- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- 1-365-486/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Marta Matiukevič
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Karolinai Slapšinskienei., dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui (nuotoliniu būdu per ZOOM platformą), kaltinamajam V. B., kaltinamojo gynėjai advokatei Martai Matiukevič, laiduotojui A. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2014-12-17 ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, teismo patvirtintas 2014 m. gruodžio 22 d.
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. 2022 m. rugsėjo 13 d., apie 12.27 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,00 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. jis užsuko į kavinę papietauti, sutiko verslo kolegą, su kuriuo išsikalbėjus papasakojo, kad nusipirko šeimos naują automobilį. Kolega primigtinai siūlė aplaistyti tą automobilį ir išgerti alkoholio. Kaltinamasis sutiko ir išgėrė. Po kurio laiko bebendraujant kaltinamajam pasidarė labai blogai, pradėjo daužyti širdis, spausti galvą spausti, pasidarė silpna ir pasižiūrėjus į savo daviklį telefone, kuris rodo cukraus kiekį, pamatė, kad labai pasikėlė cukraus norma. Seniau kaltinamasis naudodavo senesnį kraujo matuoklį, jis patikimesnis, nes ta programėlė labai stringa, pagal tai ką rodė telefonas, cukraus kiekis buvo labai aukštas. Kaltinamasis nuėjo įsitikinti, nes buvo jo praktikoje, kad rodė, kad aukštas, o iš tikrųjų buvo žemas, todėl susileidus tuo momentu dar insulino, jei cukraus kiekis mažas, jis gali nualpti. Nuėjęs iki automobilio pradėjo ieškoti senojo aparatėlio, jo nerado, todėl užpanikavo, nutarė nuvažiuoti iki vaistinės ir įsigyti juostelių. Artimiausia poliklinika buvo Lazdynų ligoninėje, kaltinamasis yra ten ne kartą gulėjęs, todėl galvojo, kad jeigu kas negerai, tai suteiks pagalbą. Pakeliui važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai ir tik tuo metu kaltinamasis suprato kokią didelę klaidą padarė. Kaltinamasis labai gailisi, neturi sau pasiteisinimo šitam poelgiui. Policijos pareigūnams irgi sakė, kad jeigu jam negera, tai pasiūlė išsikviesti taksi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės laiduojant jo senam geram bičiuliui A. V.. Jie yra (duomenys neskelbtini) metų pažįstami, jis sportininkas, veda sveiką gyvenimo būdą, kraujo donoras, aktyvus visuomenės dalyvis. Jų vaikai vienmečiai, kartu į futbolą vaikšto. A. V. kaltinamajam daro didelę įtaką šiame gyvenime, su juo daug tariasi, jis kaltinamajam daug padeda.
Taigi V. B., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir advokatė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas A. V. paaiškino, kad kaltinamasis V. B. yra jo draugas. Su V. pažįstami apie (duomenys neskelbtini) metų. Jie turi daug bendrų draugų, pažįstamų, šalia kaltinamojo kažkada buvo jo darbas, todėl jie ir pietaudavo kartu ir sportuodavo. Jų sūnūs yra tokio pačio amžiaus, todėl eidavo kartu į sporto varžybas, šeimyninės šventės buvo irgi kartu, jie pastoviai pasitaria, pasiskambina. Pas kaltinamąjį buvo daug sportinių traumų, todėl jis pas laiduotoją domėjosi kinezaterapija, papildais, jis visada patardavo kaltinamajam kokius pratimus daryti, kokius papildus vartoti. Pats A. V. yra dviejų vaikų tėvas. Vadovauja įmonei, kurioje dirba 12 žmonių, laisvalaikiu užsiimu sportu. A. V. užsiima kraujo donorystės propogavimu, į šią veiklą įtraukė daug savo draugų, pažįstamų, jau 14 metų šituo užsiima. Kaltinamasis V. B. papasakojo savo situaciją, jis tai vertino kritiškai, labai negerai, bet nori kaltinamajam padėti, nes jeigu kaltinamais nebūtų to vertas, A. V. tikrai nesutiktu būti laiduotoju.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltinamojo V. B. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto pareigose. 2022-09-13 dirbo kartu su vyr. specialistu T. B.. Dieną, po 12.00 val., iš Vilniaus AVPK operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Savanorių pr. 217, Vilniuje iš kavinės išėjo galimai neblaivus vyriškis ir sėdo į automobilį „VW Caddy“, baltos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai ketina važiuoti. Pranešė tos pačios kavinės darbuotojas. Jie nuvyko nurodytu adresu, tačiau ten automobilio jau neberado, todėl susisiekė su pranešėju telefonu. Pranešėjas nurodė, kad asmuo nuvažiavo Titnago gatve link Oslo gatvės. Jie nuvažiavo nurodyta kryptimi ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį, jį nedelsiant sustabdė panaudodami garso ir šviesos signalus. Priėjus prie automobilio, jame buvo vienas asmuo, vairuotojas, kaip paaiškėjo vėliau, V. B., tapatybę nustatė iš dokumentų. Nuo minėto asmens sklido alkoholio kvapas, kalbėjo jis nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, t. y. buvo apsvaigimo nuo alkoholio požymiai, dėl to jo paklausė, ar vartojo alkoholinius gėrimus. Asmuo iškart pripažino, kad alkoholinius gėrimus vartojo. Jam buvo patikrintas neblaivumas alkotesterio pagalba, pirmu pūtimu buvo nustatytas 3.00 promilės neblaivumas, o antru pūtimu 3.07 promilės neblaivumas. Asmeniui buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai ir jis buvo paleistas, tuo tarpu automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Nori pasakyti, kad asmeniškai matė, kaip asmuo vairavo, sustabdžius automobilyje buvo vienas, buvo nustatytas sunkus girtumas, pats asmuo neneigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus (b. l. 15-17).
