- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-15
- Bylos Nr.
- 1A-52-533-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00671-2006-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Dovidaitis (pirm.), Audrone Kartaniene, Stasys Lemežis
- Nukentėjusysis
- D. N.
- Kaltinamasis
- T. F.
- Civilinis ieškovas
- D. N.
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas, Anatolijus Burinskas
Pranešejas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-52/2011
Teisejas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00671-2006-6
Procesinio dokumento kategorija: 2.4.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. liepos 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaicio, teiseju Audrones Kartanienes, Stasio Lemežio,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios ir civilines ieškoves D. N. bei jos advokato Anatolijaus Burinsko apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010-10-06 nuosprendžio, kuriuo: T. F., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. išteisinta nenustacius, kad ji padare veika turincia LR BK 139 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiu. Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. nukentejusios ir civilines ieškoves D. N. 24.000 litu civilinis ieškinys del turtines žalos atlyginimo bei 20 000 litu civilinis ieškinys del neturtines (moralines) žalos atlyginimo palikti nenagrinetais.
Aprašomoji dalis
nustate:
T. F. buvo kaltinama tuo, kad del neatsargumo nesunkiai susargdino du ir daugiau žmoniu, o butent: ji, budama UAB (duomenys neskelbtini), esancios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktore, surenge D. N. dukros V. N. ir S. K., A. D. dukros V. D. ir J. B., L. K. sunaus L. K. ir S. M. vestuvinius pokylius, bei 2006 m. liepos 15 d. ir 2006 m. liepos 16 d. pateike minetuose pokyliuose penkis pavojingus produktus: vištienos vyniotini su abrikosais infekuota salmonelemis, kiaulienos vyniotini infekuota salmonelemis, mesos vyniotini su kiaušiniu infekuota salmonelemis, idaryta karpi infekuota salmonelemis ir rukyta vištiena infekuota salmonelemis, kurie neatitiko 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 178/2002 „Nustatantis maisto istatymo bendruosius principus ir reikalavimus, ikuriantis Europos maisto saugos tarnyba ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias proceduras“ II skyriaus, 4 skirsnio, 18 punkto reikalavimus; Maisto istatymo 4 str. 1 d. ir Lietuvos higienos normos HN15:2005 „Maisto higiena“ 2, 11, 12 ir 21 punkto reikalavimus; Produktu saugos istatymo 10 str. 1 p. reikalavimus – del to K. B. susargdino salmonelioze, t. y. del neatsargumo nesunkiai sutrikde sveikata, A. L. susargdino salmonelioze, t.y. del neatsargumo nesunkiai sutrikde sveikata, V. K. - susargdino salmonelioze, t. y. del neatsargumo nesunkiai sutrikde sveikata, V. G. - susargdino salmonelioze, t. y. del neatsargumo nesunkiai sutrikde sveikata, D. N. - susargdino salmonelioze, t. y. del neatsargumo nesunkiai sutrikde sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010-10-06 nuosprendžiu T. F., vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. išteisinta nenustacius, kad ji padare veika turincia LR BK 139 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentejusioji ir civiline ieškove D. N. bei jos advokatas Anatolijus Burinskas prašo panaikinti 2010-10-06 nuosprendi ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi bei priteisti iš kaltinamosios turtine ir neturtine žala nuostoliams atlyginti. Nurodo, kad nuosprendis nepagristas ir neteisetas, kad nuosprendyje teismo daromos išvados apie tai, kad byloje nera nustatyta kaltinamosios nusikalstamo pasitikejimo arba nusikalstamo nerupestingumo BK 16 str. prieštarauja byloje esantiems irodymams. Pažymi, kad byloje nustatyta, jog kaltinamoji T. F. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktore, 2006m. liepos 15-16 dienomis organizavo ir surenge tris vestuviu pokylius. Todel mano, kad kaltinamoji yra atsakinga už šiuose pokyliuose pateiktus maisto produktus, kad jie butu kokybiški ir neužkresti jokiomis ligomis. Kadangi kaltinamosios veiklos sritis butent surišta su maisto gaminimu ir jo išsaugojimu, bei pateikimu sveciams pokylio metu, todel ji susipažinusi su reikalavimais del maisto paruošimo ir saugojimo.
