Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji L. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. eidamas (duomenys neskelbtini) pamatė L. N. automobilį ir ją išlipančią iš automobilio. L. N. automobilį gerai žinojo, nes juo dažnai namo parveždavo jos girtą vyrą. L. N. iki tol yra mačiusi tik socialiniuose tinklapiuose, bei jos vyras buvo užsidėjęs šios nuotrauką telefone. Priėjusi prie L. N. pasakė „o labas“, tačiau ši nieko nesakiusi stvėrė jai už akinių, bei dešine ranka griebė už veido, t.y.vis griebdavo jai už akių, gal norėdama jas išbesti. L. N. jai sudavė smūgį iš dešinės rankos kumščio į lupą, kurią prakirto, nes pajautė kraujo kvapą. L. N. su savimi turėjo gal rankinę, gal telefoną, pagriebusi laikė jos akinius, bei tempę juo kol nulūžo kojelė. Ji L. N. nemušė, laikė suėmusi šiai už plaukų ir tempė, bet nerovė. Gindamasi nuo L. N., ji šiai suėmė už plaukų ir ją laikė. Ji klausė L. N., kodėl ji vilioja jos vyrą, kodėl lenda į jų šeimą. Visus veiksmus, kuriuos atliko, atliko, nes gynėsi. Privažiavę policijos pareigūnai jas išskyrė. Buvo nulaužta jos akinių kojelė, kurią pareigūnas rado kažkur prie parduotuvės durų. Ji buvo labai susijaudinusi, ją nuvežė į policijos komisariatą. Į policijos komisariatą atvyko jos vyras, kuris iš jos šaipėsi. Areštinėje ją apžiūrėjo med. darbuotojas. Jai buvo prakirsta ir sutinusi lūpa, nubrozdinta nosis. Jei ji nebūtų priėjusi, tai nebūtų buvę jokio konflikto. Ji prieidama jautė nukentėjusiajai neapykantą, bet jos nesiruošė mušti. L. N. jokių žinučių, laiškų nerašė. Pareikštų civilinių ieškinių nepripažįsta.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamosios L. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. lapkričio 13 d. aklausos metu kaltinamoji nurodė, jog L. N. nepažįsta, ją žino kaip savo vyro meilužę, kuri dirba vyro įmonėje (duomenys neskelbtini). Anksčiau su L. N. susitikusi nebuvo, ji tik skambino L. N. telefonu 2019 m. liepos 22 d., apie 20.00 val., kai jos vyras L. K. išėjo pas L. N. į namus. Pokalbio metu ji priekaištavo L. N., kad ši išardė šeimą. Ji žinojo L. N. telefono numerį, kaip ir kitų vyro įmonėje dirbusių darbuotojų telefonų numerius. Ji su L. N. anksčiau nėra konfliktavusi, tačiau ji dėl L. N. konfliktavo su savo vyru L. K., priekaištaudama, kad ši yra meilužė ir lenda į jų šeimą. 2019 m. lapkričio 12 d., atsitiktinai, eidama gatve, prie (duomenys neskelbtini) namo, esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), pamatė L. N. išlipančią iš automobilio „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) L. N. atpažino iš automobilio ir nuotraukų socialiniuose tinkluose. Ji susijaudino ir pasisveikinusi, L. N. pasakė, kad ši vilioja jos vyrą. Po to L. N. jai sudavė dešine ranka į veidą, ties lūpa, dėl ko sutino lūpa, bėgo kraujas, buvo nudrėksta nosis, dėl ko jautė fizinį skausmą. Vėliau L. N. griebė jai už akinių, juos sulaužė ir numetė ant žemės. Toliau L. N. bandė jai sugriebti už veido, tačiau ji nesileido. Suėmusi L. N. už plaukų, jų nerovė, tiesiog bandė sulaikyti L. N. ir lenkė prie žemės, norėdama save apginti. Kairėje rankoje ji laikė rankinę, o dešine ranka buvo suėmusi L. N. plaukus, kuri šaukė, kad L. K. yra jos vyras, o ne atvirkščiai. Kai L. N. apsiramino, ji ją paleido ir tuomet iš karto privažiavo policijos pareigūnų automobilis, iš kurio išlipęs vienas pareigūnas priėjo prie jos, o kitas - prie L. N.. Ji girdėjo L. N. pokalbio ištrauką: „L., tavo žmona…“. Vėliau, policijos pareigūnai, perdavę akinius ir prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) įėjimo laiptų, už kelių metrų nuo įvykio vietos, surastą akinių kojelę, policijos automobiliu nuvežė į laikino sulaikymo patalpas. Vėliau ji buvo pristatyta į areštinę. Gailisi, kad įvyko konfliktas, prieš L. N. pavartojo fizinę jėgą tik gindamasi (1 t., b. l. 187-188).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. K. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, odos kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, krūtinės kairėje pusėje, paveikus kietai bukais daiktais, 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 142).