2022-09-13 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 13 d., apie 12.27 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, V. B., gim. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,00 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 4-6).
2022-09-13 specialisto K. K. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo užfiksuota, kad 2022-09-13 dirbant kartu su vyr. specialistu T. B., apie 12.13 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad, iš kavinės išėjo vyriškis, kuris galimai neblaivus, sėdo į automobilį „VW Caddy“, baltos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai važiuos. Pranešė darbuotojas, stebi. Atvykus į įvykio vietą, nurodyto automobilio nerado, susisiekus su pranešėju, jis paaiškino, kad minėtas automobilis nuvažiavo Titnago g. link Oslo g. Tikrinant nurodytą informaciją, minėtą automobilį, apie 12.27 val., pastebėjo važiuojantį (duomenys neskelbtini) pastatu, jį sustabdė, kaip paaiškėjo, vairuotojas buvo V. B., (duomenys neskelbtini), jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pasiteiravus ar vartojo alkoholinius gėrimus, V. B. atsakė teigiamai. Patikrinus V. B. blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0107, patikros sertifikato kopijos Nr. 1680709, pirmu pūtimu 12.40 val. buvo nustatytas 3.00 prom. girtumas, antru pūtimu 13.03 val. buvo nustatytas 3.07 prom. girtumas. V. B. įteiktas šaukimas 2022-09-14, 10.00 val., atvykti į Vilniaus m. 2 PK apklausai, užpildyti procesiniai dokumentai, automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į saugomą automobilių aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 12).
2022-09-13 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2022-09-13 V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 12.40 val. jam nustatytas 3,00 promilės neblaivumas, o 13.03 val. nustatytas 3,07 promilės neblaivumas. Su akte nurodytais duomenimis V. B. pasirašytinai sutiko (b. l. 18).
Alkotesterio kvitų duomenimis V. B. 2022-09-13 12.41 val. nustatytas 3,00 promilių girtumas, 3.03 val. nustatytas 3,07 promilių girtumas (b. l. 19-20).
2022-09-14 VĮ „Regitra“ duomenų išraše užfiksuota, kad automobilis VW „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. B. individualiai įmonei (b. l. 26).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio vertė 2260 eurų su PVM (b. l. 27).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,00 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojo K. K. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, kita bylos rašytinė medžiaga. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas kaltinamojo V. B. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį draugui A. V. pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 62-68), dirba, duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra.
Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojas A. V. yra kaltinamojo draugas. Nėra teistas, dirbantis. Teismo posėdžio metu apklausiamas parodė, kad su V. B. pažįstami apie (duomenys neskelbtini) metų. Turi daug bendrų draugų, pažįstamų, šalia buvo jo kažkada darbas ir pietaudavo kartu ir sportuodavo, sūnūs jų tokio pačio amžiaus, eina kartu į sporto varžybas, šeimyninės šventės irgi kartu, pasitaria, pasiskambina pastoviai. Daug jam patardavo. Pats yra dviejų vaikų tėvas. Vadovauja įmonei, kurioje dirba 12 žmonių. Šiuo metu mokosi, Vilniaus kolegijoje, 4 kurse. Laisvalaikiu užsiima sportu, kraujo donorystės propagavimu, į šią veiklą daug savo draugų, pažįstamų įtraukė, 14 metų šituo užsiima. Kaltinamasis V. B. papasakojo savo situaciją, vertina ją kritiškai, labai negerai, bet nori jam padėti, nes jeigu jis nebūtų to vertas, A. V. tikrai nesutiktų būti laiduotoju. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Teismas atsižvelgia į prokuroro argumentus, kad laiduotojas yra baustas administracine tvarka, tačiau mano, kad tie pažeidimai yra labiau atsitiktinio pobūdžio, nėra šiurkštūs, todėl teismas neįžvelgia pagrindo netikėti šiuo laiduotoju.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla V. B. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (LR BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju V. B. vairavo transporto priemonę kai jo kraujyje buvo nustatytas kraujuje 3,00 promilių girtumas, todėl siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į jo sunkų girtumą, tai, kad vairavo šviesos paros metu, pakankamai judrioje gatvėje sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 3 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Dėl automobilio konfiskavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VĮ ,,Regitra“ duomenimis šis automobilis priklauso kaltinamojo įmonei (b. l. 26).
Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis V. B. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, dienos metu, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamojo įmonei nuosavybės teise priklausantis automobilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo gynėjos prašymą jo nekonfiskuoti, tačiau pabrėžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio taisyklėmis, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso jam, teismas neįžvelgia pagrindų jos nekonfiskuoti ar keisti konfiskavimą į konfiskuotino turto vertės priteisimą.
Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.
Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti V. B. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 49).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui VW „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. B., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį A. V. atsakomybėn pagal laidavimą, 2 (dvejiems) metams be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-365-486/2023 V. B. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 ( trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant valstybės naudai automobilį VW „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui VW „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. B. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 27 d.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.