Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Baldastika“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Baldastika“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Įsakymu nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, neįsteigdamas baldžiaus darbo vietos iki 2022 m. rugsėjo 29 d., pareiškėjas įpareigotas grąžinti visą jam pervestą subsidiją – 13 158,90 Eur.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, Įsakymas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normas (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p. ir 6 p.), be kita ko, gero viešojo administravimo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitus principus, todėl turi būti panaikintas nuo jo priėmimo momento.

5. Pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas tam, jog būtų tinkamai ir laiku įsteigta baldžiaus darbo vieta (įsteigta įmonė; teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti medžio apdirbimo ir baldų gamybos įrankiai; turtas apdraustas; įgyvendintos kitos komercinės veiklos sąlygos, be kita ko, MB „Baldastika“ vadovas – G. K. išbrauktas iš darbo ieškančių asmenų registro ir šis juridinis faktas registruotas teisės aktų nustatyta tvarka). Taigi Įsakymu konstatuotas faktas, jog darbo vieta nėra įsteigta iki 2022 m. rugsėjo 29 d. neatitinka faktinių aplinkybių.

6. Pareiškėjas ne tik atliko visus faktinius veiksmus darbo vietai įsteigti, bet ir siekė ją įteisinti pagal atsakovo nurodymus. Pareiškėjas nuolat komunikavo el. paštu su atsakovo darbuotoja A. I. Deja, ne visada pareiškėjo pateikti duomenys būdavo savalaikiai įvertinami ar / ir pateikiami patarimai (atsakymai). Pavyzdžiui, pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 20 d., 21 d., 22 d. pateiktus darbo vietos steigimo dokumentus atsakovas išnagrinėjo tik 2022 m. rugsėjo 28 d., be to, atsakymas pateiktas tik antroje dienos pusėje, nurodant trūkumus ištaisyti iki 2022 m. rugsėjo 29 d. 12 val., kas akivaizdžiai rodo, jog toks terminas yra nei protingas, nei teisingas.

7. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl atsakovas daugiau kaip savaitę nesugebėjo pateikti informacijos dėl dokumentų vertinimo. Pareiškėjas tai (tokį ilgą delsimą) suvokė kaip pozityvų visos projektinės dokumentacijos vertinimą, be to, pareiškėjas buvo iš anksto suplanavęs poilsinę kelionę, todėl 2022 m. rugsėjo 29 d. turėjo išvykti, o grįžęs nedelsiant (pamatęs fiksuotus trūkumus) atsiliepė ir 2022 m. spalio 3 d. išsiuntė pataisytą projektinę dokumentaciją el. paštu, bet į pateiktus dokumentus nebuvo atsakyta. 2022 m. spalio 12 d. gautas skundžiamas Įsakymas bei atsakovo pretenzija „Dėl 13 158,90 Eurų subsidijos grąžinimo“.

11. Pagal reglamentavimą darbo vietos įsteigimo ir visiško atsiskaitymo su institucija už suteiktą subsidiją terminas negali būti ilgesnis kaip 10 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Darbo vieta laikoma įsteigta pasirašius Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintos formos Materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo aktą ir po to įsteigtoje darbo vietoje įdarbinus Užimtumo tarnyboje registruotą asmenį. Pareiškėjas Sutartyje nustatytu terminu nepateikė raštiško pranešimo apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujai darbo vietai sukurti, kadangi buvo netinkamai atlikti G. K. paraiškoje numatytų darbo priemonių pirkimai. Taigi, nebuvo teisinio pagrindo pasirašyti Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai aktą bei konstatuoti darbo vietos įsteigimo faktą.

13. Atsakovas priimdamas skundžiamą Įsakymą pareiškėjo atžvilgiu įvykdė visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, išsamiai išnagrinėjo visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad buvo priimtas pareiškėjui nepalankus Įsakymas, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamas Įsakymas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

II.

17. Pareiškėjas Sutartyje nustatytu terminu turėjo pateikti raštišką pranešimą apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujai darbo vietai sukurti, kas sudaro teisinį pagrindą pasirašyti Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai aktą bei konstatuoti darbo vietos įsteigimo faktą. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad materialinės ir teisinės sąlygos naujai darbo vietai sukurti nebuvo sudarytos, t. y. Paraiškoje numatytų darbo priemonių pirkimai buvo atlikti netinkamai. Tai lėmė netinkamą skirtos subsidijos panaudojimą ir dėl to nebuvo pasirašytas Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai aktas, konstatuojantis darbo vietos įsteigimo faktą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas iki 2022 m. rugsėjo 29 d. baldžiaus darbo vietos neįsteigė, todėl neginčytinai nustatyta, kad jis pažeidė Sutarties 2.1 papunktį.

