- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- A-1068-261/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05014-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- P. Ū.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Ū. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Ū. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. Ū. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1–16) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 3R-376(AG-265/04-2015) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3R-376(AG-265/04-2015)) bei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. SP-18 „Dėl P. Ū. 2015 m. gegužės 6 d. Skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SP-18) ir grąžinimo Tarnybai arba kitai institucijai iš naujo tirti pareiškėjo skundą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. lapkričio mėnesio studijavo Lietuvos sveikatos mokslų universitete (toliau – ir LSMU) pagal širdies chirurgijos rezidentūros programą. Nuo 2014 m. lapkričio jam buvo sudarytos nepalankios studijuoti sąlygos ir pareiškėjas buvo pašalintas iš rezidentūros. Pareiškėjas dėl to kreipėsi į Tarnybą, tačiau pastaroji Sprendimu Nr. SP-18 jo skundą atmetė, VAGK jo skundo taip pat netenkino. Pasak pareiškėjo, Tarnyba vilkino tyrimą, o VAGK skundą nagrinėjo neišsamiai, šališkai ir savo sprendime tik perrašė LSMU teiginius apie rezidentūros studijų programos vykdymą, teorinių ir praktikinių žinių įsisavinimą bei pritaikymą darbe, nors pastaruosiuose yra daug ginčytinų aplinkybių. Tarnyba bei VAGK skundžiamuose sprendimuose neginčijo LSMU teiginių, nebandė apginti pareiškėjo teisių, be to, Tarnyba neteikė pareiškėjui svarbios informacijos, neleido jam dalyvauti tyrime. Pareiškėjo teigimu, skundžiamuose sprendimuose netirti LSMU pažeidimai organizuojant ir vykdant posėdžius, nesiaiškintos aplinkybės dėl prašymų perlaikyti teorinius atsiskaitymus, galimybės pakeisti rezidentūros studijų programą. Be to, Tarnyba turėjo bendradarbiauti ir keistis informacija su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei jai pavaldžiomis įstaigomis, bet to nedarė. Pareiškėjas taip pat nesutiko su skundžiamų sprendimų išvadomis, kad jis nesilaikė dienyno pildymo reikalavimų, skolų susidarymo ir atsiskaitymo už ciklą „Dirbtinė kraujo apytaka“. Pareiškėjo įsitikinimu, jis skolos už minėtą ciklą neturi, nes prof. Š. K. yra už šį ciklą pasirašęs. Pažymėjo, kad VAGK sprendime netinkamai išnagrinėtos aplinkybės dėl LSMU parengtų sąlygų tolimesnėms rezidentūros studijoms. Nors pareiškėjui ir buvo sudaryta individuali rezidentūros studijų programa, tačiau LSMU nesilaikė jo paties sukurtų sąlygų – dažnai keitė reikalavimus dienyno pildymui, atsakingi darbuotojai nemokė teorinių ir praktinių žinių, pareiškėjas buvo nušalintas nuo praktikinės veiklos, jam neleista perrašyti neigiamai įvertintų teorinių atsiskaitymų. Anot pareiškėjo, atsakovas nevertino pakartotinės teorinių atsiskaitymų galimybės, taigi buvo pažeista jo teisė į studijų pratęsimą. Tarnyba nepatikrino aplinkybės, jog Širdies chirurgijos klinikoje studijuojantiems rezidentams visas įskaitas už visus einamojo pusmečio ciklus atbuline data neturėdamas tam teisės pasirašinėjo profesorius J. S.. Studijų ciklai nebuvo koordinuojami, nes įvairiuose dokumentuose skiriasi pateikti duomenys apie trečių rezidentūros studijų metų ciklų tvarką. Tarnyba, susipažinusi su posėdžių protokolais, turėjo pastebėti, kad posėdžiai vyko šališkai. Viršesni savo pareigomis darbuotojai organizavo posėdžius, kontroliavo jų eigą, o dalyvavę asmenys tiesiog turėjo pritarti vadovų išsakytai nuomonei ir jos neginčijo. Be to, Studijų kokybės vertinimo centras, Tarnyba ir VAGK sprendimuose nustatė pažeidimus dėl netinkamai ir nekokybiškai vykdytų rezidentūros studijų, tokius pažeidimus vėliau nustatė ir LSMU rezidentų taryba, taigi pakanka įrodymų teigti, kad LSMU netinkamai vykdė rezidentūros studijas, nesilaikė įstatymų ir tai lėmė pareiškėjo studijų pažeidimus. LSMU priimtas sprendimas pašalinti pareiškėją iš rezidentūros studijų buvo apskųstas aukštesnei instancijai, todėl negalėjo įsigalioti, taigi LSMU sprendimas nutraukti studijų sutartį buvo neteisėtas. Pareiškėjas taip pat nesutiko su VAGK teiginiu, jog LSMU rektoriaus sprendimą turėjo skųsti civiline tvarka teismui. Pabrėžė, jog akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus nagrinėja būtent Tarnyba.