Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VAVPK) Vilniaus miesto 5 policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024-08-06 nutarimo (ROIK: 24243479896), kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. VAVPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariate 2024-05-25 gautas R. R. pareiškimas dėl vagystės, kuriame ji prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną A. R.. Pareiškime nurodyta, kad R. R. 2024-05-25 atėjusi į asmeninės nuosavybės teise priklausantį buto, esančio (duomenys neskelbtini) rūsį, nerado automobilio „Toyota CHR“ vasarinių ratų komplekto. Nurodė, kad spyna nebuvo išlaužta, tačiau žinant jos stovį, galima lengvai spynos laikiklius išmontuoti ir atgal sumontuoti. Nurodė, kad paskutinį kartą ratų komplektą matė 2024-05-05, galimas įvykio kaltininkas A. R.. Nurodyta, kad dėl pavogto turto jai padaryta 1 000 Eur žala. Pateikė šiai sumai civilinį ieškinį.

4. Institucijos atstovas teisme nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė, institucijai tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą teisme negautas, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

7. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Bylos duomenimis pareiškėja R. R. 2024-05-25 kreipėsi į policijos komisariatą dėl galimos automobilio „Toyota CHR“ vasarinių padangų komplekto vagystės tarp 2024-05-05 ir 2024-05-24. Nurodė, kad galimai padangas pavogė A. R., o dėl pavogto turto jai padaryta 1 000 Eur žala. Teismui R. R. nurodė, kad žala neturtinė, o jos teisės pažeistos dėl A. R. neteisėtų veiksmų patenkant į jai nuosavybės teise priklausantį rūsį be jos leidimo ir taip savavaldžiaujant pasiimant santuokos nutraukimo byloje dalintiną turtą (4 vasarines padangas su 4 ratlankiais), kuris priklauso abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

9. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavaldžiavimą, t. y. savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

10. Skundžiamu nutarime nustatyta, kad vasarinės automobilio padangos su ratlankiais priklauso abiem sutuoktiniams, tarp kurių vyksta skyrybų procesas, t. y. pareiškėjai R. R. ir A. R., todėl ginčas dėl vasarinių padangų su ratlankiais dalybų asmenys turi nagrinėti civilinio proceso tvarka, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi. Su šia išvada teismas visiškai sutinka, pareiškėja pripažino faktą, kad ratlankiai su padangomis yra bendras turtas, kuris dalinamas santuokos nutraukimo byloje. Tačiau, pasak pareiškėjos, institucijos išvada, kad A. R. neįvykdė savavaldžiavimo pasiimdamas minėtą turtą iš jai nuosavybės teise priklausančio sandėliuko, grįstas melagingu A. R. rašytiniu paaiškinimu.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

12. Skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju tarp asmenų buvo susiklosčiusi tam tikra naudojimosi turtu tvarka, kadangi A. R. rūpinosi R. R. priklausančio buto nuoma, turėjo jo raktus ir rūsyje laikė santuokoje įgytas automobilio padangas su ratlankiais. Taip pat padaryta išvada, kad A. R. atsirakino R. R. priklausančio rūsio duris ir paėmė santuokoje įgytus ratlankius su padangomis ir šį pažeidimą vertino kaip mažareikšmį. O pabaigoje padarė išvadą, kad byloje dėl A. R. kaltės visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl nutraukė teiseną nesant įvykio požymių.

13. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatytas ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys. Be kita ko nustatyta, kad jame turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams (šiuo atveju – Institucijai) kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (taip pat Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Kiekvienas baigiamasis teismo (šiuo atveju – Institucijos) aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Motyvų nebuvimas procesiniame sprendime reiškia, kad sprendimas apskritai neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaujantis prieita prie išvados, suformuluotos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Sprendime ar nutartyje turi būti nurodomos nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti – atmetami.

14. Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Bendrame kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančio ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tokia nuostata teismų praktikoje aiškinama taip, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015 ir kt.).

15. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šios nuostatos pažeidžiamos, kai išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų duomenų, vertinant įrodymus padarant klaidų dėl jų turinio; neišdėsčius teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

16. Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, skundžiamo nutarimo turinį, R. R. pateiktą rašytinę medžiagą ir vaizdo įrašą, R. R. ir A. R. paaiškinimus teisme, konstatuoja, kad priimtas institucijos skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, nes institucija, vertindama ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 518 straipsnyje (atkreipiamas dėmesys, kad straipsnyje nėra dalių), padarė skirtingas, viena kitai prieštaraujančias išvadas bei išvadas grindė nustatytomis aplinkybėmis, kurios neatitinka nei R. R., nei A. R. paaiškinimų, bylos medžiagos.