Apeliantai pažymi, kad kaltinamoji T. F., jau eile metu dirbdama su maisto produktais, pateikdama juos i pobuvius ir žinodama, kad ji atsakinga už šiu produktu kokybe, kad juose nebutu užkrato, neatliko butinu ir jai ne tik žinomu, bet ir ipareigojanciu priemoniu, kad i maista nepatektu užkratas. Mano, kad tai galima ivardinti kaip nusikalstamu pasitikejimu, taip ir nusikalstamu nerupestingumu, nes ir viena ir kita nusikaltima kvalifikuojanti aplinkybe pilnai atitinka F. F. nusikalstamai veikai.
Atkreipia demesi i tai, kad kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinejimo metu, nenurode šaltinio iš kur ji isigijo 4-is maisto produktus, pažymedama, kad tik paukštiena ji isigijo iš (duomenys neskelbtini) fabriko. Bet net sužinojusi apie salmaneliozes išplitima, galimai del paukštienos gautos su užkratu, T. F. Rudaminos paukšciu fabrikui pretenziju nereiške, nepraše atlikti patikrinima del užkrato, venge nurodyti ir nepateike produktu isigijimo dokumentu 4-iems maisto produktams. Todel mano, kad T. F. buvo gerai žinoma, jog produktai galejo buti su užkratu, kad ji ju termiškai neapdorojo, bet lengvabudiškai tikejosi, kad ir ši karta nieko blogo neatsitiks, nors žinojo ir tokias galimybes privalejo numatyti, nes budama direktore ir pastoviai ruošdama pobuvius, negalejo to nežinoti. Mano, kad nenumatyti tokiu pasekmiu jei neleidžia jos užimama padetis, bei atsakingumas už maisto kokybe.
Taip pat apeliantai, nesutinkdami su teismo išvada, kad del užkrato galejo buti kalti ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, pažymi, kad del T. F. darbuotoju arba del kitu asmenu pateikto maisto atsakinga butent kaltinamoji, nes ji atsakinga už maisto paruošima, jo termiška apdirbima ir pateikima i stala. Niekas kitas be kaltinamosios šios veiklos nevykde ir neprivalejo vykdyti, todel ir del ivykdyto nusikaltimo atsakinga vien tik kaltinamoji T. F..
Be to, pažymi kad T. F. veiksmai atitinka BK 276 str. l d. ir BK 277str. l. d., nes buvo sugadinti trys vestuviu pokyliai, susargdinta daugiau kaip 100 žmoniu, nukentejusiems padaryta žymi turtine ir neturtine žala, taciau nurodo, kad prokuroras šioje byloje neužtikrino pilno ir išsamaus ikiteisminio tyrimo, todel nepagristai pateike kaltinimus pagal BK 139 str. 2d. Mano, kad teismo išvada, jog byloje nepakanka irodymu leidžianciu teigti, kad kaltinamoji nepakankamai apdairiai vykde savo pareigas ir turejo bei galejo numatyti iš to atsirandancias pavojingas pasekmes, todel jos veiksmuose nera nusikalstamo nerupestingumo, yra nepagrista, nes tai leidžia manyti, kad kaltinamoji T. F. nebuvo atsakinga už maisto ir ruošiamo maisto kokybe, kad kažkas kitas privalejo tuo rupintis.
Apeliantai, nesutikdami su teismo išvada, kad nežinoma kada maisto produktai buvo užteršti, nurodo, jog byloje apklausus nukentejusiuosius ir liudytojus nustatyta, kad jau pirma pokylio diena, net kelios valandos po pokylio pradžios, visa eile pokylio dalyviu pasijuto blogai, daugiau nevalge maisto, kuris pateiktas ant stalo atrode neestetiškai ir nepatraukliai. Pažymi, kad niekas iš vestuviu pokylio dalyviu ta vakara maisto i namus nesineše, nes lauke kitos dienos pokylis. I kita pokylio diena atvyko tik dalis dalyviu ir buvo sužinota, kad dalis pokylio dalyviu jau pristatyti i ligonine, kiti gydosi namuose patys. Nesutika su teismo argumentu, kad užkratas galejo buti užneštas ir kartu su saldumynais, nes tokiu išvadu nepadare nei viena oficiali ir kompetetinga istaiga.
