- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-747-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33002-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.5Ieškinio atsiėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinio atsakovui V. G. dėl įpareigojimo savo lėšomis nukelti laikinąjį metalinį garažą ir sutvarkyti teritoriją, trečiasis asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą V. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti metalinį garažą Nr. 1393, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją, o atsakovui per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nenukėlus minėto metalinio garažo ir/arba nesutvarkius garažui tekusios teritorijos, leisti ieškovui nukelti metalinį garažą ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. 2020 m. gruodžio 29 d. teisme buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad atsakovui priklausantis metalinis garažas Nr. 1393, yra nukeltas ir teritorija sutvarkyta. Patvirtino, kad ieškovui yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylos nutraukimo pasekmės, t. y., kad, bylą nutraukus, nėra leidžiama kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi priėmė ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymą nuo ieškinio atsakovui V. G. dėl įpareigojimo nukelti laikinąjį metalinį garažą ir sutvarkyti teritoriją, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Civilinę bylą Nr. e2-2822-807/2021 nutraukė. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo V. G. 18,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškimą padavė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovas nurodo, jog jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio atsisakymas priimtinas, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Šalies argumentai
5. Pažymėjo, kad už ieškinio reikalavimus mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovas pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad metalinis garažas Nr. 1393 buvo nukeltas ir teritorija sutvarkyta po ieškinio pateikimo teisme. Nesant priešingų duomenų, laikytina, kad atsakovas ieškinio reikalavimus patenkino po ieškinio pateikimo teisme dienos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 18,75 Eur žyminio mokesčio (75 x 25 proc.) (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantas (atsakovas) V. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties dalį, kuria nutarta priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. G. 18,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
6.1. Nurodė, kad dėl sveikatos būklės, t. y. diagnozuotos stabilios krūtinės anginos, apeliantas yra išėjęs į išankstinę pensiją ir nuo 2019 m. pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), o Vilniuje lankosi tik epizodiškai. Be to, dėl sveikatos būklės būdamas rizikos grupėje siaučiant Covid l9 išvis stengiasi, kuo rečiau lankytis Vilniuje. Kadangi 2020 m. birželio mėn. Karoliniškių metalinių garažų bendrijos pirmininko apeliantas buvo įpareigotas sumokėti metinį 50 Eur garažo eksploatacijos mokestį, jis buvo įsitikinęs, kad jų garažų bendrijos įpareigojimas nusikelti garažus neliečia. Paaiškėjus, kad vis tik yra būtina nusikelti ir apeliantui asmenine nuosavybe priklausantį garažą Nr. 1393, stovintį valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), pagal sveikatos galimybes dar rudens pradžioje apeliantas ėmėsi veiksmų pirmiausia išsivežti jame esančius asmeninius daiktus. Kadangi jų per daugybę metų buvo prikaupta nemažai, tai užtruko. Pats garažas Nr. 1393, priklausantis apeliantui nuosavybės teise, buvęs valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), buvo išardytas 2020 m. lapkričio 14 d. ir tą pačią dieną išvežtus iš valstybinės žemės, bei buvo sutvarkyta garažui tekusi teritorija. Be to, tą pačią dieną Karoliniškių metalinių garažų bendrijos pirmininkui buvo pateiktas ir prašymas dėl leidimo išsivežti garažą. Leidimas buvo gautas ir Karoliniškių metalinių garažų bendrijos pirmininkas išbraukė apeliantą iš bendrijos narių sąrašų.
6.2. Pažymėjo, kad apeliantas neturėjo teisinės pareigos apie savo garažo nusikėlimą asmeniškai informuoti Karoliniškių seniūniją ar tuo labiau Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nes tuo rūpinosi Karoliniškių metalinių garažų bendrijos pirmininkas. Tiek apelianto Prašymas dėl leidimo išsivežti garažą, tiek ir visų nusikėlusių savo garažus asmenų sąrašas savalaikiai buvo pateiktas Karoliniškių seniūnijai. Kodėl Karoliniškių seniūnija apie tai neinformavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliantui nėra žinoma.
6.3. Apelianto teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš teikdama ieškinį, galėjo ir turėjo pati ar per jai pavaldžią Karoliniškių seniūniją, įsitikinti, ar ieškinio pateikimo dieną nėra išnykusios faktinės aplinkybės, kuriomis ji grindžia ieškinio pagrindą. Tai būtų padėję išvengti šios bylos užvedimo. Aplinkybė, kad iki pat apelianto kreipimosi 2020 m. gruodžio 22 d. į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su informacija, kad ji atsiimtų ieškinį, nes nėra ieškinio pagrindo, pastaroji vis dar nebuvo informuota jai pavaldžios Karoliniškių seniūnijos apie tai, kad apelianto garažas dar 2020 m. lapkričio 14 d. buvo nukeltas, nors Karoliniškių seniūnijai ši aplinkybė buvo žinoma, rodo, kad ydingai veikia šių įstaigų tarpusavio komunikacija, o dėl to nėra ir negali būti atsakingas atsakovas.
