- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- AN2-282-255/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00192-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Regina Bertašienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo A. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2020 m. rugpjūčio 18 d. gautas pareiškėjo A. R. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo M. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 Eur bauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams skundą, kuriame prašė M. F. institucijos paskirtą 30 Eurų baudą pakeisti ir paskirti jam didesnę, t. y. 90 Eur baudą.
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2020 m. spalio 23 d. nutartimi iš dalies patenkino nukentėjusiojo A. R. skundą ir pakeitė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. liepos 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir M. F. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė 85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) baudą. Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, įskaitė į baudos sumą 2020 m. liepos 29 d. M. F. sumokėtą 30 Eur dydžio baudą ir M. F. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė galutinę 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) baudą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. R. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų skundžiamą nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje: iš skundžiamos nutarties pašalinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto M. F. nustatytą lengvinančią aplinkybę, inkriminuoti ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę, inkriminuoti ANK 36 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę bei inkriminuoti ANK 36 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma delinkventui M. F. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti 90 Eur (devyniasdešimt) eurų baudą, įskaityti 2020 m. liepos 29 d. sumokėtą 30 Eur dydžio baudą ir paskirti galutinę 60 Eur (šešiasdešimt) eurų baudą. Taip pat apeliantas prašo priteisti jam 50 (penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
3.1. Skunde nurodoma, jog M. F. 2020 m. birželio 18 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), K. D. gatvėje, nakties metu viešoje vietoje iš važiuojančio automobilio garsiai šaukė – ,,A., kūrva, išlįsk“, ir tokiais savo įžeidžiamais necenzūriniais žodžiais jis, M. F., pažeidė viešąją tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam buvo paskirta 85 eurų bauda, tačiau nukentėjusiojo, t. y. jo, apelianto, A. R., 50 eurų ieškinys buvo atmestas. Apelianto manymu, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 23 d. skundžiama nutartis yra absoliučiai neteisėta ir nepagrįsta bei privalo būti panaikintina ir pakeista, administracinė nuobauda delinkventui M. F. padidintina iki proporcingos (adekvačios) – 90 eurų baudos bei jam, nukentėjusiajam A. R., priteistinas 50 eurų ieškinys. Nurodo, jog žemesniojo teismo skundžiama nutartis yra prieštaringa, neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja ANK normoms. Apeliantas itin atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai vertino tik kaltininko, t. y. M. F. pateiktus argumentus, o atlikdamas įrodymų tyrimą, buvo šališkas, formuluodamas klausimus M. F., juos užduodamas, aiškiai norėjo sumenkinti nukentėjusiosios pusės pozicijas. Apelianto manymu, skundžiama nutartis pagrįsta tik subjektyviomis įvykio interpretacijomis, delinkvento M. F. nepatikimais, prieštaringais paaiškinimais, prielaidomis ir spėlionėmis, o bylos įrodymai buvo nagrinėtini ir vertintini tik selektyviai. Apelianto nuomone, tos nakties įvykius pirmosios instancijos teismas tendencingai iškraipė ir į skundžiamą nutartį vietomis surašė neteisingus faktologinius duomenis ir suponacines interpretacijas.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta bauda nuo 30 iki 140 eurų. Nurodo, jog nors apylinkės teismas, delinkventui M. F. ir padidino baudą iki 85 eurų, tačiau apelianto nuomone, šis nuobaudos dydis dar nesiekia tos sankcijos optimalaus dydžio, kurio jis, A. R., prašė pirmosios instancijos teisme, t. y. – 90 eurų. Taip pat apeliantas ir vėl atkreipia dėmesį į tai, kad delinkventui M. F. I., surašiusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, bei žemesnysis teismas, netinkamai pritaikė ir ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Nurodo, jog paminėtosios ANK normos dispozicija labai aiškiai reglamentuoja, jog – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Apeliantas pažymi, jog nors delinkventas M. F. policijoje buvo nurodęs, jog jis savo konvikciją dėl jam inkriminuojamos administracinės veikos pripažino ir gailisi, tačiau pažymėtina, jog jis ne tik savo 2020 m. spalio 15 d. atsiliepime į skundą metė įvairiausius tikrovės neatitinkančius kaltinimus pačiam apeliantui, tačiau ir pačiame apylinkės teisme elgėsi įžūliai, ciniškai bei arogantiškai, viso teisminio posėdžio metu ne tik kad ,,tujindamas“ jį, apeliantą A. R., tačiau ir toliau, tik iš dalies pripažindamas 2020 m. birželio 18 d. nakties įvykius, t. y. savo padaryto administracinio delikto faktines aplinkybes. Apelianto manymu, visi šie išvardinti delinkventą M. F. neigiamai charakterizuojantys aspektai, nesuteikia pagrindo išvadai, jog M. F. visiškai pripažįsta savo konvikciją dėl jam inkriminuoto delikto ir tikrai nuoširdžiai gailisi, todėl mano, jog M. F. netinkamai ir ydingai implikuota ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicinė norma privalo būti šalintina iš lengvinančių aplinkybių klasifikacijos, kaip neva tai pastarojo lengvinanti aplinkybė, kadangi, M. F. tik imitaciškai suvaidino fikciją dėl tariamo jo savanoriškai sąžiningo prisipažinimo ne tik policijoje, tačiau ir pačiame apylinkės teisme bei nuoširdaus gailėjimosi, dėl savo padarytų priešingų teisei veiksmų.
