Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skerne“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1SS-454-(8.5) (toliau – ir 2018 m. kovo 5 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo išnagrinėti iš naujo (pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė atsisakymą nuo šio reikalavimo); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad iš NŽT 2018 m. liepos 20 d. gavo 2018 m. liepos 18 d. raštą Nr. 1 SS-1439-(8.5.) „Dėl skundo“, kuriame nurodyta, kad Sprendimas, kuriuo panaikinti 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 2 ir 10 dalių nuostatų. Pareiškėjo nuomone, šis sprendimas pažeidžia jo interesus, nes jo valdomo žemės sklypo naudai nustatytas servitutinis kelias nuo 2017 m. balandžio 11 d. buvo išregistruotas, o naujas servitutinis kelias kitoje vietoje nebuvo įregistruotas. Be to, Sprendimu buvo panaikinta jo teisė naudoti ir eksploatuoti savo valdomą ir naudojamą žemės sklypą pagal tikslinę jo paskirtį, atimant galimybę naudoti rampą, prie kurios patenkama per žemės sklypą ir būtent jame buvusį nustatytą servitutą, dėl ko jis neteko galimybės tinkamai vykdyti veiklos. Pareiškėjo teigimu, Sprendimu servitutas panaikintas nesant nė vieno CK įtvirtinto servituto pasibaigimo pagrindo.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo keliami reikalavimai nėra tapatūs reikalavimams administracinėje byloje Nr. eI-346-764/2018, nesutampa bylos šalys ir pagrindas, o ši byla ginčijamame sprendime nurodoma kaip priežastis, dėl kurios nebuvo nagrinėjamas prašymas atnaujinti terminą bei skundas. Pareiškėjo manymu, įsakymo dėl detaliojo plano koregavimo teisėtumo išsprendimas minėtoje byloje nelemia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes servitutai gali būti panaikinti tik egzistuojant CK nustatytiems servitutų pabaigos pagrindams, o ne remiantis teritorijų planavimo dokumentu. Be to, atsakymas buvo parengtas tik 2018 m. kovo 5 d., t. y. po daugiau nei 2 mėn. nuo skundo gavimo dienos (2017 m. gruodžio 19 d.) NŽT, nors byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d.

4. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Sprendimo, jei teismas vertintų, kad išankstinis ginčo nagrinėjimas Sprendimui ginčyti nebuvo privalomas. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo privaloma. Tik įstojus į administracinę bylą trečiajam suinteresuotam asmeniui pareiškėjas sužinojo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, negaliojant pareiškėjo su UAB „Timana“ sudarytam susitarimui dėl servituto keitimo, nenugriovus ir neišregistravus pastato, kuris stovi skersai naująjį kelio servitutą per visą kelio servituto plotą, 2017 m. kovo 21 d. priėmė Sprendimą nustatyti atnaujintus kadastrinius duomenis, panaikinti esamą servitutą ir nustatyti naują. Sprendimo pagrindu 2017 m. balandžio 11 d. servitutas buvo išregistruotas, o naujas neįregistruotas. Pareiškėjas, žinodamas, kad susitarimas dėl servituto pakeitimo neįsigaliojo ir iki jo sudarymo buvusi padėtis lieka nepakitusi, naujo planuoto servituto vietoje stovi pastatas, neturėjo pareigos sekti viešųjų registrų duomenų.