nepasakys, bet po paskolos paėmimo. Iki paskolos gavimo laikė, toks kvailumas, o gal nebuvo progos atgal įdėti tos kortelės. Su ta kortele jokių planų neturėjo. Visada turėjo tikslą atiduoti atgal, neturėjo plano išmesti, bet kodėl laikė, negali paaiškinti. L. M. B. atrodo, kai L. A. gal buvo išvažiavusi pas sesę ar kažkas tokio, nepamena, galbūt nebuvo tos progos padėti, bet tikslas buvo padėti atgal kortelę, o aplinkybės, kodėl anksčiau nepadėjo, – tai greičiausiai nebuvo progos tą padaryti. Jos, M. L. B., vaikas yra mokinys, jis mokosi 7-oje klasėje, jam yra 13 metų. 2017 m. liepos 12, 13 d. iš L. A. sąskaitos, kurios numeris baigiasi ...(duomenys neskelbtini), į L. G. banko sąskaitą pervesta 290 eurų, paskui 120 eurų. Tai yra jos, L. M. B., mamos sąskaita, mama nežinojo, iš kur ji pinigus perveda, sakė klientė perveda ir ar galėtų jai pinigus išgryninti. Pervedinėdama pinigus, naudojo ir tą ID kortelę su slaptažodžiais. Tą kortelę pati išsiėmė, pati išsiėmė prisijungimus, tai buvo naujai sukurta kortelė, ne L. A. ją išsiėmė. Tie pervedimai buvo iki paskolos pasiėmimo iš ,,Swedbank“. Liepos 13 d. pervedė 0,01 eurą, kai bandė paimti paskolą iš „Bigbank“; su ta kortele atliko operacijas iki kredito paskolos. Kol jie svarstė, ji jau tą kortelę turėjo. Į ,,Swedbank“ kreipėsi vasarą, liepą, o paskolą tikriausiai gavo rugpjūtį, nes jie svarstė apie 1,5 mėnesio ir tame tarpe atlikinėjo tas operacijas. Ji, L. M. B., yra išsiskyrusi, viena augina vaiką. Vaiko tėtis prisideda 150 eurų per mėnesį ir kartais paima vaiką. 150 eurų per mėnesį vaikui neužtenka išlaikyti. Jis yra dirbantis žmogus, bet daugiau skirti negali. Imdama kodų kortelę ir slaptažodžius, negalvojo, kad nusiims pinigus pervesdama į mamos sąskaitą, o ėmė tik dėl kredito, kreipėsi dėl kredito ir dar į „Bigbank“, kad jeigu neduotų tos paskolos, kad pasibandytų čia. Nebūtų suteikę dviejų paskolų, nes pagal pajamas nebūtų išėję. Kai įgijo L. A. tas priemones, iš karto neplanavo, kad pasiims pinigus ir iš jos indėlių, ir iš jos einamųjų sąskaitų. Pradžioje prasidėjo nuo indėlių, dėl to, kad indėliai nebuvo naudojami, įdės atgal ir nepastebės, nes nesinaudoja. Kai ėmė indėlius, tai imti pinigų iš atsiskaitomųjų sąskaitų dar neplanavo, kilo mintis imti iš atsiskaitomųjų sąskaitų, nes pradėjo spausti skolos, taip pat reikėjo ir indėlius grąžinti. Paskutinį kartą pinigai buvo išgryninti 2017 m. rugsėjo ar spalio mėnesį. Po to tas korteles pas ją, L. M. B., surado 2018 m. rugpjūtį, kai prasidėjo tyrimas. Praėjo metai laiko ir per tą laiką, turėdama korteles, naujų pinigų neėmė, buvo viskas sutelkta kaip dirbti ir atiduoti, grąžino apie 4000. Ikiteisminiame tyrime neprisipažino, pasirinko parodymus duoti teisme, pradžioje buvo didelis puolimas iš žiniasklaidos ir tyrėjos pusės, tiesiog turėjo kitą advokatą – R. Mikliušą ir jo gynybos strategija buvo tokia. Kadangi teisiškai nieko neišmano, norėjo prisipažinti nuo pat pradžių, ji niekada neneigė savo kaltės, bet jos advokato pasirinkimas buvo būtent toks, kad kalbės tik teisme. Planuotas ir nepasisekęs verslas turėjo būti užsienyje, o ne Lietuvoje. Iš L. A. paimti pinigai buvo panaudoti patalpų depozitui Kanuose, Prancūzijoje. 17 000 eurų depozitas buvo įneštas. Kadangi ir ten pinigų reikėjo, ir čia pinigų reikėjo, viskas ėjo žemyn, ji, L. M. B., kitą mėnesį kito įnašo padaryti nebegalėjo, grupės nebesusirinko ir tie pinigai liko, nes buvo toks susitarimas. Patalpose turėjo būti studija, lygiai tokia pati kaip Vilniuje, vesti kursams ir makiažui. Skraidė daug į užsienį ir kelionių metu jos vaiką prižiūrėdavo mama, tėtis, nebūtinai vyras. Būtent tų kelionių metu vyras vaiko neprižiūrėdavo. Nusprendė iš L. A. indelių nuimti pinigus, nes žinojo jos finansinę padėtį, ji dalinosi, kokius indėlius turi, kiek sąskaitoje turi pinigų, kitos nesidalino, kitų nežinojo. Žinojo, kad L. daug dirba ir tų indėlių nenaudos, žinojo, kad ji irgi vieniša mama. Negali pasakyti tiksliai, kam ji taupė pinigus, bet ji juos taupė ilgą laiką. Nepamena, kad sakė, jog taupė įnašui. Ji gyveno sesės bute Senamiestyje su mama šalia studijos. Ji, L. M. B., nusprendė verslą daryti Kanuose, nes turėjo tokį patį verslą Lietuvoje ir jis nesisekė, o ten – kitos sumos, būtų žymiai didesni pinigai ir būtent tokio verslo „koncepto“, kokio ten nėra, o pas mus Lietuvoje labai daug tokių studijų yra, kurios daro makiažo kursus. Atrodė, kad tai pasiseks ir bus sėkmingas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų proceso dalyvių, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti.

14. Nuteistosios M. L. B. ir jos gynėjos advokatės M. Šmitaitės apeliaciniame skunde yra ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nustatytas nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, dalies jų bendrinimas, kiti klausimai. Nukentėjusiosios L. A. atstovas advokatas Š. Ivanauskas apeliaciniame skunde ginčija teismo sprendimą nepriteisti atstovavimo išlaidų L. A. bei jai priteistą neturtinės žalos dydį. Šiais apeliacinio skundo klausimais apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako.

Dėl nusikalstamų veikų pripažinimo tęstine veika

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistosios padarytus nusikalstamus veiksmus laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. vertino kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

16. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog be kitų ir visi šie nusikalstami veiksmai minėtu laikotarpiu atlikti per pakankamai trumpą laiką, iš esmės yra tapatūs, padaryti analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis, siekiant to paties tikslo, pasinaudojant svetima asmens tapatybės kortele, išgryninant pinigus, nors ir iš skirtinguose bankuose esančių sąskaitų, tačiau padarant žalą tam pačiam asmeniui – L. A. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, nuteistoji turėjo vieningą sumanymą pasipelnyti, kartas nuo karto pasisavinant pinigus iš L. A. banko sąskaitų, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, veikų padarymo būdas visais atvejais buvo toks pats (panaudojant L. A. asmens tapatybės kortelę ir taip save identifikuojant kaip L. A.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skunde nurodomas veikas M. L. B. pagrįstai kvalifikavo kaip vieną tęstinę veiką.

17. Tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, bet jas visas jungia vieninga (bendra) tyčia. Kasacinėje jurisprudencijoje tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, bet jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai (žr. pvz. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-1073/2021). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos sieja vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Taigi tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, bet dėl minėtųjų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir darydamas pirmą veiką jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą dėl visos nusikalstamos veikos, bet dėl nusikalstamos veikos darymo aplinkybių tą sumanymą įgyvendina ne iš karto, o keliais etapais. Nustatant tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytųjų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į šorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Kaltininko tyčios kryptingumą paprastai parodo ir vieningas (bendras) kėsinimosi objektas. Pagal teismų praktiką vieningo (bendro) objekto interpretavimui įtakos turi padarytos nusikalstamos veikos specifika, jos darymo mechanizmas, veikos padarymas dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko (t. y. turtas grobiamas iš to paties šaltinio ir žala daroma tam pačiam asmeniui), taip pat kitos tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį nurodančios aplinkybės.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. L. B. neturėjo iš anksto susiformavusios tyčios (tikslo) nuimti lėšas nuo taupomojo indėlio bei atsiskaitomųjų sąskaitų, o toks sumanymas kildavo vis iš naujo, kai nuteistąją „prispausdavo“ finansiniai sunkumai. t. y. teigiama, kad nuteistoji neturėjo vieningos (bendros) tyčios padarant jai inkriminuotas aktualias nusikalstamas veikas nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. Veiksmai, atlikti nuo 2017-02-27 iki 2017-03-31, kvalifikuotini kaip vienas nusikaltimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o veiksmai, atlikti 2017-07-10 bei 2017-08-03, taip pat kvalifikuotini kaip atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

19. Kaip minėta, nustatant tyčios kryptingumą, atsižvelgiama ne tik į kaltininko nurodytas aplinkybes ir tai, kaip jis pats suvokė padarytą nusikalstamą veiką, bet ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. M. L. B. paaiškino, jog žinojo apie konkrečią L. A. taupomųjų indėlių sąskaitose AB SEB banke ir AB „Swedbank“ esančią piniginių lėšų sumą, žinojo jos finansinę padėtį, ji dalinosi, kokius indėlius turi, kiek sąskaitoje turi pinigų, taigi nuteistoji L. A. asmens tapatybės kortelę slapta paėmė jau turėdama tikslą ja pasinaudoti, paimant iš bankų L. A. santaupas. Šiame kontekste pastebėtina, jog sukčiavimo veika gali būti padaroma esant ir tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, taigi, net ir nustačius, jog M. L. B. neturėjo aiškaus ketinimo apgaule pasisavinti visas L. A. lėšas, tai nepaneigia tęstinio padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio. Tai, jog M. L. B. L. A. asmens tapatybės kortelės taip ir negrąžindavo, kadangi, kaip nurodė nuteistoji, ji norėjo apsidrausti nuo galimų finansinių sunkumų, rodo, kad M. L. B. turėjo vieningą nusikalstamą sumanymą sistemingai naudotis nukentėjusiosios L. A. lėšomis bei neteisėtai laikydama pas save nusikalstamos veikos padarymo priemonę ir toliau siekė tęsti daromą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju tai, kad nuteistoji, kaip nurodoma, ketino grąžinti pinigus, išimtus iš indėlių, ar kad nuo indėlių ir atsiskaitomųjų sąskaitų iš karto nenuėmė visų pinigų, nors tokią galimybę turėjo, nepaneigia jos padarytos nusikalstamos veikos tęstinio pobūdžio. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog tyčia apgaule nuimti pinigus iš L. A. banko sąskaitos kildavo vis iš naujo, matyti, jog M. L. B. turėjo bendrą sumanymą, disponuodama L. A. asmens dokumentu, bet kada prireikus šį dokumentą panaudoti ir prireikus paimti pinigus iš banko, t. y. apgaule pasisavinti svetimą turtą iš tų pačių šaltinių, žalą padarant tam pačiam asmeniui, taigi, esant šiam bendram sumanymui, visos padarytos sukčiavimo ir dokumentų klastojimo veikos laikytinos viena tęstine nusikalstama veika ir toks vertinimas atitinka nurodytą teismų praktikoje bei baudžiamosios teisės moksle įtvirtintą tęstinės nusikalstamos veikos sampratą.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo prašymas perkvalifikuoti BK 182 straipsnio 2 dalį kaip tęstinę nusikalstamą veiką į pavienes nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, atitinkamai pagal sutaptį su BK 300 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą

21. M. L. B. nuteista už tai, kad panaudodama neteisėtai L. A. vardu įgytą identifikavimo kodų kortelę, suklastojant tikrus dokumentus, apgaule iš AB „Swedbank“ pasikėsino įgyti 20 000 Eur paskolą, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, apgaule įgijo 10 000 Eur paskolą.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąją kalta pasikėsinus apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, netinkamai įvertino bylos įrodymus, kadangi nuteistoji neplanavo įgyti 20 000 Eur paskolos, o tokią sumą paraiškoje nurodė būdama įsitikinusi, jog bankas paprastai suteikia apie pusę prašomos sumos, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ji realiai kėsinosi (turėjo tikslą) įgyti didelės vertės turtą – 20 000 Eur.

23. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apeliantės teiginius, kad M. L. B., veikdama L. A. vardu, ketino įgyti tik 10 000 Eur, o ne 20 000 Eur. Pastebėtina, jog M. L. B., nežinodama, ar bankas suteiks jos norimo dydžio paskolą, galėjo pasiteirauti banko, kokią paskolą bankas galėtų jai suteikti ir prašyti būtent tokios paskolos, arba pasiteirauti, ar bankas galėtų jai suteikti būtent 10 000 Eur dydžio paskolą, tačiau nuteistoji to nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliacinio skundo argumentą, kad M. L. B. norėjo įgyti tik 10 000 Eur, o ne 20 000 Eur, vertino kaip jos gynybinę poziciją, siekiant švelnesnės baudžiamosios atsakomybės.

24. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 1 MGL dydis buvo 37,66 Eur. Taigi M. L. B. apgaulės būdu įgytos piniginės lėšos viršija didelės vertės turto požymį (10 000 / 37,66 Eur = 256,77 MGL). Dėl šios priežasties, net ir nustačius, kad M. L. B. kėsinosi įgyti 10 000 Eur paskolą, tai nekeistų veikos kvalifikavimo.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad M. L. B. iš suteikto 10 000 Eur kredito įgijo ir pasinaudojo tik 9670 Eur. Šiuo atveju svarbu, kad nuteistajai bankas suteikė bei pervedė konkrečiai 10 000 Eur kreditą į jos naudojamą L. A. priklausančią banko sąskaitą ir būtent ši suma laikytina kaip įgyta apgaulės būdu, o ne 9 670 Eur, t. y. nuteistoji gavo 10 000 Eur, kuriais ji ir galėjo disponuoti bei kaip matyti disponavo.

26. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu, kad kaltininkui panaudojus apgaulę ir įgijus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi įgyti, atžvilgiu, išskyrus atskirus atvejus, pavyzdžiui, kai panaudojant apgaulę kėsinamasi įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą, tačiau įgyjamas bet kokios mažesnės vertės turtas, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą, kai panaudojant apgaulę kėsinamasi įgyti didelės vertės turtą, tačiau įgyto turto dalis nesudaro didelės vertės požymio, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didelės vertės turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes M. L. B. veiksmai dėl aktualios veikos turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018), teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal apeliacinius skundus, negali peržengti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir pabloginti nuteistosios M. L. B. padėties, taigi negali ištaisyti ir aptartos klaidos, todėl aktualų veikos kvalifikavimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį palieka nepakeistą.

27. Apeliaciniame skunde nurodytas prašymas nuteistąją išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nelaikė kaip padarytų esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai su padaryta nusikalstama veika, kuria apgaule iš AB „Swedbank“ paskolos sutarties pagrindu buvo įgyti 9 670 Eur (BK 182 straipsnis).

29. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų, kurie numatyti skirtinguose BK straipsniuose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-699/2015). Tai tokie atvejai, kai išsamus vieningą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau nei vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Šiame kontekste pabrėžtina tai, kad LAT praktikoje yra konstatuota, jog nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jeigu, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos, t. y. būtinos viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys ir minėtos veikos yra padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).

30. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, M. L. B., be kita ko, pripažinta kalta, kad neteisėtai disponavo (įgijo ir laikė) svetimais naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti (identifikavimo kodų kortele ir slaptažodžiais), ir suklastojo tikrus dokumentus, bei kad neturėdama teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, neteisėtai disponavo (įgijo ir laikė) svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis (laikina mokėjimo kortele ir debeto mokėjimo kortele) ir suklastojo tikrus dokumentus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įgijimas – tai veiksmai (pirkimas, mainai ar dovanos gavimas, radimas ir kt.), kuriuos atlikę asmenys gauna netikrą, suklastotą ar svetimą mokėjimo instrumentą ar įrangą, kompiuterinę programą ar kitokią priemonę, tiesiogiai skirtą ar pritaikytą netikriems, suklastotiems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti arba tikriems mokėjimo instrumentams klastoti. Laikymas teismų praktikoje yra suprantamas kaip bent vienos svetimos, netikros arba suklastotos elektroninės mokėjimo priemonės turėjimas savo žinioje. Nusikaltimas yra laikomas baigtu pradėjus laikyti mokėjimo instrumentą. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad L. M. B. identifikavimo kodų kortelę bei slaptažodį įgijo 2017 m. liepos 10 d., vėliau 2017 m. rugpjūčio 21 d. tiksliai nenustatytu laiku neteisėtai įgijo naują slaptažodį. Laikiną mokėjimo kortelę ji įgijo 2017 m. rugpjūčio 22 d., o 2017 m. rugpjūčio 29 d. įgijo debeto mokėjimo kortelę. Apklausta pirmosios instancijos teisme L. M. B. parodė, kad rugpjūčio 21 d. atvyko į ,,Swedbank“ ir paprašė slaptažodžių kortelės, kad galėtų naudotis banko kortele ir nereiktų eiti į banką. Nebuvo noro nuolat nusiiminėti, buvo tik apsidraudimas, kad jeigu prireiks, iškilus sunkumams, turėtų prieigą. Kreipėsi į banką, kad gautų kortelių slaptažodžius ir prieigą prie elektroninės bankininkystės ir visur pasirašinėjo už L. A. Kredito jai reikėjo apie 10 000 eurų, idėja buvo 20 000 eurų, nes žinojo, kad reikia visada prašyti daugiau, nes visada duoda mažiau bankas, todėl buvo toks sprendimas. Tuos pinigus pervedė į sąskaitą, kurios valdymo priemones jau turėjo. Į sąskaitas įnešama buvo iš tų pinigų, kuriuos uždirbdavo. Rugpjūčio 21 d. įgijo naują kodų kortelę, nes senąją pametė. Rugpjūčio 22 d. dėl vairuotojo pažymėjimo, įgijo tuo pačiu būdu, paėmė iš jos piniginės, kortelę jau buvo grąžinusi. Kodėl jį paėmė, tiksliai nebepamena. Tikriausiai netiko jos negaliojantis pasas, dėl to paėmė. Įgijo bekontaktę kortelę, iš jos nuėminėjo ir įnešdavo, tam ir reikalinga buvo ta kortelė. Pervedinėjo pinigus į savo mamos sąskaitą, ji buvo jai davus ja naudotis, kadangi neturėjo savo kortelės, mama nežinojo, iš kur pinigai, mama buvo tiesiog davus naudotis savo kortele, pervesdavo ir tada išsigrynindavo. Apklausta apeliacinės instancijos teisme L. M. B. parodė, jog tam, kad įsigytų kreditą iš ,,Swedbank“, jeigu gerai pamena, buvo vasaros pabaiga, pradžioje apsilankė banke, išsiėmė debeto kortelę jos vardu, tam, kad jeigu kreditas būtų suteiktas, būtų pervesta į tą kortelę, kurios ji nematytų. Tai išsiėmė kortelę ir prieigą prie banko, t. y. kodų prieigą. 2017 m. liepos 10 d. pasiėmė identifikavimo kodų kortelę, bet dabar nepamena, ar po to su ja iki kredito sutarties atlikinėjo kažkokias operacijas, bet galbūt bandė internetu pasiimti paskolą. Slaptažodį įgijo su identifikavimo kodų kortele, o vėliau keitė slaptažodį, nes, regis, jį pamiršo. Tai buvo to paties slaptažodžio, kurį ji turėjo, keitimas, nes pamiršo. Turėjo banko kortelę ir tuos banko prisijungimus tam, kad galėtų įnešti atgal pinigus. Po to nuo 2017 m. iki 2018 m. įnešinėjo pinigus, kad jie kauptųsi jai (A.), o ne jai (B.). Dėl vairuotojo pažymėjimo įgijimo, tiksliai nepamena, kokiu tikslu jį įgijo, bet greičiausiai, kadangi jos pasas buvo nebegaliojantis, o ji turėjo tik vairuotojo pažymėjimą. Nepamena, kam jai, L. M. B., jo reikėjo. 2017 m. liepos 12, 13 d. iš L. A. sąskaitos, kurios numeris baigiasi ... (duomenys neskelbtini), į G. banko sąskaitą pervesta 290 eurų, paskui 120 eurų. Tai yra jos, L. M. B., mamos sąskaita, mama nežinojo, iš kur ji pinigus perveda, sakė klientė perveda ir ar galėtų jai pinigus išgryninti. Pervedinėdama pinigus, naudojo ir tą ID kortelę su slaptažodžiais. Tą kortelę pati išsiėmė, pati išsiėmė prisijungimus, tai buvo naujai sukurta kortelė, ne L. A. ją išsiėmė. Tie pervedimai buvo iki paskolos pasiėmimo iš „Swedbank“. Liepos 13 d. pervedė 0,01 eurą, kai bandė paimti paskolą iš „Bigbank“; su ta kortele atliko operacijas iki kredito paskolos. Kol jie svarstė, ji jau tą kortelę turėjo. Į ,,Swedbank“ kreipėsi vasarą, liepą, o paskolą tikriausiai gavo rugpjūtį, nes jie svarstė apie 1,5 mėnesio ir tame tarpe atlikinėjo tas operacijas. Imdama kodų kortelę ir slaptažodžius, negalvojo, kad nusiims pinigus pervesdama į mamos sąskaitą, o ėmė tik dėl kredito, kreipėsi dėl kredito ir dar į „Bigbank“, kad jeigu neduotų tos paskolos, kad pasibandytų čia.