6.4. Pažymėjo, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės kaip tik įrodo, kad atsakovas nėra kaltas dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, nes jų galėjo ir išvis nebūti, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės Karoliniškių seniūnija būtų tinkamai komunikavusios tarpusavyje.
Atsiliepimas
7. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2822-807/2021 priteistų bylinėjimosi išlaidų, spręsti teismo nuožiūra.
7.1. Nurodė, kad ieškovė 2020-11-18 pateikė ieškinį, tačiau tik po ieškinio pateikimo, t. y. 2020-12-22, atsakovas V. G. kreipėsi į Administraciją ir Karoliniškių seniūniją prašymu, kuriame nurodoma, kad „<...> garažas Nr. 1393, priklausantis man nuosavybės teise, buvęs valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini) , dar šių metų lapkričio 14 d. savomis jėgomis buvo nukeltas ir išvežtas iš valstybinės žemės, bei buvo sutvarkyta garažui tekusi teritorija“. 2020-12-22 Karoliniškių seniūnijos specialistui atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini), esančiame laikinųjų metalinių garažų masyve, buvo nustatyta, kad V. G. priklausantis garažas Nr. 1393 yra nukeltas. Atitinkamai, taip pat ir Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, 2020-12-23 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad laikinas metalinis garažas, priklausantis atsakovui V. G. (garažas Nr. 1393) buvo nukeltas ir teritorija sutvarkyta.
8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti vadovaujantis atliepime išdėstytais argumentais.
8.1. Pažymėjo, kad CPK 148 straipsnyje yra aprašyti reikalavimai keliami atsakovui (trečiajam asmeniui) teikiant procesinį dokumentą (atsiliepimą). Minėtame straipsnyje įtvirtinti formos ir turinio reikalavimai, taip pat nurodomi minimalūs ir maksimalūs terminai per kokį laiko tarpą turi būti toks atsiliepimas pateikiamas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. pranešimu pasiūlė atsakovui pateikti atsiliepimą per 20 dienų. Terminas baigėsi 2020 m. gruodžio 16 d., tačiau V. G. atsiliepimo nepateikė, nes, kaip nurodoma Atskirajame skunde, galvojo, kad to nereikia daryti. Po civilinės bylos iškėlimo, 2020 m. gruodžio 22 d. atsakovas V. G. informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Karoliniškių seniūniją apie ginčo garažo nukėlimą, t. y. nepaisant to, kad faktiškai garažą nukėlė anksčiau, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (seniūnija) apie tai nebuvo informuota. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atskirajame skunde nurodomos aplinkybės turėjo būti pateikiamos į bylą dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismui, o to nepadarius, atsakovui kyla teisinės pasekmės -18,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas priteisė valstybės naudai iš atsakovo V. G. 18,75 Eur bylinėjimosi išlaidų t. y. 25 proc. žyminio mokesčio.
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą V. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti metalinį garažą Nr. 1393, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją, o atsakovui per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nenukėlus minėto metalinio garažo ir/arba nesutvarkius garažui tekusios teritorijos, leisti ieškovui nukelti metalinį garažą ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. gruodžio 29 d. teisme buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad atsakovui priklausantis metalinis garažas Nr. 1393, yra nukeltas ir teritorija sutvarkyta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi priėmė ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymą nuo ieškinio atsakovui V. G.. Civilinę bylą nutraukė. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo V. G. 18,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Apeliantas (atsakovas) V. G. pateikė atskirąjį skundą dėl 2021 m. sausio 11 d. nutarties dalies, kuria nutarta priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. G. 18,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje nutartį prašo palikti nepakeistą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš teikdama ieškinį, galėjo ir turėjo pati ar per jai pavaldžią Karoliniškių seniūniją, įsitikinti, ar ieškinio pateikimo dieną nėra išnykusios faktinės aplinkybės, kuriomis ji grindžia ieškinio pagrindą. Tai būtų padėję išvengti šios bylos užvedimo.