Nukentėjusioji L. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. vyko į centrinę (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau neradusi kur prisiparkuoti pagrindinėje aikštelėje nusprendė apsukti ratą iš kitos pusės. Pasukusi į dešinę pusę iš pagrindinė aikštelės prie (duomenys neskelbtini), nusprendė prisiparkuoti. Prisiparkavusi, dar kurį laiką buvo automobilyje, nes kalbėjosi telefonu su darbdaviu L. K.. Pokalbio metu lipo iš automobilio, jį užrakino pulteliu ir netikėtai nuo autobusų stoties iš už nugaros atėjo L. K.. Pirmiausia, išgirdo pasisveikinimą „labas“, ji atsisuko pasižiūrėti kas sveikinasi ir L. K. kibo jai į plaukus (nepasakys ar su viena ranka, ar su abejomis rankomis), įsistvėrė tvirtai iš priekio. Ji pajuto smūgius, L. K. iš karto lenkė jos galvą žemyn, todėl ji rėkė, bandė atsistumti, gintis abejomis rankomis, bet vienoje rankoje laikė telefoną, o kitoje rankinę. Pirmiausia, ji griebė už L. K. rankas, ėjo link L. K., kadangi ši jai pešė, tempė plaukus, tačiau ši pasitraukė, kad būtų pakankamai įtempti plaukai. Tada jai į galvą buvo suduoti smūgiai, t.y. į smilkinį, kaktą, galvą, daužė per pečius. L. K. mosikavosi rankine, tai gal dar galėjo būti suduota ir su rankine. Kraujas nebėgo, bet buvo kraujosruvos. Smūgiai galėjo būti suduoti iš suspaustos rankos. Ji matydama, kad negali atsistumti, nebesipriešino, šaukė, kad žmonės kviestų policiją. Aplink stovėję žmonės nesikišo, ar jie ką nors komentavo nežino. Ji pati kaltinamajai smūgių nesudavė, gindamasi ją stūmė nuo savęs, bandė išvengti smūgių, blokavo, į veido sritį negalėjo suduoti, nes kaltinamoji buvo pakankamai toli. L. K. susižaloti galėjo su savo rankine. Matė, kad kaltinamosios akiniai nukrito ant žemės, bet ar jie sudužo negali pasakyti. Ant akinių galėjo užlipti pati kaltinamoji. Pro šoną važiavo policijos pareigūnai, kurie pamate įvykį, iššoko iš automobilio ir jas išskyrė. Kai pareigūnai jas išskyrė, L. K. ir vėl buvo agresijos protrūkis, tada spyrė lygtai jai į dešinę koją, paskui dar spjovė, bet ji už automobilio durelių pasislėpė. Pareigūnai tai matė, nes dar sudrausmino L. K.. Pareigūnai, klausė, aiškinosi, kas įvyko. Ji pasakė pareigūnams, jog turės pretenzijų, o L. K. pasakė, kad pretenzijų neturės. Kitą dieną po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą. Jai darė kompiuterinį galvos tomografą, švietė ranką, apžiūrėjo kraujosruvas, petį, pirštą, žiūrėjo kur skauda. Viskas įvyko, nes L. K. įsivaizduoja, kad ji buvo jos vyro meilužė. Taip mano, nes L. K. ją vadina visokiais žodžiais ir siuntinėdavo visokio pobūdžio žinutes, yra gavusi elektroninį laišką į darbinį paštą, gavo sveikinimą su prostitučių diena. Į