- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-184-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06891-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kaštonų bulvaras“
- Ieškovas
- L. T.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaštonų bulvaras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaštonų bulvaras“ dėl įsiskolinimų, nuostolių, baudos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 21 605,26 Eur įsiskolinimo, 14 000 Eur baudą, 2 218,41 Eur delspinigių, 1 355 Eur nuostolių, 68 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, viso 39 246,67 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovei ir esančių atsakovei pagal 2016 m. gruodžio 22 d. Nuomos sutartį Nr. 2016-1 išnuomotose patalpose ((duomenys neskelbtini)): dviaukštės lovos su stalčiais (11 lovų, kiekviena 200 Eur vertės, viso 2 200 Eur vertės), čiužinių (22 čiužiniai, kiekvienas 45 Eur vertės, viso 990 Eur vertės), pagalvių (22 pagalvės, kiekviena 3 Eur vertės, viso 66 Eur vertės), antklodžių (22 antklodės, kiekviena 10 Eur vertės, viso 220 Eur vertės), antklodžių su pagalvių užvalkalais (22 antklodės su pagalvių užvalkalais, kiekviena 10 Eur vertės, viso 220 Eur vertės), paklodžių (22 paklodės, kiekviena 3 Eur vertės, viso 66 Eur vertės), rankšluosčių (22 rankšluosčiai, kiekvienas 4 Eur vertės, viso 88 Eur vertės), kodinių spynų su raktais (4 kodinės spynos su raktais, kiekviena 50 Eur vertės, viso 200 Eur vertės), įėjimo durų kodinės spynos (120 Eur vertės), kamerų su įrašymo įrenginiu (300 Eur vertės), toršerų (2 toršerai, kiekvienas 30 Eur vertės, viso 60 Eur vertės), spintelės su stalčiais (40 Eur vertės), virtuvės spintelių (2 virtuvės spintelės, kiekviena 30 Eur vertės, viso 60 Eur vertės), gartraukio (50 Eur vertės), kitų baldų (50 Eur vertės), paveikslų (2 paveikslai, kiekvienas 100 Eur vertės, viso 200 Eur vertės), žvakidžių (2 žvakidės, kiekviena 35 Eur vertės, viso 70 Eur vertės) bei kitų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaštonų bulvaras nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, jų nesant ar nepakankant - pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ir/ar pas trečiuosius asmenis, ieškinio sumos ribose, - už 39 246,67 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove L. T., nurodant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reiškiamo reikalavimo suma yra didelė, t. y. 39 246,67 Eur. Ieškovė nurodė, jog atsakovė turi skolų SoDra, nemoka visų mokesčių, nepriima siuntų, pranešimų, siunčiamų buveinės adresu. Esant tokioms aplinkybėms pripažįstama, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), todėl pirmiausia areštuotini atsakovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji, kilnojamieji daiktai ir (ar) turtinės teisės, esantys pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, jų nesant ar nepakankant, piniginės lėšos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškinio sumos ribose, – 39 246,67 Eur.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovė prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
5.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo, nutartyje šiuo klausimu nepasisakė, todėl vien dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos.
5.2. Ieškovės pateikti duomenys, nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ar ketinimo perleisti turimą turtą. Vien ieškinio sumos dydis savaime negali patvirtinti grėsmės sprendimo įvykdymui buvimo ir, atitinkamai, nepagrindžia poreikio taikyti atsakovei ribojimus disponuoti jai priklausančius turtu. Įrodymai apie atsakovės turtinę padėtį įrodo, jog atsakovės turimas turtas yra du kartus didesnis nei ieškovės reikalavimas.
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos
8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
9. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turtinę padėtį. Kadangi šiais įrodymais atsakovė grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsakovės pateikti papildomi įrodymai pridėtini prie bylos.
10. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, jų nesant ar nepakankant - pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ir/ar pas trečiuosius asmenis, ieškinio sumos ribose, - už 39 246,67 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove L. T., nurodant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti.