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 124–128) prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad pareiškėjas Tarnybos prašė ištirti visą jo rezidentūros studijų procesą, o nagrinėjant tokios apimties medžiagą, kyla įvairių klausimų, kuriuos reikia užduoti / paprašyti patikslinti su skundu susijusioms institucijoms, todėl Tarnyba ne kartą kreipėsi į LSMU, prašydama patikslinti informaciją arba atsakyti į naujus klausimus. Pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas 3 mėnesius, neviršijant įstatyme nustatymo maksimalaus termino, apie tai pareiškėjas buvo informuotas. Tarnyba nekvestionavo LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos rezidentūros komisijos ir Rezidentūros komiteto posėdžių protokolų turinio ir išvadų, tačiau tyrė ir vertino LSMU taikytas rezidentūros studijų procedūras, t. y. kaip Rezidentūros komitetas ir Rezidentūros komisija vykdė funkcijas, nustatytas Rezidentūros studijų reglamente. Nors pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad ginčija VAGK ir Tarnybos teiginius dėl rezidentūros darbo dienyno pildymo, akademinių skolų susidarymo ir perlaikymo galimybių bei pašalinimo iš rezidentūros studijų, tačiau nepateikė jokių papildomų ar naujų įrodymų, kuriais grįstų savo poziciją. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – ir Kontrolierius), nagrinėdamas pareiškėjo skundą, analizavo pareiškėjo rezidentūros studijų procesą ir vadovaudamasis gautais dokumentais nustatė, kad pareiškėjas tinkamai nepildė III–IV rezidentūros metų darbo dienyno taip pažeisdamas rezidento pareigas, taip pat turėjo 3 akademines skolas, nes neturėjo įvertinimų pažymiais už 2013–2014 m. rezidentūros studijų 3 ciklus („Dirbtinė kraujo apytaka“, „Išeminė širdies liga“ ir „Širdies vožtuvų patologija“). Pareiškėjo argumentai, kad už rezidentūros ciklą „Dirbtinė kraujo apytaka“ prof. Š. K. buvo pasirašęs, nepaneigia skolos fakto, nes Studijų programos vertinimo metoduose aiškiai nurodyta, kad ciklai turi būti įvertinti pažymiais dešimtbalėje sistemoje. Pareiškėjo pateikiama analogija su kitais teisės aktais šiuo atveju netaikytina, nes studento akademinių žinių įvertinimą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui LSMU Rezidentūros komiteto sprendimu buvo išimties tvarka sudaryta galimybė likviduoti 3 ciklų akademines skolas per papildomą laikotarpį, leidžiant pakartotinai atsiskaityti už konkrečių ciklų teorines dalis, su pareiškėju suderinus atsiskaitymo laiką ir vertintojus. Pareiškėjas nustatyta tvarka nepateikė apeliacijos dėl įvertinimų, taip pat nepaprašė dėstytojų pateikti išsamų įvertinimų pagrindimą. Nei Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika, nei Rezidentūros komitetas nenustatė aplinkybių, kurioms esant pareiškėjas pagrįstai būtų galėjęs dar kartą pakartoti atsiskaitymus. Pareiškėjas buvo nušalintas nuo praktinės veiklos pagrįstai, kadangi ne kartą nesugebėjo pritaikyti teorinių žinių praktikoje, imdavosi savarankiško gydymo ir diagnostikos metodų, neinfomuodamas apie tai vadovo ar budinčio gydytojo, todėl yra sukėlęs pavojų pacientų sveikatai ir gyvybei. Kontrolierius skundo nagrinėjimo metu nustatė, kad būtent šiose situacijose pareiškėjo rezidentūros vadovas prof. J. S. nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrinta rezidento medicinos praktikos priežiūra, nesudarė rezidentui sąlygų įgyti teorinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų teikti sveikatos paslaugas pacientams, tačiau nebuvo nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima tiesiogiai susieti prof. J. S. veiksmus (neveikimą) su pareiškėjo pareigų pagal studijų programą nevykdymu (dienyno netinkamu pildymu, akademinėmis skolomis už studijų ciklus ir pan.). Pareiškėjas iš rezidentūros studijų buvo pašalintas dėl visumos aplinkybių: 1) akademinių skolų nelikvidavimo; 2) netinkamo dienyno pildymo; 3) praktinės veiklos trūkumų. Tarnyba pabrėžė, jog yra išorinė kontrolės institucija, jos kompetencija yra apribota tik išorine studijų proceso kontrole, nagrinėjant akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus. Tarnyba nagrinėja skundus ir atlieka tyrimus vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir netiria klausimų, kuriuos pagal kompetenciją turi nagrinėti kitos institucijos. Teisės aktai nesuteikia Kontrolieriui teisės priimti privalomojo pobūdžio sprendimus universitetui, kuris pašalino studentą iš studijų, arba įpareigoti universitetą sudaryti sąlygas tęsti rezidentūros studijas.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo LSMU atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I., b. l. 129–135) prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad pareiškėjas buvo pašalintas iš Širdies chirurgijos rezidentūros studijų programos, nes nevykdė programos, negavo įskaitų / vertinimų už 4 ciklus pagal 2013 / 2014 m. studijų planą. Pareiškėjas trečiaisiais rezidentūros studijų metais nevykdė ar netinkamai vykdė programą, jo žinių, gebėjimų, praktinių įgūdžių, ciklų vadovų vertinimu, nebuvo galima vertinti įskaita ir balu, be to, ciklų vadovų įvertinimų nebuvo ir kasdienės veiklos dienyne. Rezidentūros komiteto sprendimu skoloms likviduoti pareiškėjui buvo suteikti 2 mėnesiai. Pareiškėjas turėjo atsiskaityti iki 2015 m. vasario 1 d. pagal individualią papildomą rezidentūros studijų programą, dėl kurios prieštaravimų nereiškė, atsiskaitymų laikas derintas su pačiu pareiškėju, tačiau iš trijų atsiskaitymų pareiškėjas išlaikė tik vieną. Universitetas iki pat sprendimo dėl pareiškėjo šalinimo iš rezidentūros studijų dėjo pastangas, kad rezidentas likviduotų skolas, todėl LSMU nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jam nebuvo suteikta teisė vieną kartą nemokamai pakartoti atsiskaitymą. Ciklo „Dirbtinė kraujo apytaka“ metu įgyti praktiniai įgūdžiai ir gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. Kauno apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjo ieškinį dėl pašalinimo iš rezidentūros studijų ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, rezidento statuso atkūrimo, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių sumų, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškinys atmestas. Šiame teismo sprendime fiksuoti byloje nustatyti faktai nesiskiria nuo skundžiamuose sprendimuose nustatytų aplinkybių. Be to, minėtoje byloje liudytoju buvo apklaustas prof. Š. K., kuris posėdžio metu patvirtino, kad parašas įskaitų knygelėje nepatvirtina įskaitos, net ir gavęs vadovo parašą pareiškėjas žinojo, kad ciklas nebus įskaitytas, kol atitinkamas įrašas nebus padarytas dienyne bei įskaitų knygelėje nebus įrašytas pažymys. Dėl rezidentūros studijų dienyno pildymo LSMU nurodė, kad kasdienės veiklos dienyno pildymas yra rezidento pareiga. Pareiškėjas 2013–2014 m. dienyną pildė neatsakingai. Po Rezidentūros komiteto sprendimo suteikti 2 mėnesių terminą likviduoti įsiskolinimus pareiškėjas pradėjo pildyti einamo darbo dienyną, kurio puslapiai buvo nesunumeruoti, negatyvi informacija apie rezidento veiklą buvo išimama.