Be to apeliantai pažymi, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad T. F. apgaulingai vykde teises aktu reikalaujama buhalterine apskaita, netvarke teises aktais nustatytos buhalterines apskaitos, iš pokylio organizatoriu paeme dideles pinigu sumas ir neišdave jiems apskaitos dokumentu bei nuslepe juos nuo apskaitos UAB (duomenys neskelbtini). Prokuratura nepagristai nepateike kaltinimu pagal BK 222 ir 223 straipsnius, o teismas, nors jam buvo pateiktas prašymas inkriminuoti T. F. nurodytas nusikalstamas veikas, nepagristai atsisake tai padaryti, motyvuojant kad nera nurodyta sumos kuria T. F. paeme už organizuotus pobuvius, nors nuosprendyje pažymeta, kad nukentejusioji D. N. nurode, kad ji T. F. perdave 9500 Lt, taciau pastaroji nepateike pinigu priemimo patvirtinanciu dokumentu. Mano, kad BK 222 ir 223 straipsnis nereikalauja nurodyti tokiu duomenu pateikiant kaltinimus. Atsižvelgiant i tai, mano, kad teismas netinkamai vertino irodymus, del eiles irodymu nepasisake, nusikalstama T. F. veika vertino akivaizdžiai vienpusiškai ir suinteresuotai, nepagristai nepateike T. F. kaltinimu ir nepagristai ja išteisino.
Teismo posedyje dalyvave nukentejusiosios D. N. atstovas praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše tenkinti skunda ir veika perkvalifikuoti i BK 277 straipsni. Išteisintoji bei jos gynejas praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, tinkamai juos ivertino ir padare pagrista išvada, kad T. F. veiksmuose nera nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 139 str. 2 d., požymiu.
T. F. buvo kaltinama tuo, jog ji, budama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, surenge tris vestuvinius pokylius, bei 2006 m. liepos 15 d. ir 2006 m. liepos 16 d. pateike minetuose pokyliuose penkis pavojingus produktus: vištienos vyniotini su abrikosais infekuota salmonelemis, kiaulienos vyniotini infekuota salmonelemis, mesos vyniotini su kiaušiniu infekuota salmonelemis, idaryta karpi infekuota salmonelemis ir rukyta vištiena infekuota salmonelemis, kurie neatitiko 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 178/2002 „Nustatantis maisto istatymo bendruosius principus ir reikalavimus, ikuriantis Europos maisto saugos tarnyba ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias proceduras“ II skyriaus, 4 skirsnio, 18 punkto reikalavimus; Maisto istatymo 4 str. 1 d. ir Lietuvos higienos normos HN15:2005 „Maisto higiena“ 2, 11, 12 ir 21 punkto reikalavimus; Produktu saugos istatymo 10 str. 1 p. reikalavimus, del ko susargdino penkis asmenis salmonelioze, t.y. del neatsargumo nesunkiai sutrikde ju sveikata.
Pagal BK 139 str. 2 d. atsako tas, kas del neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmoniu. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo del neatsargumo atvejais veikos atžvilgiu gali buti ir tycia, ir neatsargumas, o padariniu atžvilgiu tik neatsargumas – nusikalstamas pasitikejimas arba nusikalstamas nerupestingumas. Nusikalstamas pasitikejimas yra tada, kai kaltininkas numato abstrakcia galimybe, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikata, bet, turedamas omenyje konkrecias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokiu padariniu bus išvengta, taciau tas pasitikejimas nepasitvirtina, pasirodo esas lengvabudiškas. Nusikalstamo nerupestingumo atveju kaltininkas nenumate, kad del jo veikos gali buti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, taciau jeigu butu buves apdairesnis, atsargesnis pagal buvusia situacija privalejo ir galejo tai numatyti.
Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nera duomenu, kad T. F., pateikdama vestuviu pobuviu dalyviams patiekalus, numate kilsiancias pavojingas pasekmes, t.y. kad kavines pateiktus patiekalus valge žmones apsikres salmonelioze, taciau lengvabudiškai tikejosi šiu pasekmiu išvengti, juolab, kad byloje nera irodymu, leidžianciu daryti išvada, kad T. F. buvo žinoma apie salmoneliozes užkratu infekuotus produktus ir, kad ji samoningai juos panaudojo gaminant ivairius patiekalus, kuriais buvo vaišinami vestuviu pobuviuose dalyvave asmenys. Be to, ivertinus byloje ištirtus irodymus negalima taipogi konstatuoti, kad išteisintoji elgesi nusikalstamai nerupestingai, t.y. kad ji privalejo ir galejo numatyti, kad vestuviu pobuviu dalyviai, valge kavines pateiktus valgius, užsikres salmonelioze ir ju sveikata bus nesunkiai sutrikdyta.