žinutes ji nereagavo. Kažkada kečiupu buvo apipiltas visas jos automobilis. Žinutes parodė darbdaviui, kuris patvirtino, jog žinutės galimai jo žmonos. Darbdavys minėjo, kad kalbėjosi su savo žmona, tad žinutės liovėsi. Jai darbdavys yra minėjęs, kad vykdo skyrybų procesas. Įvykio metu buvo šokas, pasimetimas, įtampa, net vakare negalėjo patikėti, kas iš viso taip vyksta. Skaudėjo galvą, jautėsi, kad nosis tvinkčioja. Kitą dieną stipriai skaudėjo kaklą ir ranką, ištino dešinės plaštakos vidurinis pirštas. Negalėjo dirbti, nes reikėjo valdyti pelę dirbant su kompiuteriu. Negalėjo niekur išeiti, nes buvo kraujosruvos, buvo diskomfortas. Nedarbingumas buvo savaitę laiko. Mėlynės buvo ant nosies, ant kaktos, plaukai išrauti buvo. Naktį buvo sunku miegoti ant peties. Reikėjo nešioti kaklo įtvarą, vartojo nuskausminamuosius. Dėl neturtinės žalos prašo atlyginti 13 750 Eur. Patyrė ženklių nemalonumų, nedarbingumą, gėdos jausmą. Šiai dienai negali išeiti į viešąsias vietas, nes gali bet kur sutikti kaltinamąją. Dar ir dabar kaltinamoji prie teismo atsiveda liudininkų, kurie daro spaudimą, kolioja jai einant laiptais. Ji šiai dienai negali sugrįžti pilnai darbo dienai į darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios L. N. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu.2019 m. lapkričio 12 d. apklausos metu L. N. nurodė, jog <...>. 2019 m. lapkričio 12 d., apie 15.30 val., ji su savo automobiliu „Ford Smax“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir išlipdama iš automobilio telefonu kalbėjo su savo darbdaviu L. K. apie įmonės automobilių techninės apžiūros pabaigą. Baigusi pokalbį, užrakino automobilį ir ėjo link parduotuvės (duomenys neskelbtini), kai prie jos iš priekio atėjo L. K.. Priėjusi prie jos, L. K. iš karto spjovė jai į veidą, abejomis rankomis įsikabino jai į plaukus ir pradėjo juos pešti. Ji iš karto, gindamasi viena ranka L. K. stūmė nuo savęs, nes kitoje rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną bei rankinę. L. K. nukrito akiniai, kuriuos pati ir užmynė. Po to L. K. vėl ją puolė, griebė už plaukų, spyrė jai rodosi vieną kartą į kairę koją. Sugriebusi už plaukų, L. K. lenkė ją prie žemės, ji (L. N.) šaukė, kad žmonės kviestų policiją. Tuo metu pravažiuojantys policijos pareigūnai sustojo ir jas išskyrė. Kiek pamena L. K. jokių smūgių ji nesudavė, tik gindamasi vieną kartą atstūmė nuo savęs. <...> (1 t., b. l. 25-26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. N. padaryta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinio smilkinio srityje, odos kraujosruva kaktoje, paveikus kietais bukais daiktais, 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 138).