31. Iš aptarto matyti, kad skunde nurodomas minėtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir nusikalstamą veiką, kuria apgaule iš AB „Swedbank“ paskolos sutarties pagrindu buvo įgytos piniginės lėšos, skyrė laiko tarpas. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika laikytina atskira baigta nusikalstama veika, asmeniui neteisėtai įgijus bei laikius nors ir trumpą laiko tarpą svetimą mokėjimo kortelę, kas šiuo atveju anksčiau aptartais duomenimis ir nustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, nelaikė kaip padarytų esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai su padaryta nusikalstama veika, kuria apgaule iš AB „Swedbank“ paskolos sutarties pagrindu įgytos piniginės lėšos.

32. Vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, padarytų esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai su padaryta nusikalstama veika, kuria apgaule iš AB „Swedbank“ paskolos sutarties pagrindu buvo įgytos piniginės lėšos, iš bylos medžiagos matyti, kad byloje teismo nuosprendžiu nustatyta, kad M. L. B. nurodytu laiku pradedant 2017 m. liepos 10 d. ir taip iki paskutinio karto – 2018 m. gegužės 24 d. darė tęstinę nusikalstamą veiką, neteisėtai panaudojant L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijunginėjo prie informacinės sistemos, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones. Kai L. A. vardu su ,,Swedbank“ L. M. B. pasirašė 2017-08-21 11 val. 43 min. 27 sek. vartojimo kredito sutartį, kaip nustatyta teismo nuosprendžiu, be kita ko, tęsdama nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 2017 m. rugpjūčio 21 d. 11 val. 39 min. 21 sek., 11 val. 47 min. 27 sek., 11 val. 50 min. 44 sek., L. M. B., būdama tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasi mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), 12 val. 31 min. 10 sek., 12 val. 52 min. 1 sek., 13 min. 8 val. 2 sek., naudodamasi mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), 13 val. 9 min. 35 sek., naudodamasi mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), 17 val. 26 min. 32 sek., naudodamasi mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ su interneto prieiga, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos L. A. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, ir taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private, kur L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje https://online.sb.lt/ib 13.10 val. iš nukentėjusiosios L. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Eur, kaip minėta, suklastojo tikrus dokumentus – pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pastarosios vardu su bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“ filialu sudarė ligos ir nedarbo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), el. sąskaitų automatinio mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) gauti el. sąskaitas, patvirtindama šiuos dokumentus L. A. vardu išduotomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis, taip suklastodama tikrus dokumentus ir pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. B. 2017 m. rugpjūčio 21 d. neteisėtai jungdamasi prie AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos L. A. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje, tokiu būdu pažeisdama šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją bei suklastodama tikrus dokumentus, kaip nustatyta teismo nuosprendžiu, darė vieną iš tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, epizodų, pastaroji veika nesudaro pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistoji M. L. B., neteisėtai prisijungdama prie informacinės sistemos bei suklastodama nurodytus dokumentus, tokiais veiksmais darė ir nusikalstamą veiką, kuria apgaule iš AB „Swedbank“ paskolos sutarties pagrindu buvo įgytos piniginės lėšos.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajai inkriminuotos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (abonento numerio ir mobilaus ryšio telefono įgijimas) laikytinos mažareikšmėmis, todėl nuteistąją dėl šių veikų padarymo prašoma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

34. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/2021).

35. Iš bylos medžiagos matyti, jog M. L. B. pagrobė V. J. asmens tapatybės kortelę, kurią panaudojo pateikdama AB „Telia Lietuva“ darbuotojams, taip save identifikuodama kaip V. J., bei pasirašydama V. J. vardu pateiktus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule įgijo abonento numerį (duomenys neskelbtini) bei laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. naudojosi AB „Telia Lietuva“ teikiamomis GSM paslaugomis (skambučiais, SMS žinutėmis, ,,Roamingo“ paslaugomis užsienyje), kurių vertė – 332,74 Eur, tokiu būdu pagrobė ir panaudojo svetimo asmens dokumentą, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo 332, 74 Eur turtinę teisę. Taip pat M. L. B., neteisėtai panaudodama V. J. asmens tapatybės kortelę, apgaule pateikdama ją AB „Telia Lietuva“ darbuotojams ir taip save identifikuodama kaip V. J., pasirašydama V. J. vardu jai pateiktus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule įgijo 1123,14 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną. Šiais savo veiksmais M. L. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

36. Apeliaciniame skunde yra prašoma atleisti M. L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, nors nuteistoji šias nusikalstamas veikas padarė esant sutapčiai su BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Akcentuojama, kad nors nuteistoji iš savanaudiškų paskatų sąmoningai kito asmens vardu pasirašė nurodytas sutartis, tokiu būdu norėdama faktiškai naudotis teisėmis ir turtu, kurie pagal sutartį priklauso kitam asmeniui (buvo sukurti teisiniai santykiai tarp AB „Telia Lietuva“ ir V. J.), tačiau iš esmės įsipareigojimus pagal suklastotas sutartis M. L. B. buvo pasiryžusi vykdyti ir realiai vykdė, t. y. nuteistoji nevengė pilno ar dalinio prievolių už paslaugas įvykdymo, todėl manoma, jog jos veikoje nėra sukčiavimo požymių.

37. Pažymėtina, kad sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kaltininkui įgijus svetimą turtą, tačiau vėliau dėl tam tikrų priežasčių (pvz., nukentėjusiajam suvokus apgaulę ir ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui atgauti) jį grąžinus savininkui, veika kvalifikuojama kaip baigta, jei kaltininkas turėjo galimybę šį turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino.

38. Šiuo atveju M. L. B. turėjo realią galimybę aiškiai suvokiant daromą apgaulę įgytu turtu ir įgyta turtine teise kito asmens vardu naudotis savo nuožiūra. O tai, kad nuteistoji dalį pinigų grąžindavo pagal sudarytas sutartis po to, kai sukčiavimas buvo baigtas, šiuo atveju sukčiavimo kvalifikavimui esminės reikšmės neturi.