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu (t. III, b. l. 118–125) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi, dėl, jo nuomone, nepagrįstai nutrauktų jo rezidentūros studijų, taigi Kontrolierius pagal savo kompetenciją turėjo įvertinti pareiškėjo rezidentūros studijų nutraukimo procedūrų tinkamumą. Kontrolieriui priskirta kompetencija vertinti pareiškėjo skundžiamų LSMU veiksmų teisėtumą tik procedūriniu aspektu, o pareiškėjo išbraukimo iš rezidentų sąrašų ir sutarties su juo nutraukimo pagrįstumas yra sutartinių civilinių santykių objektas, nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjo išbraukimo ir rezidentūros studijų bei sutarties su juo nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas jau buvo nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Kontrolierius pagal savo kompetenciją atliko išsamų tyrimą ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą Sprendimą Nr. SP-18. Kontrolierius įvertino LSMU rezidentūros studijų teisinį reglamentavimą, t. y. aptarė LSMU rezidentūros reglamento, patvirtinto LSMU senato 2011 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 5-06 (toliau – ir Rezidentūros reglamentas), bei šį aktą nuo 2014 m. birželio 20 d. pakeitusio LSMU rezidentūros studijų reglamento, patvirtinto senato 2014 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 47-09 (toliau – ir Rezidentūros studijų reglamentas), nuostatas, Širdies chirurgijos rezidentūros studijų programos aprašą bei aptarto reglamentavimo pagrindu įvertino pareiškėjo rezidentūros studijas, be kita ko, atsižvelgdamas ir į pareiškėjo rezidentūros studijų ir darbo dienyno duomenis, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas, nepildydamas dienyno, pažeidė Rezidentūros reglamento 65.7 punkte, Rezidentūros studijų reglamento 98.5 punkte nustatytą rezidento pareigą atlikto darbo apskaitai pildyti nustatytos formos dienyną. Be to, nustatė kad pareiškėjas turėjo 3 akademines skolas, nes neturėjo įvertinimų pažymiais (dešimtbalėje vertinimo sistemoje) už 2013–2014 m. rezidentūros studijų ciklus „Dirbtinė kraujo apytaka“, „Išeminė širdies liga“ ir „Širdies vožtuvų patologija“, kaip to reikalaujama pagal Rezidentūros reglamento 28 punktą ir Rezidentūros studijų reglamento 45 punktą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šių atsakovės išvadų nepaneigė jokiais pagrįstais argumentais, t. y. neįrodė, jog III–IV rezidentūros metų (2013–2014 m.) studijų ir darbo dienyną pildė išsamiai ir tinkamai ar turėjo teigiamus pažymius už studijų ciklus „Dirbtinė kraujo apytaka“, „Išeminė širdies liga“ ir „Širdies vožtuvų patologija“.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas sprendė, kad atsakovas taip pat vertino rezidentūros studijų koordinavimą, t. y. Rezidentūros komisijos posėdžius, kuriuose, be kita ko, buvo svarstomi pareiškėjo rezidentūros studijų klausimai, t. y. Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos darbuotojų nusiskundimai pareiškėjo veiksmais klinikoje, pareiškėjo pakartotinis teorinių žinių ir praktinių įgūdžių vertinimas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Kontrolierius, vertindamas tarnybiniuose pranešimuose pateiktą informaciją apie netinkamą pareiškėjo ligoniams taikomą gydymą, iš esmės pripažino, jog pareiškėjo rezidentūros vadovas netinkamai vykdė savo pareigas, nes nesiėmė priemonių užtikrinti pareiškėjo medicinos praktikos priežiūrą, nesudarė sąlygų įgyti jam teorinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų teikti sveikatos paslaugas, tačiau Rezidentūros komiteto sprendimu išimties tvarka pareiškėjui buvo sudaryta galimybė likviduoti 3 ciklų akademines skolas per papildomą laikotarpį, pakartotinai atsiskaitant už konkrečių ciklų teorines dalis, todėl Kontrolierius padarė išvadą, kad Rezidentūros komisija ir Rezidentūros komitetas tinkamai vykdė savo funkcijas ir tinkamai koordinavo pareiškėjo rezidentūros