Liudytojas Ž. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patruliavo su kolega D. V. ir įvažiavus tarp prekybos centro (duomenys neskelbtini) ir autobusų stoties esančią gatvę, pastebėjo, kad ant šaligatvio konfliktuoja moterys ir atskyrę jas pradėjo aiškintis kas vyksta. Jis bendravo su viena moterimi, kolega su kita, bei išsiaiškino, kad viena kitą užpuolė. Jis lygtais bendravo su nukentėjusiąja, buvo dar priėjęs prie jos automobilio. Paties įvykio daugiau niekas nematė. Buvo matomi įdrėskimai, išpešti plaukai, kažkuriai iš moterų sulūžę akiniai. Konflikto priežastis buvo dėl vyro.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo Ž. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Apklausos metu liudytojas nurodė, jog 2019 m. lapkričio 12 d., apie 15.30 val., važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini) namu, kur yra įsikūrusi maisto prekių parduotuvė, ant šaligatvio, pastebėjo tarpusavyje besistumdančias dvi vidutinio amžiaus moteris, kurios viena ant kitos šaukė bei viena kitai rankomis tampė už plaukų, vyko konfliktas. Šalia moterų buvo dar kažkokie žmonės, tačiau jie į šių moterų konfliktą nesikišo, tiesiog ėjo ir praėjo pro šalį. Išlipęs iš automobilio ir pribėgęs prie šių moterų, jas tiesiog išskyrė. Su viena moterimi, šviesių plaukų, vilkinčia raudonos spalvos paltu, pasiliko jis, o kitą moterį, kuri vilkėjo pilkos spalvos paltą, D. V. nuvedė ir įsodino į tarnybinį automobilį. Su juo buvusi moteris paaiškino, kad apie 15.25 val. ji savo automobiliu „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie maisto prekių parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini)., kurią tik išlipus iš automobilio, užsipuolė iš matymo pažįstama moteris, kuri plūdosi necenzūriniais žodžiais, stumdė bei griebusi už plaukų ėmė juos tampyti, o ši tiesiog gynėsi. Pasiteiravus dėl kokios priežasties tarp moterų gatvėje įvyko konfliktas, moteris atsakė, kad ją užpuolusi moteris kaltina ją vyro nuviliojimu. Bendraujant akivaizdžiai buvo matyti, kad moteris susinervinusi, išsigandusi, vietomis buvo matyti išpešti plaukai, nagais apdraskytas veidas. Nukentėjusi moteris prisistatė esanti L. N. ir išreiškė pageidavimą rašyti pareiškimą dėl ją užpuolusios moters veiksmų, nes tai jau ne pirmas kartas, kuomet ji nukenčia nuo tos moters. Nukentėjusioji paminėjo, kad ją užpuolusi moteris, nuolat į mobiliojo ryšio telefoną rašo įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio SMS žinutes. Vėliau abi moterys buvo pristatytos į Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK (1 t., b. l. 82-89).

Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir pastebėjo, kaip dvi moterys buvo susikabinę už plaukų. Nedelsiant privažiavo ir jas išskyrė. Jis pasisodino vieną moterį į tarnybinį automobilį. Vyresnė moteris buvo aktyvesnė, nes jaunesnė nieko nebedarė, t.y. vyresnė, moteris atskyrus, dar bandė suduoti ir griebti pareigūnų akivaizdoje. Bandė suduoti gal dar du kartus. Į automobilį pasodino vyresnę moterį, kad nebebūtų konflikto. Jei gerai suprato, tai vyresnės vyrą nuviliojo jaunesnė. Dėl sužalojimų neprisimena. Kadangi matė tą epizodą, kai jos buvo susikibusios, negalėjo suprasti, kas pradėjo. Dėl akinių, kiek prisimena, tai vyresnę moterį pasodinus į automobilį, jam pasakė, kad jai akiniai sulaužyti, trūko vienos kojytės ir jis išlipęs iš automobilio ant šaligatvio rado akinių