Analizuojant byloje surinktus irodymus ir, visu pirma, 2006 m. rugpjucio 17 d. Vilniaus visuomenes sveikatos centro pateikta rašta del salmoneliozes protrukio Vilniuje(duomenys neskelbtini) kaime (apibendrinimo) matyti, kad 2006 m. liepos 15-16 dienomis buvo užregistruotas salmoneliozes protrukis, susijes su trejomis vestuvemis, ivykusiomis UAB (duomenys neskelbtini) sveciu namuose, esanciuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš 247 dalyviu užregistruota 80 žmoniu susirgusiu salmonelioze. Vaišes visiems trims pokyliam ruoše ir svecius aptarnavo 11 UAB (duomenys neskelbtini) kavines darbuotoju. Jie visi klinikoje neige, taciau veliau paaiškejo, kad du padavejai, nuslepe tikraja darboviete, kreipesi i Respublikine tuberkuliozes ir infekciniu ligu universitetine ligonine ir buvo hospitalizuoti. Jiems ir dar 6 kavines darbuotojams buvo nustatyta salmonelioze. Kavineje ruoštas maistas buvo iš tiekeju isigytu produktu. Pagal 2006 m. liepos 18 d. rašta Nr. S-700, žaliavos ir produktai isigyti liepos 14 d.: paukštiena iš AB (duomenys neskelbtini), atvesinta kiauliena iš Naujininku turgavietes, mesos gaminiai iš Kalvariju turgavietes, bei UAB (duomenys neskelbtini), kiauliu liežuviai iš C. Z. skerdyklos, esancios Traku rajone. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) maistas tvarkomas pagal geros higienos praktikos taisykles. Kai kurie patiekalai (idaryta lašiša, idarytas karpis, idaryta višta) buvo pagaminti iš anksto penktadieni (liepos 14 d.), para iki pobuvio laikomi šaldymo kameroje. Nesunaudotu šaltu patiekalu likucius po vaišiu, jaunavedžiu tevai parsiveže namo. Epidemiologinio tyrimo metu butent iš ju bakteriologiniam tyrimui buvo paimta 13 produktu likuciu pavyzdžiu. Penkiuose pavyzdžiuose išaugo S. enteritidis: vištienos vyniotinis su abrikosais, kiaulienos vyniotinis, mesos vyniotinis su kiaušiniu, idarytas karpis ir rukyta vištiena. Vilniaus visuomenes sveikatos centras savo išvadoje konstatavo, kad užkratas i maista galejo patekti nuo salmonelemis infekuotu žaliavu, naudotu patiekalams gaminti (kiaulienos, vištienos, kiaušiniu), jei patiekalai po to nebuvo termiškai apdoroti arba del antrinio gatavu patiekalu užteršimo (kryžmines taršos) maisto tvarkymo patalpose (t. 2, b. l. 28-29).
Vilniaus miesto valstybines ir veterinarijos tarnybos 2006 m. liepos 25 d. rašte Nr. S-726 nurodyta, kad apie 2006 m. liepos 17 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo paimti ploviniu meginiai (10 vnt.) nuo peilio žaliai mesai, duonos laikymo lenteles, stalo paviršiaus, žalios mesos pjaustymo lenteles, torto padeklo, pieno produktu laikymo lenteles ir pan. Visiems ploviniams buvo tirti 2 rodikliai: salmoneles ir kampilobakterijos. Ne viename plovinyje bakteriju nerasta (t. 2, b. l. 81).
Iš meginiu paemimo tirti akto bei prie jo esancio protokolo matyti, kad 2006 m. liepos 19 d. patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) kavineje esancias maisto ruošimo patalpas ir paemus meginius – salmoneles užkrato surasta nebuvo (t. 2, b. l. 102-103).