18. Teismo vertinimu, byloje esatys įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl atsakovo viešojo administravimo principų nesilaikymo. Atsakovas nuolat konsultavo pareiškėją, nuolat jį ragino atlikti atitinkamus veiksmus, nurodytus Sutartyje, pateikdamas atitinkamas nuorodas, pavyzdžius ir kt. Tai akivaizdžiai rodo atsakovo aktyvumą, geranoriškumą pareiškėjo atžvilgiu. Šį faktą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. I., su kuria pareiškėjo atstovas nuolat bendravo tiek elektroniniu paštu, tiek siųsdamas paklausimus raštu, tiek tiesiogiai atvykęs į Užimtumo tarnybą. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog Sutarties 3.3 papunktis, numatantis, kad Užimtumo tarnyba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų turi išnagrinėti raštu pateiktus subsidijos gavėjo prašymus ir paklausimus, atsakovo pažeistas nebuvo, t. y. visi pareiškėjo prašymai ir paklausimai buvo atsakyti (išnagrinėti) greičiau.

19. Įsakyme konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Sutarties 2.1 papunktį, t. y. neįsteigė baldžiaus darbo vietos per Sutarties 2.1 papunktyje nurodytą terminą (iki 2022 m. rugsėjo 29 d.). Pastebėtina, kad tiek pagal Sutarties 2.1 papunktį, tiek pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktą toks pažeidimas vertinamas kaip esminis, už kurį taikoma poveikio priemonė, t. y. visos subsidijos susigrąžinimas.

20. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktą, subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio. Analogiškas reglamentavimas numatytas ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 78 punkte, kuriame nurodyta, kad subsidijos gavėjas, esant Įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 1 punkte ar 44 straipsnio 6 dalyje nurodytoms sąlygoms, privalo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją darbo vietoms steigti, o subsidijos gavėjas, esant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms – dalį jam pervestos subsidijos darbo vietoms steigti. Taip pat Sutarties 6 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė darbo vietos iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto laikotarpio (6.1.2. papunktis).

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė nurodytas Užimtumo įstatymo bei Sutarties nuostatas, nes nustatyta tvarka ir terminu neįsteigė darbo vietos. Tad privalo grąžinti visą jam atsakovo pervestą subsidiją.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjas neturi teisės į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

27. Pareiškėjas pateikė į bylą įrodymus, jog MB „Baldastika“ realiai veikia, gamina baldus, tai reiškia, jog Sutarties rezultatas pasiektas.

28. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog COVID-19 aplinkybės egzistavusios iki 2022 m. gegužės 1 d. neapribojo Sutarties vykdymo.

29. Teismas klaidingai nustatė, jog pareiškėjas tik praėjus 9 mėnesiams po Sutarties pasirašymo pradėjo pirkimo procedūras ir tai vertino kaip esminį Sutarties pažeidimą. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog didžioji dalis įrangos (įsipareigotos nupirkti) buvo nupirkta 2022 m. vasario mėnesį, tokia išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

30. Teismas klaidingai rėmėsi vien tik 2022 m. sausio 17 d. pareiškėjui elektroniniu paštu išsiųstu informaciniu dokumentu apie pirkimų eigą, bet neatkreipė dėmesio, jog 2022 m. rugsėjo 7 d. (projekto baigiamojoje stadijoje), tą patį dokumentą atsakovas atsiunčia tik iš esmės pakeistą.

31. Pareiškėjas, ne tik, kad įsigijo darbo priemones (stakles) pagal projekto lėšas, bet jų įsigijo papildomai savo asmeninėmis lėšomis (užsisakyta šlifavimo mašinėlė sąskaitoje faktūroje įvardinta kaip Kraštų šlifavimo mašina ES-ETS 125 REQPlus), visa tai rodo ir įrodo, jog buvo dėtos maksimalios pastangos tam, kad projektas būtų įgyvendintas.

32. Nesutiktina su pozicija, jog konsultacijos pareiškėjui buvo teikiamos tinkamai, tokia išvada darytina įvertinus atsakovo pateiktus susirašinėjimo dokumentus tarp pareiškėjo atstovo ir konsultantės, iš šių įrodymų matyti, jog konsultacijos buvo teikiamos formaliai, nesiekiant, jog Sutarties tikslas būtų pasiektas, t. y. įkurta darbo vieta, beje, daugeliu atveju, konsultacijos ir patarimai buvo teikiami nesavalaikiai.