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
12. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
13. Atskirajame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo, nutartyje šiuo klausimu nepasisakė, todėl vien dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
14. Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
15. Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, sutikti su atsakove, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, suformuotus ieškinio reikalavimus, taip pat vertina, jog ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti.
16. Atskirajame skunde atsakovė teigia, jog ieškovės pateikti duomenys, nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ar ketinimo perleisti turimą turtą. Vien ieškinio sumos dydis savaime negali patvirtinti grėsmės sprendimo įvykdymui buvimo ir, atitinkamai, nepagrindžia poreikio taikyti atsakovei ribojimus disponuoti jai priklausančius turtu. Įrodymai apie atsakovės turtinę padėtį įrodo, jog atsakovės turimas turtas yra du kartus didesnis nei ieškovės reikalavimas. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.
17. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Be to, naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei nepasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017, ir joje nurodyta praktika).
18. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertino tai, jog ieškinio suma yra didelė - 39 246,67 Eur, bei atsakovės turtinę padėtį (turi skolų SoDra, nemoka mokesčių, nepriima siunčiamos korespondencijos) ir padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sutiktina su atsakove, jog ieškinio suma (39 246,67 Eur) nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Ieškovė įrodinėjo, jog yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi ieškinio suma atsakovei yra didelė, įvertinus atsakovės turtinę padėtį. Ieškovė atsakovės turtinę padėtį vertino kaip nepakankamą ieškinio reikalavimų patenkinimui, kadangi – turėjo įsiskolinimų SoDrai, atsakovės nuosavą kapitalą 2018 m. sudarė 78 682 Eur, grynąjį pelną 94 505 Eur, be to Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo ne visą GPM sumą.
19. Atsakovė pateikė su atskiruoju skundu papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį, iš kurių nustatyta, jog 2018 m. metais atsakovės turtą sudarė 355 439 Eur, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 276 757 Eur, grynąjį pelną sudarė 94 505 Eur. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nors atsakovės turimi įsipareigojimai viršija pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės, tačiau atsakovės veikla yra pelninga. Papildomai atsakovės pateiktas išrašas apie įsiskolinimus Sodrai patvirtina, jog 2019 m. spalio 18 d. turėjo 3 237,31 Eur įsiskolinimą. Teismo iniciatyva patikrinus viešus duomenis apie atsakovės įsiskolinimus Sodrai nustatyta, jog 2020 m. sausio 20 d. įsiskolinimą sudarė 4 374,25 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti duomenys apie įsiskolinimų dydį SoDrai nepagrindžia sunkios atsakovės finansinės padėties, kadangi matyti, jog atsakovė įsiskolinimus dengia periodiškai ir visiškai padengdama turimus įsiskolinimus Sodrai. Atsakovė taip pat pateikė teismui išrašą apie 2018 m. turėtas pardavimų pajamas, iš kurio matyti, kad atsakovės pajamas sudarė apie 1 mln. Eur. Esant šioms aplinkybėms ir vertinant ieškinio sumą bei atsakovės turtinę padėtį, darytina išvada, jog ieškinio suma atsakovei nėra didelė.
20. Ieškovės argumentas, jog atsakovės nesąžiningumą rodo tai, kad atsakovė nepriima jai siunčiamos korespondencijos, yra visiškai nesusijęs su atsakovės nesąžiningumu. Pažymėtina, jog atsakovės nesąžiningumą pagrįstų tik įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė ketina perleisti, parduoti ar kitaip suvaržyti turimą turtą ar kitokiais nesąžiningais veiksmais siekia apsunkinti arba išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Tačiau tokių įrodymų teismui nėra pateiktą (CPK 178 straipsnis). Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo.
21. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
23. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už atskirąjį skundą sumokėjo 38 EUR žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidų klausimas galutinai išsprendžiamas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ginčas tarp šalių neišspręstas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, priimant galutinį procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės L. T. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaštonų bulvaras“ netenkinti.