Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamajam V. M., jo gynėjai advokatei Virginijai Vainorienei, nukentėjusiajai B. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. gruodžio 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 253 straipsnio 1 dalį, 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2021 m. kovo 30 d., apie (duomenys neskelbtini) žmonai B. M. įteikus skyrybų dokumentus ir paprašius susipažinti, paliko nervingas, agresyvus, dėl ko nukentėjusioji B. M. išsigando ir išbėgo į kiemą prie tvoros, iš baimės apsišlapino, priėjęs prie B. M. ranka apkabino ją per kaklą ir liepdamas eiti su juo, stipriai spaudė ranka kaklą, nepaleido, todėl B. M. bandant ištraukti galvą, jos kairioji ausis ir kairės pusės lūpa kliuvo už rankos, taip B. M. padarė kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, dėl ko nežymiai sutrikdė B. M. sveikatą.

2021 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. G 427/2021(04) nurodyta, kad B. M. nustatytas sužalojimas: kairės akies vokų poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašytos sužalojimo makromorfologinės savybės, todėl nėra galimybės tiksliai atsakyti kuo padarytas sužalojimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. B. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36).

2021-04-23 specialisto išvadoje Nr. G 427/2021(04) nurodyta, kad B. M. nustatytas sužalojimas: kairės akies vokų poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašytos sužalojimo makromorfologinės savybės, todėl nėra galimybės tiksliai atsakyti kuo padarytas sužalojimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. B. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 36)

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad jis psichiškai sveikas, priklausomybių įskaitoje įrašytas nėra, įtarimo esmė jam aiški, kaltu prisipažįsta visiškai. Su B. M. gyvena 12 metų, o santuokoje 6 metus, veda bendrą ūkį, gyvena abiem priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Su B. M. sutaria normaliai, kartu gyvena, kartu valgo. Anksčiau prieš B. M. yra smurtavęs, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, bet susitaikydavo ir toliau gyveno kartu. Paskutiniu metu, nutarė, skirsis ir tvarkė skyrybų dokumentus. 2021 m. kovo 30 d. apie (duomenys neskelbtini) į namus grįžo žmona B. M., įėjo į jo kambarį ir atnešė pasirašyti sutvarkytus skyrybų dokumentus, kuriuos pasiėmė iš advokato. Jis juos peržiūrėjo ir jam nepatiko vienas iš punktų, kuriame nebuvo parašyta, kad turtas nėra padalytas pusiau. Jai pasakė, kad nepasirašys, ji pradėjo isterikuoti, sakė, kad jis jai galėtų viską užrašyti, susinervino ir išbėgo lauk į kiemą. Jis jai iš paskos išbėgo ir sakė „(duomenys neskelbtini) grįžk, aš pasirašysiu, nes vis tiek turtą dalins pusiau“. Ji atsakė, kad negrįš, nes jo bijo. Ar ji buvo apsišlapinusi negali pasakyti, nes nepastebėjo. Girdėjo tik, kaip ji sakė „va apsimyžau“. Jis priėjo prie jos, ji stovėjo prie kaimynų ant bendro keliuko. Priėjęs ją dešine ranka apsikabino per kairį petį, sakė einam, ji atsakė, kad neis ir traukėsi atbula. Jos galva jam paliko ties dešinės rankos alkūne, suspaudė, ji muistėsi, norėjo ištrūkti iš jo rankų, jis nepaleido traukė link namų, o ji traukėsi atbula, traukė galvą iš po jo alkūnės, matė, jog išsinėrė iš striukės pradėjo šaukti, tada iš kart ją paleido, sakė einam pasirašys skyrybų dokumentus, vėl sakė, kad einam į namus, ji atsakė, kad bijo, sakė nebijok, nes reikia pasidėti kur pasirašyti. Užėjo į namo vidų, jis pasirašė, pasibučiavo ir tiek. Ji telefonu išsikvietė brolio sūnų ir, jam atvažiavus, jie išvažiavo, vakare grįžo apie 22 val. Kitą dieną ji sakė, kad jai svaigsta galva, jis paklausė kas jai yra, sakė skauda galvą. 2021 m. balandžio 1 d. B. M. kreipėsi į medikus, priėmimo skyriuje peršvietė galvą, krešulių nebuvo, jis nupirko jai vaistų ir grįžo namo. Jis gyvena viename kambaryje, B. M. gyvena kitame kambaryje. Jis nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė ir sukėlė fizinį skausmą, jos atsiprašė, susitaikė, be reikalo ją pasivijo ir suėmė už galvos. Šiuo metu su B. M. išsiskyrė (b. l. 82-83, 86).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo V. M. kaltę nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t. y. kad kilus žodiniam konfliktui tarp V. M. ir B. M., pastarajai išbėgus į namo kiemą, o V. M. atėjus iš paskos, norint ją parsivesti į namus, V. M. apkabino ją per kaklą ir laikė po pažastimi, taip jai suspausdamas galvą, o B. M. bandant ištraukti galvą, jos kairė ausis ir kairės pusės lūpa užkliuvo už V. M. rankos, tokiais veiksmais B. M. padarydamas kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, t. y. nežymiai sutrikdydamas B. M. sveikatą. Pastebėtina, kad nukentėjusioji B. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai dėstė įvykio aplinkybes, nurodydama, kad jai išėjus į lauką, sutuoktinis išėjo jai iš paskos, lauke priėjo prie jos ir pasakė, kad eitų namo, apkabino ją viena ranka per kaklą ir toliau sakė eiti, stipriai spaudė, tuo metu kaip ir skausmo nejuto dėl streso. Kadangi sutuoktinis ją stipriai ranka per kaklą buvo apkabinęs ir jos nepaleido, ji iš streso bandė ištraukti galvą iš po jo apkabinimo, tai darydama stipriai traukė galvą ir to pasėkoje jos kairės pusės ausis ir kairės pusės lūpa kliuvo už jo rankos ir taip susižalojo. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi kitiems byloje esantiems duomenims ir priešingai, nei kaltinamasis, ji prieš duodama parodymus buvo prisaikdinta ir įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kas neabejotinai sustiprina jos duotų parodymų patikimumą ir objektyvumą. Be to, pats kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu neneigė tos aplinkybės, kad B. M. bandant ištrūkti iš jo apkabinimo, jo ranka galėjo būti jai ant kaklo ir ją stipriau suspausti, dėl ko ji susižalojo kairės pusės veidą. Tai, kad šių veiksmų pasėkoje buvo nežymiai sutrikdyta B. M. sveikata, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G 427/2021(04). Ši išvada pateikta remiantis VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės Gydytojo įrašu iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), kur B. M., dėl nepraeinančių galvos skausmų, 2021 m. balandžio 1 d. kreipėsi medicininės pagalbos. Gydytojo įraše nurodyta, kad 2021 m. balandžio 1 d. 12.33 val. B. M. skundėsi galvos ir nugaros skausmu. Ligonės žodžiais, 2021 m. kovo 30 d. apie (duomenys neskelbtini) val. sumušė vyras. Objektyviai: kairėje periokulinėje srityje poodinė kraujosruva. Žaizdų nėra. Sąmoninga, orientuota. Meninginiai simptomai neigiami. Koordinacija nesutrikusi. Radiologo konsultacija: galvos KT trauminės kilmės pakitimų nėra. Diagnozė: galvos sumušimas. Specialisto išvadoje konstatuojama, kad B. M. nustatytas sužalojimas: kairės akies vokų poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašytos sužalojimo makromorfologinės savybės, todėl nėra galimybės tiksliai atsakyti kuo padarytas sužalojimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36). Byloje nėra duomenų, kad B. M. po 2021 m. kovo 30 d. įvykio būtų turėjusi kitų trauminių įvykių, sužalojimų, todėl teismui nėra pagrindo abejoti, jog būtent 2021 m. kovo 30 d. įvykusio žodinio konflikto metu tarp B. M. ir V. M. jai buvo padaryta kairės akies vokų poodinė kraujosruva.