3.3. Be to, apeliantas akcentuoja ir tai, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nusikalstamai pamelavo, jog neva tai teismo posėdyje jis dar kartą patvirtino, kad jis, M. F. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, atsiprašė A. R. dėl jam išsakyto necenzūrinio žodžio, patvirtindamas, kad jis neturėjo daugiau jokių kėslų jį pažeminti ar kitaip sukelti jam psichologinį diskomfortą. Apeliantas pabrėžia, jog išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas ne tik kad pasidarė jam aktualias bylos kopijas (įskaitant posėdžio sekretorės surašytus protokolus), tačiau net ir itin įdėmiai perklausė visą teisminio posėdžio audio diktofoninį įrašą ir jame nė vienu žodžiu M. F. net neužsimena, jog jis nuoširdžiai gailisi ar juo labiau atsiprašo jo, apelianto A. R.. Mano, jog visa tai yra nusikalstamai pameluota ir ciniškai iškraipyta žemesniojo teismo, surašant melagingą informaciją į skundžiamą nutartį. Nurodo, jog jis, apeliantas, vieninteliu atveju pritaria, jog M. F. buvo tinkamai kvalifikuota inkriminuojanti aplinkybė, jog jis deliktą padarė būdamas neblaivumo kondicijoje, kuomet jam buvo nustatytas 0,83 promilių girtumas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tačiau apeliantas kategoriškai nesutinka, jog M. F. neturi būti implikuojamos dar ekstra trys fakultatyviosios sunkinančios aplinkybės. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, padarė šiurkščias teisės taikymo ir aiškinimo klaidas.
3.4. Apeliantas nurodo, jog delinkventui M. F. privalo būti implikuotinas ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pabrėžia, jog šioje dispozicinėje normoje imperatyviai yra numatytas dviejų ar daugiau susitarusių ir iš anksto nusikalstamai veikti pasiruošusių asmenų nusikalstamas bendrininkavimas. Nurodo, jog šiame kontekste, ypatingai atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys ir į tai, jog ši dispozicija pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimo laipsnį, visapusiškai apima M. F. sunkinančiosios aplinkybės ribas ir kvalifikavimą. Pabrėžia, jog M. F. administracinį deliktą padarė kartu nusikalstamai veikdamas su M. K.. Taip pat apeliantas pabrėžia, jog iš anksto suplanuotai bei nusikalstamai susitarus darant administracinę veiką, M. F. buvo pasitelkęs į pagalbą M. K., kuris vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį, o M. F. visą delikto darymo laikotarpį sėdėjo šturmano vietoje. Nurodo, jog šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas truko nuo 01.30 val. iki 03.02 val., todėl jis, apeliantas, nebegalėdamas apsikęsti nusikalstamo, nors ir nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, įrodymų rinkimą pradėjo nuo 01.43 val. Taigi, apeliantas nurodo, jog kaip matyti iš apelianto į bylą pateiktų vaizdo įrašų, M. F. nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas truko apytiksliai net 2 (dvi) valandas, o šį nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą sudarė tokie delikto sudedamieji elementai kaip: ilgą laiką iš anksto susitarus važinėjimas automobiliu aplink jo, A. R., namą, tyčinis ir specialus klaksono panaudojimas, už ką M. K. buvo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nubaustas 15 eurų bauda, 2 (dviejų) valandų įžeidžiamas M. F. ir M. K. kibimas prie jo, apelianto, neleidimas nakties metu ramiai ilsėtis bei miegoti, bendrininko M. K. stengimasis sustojus prie jo, apelianto, namo, automobilio motoro apsukomis išgauti kuo didesnį gausmą bei triukšmą gilios nakties metu ir kiti tyčiniai bei provokaciniai veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis, būtent gilios nakties metu, iš anksto kartu susitarus ir bendrai nusikalstamai veikiant delinkventui M. F. bei M. K..