39. Pagal teismų praktiką idealiosios sutapties atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo gali būti taikomas tik tada, kai visi idealiąją sutaptį sudarantys nusikaltimai pripažįstami mažareikšmiais, nes kaltininkas negali būti baudžiamas už vieną į idealiąją sutaptį įeinantį nusikaltimą, o už kitą, taip pat į idealiąją sutaptį įeinantį nusikaltimą, pripažinus jį mažareikšmiu, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

40. Taigi, nustačius, kad M. L. B. BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė idealiojoje sutaptyje su sukčiavimo veika (BK 182 straipsnio 1 dalis), M. L. B. atleidimas pagal atskiras idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias pavienes veikas nėra galimas. Tokiu atveju spręstina, ar visos idealiąją sutaptį sudarančios veikos yra mažareikšmės, dėl ko būtų pagrindas atleisti M. L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. L. B. nusikalstamų veikų pobūdis, veikimo mechanizmas, sistemiškas apgaulės pasitelkimas, siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (sukčiavimas), rodo nuteistosios sąmoningą ir kryptingą tikslą veikti būtent tokiu būdu. M. L. B. veikė tiesiogine tyčia, aiškiai suvokdama daromų veikų nusikalstamumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti. Padarytomis veikomis buvo padaryta turtinė žala kitiems asmenims, kas niekaip nepaneigia nei pačių veikų, nei M. L. B. pavojingumo, o jį patvirtina. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios veiksmai pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, jais buvo siekiama sukelti teisiškai reikšmingus padarinius, ir tokie padariniai, apgaule kito asmens vardu įgyjant abonento numerį bei mobiliojo ryšio telefoną, atsirado.

41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis aptartomis veikos pripažinimo mažareikšme taisyklėmis, prašymas atleisti M. L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl paskirtos bausmės dydžio ir kitų su bausme susijusių klausimų

42. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajai paskirti kitą bausmės rūšį – baudą, o nesutikus paskirti kitos bausmės rūšies (baudos), paskirti trumpesnį bausmės terminą, bausmės vykdymą atidedant, ir iš dalies pakeičiant paskirtus įpareigojimus.

43. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, be kita ko, reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

44. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

45. M. L. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, kurios priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, bei 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, kurios priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, padarymą paskirtos artimos minimalioms laisvės atėmimo bausmės, o už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, padarymą paskirtos arešto bausmės, kurių dydis nustatytas artimas minimaliam arešto bausmės dydžiui, skirtinam už nusikaltimų padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

46. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistajai M. L. B. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius.

47. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. L. B. padarė 26 tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių 2 priskiriamos prie sunkių, 11 prie apysunkių ir 13 prie nesunkių nusikaltimų, nusikalto veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, nusikalstamomis veikomis padaryta didelė žala. M. L. B. nusikalto pakartotinai, turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, ankstesniu nuosprendžiu nuteista už iš esmės kitokio pobūdžio veiką, nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

49. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistosios asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajai M. L. B. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, o už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje – arešto bausmes; nustatyti bausmės rūšies dydžiai, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra mažesni nei padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatyti nustatytų bausmių vidurkiai.

50. Šiame kontekste tik pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Visgi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. L. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padarius tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, taigi nuteistoji pagal BK 27 straipsnio 1 dalį laikytina recidyviste. Kita vertus, jau minėta, kad nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniai skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis), o nagrinėjamu atveju nukentėjusios skunde dėl minėtos aplinkybės nėra pasisakoma, taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis šiuo atžvilgiu nekeistinas.

51. Šiuo atveju įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, už nusikalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių dydžiai yra mažesni nei sankcijoje numatyti bausmių dydžio vidurkiai, skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas nustatytų bausmių dydžius mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas subendrintos ir nuteistajai palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, pridedamų bausmių dalis nustatant artimas minimaliems nustatytų bausmių dydžiams, o nuteistajai paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė atidėta trejiems metams, taigi M. L. B. negresia realus laisvės atėmimas, jei ji laikysis skundžiamu nuosprendžiu nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų.

52. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pasak apeliantės, M. L. B. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi; savo noru dengia padarytą žalą, o nusikalstamų veikų padarinius pradėjo šalinti pati iki ikiteisminio tyrimo pradžios; viena augina mažametį vaiką, slaugo sunkios formos onkologine liga sergantį tėvą, dirba ir mokosi.

53. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

54. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – aplinkybės, kurios mažina nusikalstamos veikos arba kaltininko pavojingumą ir leidžia teismui švelninti baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, kurią apima bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 straipsnis). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas yra numatytas BK 59 straipsnio 1 dalyje. Teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes (BK 59 straipsnio 2 dalis).

55. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

56. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios prisipažinimą laikė formaliu, o gailėjimosi nelaikė nuoširdžiu, kadangi M. L. B. nebuvo nuosekli, savo kaltę pripažino tik teisminio nagrinėjimo metu įrodymų tyrimo pabaigoje, teisminio bylos nagrinėjimo pradžioje ir įrodymų tyrimo metu atsisakė atsakinėti į klausimus, teigė, jog tikslo pasisavinti nukentėjusiosios L. A. pinigines lėšas ji niekada neturėjo, kaltės dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nepripažino, t. y. nurodė ne visas padaryto tęstinio nusikaltimo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, kadangi nenustatyta, kad nuteistoji būtų visiškai pripažinusi savo kaltę bei nuoširdžiai gailėtųsi dėl savo padarytų nusikaltimų. Pažymėtina, jog visiškas pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikomas tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis – kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-648/2019). Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimąsi parodo ne vien apgailestavimo pareiškimai ar deklaratyvūs atsiprašymai. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, pastangos atlyginti žalą, pagalba teisėtvarkos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik jei kaltininkas atgailauja savo noru. Asmuo tokiu atveju nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos iki bylos išnagrinėjimo teisme. Jei nagrinėjant bylą teisme asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, minėtoji aplinkybė nepripažintina atsakomybę lengvinančia. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji niekada savo kaltės neneigė, nedavė prisipažinimui prieštaraujančių įrodymų, kita vertus, nuteistoji tikino, kad neturėjo tikslo pasisavinti nukentėjusiosios L. A. lėšų. Nors nurodoma, kad nuteistoji savo kaltę pripažino pirmojo posėdžio teisme metu, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji tai padarė formaliai perskaitydama savo parodymus ir jų nekomentuodama. Taip pat nurodoma, kad nuteistoji nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir tikėjosi parodymus apie savo padarytus nusikaltimus duoti teisme, tačiau net ir pirmojo posėdžio metu teisme nuteistoji atsisakė atsakyti į užduodamus klausimus, į juos atsakė tik jau baigiat įrodymų tyrimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. L. B. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra išimtinai formalus, todėl nelaikytinas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

57. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad M. L. B. atsakomybę lengvina tai, jog ji savo noru dengia padarytą žalą, o nusikalstamų veiksmų padarinius pradėjo šalinti pati dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat kad ji viena augina mažametį vaiką, slaugo sunkios formos onkologine liga sergantį tėvą, dirba ir mokosi. Minėta, jog baudžiamasis įstatymas įtvirtina detalų atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašą. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėta norma reikalauja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą, o byloje nebuvo duomenų, kad M. L. B. būtų pašalinusi visą savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, taigi šiuo atveju nebuvo pagrindo spręsti apie minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Minėta, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, todėl teismas turi teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ir kitas, baudžiamajame įstatyme nenurodytas, aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sunki liga, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai, jaunas arba senyvas kaltininko amžius, amoralus ar neteisėtas nukentėjusiojo elgesys, dalies žalos atlyginimas ar pašalinimas, nuoširdžios kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019), sunkios šeiminės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-112/2003) ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nerodo mažesnio padarytų nusikaltimų ir nuteistosios pavojingumo, todėl nėra pagrindo jų pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal BK 59 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino bei į jas atsižvelgė individualizuodamas bausmę ir spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, taigi į jas buvo atsižvelgta.

58. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė baudžiamojo įstatymo normų, numatančių švelnesnės bausmės skyrimą, kadangi paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju esti pagrindas taikyti BK 55 straipsnio, 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajai skirti kitą bausmės rūšį – baudą.

59. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Minėta, kad M. L. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taigi nuteistoji nusikalsta ne pirmą kartą. Vien tai, kad M. L. B. anksčiau buvo teista už visiškai nesusijusią ir nepanašią nusikalstamą veiką, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju laikytina, jog nuteistoji nusikalto pirmą kartą. Pastebėtina, kad M. L. B. padarė, be kita ko, ir sunkius nusikaltimus, dėl kurių BK 55 straipsnio nuostatos netaikytinos.

60. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo atvejis (BK 62 straipsnis) yra bendrų bausmės skyrimo taisyklių išimtis, suteikianti teismui teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę net tada, kai pati švelniausia BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės skyrimas yra teismo diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Kasacinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi ne tik išvardyti nustatytas BK 62 straipsnio atitinkamos dalies taikymo sąlygas, bet ir pagrįsti, kokios kitos bylos aplinkybės leidžia taip švelninti bausmę. Nustatydamas kitas bylos aplinkybes, leidžiančias švelninti bausmę, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į tokias baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios mažina kaltininko asmenybės arba padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko socialinius ryšius ar pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-428/2010).

61. BK 62 straipsnyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą žalą. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

62. Atkreiptinas dėmesys, kad bent vienos iš nurodytų sąlygų nebuvimas užkerta kelią švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. L. B. yra bent iš dalies atlyginusi savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, kad ji žalą atlygino), taip pat ji išlaiko mažametį vaiką (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai kaltininkas turi vieną mažametį vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-287/2009)), tačiau viena iš aptariamo švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindo sąlygų nustato, kad turi būti bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – arba lengvinančių aplinkybių sąraše numatytos, arba kitos teismo pripažintos atsakomybę lengvinančiomis, kas, kaip jau minėta, šiuo atveju nėra nustatyta. Nenustačius visų būtinųjų sąlygų, M. L. B. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra teisinio pagrindo.

63. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018).

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą jau anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajai M. L. B. už jos padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo ir arešto bausmes bei galutinę subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

65. Kaip minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu yra kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019). Kasacinėje jurisprudencijoje, kurioje buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, išimtinėmis aplinkybėmis buvo pripažintas, be kita ko, nepagrįstai pernelyg ilgas baudžiamasis procesas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013), turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas ir nukentėjusiojo atleidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2019), kaltininko asmenybė (senyvas amžius, silpna sveikata), antraeilis vaidmuo padarant nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016) ir pan.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu M. L. B. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistosios asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra nuteistosios M. L. B. asmenybės ir jos padarytų nusikaltimų pavojingumą mažinančių aplinkybių. Įvertinus nuteistosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat jos padarytų nusikaltimų pavojingumą – M. L. B. padarė daug nusikalstamų veikų, nuteista ir už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, taip padarydama didelę žalą nukentėjusiajai, visi nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio nėra pagrindo.

67. Taip pat vienas iš apeliacinio skundo argumentų ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui buvo tai, kad, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, nuteistajai skiriama bausmė turėjo būti sumažinta vienu trečdaliu.

68. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

69. Iš 2020-02-14 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu ir teismas nutarė neatlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo, kadangi bylos aplinkybės nebuvo aiškios. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nors M. L. B. pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, tačiau atsisakė atsakyti į klausimus ir duoti paaiškinimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas netaikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo ir pažymi, jog sprendimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, o kitokia proceso dalyvių pozicija šiuo klausimu nedaro tokio sprendimo nepagrįstu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas, jog šioje baudžiamojoje byloje turėjo būti taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl paskirtų įpareigojimų

70. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma pakeisti nuteistajai paskirtus įpareigojimus, kadangi nuteistajai dėl jos darbo pobūdžio dažnai reikia vykti į kitus miestus, išvykti į kitus miestus nuteistajai reikalinga ir dėl mažamečio sūnaus interesų. Atitinkamai prašoma įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. papildyti sąlyga dėl vaiko interesų arba šeimos narių sveikatos.

71. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai sąlyginė atleidimo nuo bausmės rūšis, kai atidedamas paskirtos bausmės vykdymas nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį turi būti vykdomi teismo paskirtos baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemonės ir kitos pareigos.

72. BK 75 straipsnio 2 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios miesto vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. Taigi, pagal nurodyta reglamentavimą teismas nuteistajam paskiria vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir kartu nustato jam atitinkamas pareigas arba nuteistajam teismas paskiria tik pareigas. Baudžiamasis įstatymas neriboja teismo paskiriamų pareigų skaičiaus. Teismas gali paskirti vieną ar kelias tarpusavyje suderintas pareigas.

73. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu M. L. B. įpareigota per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taigi, M. L. B. paskirti trys įpareigojimai.

74. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas veiksmingiausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinimo poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismas, parinkdamas ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, paprastai įvertina galimą jų poveikį nuteistajam, taikymo prasmingumą, nuteistojo galimybes įvykdyti jam skiriamas pareigas ir t. t. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į nuteistųjų interesus, jų patirtos žalos kompensavimo ar bent sumažinimo galimybes.

75. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji užsiima individualia veikla – dirba visažiste ir užsakymus gauna ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Taip pat nuteistoji viena augina mažametį sūnų, turi tėvą, kurio sveikatai pablogėjus nuteistoji nori turėti galimybę pas jį važiuoti bet kuriuo metu.

76. BK 75 straipsnio 3 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nustatyta, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Taigi spręsti dėl nuteistojo atžvilgiu taikytinų pareigų apimties ir jų pobūdžio yra teismo diskrecijos teisė.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo prašymas dėl nuteistajai paskirtų įpareigojimų koregavimo yra iš dalies pagrįstas, todėl iš dalies tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad M. L. B. užsiima individualia veikla ir užsakymus dėl visažistės paslaugų gauna ir iš kitų miestų, taip pat tai, kad nuteistoji turi finansinių pareigų, išlaiko mažametį vaiką, taigi jai yra reikalingos pajamos, M. L. B. nustatytina pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi naikintina. Kita vertus, teisėjų kolegija nemato pagrindo naikinti nuteistajai skirto įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Pastebėtina, kad apeliančių nurodomos aplinkybės dėl prastos M. L. B. tėvo sveikatos ir galimo poreikio jį lankyti, vaiko interesų turėti kokybišką poilsį nuteistajai buvo žinomos ir tada, kai ji darė nusikalstamas veikas, tačiau šios aplinkybės M. L. B. nutraukti daromas nusikalstamas veikas ar jų išvis nedaryti nepaskatino, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių apskritai nebūtų galimas minėto įpareigojimo taikymas. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad M. L. B. viena augina mažametį vaiką ir vaiko interesus, šis įpareigojimas koreguotinas jį švelninant – nustatant įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus savaitgalius ir valstybines šventes, vaiko mokymosi atostogas, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba M. L. B. ir jos mažamečio vaiko vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas.