33. Pareiškėjo įsitikinimu, Įsakymas priimtas pažeidžiant VAĮ normas (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p. ir 6 p.).

36. Sutartis negali būti suprantama ir aiškinama taip siaurai, kaip norėtų pareiškėjas, argumentuodamas tik rezultato sukūrimu. Jeigu būtų tokia valstybės valia, Sutartis net nebūtų privaloma, o valstybės parama būtų skiriama be atitinkamų įsipareigojimų. Šiuo atveju, bet kuris subsidijos gavėjas privalo įgyvendinti Sutartį tokiomis sąlygomis, kokios nustatytos, o ne taip, kaip norėtų pareiškėjas.

37. Atsakovas ir pareiškėjas 2022 m. gegužės 18 d. pasirašė Sutarties pakeitimą, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 2.5 papunktis. Atitinkamai šiame papunktyje aiškiai buvo nustatyta likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki Sutarties 2.1 papunktyje numatytos darbo vietos įsteigimo dienos pateikti pranešimą apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujai darbo vietai sukurti. Be to, pareiga pareiškėjui pateikti pranešimą apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujai darbo vietai sukurti, pakartotinai buvo nurodyta elektroniniame laiške.

39. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikia naujus įrodymus (Prašymas patikslinti darbo vietos steigimo sąmatą ir darbo vietos adresą), kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, ir neargumentuoja, kodėl jie nebuvo pateikti anksčiau. Tuo atveju, jeigu teismas šiuos įrodymus vertintų, atsakovas prašo įvertinti ir Užimtumo tarnybos pateiktą dokumentą. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas klaidina teismą šį dokumentą laikydamas tinkamu, įrodinėjant, jog darbo vieta įsteigta laiku ir tinkamai. Kaip matyti ir pateikto dokumento, jis datuotas 2022 m. rugsėjo 29 d., tačiau pasirašytas (metaduomenys) tik 2022 m. spalio 3 d., atitinkamai Užimtumo tarnybai šis dokumentas taip pat pateiktas 2022 m. spalio 3 d., jau po darbo vietos įsteigimo termino. Tokią dokumento pateikimo datą patvirtina pareiškėjo prie pradinio skundo pateiktas priedas (Išrašas iš projektinės dokumentacijos pateikimo (2022 m. spalio 3 d., 1 lapas, priedas 15), kuriame aiškiai matyti, kad pareiškėjas šį dokumentą Užimtumo tarnybai siuntė 2022 m. spalio 3 d., kaip atsakymą į Užimtumo tarnybos 2022 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. SD(19.2)-9393 ,,Dėl savarankiško užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinimo“, kuriame buvo aiškiai nurodyti trūkumai. Tokio prašymo pateikimas, pasibaigus darbo vietos įsteigimo terminui, arba bandymas neva taisyti paminėtame rašte nustatytus trūkumus jau po darbo vietos įsteigimo termino, niekaip nedaro įtakos galutiniam atsakovo sprendimui dėl subsidijos susigrąžinimo.

40. Atsakovas nedraudžia ir nereikalauja, kad subsidijos gavėjas ką nors papildomai įsigytų už savo lėšas, kas nenurodyta paraiškoje, nes juridinis asmuo pats sprendžia, kaip organizuoti ir vystyti savo verslą, tačiau šiuo atveju įgyvendinant Sutartį jokių maksimalių pastangų iš pareiškėjo pusės nebuvo, priešingai, darbo vietos įsteigimo termino pabaigoje, pareiškėjo atstovas išvyko į poilsinę kelionę, ir šia aplinkybe bandė pateisinti neatliktus veiksmus.

41. Pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, pats klaidina teismą dėl netinkamų konsultacijų teikimo, tačiau jokių įrodymų dėl to nepateikia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

42. Byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2022 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V1(19.2)-1465 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo priemonę, grąžinimo“, kuriuo nuspręsta susigrąžinti 13 158,90 Eur pareiškėjui išmokėtos subsidijos, pagrįstumo ir teisėtumo.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas pažeidė atitinkamas Užimtumo įstatymo bei Sutarties nuostatas, nes nustatyta tvarka ir terminu neįsteigė darbo vietos, todėl privalo grąžinti visą jam atsakovo pervestą subsidiją.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Mano, kad teismo sprendimas nėra pagrįstas bei teisėtas, kadangi teismas tik atkartojo atsakovo poziciją, nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų argumentų, teismo padarytos išvados formalios ir nemotyvuotos, netinkamai vertinti įrodymai, todėl neteisingai nustatytos esminės faktinės aplinkybės, taip pat netinkamai taikytos materialinės teisės normos.