kojelę. Suprato, kad akiniai buvo sugadinti grumtynių metu. Kai skyrė moteris ant veido akinių nematė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Apklausos metu liudytojas nurodė, jog 2019 m. lapkričio 12 d., važiuojant pakeliui su tarnybiniu automobiliu, už prekybos centro (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, jie pastebėjo, kad ant šaligatvio, tarpusavyje stumdosi, viena kitai rankomis už plaukų tampo ir šaukia dvi moterys. Viena moteris buvo vyresnio amžiaus ir vilkėjo raudonos spalvos paltą ar striukę, o kita – jaunesnio amžiau, kuri vilkėjo šviesios spalvos striukę ar paltą. Akivaizdžiai matėsi, kad tarp moterų vyksta konfliktas, todėl nieko nelaukę sustabdė tarnybinį automobilį ir staigiai iš jo išlipę kartu su kolega įsikišo į konfliktą ir fiziškai atitraukė vieną nuo kitos konflikto dalyves. Jis traukė vyresniąją moterį, tačiau ši sunkiai traukėsi ir vis dar kartą bandė nagais įsikabinti į jaunesniąją moterį, kurią traukė jo kolega. Akivaizdžiai buvo juntama ir matoma, kad aktyviau muštynėse dalyvavo vyresnioji moteris, o kita tik gynėsi. Dviejų moterų konfliktą stebėjo pro šalį praeinantys asmenys, jų buvo nemažai, tačiau jie į konfliktą nesikišo. Išskirtas moteris, vieną iš moterų, kuri buvo vis dar agresyvi, jis pasodino į tarnybinį automobilį. Tuo tarpu jo kolega kalbėjosi su kita moterimi. Vėliau kadangi abi moterys turėjo pretenzijų, viena dėl sužalojimų, o kita dėl sulūžusių akinių, jie moteris atvežė į policijos komisariatą. Bendraujant su vyresniąja moterimi, ji konflikto priežastį įvardino, kad kita moteris nuviliojo jos vyrą (1 t., b. l. 92-95).

Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį, laikotarpyje tarp 15.00-16.00 val. paskambino buhalterei L. N.. Išgirdo L. N. „ai oi“, galvojo, kad telefonas iškrito, bet buvo veikiantis, tik niekas neatsakė. Perskambino už kokios minutės, nekėlė, paskui dar už minutės. Kai pakėlė telefono ragelį jam L. N. pasakė, kad ją užpuolė jo žmona L. K.. Konfliktas įvyko dėl L. K. išgalvoto pavydo. L. K. siųsdavo nukentėjusiajai laiškus, prie darbo stovėjusį nukentėjusiosios automobilį aptaškė kečiupu. Pulti aiškintis gatvėje ir rėkauti nenorėjo, todėl jis slapčiomis pasiėmė kibirą nuplovė L. N. automobilį. Jis su žmona yra kalbėjęs, kad baigtų išsigalvoti. Iš pradžių L. N. dirbo darbe ir paskui prasidėjus tiems reikalams ji paprašė dirbti iš namų. Nukentėjusioji L. N. jam pasakė, kad nuvyko į parduotuvę, išlipusi iš automobilio gavo lupti. Turbūt abiem buvo stresas, matėsi, kad nukentėjusiajai išrauti plaukai, o tuo metu L. K. aršiai elgėsi. Nukentėjusioji po įvykio buvo pasimetusi, buvo nedarbingume gal savaitę ar dvi. L. N. pasiėmė nuotolinį darbą, nes į darbą ateidavo jo mama ir ją koliodavo.

Iš 2019 m. lapkričio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje ties maisto prekių parduotuve, pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). Tai parduotuvė, kurioje prekiaujama šaldyta paukštiena ir žuvimi. Šalia yra parduotuvė (duomenys neskelbtini). Kitoje gavės pusėje yra prekybos centras (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-18, 20-21).

Iš 2020 m. sausio 28 d. akistatos protokolo matyti, kad atliktos akistatos tarp L. K. ir nukentėjusios L. N. metu, tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji, patvirtino savo parodymus duotus apklausų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 72-76).