Apygardos teismas taip pat sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad faktiškai nebuvo nustatytas UAB (duomenys neskelbtini) kavineje ivykusio salmoneliozes protrukio šaltinis, o nenustacius pirminio infekcijos šaltinio, nera pagrindo teigti, kad T. F. termiškai neapdorojo kavineje pagamintus patiekalus ar kad gatavi patiekalai buvo užteršti (kryžmine tarša) maisto tvarkymo patalpose. Pažymima ir tai, jog Vilniaus visuomenes sveikatos centras, pateikes tokia išvada, nebuvo kategoriškas, greiciau pateike tik tiketina užkrato i maista patekimo galimybe. Be to, byloje yra duomenys, jog patikrinus bendroves maisto ruošimo patalpas bei juose esancius irankius, salmoneliozes užkrato nebuvo surasta.
Iš byloje nustatytu aplinkybiu matyti, kad penkiuose gaminiuose (vištienos vyniotinis su abrikosais, kiaulienos vyniotinis, mesos vyniotinis su kiaušiniu, idarytas karpis ir rukyta vištiena), kuriuos pateike jaunavedžiu tevai, buvo surastos salmoneliozes, taciau negalima daryti vienareikšmes išvados, jog šiuose produktuose ir buvo pirminis infekcijos šaltinis. Kaip matyti iš liudytojos A. S. parodymu, kavines patalpose salmoneliozes ligos židinys nebuvo surastas, todel nebuvo galimybes tiksliai nustatyti nuo kokio maisto žmones apsinuodijo. Maisto produktai salmonelioze gali apsikresti vienas nuo kito, kai juos ruošiant yra naudojama ta pati pjaustymo lentele, darbastalis ar peilis, o taip pat apsikretusiam mikrobais gaminiui kontaktavus su kitais maisto produktais (t. 4, b. l. 38). Liudytojas R. P. taip pat patvirtino, kad patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) virtuves patalpas salmoneliozes užkratas nebuvo surastas. Jo nuomone salmoneliozes protrukis galejo ivykti nuo ši užkrata turejusio ir maisto ruošime dalyvavusio asmens, jei pastarasis nesilaike higienos, arba nuo užkrestu maisto produktu, kurie pateko i patiekalu ruošimo vieta.
Išanalizavus liudytoju (vestuviu pobuviu dalyviu) parodymus taipogi negalima nustatyti, nuo kokio suvalgyto patiekalo jie pasijuto blogai ir užsikrete salmonelioze, nes ju pateikti duomenys yra skirtingi ir net prieštaringi. Iš liudytoju L. K., M. D., V. Š., A. Š. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pastarieji valge ir karšta patiekala, ir tai, kas buvo ant stalo (t. 1, b. l. 92-94; t. 2, b. l. 22-23, b. l. 108-110, b. l. 120-122). Teisme apklausti V. G., K. B. paaiškino, jog valge ivairu maista, A. L. – farširuota višta. Tuo tarpu liudytoja A. G. nurode, kad valge mažai tik salotas, šaltos mesos, taciau ir ji pasijuto blogai (t. 1, b. l. 133-135), o L. Ku. teige, kad valge tik karšta patiekala, bet nesusirgo (t. 2, b. l. 9-10). Taigi, kai kurie iš vestuviu pobuviu dalyviu valge ta pati patiekala, taciau vieni susirgo, o kiti ne.
Pažymima, jog, kaip jau buvo mineta, kai kurie patiekalai, tame tarpe ir idarytas karpis, kuriame veliau aptiktas salmoneliu užkratas, buvo pagaminti iš anksto penktadieni (liepos 14 d.). Taciau ir ši aplinkybe neleidžia negincijamai teigti, jog šiame kavines pagamintame patiekale buvo pirminis infekcijos šaltinis. Kaip teisingai pažymejo pirmosios instancijos teismas, byloje nera duomenu, kad jaunavedžiu tevams šiuos gaminius renkant nuo stalu ir gabenant i namus, jie tarpusavyje nekontaktavo, vieni nuo kitu buvo atitinkami izoliuoti, be to, taip pat visiškai nežinoma, kokiomis salygomis šie gaminiai išbuvo, kol pateko i laboratorija, pažymint ir tai, jog jie buvo pateikti tyrimams tik po keliu dienu, t.y. 2006 m. liepos 20 d., 21 d. Tuo tarpu, kaip matyti iš liudytojos A. S. parodymu, maisto produktai salmonelioze gali apsikresti vienas nuo kito, kai juos ruošiant yra naudojama ta pati pjaustymo lentele, darbastalis ar peilis, o taip pat apsikretusiam mikrobais gaminiui kontaktavus su kitais maisto produktais (t. 4, b. l. 38). Kaip jau buvo mineta, patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) maisto ruošimo patalpas bei juose buvusius irankius salmoneliozes užkrato nebuvo surasta.