3.5. Apeliantas mano, jog M. F. privalo būti implikuotinas ir ANK 36 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Nurodo, jog ši dispozicinė norma imperatyviai apima asmens kankinimą ir patyčias iš jo, o šiuo atveju, pastebėtina, jog ciniškos patyčios iš jo, apelianto, truko apytiksliai 2 (dvi) valandas. Apeliantas pažymi, jog buvo kankinamas psichologiškai, morališkai bei dvasiškai, o patyčios bei kankinimas pasireiškė būtent ilgalaikiu (dviejų valandų) ciniškomis pajuokomis, jo, apelianto, asmenybės sumenkinimu, neleidimu miegoti bei ramiai ilsėtis naktį lovoje, nerviškai keliant įtampą, didžiulį stresą, išgyvenimus, pergyvenimus, nes tuo metu jis, apeliantas net nežinojo kuo visas šis apytiksliai 2 (dviejų) valandų delinkvento M. F. bei M. K. išpuolis tuo metu pasibaigs.
3.6. Taip pat apeliantas mano, jog delinkventui M. F. privalo būti implikuotinas ir ANK 36 straipsnio 1 dalies 11 punktas. Pažymi, jog ši dispozicinė norma imperatyviai apima administracinę veiką, padarytą iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų ir šiame kontekste pažymėtina tai, jog M. F., jį, apeliantą nusikalstamai terorizuoja jau net nuo 2013 metų. Mano, jog visos šios faktinės aplinkybės labai aiškiai atsispindi bylos medžiagoje, todėl yra absoliučiai akivaizdu, jog 2020 m. birželio 18 d. naktį įvykdytas M. F. daugiametis eilinis išpuolis prieš jį. A. R., kuris buvo kvalifikuotas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, buvo atliktas būtent iš savanaudiškų paskatų. Nurodo, jog savanaudiškų paskatų kontekstas apima paminėtąjį laikotarpį nuo 2013 m. Apelianto manymu, svarbu paminėti tai, jog šis M. F. nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas nebuvo atsitiktinis, nebuvo vienkartinis ir apskritai tai nebuvo pirmasis jo išpuolis prieš jį, apeliantą, kadangi byloje esanti visapusiška ir objektyvi medžiaga liudija, jog teroras prieš jį, apeliantą, tęsiasi jau net nuo 2013 m., o patys išpuoliai pasireiškia įvairaus pobūdžio išpuoliais turint tam tikrą suinteresuotumą savanaudiškų paskatų prasmės kontekste, kurie ir apima kėsinimąsi į patį jį, A. R., kaip fizinį subjektą arba jo turtą, šiuo atveju namą. Taigi, apelianto nuomone, M. F. suinteresuotą savanaudiškumą turi jau net 7 (septynerius) metus, kurio intencija ir yra nusikalstamai iš savanaudiškų paskatų (pa)kenkti jam. Apeliantui. Be to, apeliantas pabrėžia, jog M. F. yra ne tik kad linkęs nusikalsti, tačiau ir reguliariai daryti administracines veikas.
3.7. Apelianto manymu, itin svarbu paminėti ir tą faktą, jog apylinkės teismas, absoliučiai aplaidžiai bei atmestinai išnagrinėjo šią bylą, nes ne tik kad naiviai patikėjo M. F. ciniškai tyčiniu melu, tačiau ir pats visiškai nesiorientavo, jog jis, A. R., nėra joks M. F. kaimynas, kadangi jis, M. F. gyvena adresu – (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name, o jis, A. R., gyvena apeliaciniame skunde nurodytu adresu, t. y. visiškai skirtingose gatvėse. Be to, apeliantas nurodo, jog prieš rengiant apeliacinį skundą, jis preciziškai tiksliai su iPhone telefono programėle apskaičiavo atstumą tarp delinkvento M. F. bei savo paties gyvenamųjų namų, kurį sudarė net 192 metrai, todėl, iš skundžiamos nutarties privalo būti pašalintinas toks žemesniojo teismo nonsensas, jog neva tai jis, A. R., ir apeliantas yra delinkvento M. F. kaimynas. Apeliantas pažymi, jog pagal miestų municipaliteto urbanistikos įstatymą, kaimynais gali būti laikomi 5 (penkių) namų spinduliu gyvenantys asmenys, tačiau tik ne 192 metrų atstumu, kaip šiuo atveju ydingai traktavo apylinkės teismas.