17. Visų pirma, visiškai neaišku, ar institucija nutraukė administracinio nusižengimo teiseną konstatavusi, kad A. R. veika formaliai atitinka ANK 518 straipsnyje įtvirtintus savavaldžiavimo požymius, tačiau ji turi būti vertinama kaip mažareikšmė, ar dėl to, kad byloje nėra pakankamai duomenų A. R. kaltei įrodyti (prieštaravimai (nenurodant kokie) vertinti A. R. naudai), ar kad „nebuvo pažeistas“ ANK 518 straipsnis (nurodyta 518 straipsnio 1 dalis).

18. Antra, šių pažeidimų, kuriuos teismas laiko esminiais dėl kurių institucijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu, negali pats ištaisyti. Šie pažeidimai trukdo patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

19. Taigi institucijos nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamos išvados, prieštarauja tiek pareiškėjos, tiek A. R. rašytiniam paaiškinimui. Byloje nėra ginčo, kad butas su sandėliuku, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso R. R.. Tai patvirtina ir pirkimo-pardavimo 2010-03-04 sutartis, iš kurios matyti, kad pareiškėja minėtą butą įgijo asmeninės nuosavybės teise. R. R. ir A. R. nurodė, kad bendro gyvenimo nebeveda nuo 2023-11-11. R. R. savo pareiškime policijai taip pat nurodė, kad sandėliukas atrakintas ne raktu, o kitais būdais. Teisme paaiškino, kad raktus iš R. R. atėmė dar 2023 m. žiemą. A. R. rašytiniame paaiškinime kalba tik apie žieminių ratų komplekto pasiėmimą tuo metu, kai jis dar rūpinosi R. R. turto nuoma. Iš abiejų asmenų paaiškinimų matyti, kad nuo 2024 m. sausio buto nuoma rūpinosi R. R.. Tai matyti ir iš teismui pateiktos 2024-01-26 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. Priedas Nr. 1, kuri sudaryta tarp R. R. (nuomotojo) ir D. M. (nuomininkas) dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos iki 2024-09-30. Todėl teismui visiškai neaišku, kokiu pagrindu institucija, vertindama byloje esančius duomenis, savo išvadas grindė aplinkybe, kad A. R. tuo metu, kai pasiėmė vasarines automobilio padangas su ratlankiais, rūpinosi R. R. priklausančio buto nuoma, turėjo jo raktus ir rūsyje laikė santuokoje įgytas automobilio padangas su ratlankiais bei, kad A. R. paėmė minėtas 4 vasarines automobilio padangas su ratlankiais iš rūsio pareiškėjos nurodytu laiku, nes jis tokių aplinkybių nebuvo nurodęs.

20. Institucijos išvada galimai padarytą nusižengimą vertinti kaip mažareikšmį, atsižvelgiant į 19 punkte nurodytas aplinkybes, taip pat laikytina nepagrįsta, nes vertinti dėl asmens padarytos veikos pripažinimo mažareikšme galima tik nustačius tinkamai padarytos veikos aplinkybes ir surinkus pakankamai duomenų, įrodančių, kad asmens veika atitinka nagrinėjamo administracinio nusižengimo požymius.

21. Be to, byloje skubotai bei visiškai nemotyvuotai padaryta ir išvada, kad abejonės turi būti aiškinamos A. R. naudai. Visų pirma iš nutarimo visiškai neaišku apie kokias abejones kalbama. Antra, abejonėms, kurios net nenurodytos skundžiamame nutarime, pašalinti nesiimta jokių priemonių, nors asmenų paaiškinimai dėl veikos tarpusavyje visiškai skyrėsi (pavyzdžiui. Galėjo būti atlikta akistata ir kt. veiksmai, nustatyti ANK 593 straipsnio 1 dalyje). A. R. teisme nurodė, kad vasarinių padangų komplektą laikė pas savo tėvus, nes kaip pasikeitė 2023 m. lapkričio mėnesį vasarines padangas į žiemines, vasarinių padangų į sandėliuką nebedėjo, nes iš išsikraustė iš bendrų namų. Dėl šių aplinkybių galima apklausti A. R. tėvus. Vertinant A. R. paaiškinimų teisingumą, galima įvertinti R. R. pateiktus duomenis (nuotraukas, vaizdo įrašą ir pan.), buvo galima asmenų atlikti kitus veiksmus.