Kita vertus, duomenu apie kitu patiekalu, kurie buvo infekuoti salmonelemis, (vištienos vyniotini su abrikosais, kiaulienos vyniotini, mesos vyniotini su kiaušiniu ir rukyta vištiena) pagaminima byloje nera. Tuo tarpu iš išteisintosios parodymu ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog vištienos vyniotinis ir rukyti vištienos ketvirciai buvo nupirkti iš AB (duomenys neskelbtini). Mano, kad salmoneliu užkratas kituose produktuose atsirado po to, kai vestuviu dalyviai, surinke maista, ji sudejo kartu su vištienos vyniotiniu ir rukyta vištiena (t. 2, b. l. 115-116). Tokius parodymus T. F. pateike ir antra karta apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose patvirtino, kad 2006 m. liepos 15 d. ir 16 d. trims vestuviu pokyliams pateike gatavus patiekalus, gautus iš AB (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad maistas buvo infekuotas salmonelemis, nežinojo, pati ta maista valge. 2006 m. liepos 14 d. po pietu gavo produktus su saskaitomis-fakturomis, kurie turejo kokybes sertifikatus iš (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 30-32). Panašiai aplinkybes nurode ir apklausta teisiamajame posedyje (t. 5, b. l. 36-37). Šias T. F. nurodytas aplinkybes apie galima salmoneliu užkrato patekima i UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus patiekalus negalima nei paneigti, nei patvirtinti.
Pabrežtina ir tai, jog išteisintoji nuosekliai tvirtina, kad turi dokumentus, patvirtinancius minetu patiekalu isigijimo faktus. Šias aplinkybes iš dalies pagrinde Vilniaus miesto valstybines maisto ir veterinarijos tarnybos 2006 m. liepos 17 d. Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. M-0014596, iš kurio matyti, kad patikrinus UAB (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog vištiena buvo gauta iš AB (duomenys neskelbtini), saskaita faktura serija AVP Nr. (duomenys neskelbtini), Panevežio file pirkta Kalvariju turgavieteje, rukytos ausys – tiekejas UAB (duomenys neskelbtini), kiaulienos liežuviai – tiekejas C. Z. skerdykla, esanti Traku rajone, kiaulienos karbonadas ir kumpis pirkti Naujininku turgavieteje. Produktams yra isigijimo dokumentai (saskaitos-fakturos pridedamos). Tai, kad šie dokumentai kartu su kitais buvo prideti prie Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto nurodyta ir šio akto treciame lape (t. 2, b. l. 97-101). Nors byloje minetu produktu isigijimo dokumentu nera, taciau, skunda nagrinejantis teismas mano, kad vien ši aplinkybe neleidžia daryti vienareikšmes išvados, kad T. F. šiuos produktus pagamino, juolab, kad visos abejones aiškinamos kaltinamojo naudai.
Taigi, ištyrus byloje esancius irodymus, negalima vienareikšmiškai teigti, jog išteisintoji nepakankamai apdairiai vykde savo pareigas ir turejo bei galejo numatyti iš to kilsiancias pavojingas pasekmes arba kad T. F., pateikdama vestuviu pobuviu dalyviams patiekalus, numate, kad kavines pateiktus patiekalus valge žmones apsikres salmonelioze, taciau lengvabudiškai tikejosi šiu pasekmiu išvengti.
Pažymima ir tai, kad už kaltinime nurodytu teises aktu pažeidima UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. gruodžio 12 d. Nacionalines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos nutarimu buvo nubausta 13 000 litu bauda.
Apeliaciniame skunde apeliante nurodo, jog T. F. veiksmai atitinka BK 276 str. 1 d. (kenksmingu žmogaus sveikatai ar gyvybei produktu gamyba arba prekyba jais) ir 277 str. 1 d. (kovos su epidemijomis ar užkreciamomis ligomis taisykliu pažeidimas), požymius, be to, išteisintoji apgaulingai vykde teises aktu reikalaujama buhalterine apskaita, netvarke teises aktais nustatytos buhalterines apskaitos, iš pokylio organizavusiu asmenu paeme dideles pinigu sumas, bet neišdave apskaitos dokumentu bei nuslepe juos nuo apskaitos, t.y. galimai padare nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str., 223 str.