Iš 2019 m. lapkričio 27 d. daiktų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėti regos korekcijos akiniai „Vogue“ apžiūros matyti, kad akiniai yra su viena kaire kojele, o dešinioji - nėra pritvirtinta prie korekcinių akinių rėmo (1 t., b. l. 115-116, 118-121).

Iš 2019 m. gruodžio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuris užfiksuotas policijos tarnybinio automobilio „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu vaizdo registratoriumi, Matyti, kad fiksuotas vaizdas prasideda 2019 m. lapkričio 12 d., nuo 15.25 val. ir pastebima, kad judama per Smėlynės gatvės tiltą, link (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, tuo pačiu metu girdisi pokalbis radijo ryšiu, kad ekipažas (duomenys neskelbtini) priima iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Vėliau matyti, kad automobilis iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasuka į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuoja šalia PC (duomenys neskelbtini) šiaurinės sienos ir pasuka bei važiuoja šalia vakarinės sienos. Prie pastato, kuriame yra įsikūrusi parduotuvė (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio, už šalia važiuojamos dalies sustatytų automobilių (vienas jų su valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (15:26:19) matyti dvi moterys, vilkinčios (viena - raudonos, kita - šviesios, galimai pilkos, spalvos paltais). Jos įsitvėrusios viena į kitą, stumdosi. Moteris, vilkinti pilkos spalvos paltą, palenkusi moters, vilkinčios raudonos spalvos paltą, galvą. Taip pat, įraše trumpai galima matyti kelis asmenis, kurie buvo užfiksuoti stebintys moterų konfliktą. Automobilis sustabdomas toliau nuo įvykio vietos, todėl kameros vaizdas fiksuoja vaizdus, nereikšmingus įvykio tyrimui. 15:27:27 girdima, kad į automobilį yra įsodinama moteris (iš turimos medžiagos žinoma, kad tai L. K.) (1 t., b. l. 131-132, 134).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, o papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje yra nurodyti ir keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006; 2K-248/2008; 2K-412/2009; 2K-563/2009; 2K-513/2010; 2K-135/2011; 2K-416/2013; 2K-491/2013; 2K-120/2014; 2K-397-895/2015; 2K-467-976/2015; 2K-28-976/2018).

Kaltinamoji L. K. apklausų atliktų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo pripažino tik iš dalies. Kaltinamoji neneigė aplinkybės, jog tarp jos ir nukentėjusiosios L. N. kaltinime nurodytu metu ir vietoje kilo konfliktas, tačiau nurodė, jog konflikto iniciatorė buvo ne ji, o pati nukentėjusioji. Kaltinamoji pripažino, jog pavartojo fizinę jėgą nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. tempė jai už plaukų, tačiau nurodė tai dariusi tik norėdama pati apsiginti nuo neteisėtų nukentėjusiosios veiksmų. Kaltinamoji taip pat neigė sudavusi nukentėjusiajai kaltinime nurodytus smūgius rankomis. Tuo tarpu, nukentėjusioji L. N. tiek apklausų, tiek atliktos akistatos ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nagrinėjamo konflikto tarp jos ir kaltinamosios iniciatorė buvo kaltinamoji. L. N. parodė, jog būtent L. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje pirma ją užsipuolė, po ko pradėjo tempti jai už plaukų, jos galvą lenkti žemyn, trenkė į įvairias kūno vietas, bandė apspjauti. Matyti, jog nė viena iš konflikto dalyvių neginčija to, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jų kilo konfliktas, kurio metu viena kitai suėmusios laikė už plaukų, tačiau nei kaltinamoji, nei nukentėjusioji nepripažįsta savo kaltės dėl kilusio konflikto, t. y. būtent kas konfliktą iniciavo. Nepaisant to, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas sprendžia, jog šiuo nagrinėjamu atveju konflikto iniciatore buvo kaltinamoji, o jos pateikiama įvykio versija, jog nukentėjusioji ją užsipuolė pirma ir ji jokių smūgių rankomis nukentėjusiajai nesudavė neatitinka tikrovės ir yra tik siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas atkreipia dėmesį, jog prieš priimant pagrįstą ir teisėtą apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį turi būti išanalizuoti visi ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisiamojo posėdžio metu surinkti įrodymai, juos įvertinant visų surinktų įrodymų visumoje. Tokiu būdu, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į kaltinamosios duotus parodymus, jog nagrinėjamo konflikto iniciatorė buvo nukentėjusioji, su kuria kaltinamajai pasisveikinus žodžiais „o labas“, ši nieko nesakiusi stvėrė kaltinamajai už akinių ir sudavė smūgį iš dešinės rankos kumščio. Tačiau, šiomis kaltinamosios nurodytomis įvykio aplinkybėmis verčia abejoti ne tik kiti byloje surinkti įrodymai, bet ir pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu atliktos pirminės apklausos metu duoti parodymai. Kaltinamoji nurodė, jog L. N. su savimi galbūt turėjo rankinę ir telefoną, tačiau vis tiek ranka pagriebusi laikė jos dėvėtus akinius, o be to, neva dešine ranka bandė sugriebti jos veidą. Abejotina, kad nukentėjusioji, kaip nurodė kaltinamoji, pirmoji galėjo pradėti smurtinius veiksmus, nuimdama kaltinamosios dėvėtus akinius jai nuo veido, atsižvelgiant į tai, jog ji rankose laikė rankinę ir telefoną. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad ją kaltinamoji užsipuolė išlipusią iš automobilio, kai ji vienoje rankoje laikė rankinę, o kitoje rankoje – telefoną, nes tuo metu kalbėjosi su darbdaviu L. K.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas L. K., jog kaltinime nurodytu metu, t. y. 2019 m. lapkričio 13 d., laikotarpyje tarp 15.00-16.00 val., telefonu kalbėjosi su nukentėjusiąją, kol išgirdo jai sakant „ai oi“, ir jų pokalbis baigėsi, o be to, tuo metu liudytojas pagalvojo, kad nukentėjusiajai galėjo iškristi telefonas. Matyti, kad tuo momentu, kai nukentėjusioji buvo užpulta, ji dar rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, nes kalbėjosi su liudytoju L. K., tačiau pokalbio nebaigė, nes jis buvo nutrauktas pašalinių veiksnių, o šiuo nagrinėjamu atveju – kaltinamosios neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu, abejotina, jog būtent nukentėjusioji iniciavo konfliktą, nes priešingu atveju, prieš užpuldama kaltinamąją būtų telefoną padėjusi į šalį, ar bent jau baigusi pokalbį, o taip pat nebūtų išsireiškusi jaustukais „ai oi“, kuriuos telefonu girdėjo liudytojas L. K., kas liudija, jog kaip ir nurodė pati nukentėjusioji, būtent ji staigiai ir netikėtai buvo užpulta kaltinamosios.

Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajai konflikto metu, buvo padaryti sužalojimai, kurie specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikuoti kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai. Nustatyta, kad L. N. padaryta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinio smilkinio srityje, odos kraujosruva kaktoje, paveikus kietais bukais daiktais, 3 trauminiais poveikiais. Tokiu būdu matyti, kad nors kaltinamoji ir parodė, jog jokių smurtinių veiksmų, be plaukų tempimo, nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinamosios veiksmai konflikto metu neapsiribojo tampymu ar plėšymu už plaukų, nes pirmiau minėta specialisto išvados patvirtina, jog, priešingai nei nurodo kaltinamoji, ji nukentėjusiosios atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus. Kaltinamosios teiginiai, jog ji tik gynėsi ir nukentėjusiajai rankomis tikrai nesudavė, o tik buvo sugriebusi už plaukų, nagrinėjamu atveju tik patvirtina jos duotų parodymų nenuoširdumą, ir siekį išvengti atsakomybės. Kaltinamajai L. K. specialisto išvada nustatyta, jog konflikto metu buvo padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, odos kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, krūtinės kairėje pusėje, paveikus kietai bukais daiktais, 4 trauminiais poveikiais, tačiau kaip nurodė, nukentėjusioji L. N. ji pati smūgių L. K. nesudavė, tačiau gindamasis L. K. stūmė nuo savęs, bandė išvengti smūgių, blokavo smūgius, gal tuo metu ir galėjo būti padaryti sužalojimai. Be to L. K. galėjo susižaloti ir su savo rankine.