3.8. Be to, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai interpretavo ANK 578 straipsnio 1 dalies imperatyviąją prievolę, pagal kurią apeliantui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su apylinkės teismo įvykio aplinkybių vertinimu ir materialinės teisės normų aiškinimu, nes visa tai labai akivaizdžiai pažeidžia jo, apelianto, kaip nukentėjusiojo teises. Pažymi, jog ANK 578 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusysis turi teisę pareikšti prašymus, todėl teismo posėdyje, pasinaudodamas įstatyme numatyta teise, nukentėjusysis pareiškė prašymą atlyginti padarytą neturtinę žalą, kurią prašė išieškoti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tačiau žemesnysis teismas, atmesdamas šį prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo administracinėje byloje, cituodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės atlyginti padarytą žalą administraciniame procese, nes žala atlyginama nukentėjusiojo atžvilgiu padarius nusikaltimą, atėmus gyvybę ir pan. Tačiau, apelianto manymu, toks, ydingas bei netinkamas teisės aktų normų aiškinimas prieštarauja anksčiau paminėtajai ANK 578 straipsnio 1 daliai, kurioje imperatyviai numatyta, kad administracinėje byloje nukentėjusiajam asmeniui neturtinė žala privalo būti atlygintina, jeigu pastarasis yra pateikęs tokį prašymą.
4. Atsiliepimų į šį apeliacinį skundą negauta.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės keliamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. F. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas skundu prašo panaikinti jam pritaikytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei pripažinti daug kitų M. F. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir, atsižvelgus į jas, paskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiek tiek didesnę, t. y. 5 Eur baudą – ne 85 Eur, o 90 Eur. Be to, apeliantas skunde kelia ir daug kitų klausimų, susijusių su pirmosios įrodymų patikimumu, pakankamumu, pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumu.
7. Pažymėtina, jog pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais ir skundžiama nutartimi bei bylos medžiaga, daro išvadą, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog pažeidėjas M. F. tinkamai ir pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl M. F. kaltės, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių buvimo/nebuvimo, nuobaudos paskyrimo, paremtos tiek teismo posėdžio metu, tiek bylos medžiagoje nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, išsamiu įrodymų tyrimu bei tinkamu jų vertinimu. Teismas motyvuotai ir išsamiai atsakė į visus A. R. skundo motyvus, skundą nagrinėjantis teismas su šiais motyvais visiškai sutinka, todėl jų iš naujo nekartoja. Vien tai, kad apelianto, A. R., argumentai nebuvo įvertinti taip, kaip jis norėjo, o teismas neįvykdė visų apelianto prašymų ir reikalavimų, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai taikyti įstatymai ir skundžiama nutartis yra neteisėta.
9. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad teismas netinkamai taikė ANK 578 straipsnio nuostatas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo. Tauragės apylinkės teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidėjo veiksmus ir nukentėjusiojo išgyvenimus, padarė visiškai teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad vertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą jo patirtų nepatogumų ir išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo. Klaipėdos apygardos teismas visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems teismo motyvams šiuo klausimu ir papildomai pažymi, kad pagal teismų praktiką laikomasi nuostatų, jog sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma būtina nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeistos neturtinės vertybės atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises. Europos Žmogaus Teisių teismas yra išaiškinęs, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52). Pagal kasacinio teismo praktiką fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014), neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, laikytina, jog M. F. pasakyta frazė ir jų poveikis nukentėjusiajam nėra tokio pobūdžio, jog be M. F. patraukimo administracinėn atsakomybėn ir baudos jam paskyrimo, iš jo būtų reikalinga papildomai priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą apeliantui A. R.. Šiuo atveju teisės pažeidimo fakto pripažinimas ir asmens nubaudimas, laikytinas pakankamu pažeistai teisei apginti.
10. Taigi, įvertinus skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, išnagrinėjus į administracinio nusižengimo bylą surinktą medžiagą, daroma išvada, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išnagrinėjo šią administracinio nusižengimo bylą, be to, iš dalies patenkino A. R. skundą ir pakeitė Institucijos priimtą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto reikalavimai, išdėstyti apeliaciniame skunde yra iš esmės formalūs, prašomos nuobaudos dydis skiriasi tik 5 Eur, todėl akivaizdu, jog apeliantas tik iš principo skundžia pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apygardos teismo vertinimu, M. F. pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį – 85 Eur, atitinka pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti skundžiamą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.