45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

46. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikia naujus įrodymus (Prašymas patikslinti darbo vietos steigimo sąmatą ir darbo vietos adresą), kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, ir neargumentuoja, kodėl jie nebuvo pateikti anksčiau. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, kurios jam sutrukdė naujus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl jie nėra vertinami. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

47. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

48. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai surinko ir įvertino byloje esančius įrodymus bei skundo argumentus.

49. Ginčijamame Įsakyme konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Sutarties 2.1 papunktį, t. y. neįsteigė darbo vietos per Sutarties 2.1 papunktyje nurodytą terminą. Pastebėtina, kad tiek pagal Sutarties 2.1 papunktį, tiek pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktą, toks pažeidimas vertinamas kaip esminis, už kurį taikoma poveikio priemonė yra visos subsidijos susigrąžinimas. Nagrinėjamu atveju Užimtumo tarnyba vienašališkai nutraukė Sutartį, apie tai įspėjusi pareiškėją prieš 10 kalendorinių dienų.

50. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio.

51. Sutarties 2.5 papunktyje aiškiai buvo nustatyta likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki Sutarties 2.1 papunktyje numatytos darbo vietos įsteigimo dienos pateikti pranešimą apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujai darbo vietai sukurti.

52. Sutarties 19 punktas nustato, kad Sutartis gali būti nutraukta Sutarties šalies iniciatyva, jei nustatoma, kad kita Sutarties šalis nevykdo Sutartyje numatytų įsipareigojimų, įspėjus įsipareigojimų nevykdančią šalį prieš 10 kalendorinių dienų).

53. Sutarties 8 punkte nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad tai atsitiko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar pasekmių atsiradimui.

54. Sutarties 11 punkte buvo aptarta, kad nenugalimos jėgos aplinkybės turi būti patvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 222 „Dėl Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

55. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-147/2020). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas svarbia aplinkybe laikė tai, jog Sutartį pareiškėjas pasirašė 2021 m. lapkričio 30 d., kai pandemija jau buvo prasidėjusi, todėl turėjo įvertinti epidemiologines aplinkybes, ir iš karto po Sutarties pasirašymo dėti maksimalias pastangas įvykdyti prisiimtus Sutarties įsipareigojimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad materialinės ir teisinės sąlygos naujai darbo vietai sukurti nebuvo sudarytos, t. y. Paraiškoje numatytų darbo priemonių pirkimai buvo atlikti netinkamai ir dėl to nebuvo pasirašytas Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai aktas, konstatuojantis darbo vietos įsteigimo faktą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog Materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo aktas (Paslaugų teikimo aprašo 28 priedas) nustatytu terminu pasirašytas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad Sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, o Užimtumo tarnyba pagrįstai nenustatė force majeure aplinkybių taikymo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkto bei Sutarties 2.1 papunkčio nuostatas, nes jis nustatyta tvarka ir terminu neįsteigė darbo vietos. Tad pareiškėjas privalo grąžinti visą jam atsakovo suteiktą subsidiją.

57. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas buvo netinkamai konsultuotas, tokia išvada darytina įvertinus byloje esančius konsultavimo faktą tarp pareiškėjo ir atsakovo darbuotojos (konsultantės) patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, jog į pareiškėjo atstovo keliamus klausimus buvo atsakoma operatyviai, aiškiai ir išsamiai, priešingai nei teigia pareiškėjas, siekiant, jog Sutarties tikslas būtų pasiektas, t. y. įkurta darbo vieta.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023).

59. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Įsakymo turinį, matyti, kad jame yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis Įsakymo priėmimo pagrindas, jame yra pateikti motyvai, kuriais grindžiamas Įsakymas, t. y. išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos teisės normos. Taigi Įsakymas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

60. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

61. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad jie arba: i) kartoja skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, o pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Įsakymo teisėtumą, atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, joms pritaria ir jų nekartoja; ii) išreiškia abstraktų pareiškėjo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais, o tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl atmetami. Kartu šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

62. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas iš esmės priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos ,,Baldastika“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.