Dėl proceso išlaidų

78. Apeliaciniu skundu prašoma sumažinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. B. priteistas 1 210 Eur atstovavimo išlaidas iki 302,50 Eur. Skunde nurodoma, kad proceso išlaidų sumos dydis turėtų būti mažintinas trimis ketvirtadaliais, atitinkamai netenkinto civilinio ieškinio reikalavimo dydžiui. Apeliančių manymu, nukentėjusiosios M. B. prašomos priteisti proceso išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti sumažintos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų, susijusių su neturtine žala, daliai. Kadangi nukentėjusiosios prašyta priteisti 2000 eurų neturtinė žala teismo sumažinta iki 500 eurų, t. y. teismas nuosprendžiu patenkino ketvirtadalį M. B. civilinio ieškinio reikalavimo, atitinkamai jai už atstovo teisinę pagalbą priteistina suma turėjo būti proporcingai sumažinta trimis ketvirtadaliais – netenkinto civilinio ieškinio reikalavimo dydžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

79. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

80. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 93 straipsnio 2 dalis taikoma civiliniame procese, kurio paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Baudžiamojo proceso paskirtis yra visiškai kitokia, susijusi su nusikalstamų veikų atskleidimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimu, o civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra tik dalis spręstinų klausimų. Nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą viso baudžiamojo proceso metu ir jo turėtos išlaidos už atstovo suteiktą teisinę pagalbą gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis bei išieškotos iš kalto asmens. Todėl priteistinų proceso išlaidų dydžio baudžiamajame procese negalima sieti vien tik su patenkintų reikalavimų dalimi, tenkinant civilinį ieškinį.

81. Iš byloje pateiktos M. B. advokato išrašytos PVM sąskaitos-faktūros (t. 12, b. l. 184-185) matyti, jog už atstovavimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30833-18 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1‑363-1123/2020 nurodyta mokėtina 1 210 eurų suma. Pateiktas 2020-08-17 pinigų priėmimo kvitas Nr. 849353 (t. 12, b. l. 183), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji M. B. advokatui Justinui Borevičiui sumokėjo 1 210 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiosios prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo ir priteisė nukentėjusiosios M. B. naudai iš M. L. B. 1 210 Eur sumą.

Dėl nukentėjusiosios L. A. atstovo advokato Š. Ivanausko apeliacinio skundo

82. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios L. A. atstovas advokatas prašo iš nuteistosios priteisti 3 849,42 Eur atstovavimo išlaidų ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo L. A.

83. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).???

84. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

85. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios L. A. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir, įvertinus jau atlygintą žalos dalį, iš M. L. B. priteisė 1 500 Eur L. A. naudai neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiosios L. A. patirtas proceso išlaidas, kadangi teismui pateiktame pinigų priėmimo kvite Nr. 758563 (t. 11, b. l. 97) nurodoma, kad 2018 m. liepos 11 d. nukentėjusioji L. A. advokatui Š. Ivanauskui sumokėjo 3 000 Eur, tačiau kvite nedetalizuojama, už kokias tiksliai paslaugas sumokėti pinigai. Kvite nurodytas sutarties Nr. LA 001 (t. 12, b. l. 184-185), tačiau sutartyje nėra nurodyta, kokias konkrečiai paslaugas advokatas įsipareigojo suteikti. Teismas negali įvertinti, už kokias konkrečiai advokato Š. Ivanausko suteiktas paslaugas buvo atliktas mokėjimas.

86. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai L. A. priteistas pagrįstas bei proporcingas neturtinės žalos atlyginimo dydis, nustatytas atsižvelgiant į M. L. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai L. A. padarytą realią žalą, todėl apeliacinio skundo prašymas priteisti iš nuteistosios 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo L. A. atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė visiškai netenkinti nukentėjusiosios L. A. patirtų proceso išlaidų, kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja konkrečiai nurodyti, už kokius atstovo atliktus proceso veiksmus proceso dalyvis patyrė išlaidų. Nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp nukentėjusiosios ir advokato buvo sudarytas susitarimas dėl atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaip atlygis už atstovavimą keliose baudžiamojo proceso stadijose buvo sutarta konkreti pinigų suma – 3 000 Eur, kurios gavimas apskaitytas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pasirašyta teisinių paslaugų sutartis apima visas galimas atstovavimo paslaugų rūšis ir suteikia klientui teisę kreiptis į advokatą bet kada, nesudarant papildomų rašytinių susitarimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad sudarytoje teisinių paslaugų teikimo sutartyje nebuvo detalizuotos advokato teikiamos paslaugos, nėra pagrindas nepriteisti jokios proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos.

87. Kita vertus, kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai apmokėti, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai yra pagrindas spręsti, kad apelianto prašoma priteisti išlaidų suma nagrinėjamoje byloje yra per didelė.

88. Nuteistoji M. L. B. yra dirbanti, viena augina mažametį vaiką, turi finansinių pareigų. Todėl negalima spręsti, kad jos turtinė padėtis yra itin gera. Taip pat atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį (15 tomų), jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, skirtą nurodomą skunde darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, L. A. priteisiant 2700 Eur.

89. Be to, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, ikiteisminiame tyrime pirmosios apklausos metu dėl advokato Š. Ivanausko buvimo užsienyje, L. A. atstovavo adv. M. Bliuvas (advokato orderis t. 1, b. l. 51) ir už šias paslaugas L. A. advokatui sumokėjo 849,42 eurų, prašoma šias atstovavimo išlaidas priteisti iš M. L. B. Atsižvelgiant į tai, kad adv. M. Bliuvas 2018 m. liepos 3 d. realiai teikė teisines paslaugas byloje, dalyvavo nukentėjusiosios L. B. apklausoje, tikėtiną pasiruošimui skirtą darbo laiką, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje dalyje turi būti tenkinamas iš dalies, L. A. priteisiant 300 Eur.

Dėl tikslintinų aplinkybių

90. Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes rašoma, kad M. L. B., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – lėšas, 2017 m., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 27 d. 17.44 val., (duomenys neskelbtini), iš L. A. piniginės pagrobė jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau teismo nuosprendyje nurodyta, kad ji jau 2017 m. vasario 27 d. 17.44 val. AB SEB banko Fabijoniškių skyriuje, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, apgaule – pateikdama L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir taip banko darbuotojai save identifikuodama kaip L. A. – iš pastarajai priklausančios taupomojo indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 800 Eur. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas L. A. pagrobto asmens dokumento laiką – ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 27 d. 17.44 val., apsiriko, nurodydamas ne vasario 27 d, o rugpjūčio 27 d., kadangi toliau teismo nuosprendyje jau nurodoma, kad 2017 m. vasario 27 d. 17.44 val. šis asmens dokumentas buvo panaudojamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tikslintina, kad M. L. B., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – lėšas, 2017 m., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 27 d. 17.44 val. iš L. A. piniginės pagrobė jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Šis patikslinimas dėl nurodytų aplinkybių nepažeidžia L. M. B. teisės į gynybą įgyvendinimo.