12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės vykdomoji institucija (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 2 p.) – administracijos direktorius 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ metalinių garažų savininkams nustatė garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminą – iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai. Įsakymu taip pat nustatyta jo įgyvendinimo tvarka. Viešosios tvarkos skyriui pavesta užtikrinti nuolatinę Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių ir kitų teisės aktų laikymosi stebėseną metaliniais garažais užstatytose miesto teritorijose, o nustačius neteisėtos veikos požymių – administracinės teisenos vykdymą (inicijavimą). 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2261/20 „Dėl administracijos direktoriaus 2020-06-18 įsakymo Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ įgyvendinimo tvarkos“ buvo nustatyta, kad metalinių garažų savininkams 2020 m. birželio 18 d. įsakymu nustatytas garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas gali būti pratęsiamas seniūno sprendimu, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriumi, kai yra pradėti vykdyti garažo (-ų) nukėlimo darbai, tačiau dėl objektyvių, nuo garažo (-ų) savininko (-ų) nepriklausančių, priežasčių garažo (-ų) nukėlimo darbai negali būti baigti iki nustatyto termino. Nustatyta, kad galutinis su visais pratęsimais garažo (-ų) iškėlimo iš valstybinės žemės terminas negali būti vėlesnis kaip 2020 m. gruodžio 31 d.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad metalinių garažų savininkams buvo nustatytas garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas – iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai. Iš ieškovo pateiktų Karoliniškių seniūnijos darytų nuotraukų matyti, kad 2020 m. spalio 1 d., 2020 m. spalio 2 d., 2020 m. spalio 9 d., 2020 m. spalio 22 d. atsakovui V. G. priklausantis garažas nebuvo nukeltas. Nuotraukose matyti ant ginčo garažo (o taip pat ir kitų garažų) užklijuotas pranešimas. Jame garažų savininkams buvo pateikiama informacija apie būtinybę metalinį garažą nusikelti iki 2020 m. rugsėjo 30 d., pateikta kita informacija, tame tarpe ir tai, kad nenukėlus garažo, bus kreipiamasi į teismą. Viešosios tvarkos skyriui buvo pavesta užtikrinti nuolatinę Miesto
tvarkymo ir švaros taisyklių ir kitų teisės aktų laikymosi stebėseną metaliniais garažais užstatytose
miesto teritorijose, o nustačius neteisėtos veikos požymių – administracinės teisenos vykdymą
(inicijavimą). Atitinkamai, taip pat ir Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, dalyvaujant
Karoliniškių seniūnijos atstovui, 2020 m. spalio 29 d. nuo 10 val. 20 min. iki 10 val. 40 min. atliko
faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad laikinas metalinis garažas, priklausantis
atsakovui V. G. (garažo Nr. 1393), per ieškovės nustatytą garažų nukėlimo terminą
nebuvo nukeltas ir nebuvo kreiptasi dėl termino pratęsimo.
14. Darytina išvada, kad atsakovas, metalinio garažo savininkas, nenukėlė jam priklausančio metalinio garažo per nustatytą jam terminą bei nepasinaudojo galimybe pratęsti metalinių garažų nukėlimo terminą, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. lapkričio 18 d. Tuo tarpu jau po civilinės bylos iškėlimo, 2020 m. gruodžio 22 d. atsakovas V. G. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Karoliniškių seniūniją su prašymu, kuriame nurodė, kad garažas Nr. 1393, priklausantis man nuosavybės teise, buvęs valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), dar šių metų t. y. 2020 m. lapkričio 14 d. savomis jėgomis buvo nukeltas ir išvežtas iš valstybinės žemės, bei buvo sutvarkyta garažui tekusi teritorija. 2020 m. gruodžio 22 d., Karoliniškių seniūnijos specialistui atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini), esančiame laikinųjų metalinių garažų masyve, buvo nustatyta, kad V. G. priklausantis garažas Nr. 1393 yra nukeltas. Be to, pažymėtina, kad atsakovas pateikė teismui 2020 m. lapkričio 14 d. prašymą Karoliniškių metalinių garažų bendrijos pirmininkui, dėl leidimo išsivežti garažą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas per nustatytą terminą t. y. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. nenukėlė jam priklausančio metalinio garažo, tai patvirtina į bylą pateikti ir aukščiau aptarti dokumentai. Tuo tarpu ieškovas neturi pareigos kasdien tikrinti ar metalinių garažų savininkai, nenukėlė jiems priklausančių metalinių garažų. Be to, atsakovo pateiktas 2020 m. lapkričio 14 d. prašymas Karoliniškių metalinių garažų bendrijos pirmininkui, dėl leidimo išsivežti garažą, neįrodo, kad garažas 2020 m. lapkričio 14 d. jau buvo nukeltas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad atsakovas ieškinio reikalavimus patenkino po ieškinio pateikimo teisme dienos.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad už ieškinio reikalavimus mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
18. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, teismas turi įvertinti ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, t. y. ar ieškovas atsisakė ieškinio dėl svarbių priežasčių, ar nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovo procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas, nesąžiningas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas apie įvykdyta prievolę pranešė ieškovui po ieškinio pateikimo teismui.
22. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pareiškusi nepagrįstus reikalavimus, vilkinusi procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Todėl, nenustačius ieškovo piktnaudžiavimo, nėra pagrindo nepriteisti iš apelianto 18,75 Eur žyminio mokesčio (75 x 25 proc.) (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnio 2 dalis).
23. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją panaikinti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 759 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.