studijų eigą. Sprendime Nr. SP-18 nagrinėtas ir pakartotinio atsiskaitymo už skolas klausimas bei, atsižvelgiant į Rezidentūros reglamento ir Rezidentūros studijų reglamento nuostatas, kuriose nėra nustatyta atsiskaitymų perlaikymo galimybė, padaryta išvada kad nebuvo aplinkybių, kurioms esant, pareiškėjas būtų galėjęs pakartoti atsiskaitymus. Be to, buvo įvertintas pareiškėjo išbraukimo iš rezidentūros pagrindas – Rezidentūros studijų reglamento 57.2 ir 58 punktai – ir konstatuota, jog esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjas iš rezidentūros studijų buvo pašalintas pagrįstai. Kontrolierius taip pat aptarė reglamentavimą, susijusį su galimybe pareiškėjui pakeisti rezidentūros studijų programą, rezidentūros studijų savikontrolės mechanizmą bei jokių procedūros pažeidimų šiais aspektais nenustatė.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, detaliai aptarė visus pareiškėjo skundo aspektus, susijusius su jo rezidentūros studijomis, ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus bei padarė atitinkamas išvadas, apie kurias Sprendimu Nr. SP-18 informavo pareiškėją. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Tarnyba vilkino jo skundo tyrimą. Pažymėjo, jog pareiškėjo skundo dalykas gana platus, Tarnyba gavo daug medžiagos dėl nagrinėjamų klausimų, todėl, siekiant atlikti išsamų tyrimą, jai prireikė ilgesnio nei 30 dienų termino sprendimui priimti, ką patvirtina ir Tarnybos raštai. Pareiškėjo skundas Tarnyboje buvo gautas 2015 m. gegužės 6 d., o sprendimas priimtas 2015 m. rugpjūčio 7 d., taigi 3 mėnesių terminas pažeistas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad Kontrolierius neturi teisės priimti sprendimų panaikinti LSMU sprendimą išbraukti rezidentą iš sąrašų ar grąžinti rezidentą į studijas, o akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų konstatavimas ar nekonstatavimas LSMU atžvilgiu pareiškėjui realiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, ką iš esmės konstatavo ir VAGK skundžiamame sprendime. Teismo ginamas pareiškėjo interesas galėtų būti apgintas, priimant atitinkamą teismo sprendimą tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pažeidusi skundų nagrinėjimo procedūrą, tačiau, kaip minėta, administracinės bylos medžiagos faktiniai duomenys leidžia konstatuoti, jog pareiškėjo skundas Tarnyboje išnagrinėtas tinkamai ir laikantis galiojančios tvarkos, pareiškėjas tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo rezultatus. Sprendimo Nr. SP-18 turinys rodo, kad Kontrolierius patikrino ir išanalizavo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atliko motyvuotą jų įvertinimą, Sprendimas Nr. SP-18 pripažintinas atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl reikalavimas perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo atsakovui ar kitai institucijai yra nepagrįstas.
III.
13. Pareiškėjas P. Ū. pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 130–134), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14.1. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius pažeidimus rinkdamas ir vertindamas įrodymus, byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, neatskleista jos esmė. Pareiškėjo skundo Tarnybai tyrimas galėjo ir turėjo būti atliekamas greičiau. Tarnyba pagal jos funkcijas reglamentuojančius aktus nesikeitė informacija su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir kitomis institucijomis.
14.2. Atsakovui buvo pateikti duomenys apie tai, kad pagal 2013–2014 metų studijų planą pareiškėjas privalėjo įvykdyti 4 ciklus, o pagal 2014–2015 metų planą – 2 ciklus; tuo tarpu pagal civilinėje byloje esančius įrodymus 2013–2014 metais pareiškėjas privalėjo įvykdyti 3 ciklus. Taigi administracinėje byloje yra pateikti prieštaringi įrodymai, tačiau nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė.