91. BPK 307 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas asmuo yra pripažįstamas kaltu, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių konkrečiai veikų padarymo jis nuteisiamas. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad M. L. B. buvo nuteista pagal BK 302 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (8 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju M. L. B. padarė nusikalstamų veikų daugetą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucijoje tiksliai nenurodyta, dėl kokių konkrečiai nusikalstamų veikų nuteistoji iš tiesų buvo pripažinta kalta ir už kurias veikas jai skiriamos bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra išdėstomi teismo sprendimai, kuriuos jis priima išnagrinėjęs bylą teisme, todėl rezoliucinę nuosprendžio dalį būtina surašyti itin tiksliai. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teisiamojo pripažinimas kaltu, skiriama bausmė (kaip ir kiti klausimai) turi būti išdėstomi aiškiai ir konkrečiai kiekvienam teisiamajam pagal kiekvieną straipsnį, nevengiant ir galimo kartojimosi ar ilgesnio teksto, kad sprendimai būtų lengvai skaitomi ir suprantami, aiškūs juos skaitantiems asmenims ir nesudarytų sunkumų vykdyti.

92. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia tikslinti skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad teismas nusprendžia M. L. B. pripažinti kalta: padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (sutaptyje dėl ne vėliau kaip 2017-08-27 fizinio asmens dokumento pagrobimo, laikymo ir panaudojimo laikotarpiu nuo 2017‑02-27 iki 2017-08-03, padarant didelės žalos, bei dokumentų klastojimo ir disponavimo jais, padarant didelės žalos, laikant žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojant, apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą); padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (sutaptyje dėl 2017-07-10, 2017-08-21 neteisėto disponavimo svetimais naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti bei tikrų dokumentų suklastojimo); padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (sutaptyje dėl 2017-08-21 pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą ir tikrų dokumentų suklastojimo); padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (sutaptyje dėl 2017-08-28 svetimo turto įgijimo apgaule ir tikrų dokumentų klastojimo); padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (sutaptyje dėl ne vėliau kaip 2017‑08-22 neteisėto fizinio asmens dokumento įgijimo, laikymo, gabenimo ir panaudojimo laikotarpiu nuo 2017-08-22 iki 2017-08-29, neteisėto disponavimo svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei tikrų dokumentų suklastojimo); padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (dėl laikotarpiu nuo 2017-07-12 iki 2017‑08‑27 bei laikotarpiu nuo 2017‑08‑22 iki 2018-05-12 neteisėtų finansinių operacijų atlikimo, pasinaudojant neteisėtai įgytomis svetimomis elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis bei neteisėtai panaudojant svetimas elektronines mokėjimo priemones); padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (sutaptyje dėl laikotarpiu nuo 2017-07-10 iki 2018‑05-24 neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos bei tikrų dokumentų suklastojimo); padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (dėl 2018-06-25 tikro dokumento suklastojimo); padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (sutaptyje dėl ne vėliau kaip 2017-05-22 svetimo asmens dokumento pagrobimo ir laikotarpiu nuo 2017-05-22 iki 2018-08-27 panaudojimo, tikro dokumento suklastojimo, apgaule savo naudai įgyjant svetimą turtinę teisę); padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (sutaptyje dėl 2018-03-13 svetimo asmens dokumento panaudojimo, tikro dokumento suklastojimo, apgaule savo naudai įgyjant svetimą turtą); padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę; padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (sutaptyje dėl ne vėliau kaip 2017-10-31 svetimo asmens dokumento pagrobimo ir panaudojimo, tikro dokumento suklastojimo, neteisėto disponavimo svetimais naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti); padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę (dėl laikotarpiu nuo 2017-10-31 iki 2017-12-18 neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria M. L. B. įpareigota per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pakeisti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskirtą įpareigojimą, nustatant M. L. B. įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus savaitgalius ir valstybines šventes, mokinio atostogas, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, arba M. L. B. ir jos mažamečio vaiko vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas.

Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria nukentėjusiosios L. A. prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmestas ir priteisti iš M. L. B. L. A. naudai išviso 3000 (300+2 700) Eur patirtų proceso išlaidų.

Patikslinti teismo nuosprendyje nurodytą L. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelės pagrobimo datą, nurodant, kad M. L. B., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – lėšas, 2017 m., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 27 d. 17.44 val. iš L. A. piniginės pagrobė jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Patikslinti teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį, papildomai prie nusikalstamų veikų nurodant, dėl kokių konkrečiai nusikalstamų veikų nuteistoji pripažinta kalta ir nuteista:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (sutaptyje dėl ne vėliau kaip 2017-02-27 L. A. asmens dokumento pagrobimo, panaudojimo laikotarpiu nuo 2017-02-27 iki 2017‑08‑03, padarant didelės žalos, bei dokumentų klastojimo ir disponavimo jais, padarant didelės žalos, apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šioje dalyje paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (sutaptyje dėl 2017-07-10, 2017‑08‑21 neteisėto disponavimo svetimais naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti bei tikrų dokumentų suklastojimo);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šioje dalyje paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (sutaptyje dėl 2017-08-21 pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą ir tikrų dokumentų suklastojimo);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šioje dalyje paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (sutaptyje dėl 2017-08-28 svetimo turto įgijimo apgaule ir tikrų dokumentų klastojimo);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šioje dalyje paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, kadangi nusikalstamos veikos smarkiai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes ir subendrintas bausmes;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (sutaptyje dėl ne vėliau kaip 2017‑08-22 neteisėto L. A. asmens dokumento įgijimo, laikymo, gabenimo ir panaudojimo laikotarpiu nuo 2017-08-22 iki 2017-08-29, neteisėto disponavimo svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei tikrų dokumentų suklastojimo);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šioje dalyje paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (dėl laikotarpiu nuo 2017-07‑12 iki 2017‑08‑27 bei laikotarpiu nuo 2017‑08-22 iki 2018-05-12 neteisėtų finansinių operacijų atlikimo, pasinaudojant neteisėtai įgytomis svetimomis elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis bei neteisėtai panaudojant svetimas elektronines mokėjimo priemones);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, griežtesnėms bausmėms apimant švelnesnę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (sutaptyje dėl laikotarpiu nuo 2017‑07-10 iki 2018‑05-24 neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos bei tikrų dokumentų suklastojimo);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, kadangi nusikalstamos veikos smarkiai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (dėl 2018-06-25 tikro dokumento suklastojimo);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kadangi nusikalstamos veikos smarkiai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (sutaptyje dėl ne vėliau kaip 2017‑05-22 V. J. asmens dokumento pagrobimo ir panaudojimo, tikro dokumento suklastojimo, apgaule savo naudai įgyjant svetimą turtinę teisę);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šioje dalyje paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (sutaptyje dėl 2018-03-13 V. J. asmens dokumento panaudojimo, tikro dokumento suklastojimo, apgaule savo naudai įgyjant svetimą turtą);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šioje dalyje paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (sutaptyje dėl ne vėliau kaip 2017-10-31 M. B. asmens dokumento pagrobimo ir panaudojimo, tikro dokumento suklastojimo, neteisėto disponavimo svetimais naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šioje dalyje paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę (dėl laikotarpiu nuo 2017-10-31 iki 2017-12-18 neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos).

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.