Minėta, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Nagrinėjamu atveju aptarti duomenys nekelia abejonių, kad V. M. laikydamas nukentėjusiąją apkabinęs per kaklą ir taip spausdamas, nors ir trumpą laiko tarpą, atliko tyčinius veiksmus – laikė stipriai, nekreipė dėmesio į nukentėjusiosios prašymą paleisti, atliekamus aktyvius jos veiksmus, t. y. bandymą ištrūkti iš jo apkabinimo, ko pasėkoje jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tai, kad kaltinamasis atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, norėjo taip elgtis, patvirtina ir kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga – teistumas. Kaltinamasis 2020 m. gruodžio 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu už dviejų analogiškų nusikalstamų veikų padarymą tos pačios nukentėjusiosios B. M. atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad ir nagrinėjamu atveju kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veiksmų esmę ir galimas pasekmes, norėjo taip elgtis t. y. jo veiksmuose yra tyčios požymis.

Tai, kad 2021 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime buvo užfiksuoti duomenys apie nepasitvirtinusią informaciją dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, nesudaro pagrindo abejoti kitais byloje esančiais duomenimis. Juo labiau, kad ir minėtame tarnybiniame pranešime nukentėjusioji išdėstė visas analogiškas įvykio aplinkybes, pasisakė ir dėl kreipimosi į medikus pradėjus skaudėti kairės pusės ausį, tik nurodė, kad fizinio skausmo nepatyrė ir pretenzijų neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji ir teismo posėdžio metu prašė nenuteisti kaltinamojo, ji jam atleidusi. Be to, kaltinimas V. M. inkriminuotas ne dėl B. M. fizinio skausmo sukėlimo, o dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad V. M. veiksmuose yra nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo V. M. kaltę nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t. y. kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai, paties kaltinamojo parodymai, bylos rašytinė medžiaga, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti paskirti viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tyčia, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją – baigtinė veika, kaltininko asmenybę – anksčiau teistas, šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, t. y. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b. l. 54-63); administracine tvarka nebaustas (b. l. 68), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 69-71); senatvės pensininkas; UAB Mažeikių psichikos sveikatos centre psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (b. l. 50), teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį parenkant, atsižvelgus į prokuroro siūlytą bausmės dydį. Teismo vertinimu švelnesnės bausmės kaltinamajam skirti nėra pagrindo, kadangi jis 2020 m. gruodžio 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 253 straipsnio 1 dalyje padarymą, ir paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl darytina išvada, kad švelnesnės bausmės skyrimas neturės teigiamos įtakos kaltinamajam ir nesulaikys jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. nebus įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nukentėjusioji buvo apklausta tik dėl kaltinamojo gydėjos keliamų tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo, teismas sprendžia kad kaltinamajam yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes, kad V. M. nusikalstamais veiksmais nesukelta sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, kaltinamasis yra senatvės pensininkas, manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

2021 m. balandžio 2 d. nutarimu kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę V. M. sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

2021 m. balandžio 2 d. nutarimu kaltinamajam V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.