14.3. Administracinėje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad studijų procese atsakingi vadovai elgėsi itin aplaidžiai, tinkamu laiku neorganizavo mokymosi proceso, neužtikrino ataskaitų pateikimo galimybės, nesudarė pareiškėjui galimybės įgyti būtinų žinių ir įgūdžių, nebuvo nustatyta studijų vykdymo tvarka, nebuvo parengti rezidentūros studijų dienynai, studijų programų planas bei tvarkaraštis, o įskaitos buvo pasirašomos atgaline data. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija nekontroliavo LSMU vykstančių procesų. Abejotiną studijų kokybę patvirtina Studijų kokybės vertinimo centro 2015 m. gegužės 21 d. išvada, rezistentų tarybos atliktos apklausos rezultatai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Taigi teismas nesivadovavo jau nustatytais faktais, kad iš rezidentūros studijų pareiškėjas buvo pašalintas ne dėl savo netinkamo elgesio, bet dėl pareiškėjui netinkamai teiktų rezidentūros vadovo paslaugų. Rezidentūros metu pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai vykdyti savo kaip rezidento pareigas, nes nebuvo sudaryta galimybė atlikti praktinį darbą, lankyti pacientus, teikti jiems sveikatos priežiūros paslaugas prižiūrinti rezidento vadovui, o šių pareiškėjui nepriklausančių pareigų nevykdymas negali suponuoti teisėto jo pašalinimo iš rezidentūros studijų. Byloje nėra duomenų, kad LSMU būtų nagrinėjęs pareiškėjo atsakomybės už veikas, kuriomis pareiškėjas galėjo sukelti ar padarė žalą paciento sveikatai ar gyvybei, klausimą, taip pat kad būtų pasinaudojęs teise skirti pareiškėjui nuobaudas už praktinės veiklos pažeidimus ar nustatęs šiurkščius pažeidimus.
Atsiliepimas
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 140–143) prašo jį atmesti.
16. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė administracinio proceso reikalavimus. Paaiškino, jog Kontrolieriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato pareigos visais atvejais Kontrolieriui nagrinėjant pareiškėjų skundus keistis informacija su pareiškėjo nurodytomis institucijomis. Visi veiksmai, kurie sukėlė atitinkamas pasekmes – rezidento pašalinimą iš rezidentūros studijų – buvo paties pareiškėjo veiksmų rezultatas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimi rašytiniai įrodymai, kad jis dienynus 3–4 studijų metais pildė atsakingai vykdydamas LSMU nustatytus reikalavimus, administracinėje byloje nebuvo pateikti, juos pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teisminių ginčų metu, pasiūlė išsireikalauti iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos. Todėl pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė tam tikrais įrodymais, kurių byloje nebuvo, yra nepagrįstas ir neteisingas. LSMU taip pat atkreipia dėmesį, kad Studijų kokybės vertinimo centras, priešingai nei teigia pareiškėjas, 2015 m. gegužės 21 d. atsakyme Nr. S-1099 nurodė, jog visos LSMU vykdomos rezidentūros studijų programos yra akredituotos. Atsiliepime pažymima, jog Kauno apylinkės teisme 2015 m. lapkričio 9 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-11986-945/2015, kurioje pareiškėjo ieškinys dėl pašalinimo iš rezidentūros studijų ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, rezidento statuso atkūrimo, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių sumų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-577-480/2016 minėtą Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šiuose teismų sprendimuose nustatyti faktai nesiskiria nuo Kontrolieriaus, VAGK bei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimuose nustatytų aplinkybių.
17. Atsakovas Tarnyba atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
19. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Kontrolieriaus Sprendimo Nr. SP-18, kuriuo pareiškėjo skundas dėl jo pašalinimo iš LSMU rezidentūros studijų pripažintas nepagrįstu.
20. Pagal ABTĮ 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą šiuo aspektu, taip pat įvertinęs apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, o rinkdamas ir vertindamas įrodymus padarė esminius pažeidimus, daro išvadą, kad jie nepagrįsti.
22. ABTĮ 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tikrinant bylą turi būti nustatyta, ar pažaida buvo padaryta, ir šios pažaidos įtaka teismo sprendimo teisėtumui.
23. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų aiškinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl Kontrolieriaus nustatytų faktinių aplinkybių, tinkamai įvertino, ar Kontrolierius teisingai taikė materialiosios teisės normas.
24. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė, apeliantas naujų įrodymų, paneigiančių teismo ištirtas aplinkybes, nepateikė ir tokių įrodymų galimos buvimo vietos nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai pagrįstas įrodymais bei motyvuotas.
25. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-11986-945/2015 pagal P. Ū. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms bei LSMU dėl pašalinimo iš rezidentūros studijų ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, rezidento statuso atkūrimo, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių sumų, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 16 d. nutartimi šį Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą.
26. Pažymėtina, jog minėtoje civilinėje byloje, be kita ko, buvo konstatuota, kad: atlikus ieškovo teorinių žinių įsisavinimo įvertinimą, teigiamu balu buvo įvertintas tik ciklas „Širdies vožtuvų patologija ir jos chirurginis gydymas“, tuo tarpu kiti du ciklai įvertinti neigiamais balais, todėl pareiškėjo argumentai, esą jis privalėjo įvykdyti 4 ciklus, laikyti nepagrįstais; aplinkybė, kad ciklų vadovai ir koordinatorius nesirūpino ciklų eiga, negali būti pripažinta reikšminga sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, kadangi, akivaizdu, jog savo pareigų nevykdė ir pats pareiškėjas, kuris net neįrodinėjo iš karto po ciklų pabaigos kreipęsis į atsakingus asmenis dėl įskaitų užskaitymo, kėlęs klausimus dėl studijų eigos, be to, pareiškėjas pripažino trečiaisiais rezidentūros metais nepildęs dienyno, nors dienyną pildė pirmuosius du rezidentūros studijų metus, todėl negalėjo nežinoti šios savo pareigos; pareiškėjas turėjo galimybę tęsti ankstesnės formos dienyno pildymą, be to, suvokdamas šią savo pareigą, nežinodamas kaip dienyną pildyti, privalėjo imtis aktyvių veiksmų neaiškumams pašalinti, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog tokių veiksmų jis ėmėsi trečiaisiais studijų metais; pareiškėjo argumentai, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija nekontroliavo universitete vykstančių procesų bei kad abejotiną studijų kokybę patvirtina Studijų kokybės vertinimo centro 2015 m. gegužės 21 d. išvada, rezidentų tarybos atliktos apklausos rezultatai, yra formalūs, o argumentai dėl jo teorinių žinių vertinimo – nekonstruktyvūs, labiau emocinio pobūdžio; pareiškėjo argumentas, jog atsisakymas leisti teorines žinias atsiskaityti dar kartą pripažintinas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies, LSMU Statuto 208.16 punkto reikalavimų suteikti studentui, neišlaikiusiam egzamino ar įskaitos, teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, pažeidimu, atmestinas kaip nepagrįstas; net ir suteikus pakartotinę galimybę pareiškėjui įrodyti praktinių įgūdžių pakankamumą, jis savo veiksmais tik patvirtino negebėjimą teorines žinias taikyti praktikoje.
27. Taigi minėtoje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas buvo bylos šalimi, nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas kaip ir pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiamuose Tarnybos, VAGK bei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimuose. Atsižvelgdama į tai, taip pat į šioje byloje surinktą medžiagą bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti šiais duomenimis nagrinėdama šią administracinę bylą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su rezidentūros studijose turėtais įvykdyti ciklais, skolomis už juos, dienynų pildymu, atsakingų vadovų aplaidžiu elgesiu, mokymosi proceso neorganizavimu, galimybės įgyti būtinų žinių ir įgūdžių nesudarymu, studijų vykdymo tvarkos nenustatymu, rezidentūros studijų dienynų, studijų programų plano bei tvarkaraščio neparengimu, įskaitų pasirašymu atgaline data, dėl kurių įsiteisėjusiais sprendimais jau pasisakė Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas, atmestini kaip nepagrįsti.
28. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Kontrolierius veikė pagal savo kompetenciją, skundo nagrinėjimo procedūros pažeidimų, darančių priimtą Sprendimą Nr. SP-18 neteisėtu, nepadarė, todėl teismas turėjo pagrindą atmesti pareiškėjo skundą. Taigi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos tesimo sprendimas paliktinas nepakeistas.
29. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, netenkintinas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi teisę į išlaidų atlyginimą turi tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 44 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo P. Ū. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.