22. Pažymėtina, kad tik pašalinus abejones dėl R. R. ir A. R. nurodytų aplinkybių, galima priimti pagrįstą ir teisingą nutarimą, teisingai įvertinti veikos (ne)pavojingumą ir asmens kaltę ar jos nebuvimą. O visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai tik tada, kai išnaudotos visos galimybės jas pašalinti ir pašalinti nepavykus, o šiuo atveju, abejonių pašalinti net nebandyta.

23. Taigi, nagrinėjamu atveju, institucijos sprendimas grįstas prieštaringomis išvadomis, išvada dėl veikos mažareikšmiškumo grindžiama aplinkybėmis, kurios prieštarauja tiek pareiškėjos, tiek administracinėn atsakomybėn traukto asmens paaiškinimams, rašytinei bylos medžiagai, nesiimta priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, nors tokia galimybė buvo ir yra, o institucijos išvada dėl A. R. kaltės nebuvimo yra visiškai be motyvų, neaišku kokios reikšmingos abejonės ir dėl ko buvo nustatytos, tad nėra aišku kuo remiantis Institucija priėjo minėtos išvados. Visa tai ne tik pažeidžia asmenų (ne tik pareiškėjos, bet ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens) teisę į gynybą, bet ir neleidžia apylinkės teismas įvertinti tinkamai skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad pats apylinkės teismas motyvuoti institucijos nutarimų, darydamas prielaidas, neturi teisės. Taigi, esant ydingai surašytam skundžiamam nutarimui, susidarė dviprasmiška situacija dėl kurios neaišku, kuriuos gi išvados pagrindu nutraukta administracinio nusižengimo teisena A. R., kurias gi A. R. nurodytas aplinkybes laikė pasitvirtinusiomis ir kurias - ne. Išvardinti pažeidimai laikytini esminiais dėl kurių institucijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu, todėl naikinamas ir administracinio nusižengimo bylą grąžinama institucijai.

24. Teismas, nustatęs pirmiau paminėtus skundžiamo nutarimo panaikinimo pagrindus, dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų ir žalos klausimu nepasisako, į juos turi būti atsakyta atliekant iš naujo tyrimą ir priimant baigiamąjį procesinį sprendimą. Tiriant R. R. pareiškimą, taip pat turi būti įvertinti asmenų paaiškinimai, duoti teisme, R. R. teismui pateiktos fotonuotraukos vasarinio automobilio ratų komplekto (4 vnt.), stovinčio rūsyje, kurių galimai sukūrimo data yra 2024-03-25 (teismas netyrė ar telefone nėra redaguoti fotonuotraukų sukūrimo duomenys, tai galima padaryti apžiūrėjus telefoną, o pačių nuotraukų sukūrimo data lengvai koreguojama, paspaudus ant atidarytos peržiūrai nuotraukos dešiniu klavišu ir pasirinkus nuotraukos informaciją, atsidaro langas, kuriame gali pasirinkti nuotraukos sukūrimo datą ir laiką, jį koreguoti, išsaugoti). Taip pat įvertintos pateiktos fotonuotraukos rūsio patalpos, kurioje matosi tuščia vieta, kur pasak pareiškėjos stovėjo automobilio vasarinių ratų komplektas. Bei įvertintas teismui R. R. patektas jos ir A. R. pokalbis (vaizdo įrašo sukūrimo data nėra žinoma) vaizdo įraše, darytame telefonu, kurio metu R. R. klausia kodėl A. R. įėjo į rūsį ir pasiėmė ratus, kaip jis įeina į svetimą nuosavybę, nes jie jau svetimi, kaip jis spyną išmontavo, nes įsilaužimo nėra. A. R. klausia kaip jam pasikeisti ratus, nurodo, kad ten jo daiktai sudėti, atsako, kad jis spynos nelietė, kad nuėjo ir pasiėmė, yra būdų kaip įeiti, atsidarai ir įeini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, 644 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo J. N. 2024-08-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24243479896, kurioje nutraukta administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 518 straipsnyje, teisena ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.