Kaip matyti iš byloje nustatytu aplinkybiu, nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme nukentejusioji D. N. ir jos atstovas advokatas praše teismo pakeisti T. F. inkriminuota kaltinima ir jos veiksmus kvalifikuoti pagal minetus straipsnius.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 2 d. nukentejusysis turi teises iki irodymu tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytini prašyma pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavima pritaikant baudžiamaji istatyma, numatanti sunkesne nusikalstama veika. Taciau teismas neprivalo tenkinti nukentejusiojo prašymo pakeisti veikos kvalifikavima. Atlikes BPK 256 str. 2 d., 3 d., nurodytus veiksmus ir išnagrinejes byla, teismas kaltinamaji gali pripažinti kaltu ir remdamasis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.
Kaip pagristai nurode pirmosios instancijos teismas, nustacius, jog T. F. veiksmuose del jai pareikšto kaltinimo pagal BK 139 str. 2 d. nera nusikalstamo pasitikejimo ar nusikalstamo nerupestingumo, negalima pastarosios traukti baudžiamojon atsakomyben pagal BK 276 str. 1 d. bei 277 str. 1 d. Pažymima ir tai, jog pagal BK 276 str. 1 d. atsako tas, kas turedamas tiksla realizuoti pagamino maisto produktu iš akivaizdžiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tokius produktus pardave ar kitaip realizavo. Ši veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta del neatsargumo (BK 276 str. 3 d.). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad kaltas asmuo žino, jog gamina, parduoda ar kitaip realizuoja maisto produktus iš akivaizdžiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos arba su kenksmingais priedais. Tuo tarpu, kaip jau buvo mineta, byloje nera duomenu, pagrindžianciu tai, jog T. F. žinojo, kad vestuviu pokyliu dalyviams pateikiami patiekalai yra infekuoti salmonelemis.
Pagal BK 277 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybe numatyta už teises aktuose itvirtintu sveikatos apsaugos reikalavimu ar užkreciamuju ligu profilaktikos, kontroles taisykliu pažeidima. Lietuvos Respublikos žmoniu užkreciamuju ligu profilaktikos ir kontroles istatymo bei Sveikatos ministerijos isakymu, skirtu užkreciamuju ligu profilaktikai, ju kontrolei ir epidemiologinei priežiurai, pažeidimas ir sudarytu pagrinda asmeni traukti baudžiamojon atsakomyben pagal ši straipsni. Nagrinejamu atveju nenustatyta aplinkybiu, kad T. F. butu pažeidusi minetus teises aktus. Be to, ši nuostata paprastai taikoma užkreciamomis ligomis sergantiems ligoniams ir užkreciamuju ligu sukeleju nešiotojams arba sveikatos apsaugos istaigu, kurios privalo rengti priemones užkirsti kelia epidemiju plitimui, darbuotojams.
Nukentejusioji D. N. nurode, kad sumokejus T. F. pinigus, pastaroji nepateike pinigu paemima patvirtinancio buhalterinio dokumento, taciau daugiau byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu manyti, kad T. F. apgaulingai ar aplaidžiai tvarke apskaita. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, jog nukentejusioji, manydama, jog T. F. padare nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str., 223 str., prašo nuteisti pastaraja del nusikalstamu veiku, kuriu faktines aplinkybes iš esmes skiriasi nuo kaltinamajame akte išdestytu. Del šiu veiksmu nebuvo atliktas joks ikiteisminis tyrimas, nebuvo surinkta ar pateikta duomenu del to, ar išteisintoji pažeide teises aktus, reglamentuojancius buhalterine apskaita.
Pažymima ir tai, jog nustacius, kad išteisintosios veiksmuose, nera Lietuvos Respublikos BK 139 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiu, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p. pagristai nukentejusios D. N. civilinis ieškinys del 24 000 litu turtines žalos atlyginimo bei 20 000 litu neturtines (moralines) žalos atlyginimo paliktas nenagrinetinu.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nukentejusiosios ir civilines ieškoves D. N. bei jos atstovo advokato Anatolijaus Burinsko apeliacini skunda atmesti.