Kaltinamosios pateikiamos įvykių versijos tikrumu verčia abejoti dar ir tai, kad byloje esančiuose policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog būtent policijos pareigūnai išskyrė konfliktuojančias moteris. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis, policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo registravimo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus matyti, kaip prie pastato, kuriame yra įsikūrusi parduotuvė „Šaldyta vištiena, žuvis“, ant šaligatvio, už šalia važiuojamos dalies sustatytų automobilių dvi moterys (kaltinamoji ir nukentėjusioji) yra įsitvėrusios viena į kitą ir stumdosi. Tai neginčytinai patvirtina, jog į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, kaltinamoji ir nukentėjusioji dar konfliktavo. Nors kaltinamoji apklausiama teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jas išskyrė atvykę policijos pareigūnai, tačiau pirminės jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, jog būtent ji paleido nukentėjusiąją kai ši apsiramino ir tik tuomet prie jų tarnybiniu automobiliu privažiavo policijos pareigūnai. Toks kaltinamosios duotų parodymų nenuoseklumas, jai teisiamojo posėdžio metu pakeitus duotus parodymus, kai ji jau turėjo galimybę susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis bei išklausyti nukentėjusiąją bei įvykio liudytojus teisiamojo posėdžio metu, verčia abejoti kaltinamosios nurodoma aplinkybę, jog būtent ji gynėsi nuo nukentėjusiosios. Be to, šioje dalyje atkreiptinas dėmesys į policijos pareigūno liudytojo D. V. duotus parodymus, jog vyresnioji konflikto dalyvė, t. y. kaltinamoji, ją atitraukiant nuo nukentėjusiosios, šią dar kartą bandė sugriebti bei bandė suduoti gal dar du kartus. Aplinkybę, jog konflikto metu kaltinamoji buvo agresyvesnė iš esmės patvirtino ir nukentėjusioji, nurodydama jog jau atvykus policijos pareigūnams ir jas išskyrus, jai nuėjus iki savo automobilio bei atidarius dureles kaltinamoji bandė ją apspjauti bei spirti. Liudytojas D. V. taip pat parodė, jog išskyrus konfliktuojančias moteris, buvo akivaizdžiai jaučiama ir matoma, kad konflikto metu aktyvesnė buvo būtent kaltinamoji, o nukentėjusioji tik gynėsi nuo šios veiksmų. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog būtent kaltinamoji L. K. buvo nagrinėjamo konflikto iniciatorė ir būtent ji pirmoji sudavė nukentėjusiajai bei rankomis suėmė jai už plaukų. Kaip ir nurodė pati kaltinamoji, matyti, kad joks konfliktas tarp jų nebūtų įvykęs, jei ji nebūtų priėjusi prie nukentėjusiosios. Be to, kaip pati kaltinamoji ir nurodė, kad ji prieidama prie nukentėjusiosios L. N. jautė neapykantą.

Kaltinamoji teisme nurodė, jog ji gynėsi nuo nukentėjusiosios. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).

Matyti, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 13750 Eur dydžio neturtinė žala civiliniame ieškinyje grindžiama tuo, kad dėl jai padarytų sužalojimų ji jautė skausmą, nepatogumus, ant jos kūno buvo mėlynių, jai buvo išrauti plaukai, o po įvykio ji iki šiol jaučia diskomfortą, nurodo, jog negali išeiti į viešas vietas, nes bijo sutikti kaltinamąją, o dėl įvykio jaučia gėdos jausmą prieš artimuosius ir bendradarbius, turėjo nedasrbingumą.