Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir Vyriausybės atstovas, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinęs prašė ištirti, ar: 1) Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos direktoriaus (toliau – ir Administracijos direktorius) 2020 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 30-1123/20 „Dėl žemės sklypo sutvarkymo iškėlus laikiną statinį aprašo tvirtinimo“ 1 punktu patvirtinto Žemės sklypo sutvarkymo iškėlus laikiną statinį aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkto nuostata „ar iš savo ar kito asmens nuosavybės teise priklausančio ar Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu valdomo ir (ar) naudojamo žemės sklypo“ atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 6 punktą, 6 straipsnio 36 punktą, įstatymų viršenybės principą, konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 2 dalies bei 1.3 straipsnio 4 dalies, CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2) Aprašo 15, 16 ir 17 punktai ta apimtimi, kuria jie taikomi ir privačios nuosavybės teise valdomiems sklypams (t. y. numato, kad savivaldybė tvarko (organizuoja tvarkymą) visus žemės sklypus, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą), atitinka įstatymų viršenybės, konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principus, o tuo pačiu ir CK 2.23 straipsnio 2 dalies, draudžiančios be įstatyme nustatyto pagrindo patekti į privačią teritoriją, CK 4.67 straipsnio bei CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas; 3) Aprašo 17 punktas ta apimtimi, kuria jis taikomas ir privačios nuosavybės teise valdomiems sklypams, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostatas; 4) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba, Taryba) 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14 punktas, ta apimtimi, kuria jis taikomas ir privačios nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdomiems žemės sklypams, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, 6 straipsnio 36 punktą, įstatymų viršenybės principą, konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, CK 1.2 straipsnio 2 dalies bei 1.3 straipsnio 4 dalies, CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nustačius, kad ginčijamų teisės aktų nuostatos neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų, pareiškėjas prašė pripažinti jas prieštaraujančiomis šiems teisės aktams.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Aprašas priimtas Tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ Nr. 1-326 patvirtintų Taisyklių pagrindu. Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas parengtas, įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją (švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas) ir vadovaujantis Taisyklių 14 punkte nustatytu reikalavimu laikino statinio savininkui ar teisėtam valdytojui, naudotojui iškėlus laikiną statinį (metalinį garažą, kioską ar kitą) sutvarkyti žemės sklypą, kuriame stovėjo laikinas statinys. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad iškėlęs laikiną statinį (metalinį garažą, kioską ar kitą) jo savininkas ar teisėtas valdytojas, naudotojas tuo pačiu privalo išvežti daiktus, atliekas, šiukšles ir sutvarkyti žemės sklypą, kuriame stovėjo laikinas statinys. Jei nėra sutvarkomas žemės sklypas, kuriame stovėjo laikinas statinys, Savivaldybės administracijos atsakingas padalinys organizuoja šio žemės sklypo tvarkymo darbus Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjas teigė, kad Savivaldybės ir Administracijos direktoriaus (toliau – ir atsakovai) paaiškinimai, jog remiantis Taisyklių 1 punktu Taisyklės galioja visiems asmenims Savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai jų turimos nuosavybės teisinio statuso (privačios ar viešosios nuosavybės), t. y. kad, pasak atsakovų, jų teisė nustatyti ir privačių žemės sklypų sutvarkymo tvarką kyla iš minėtų Taisyklių nuostatų, yra nepagrįsti, nes pagal Taisyklių 3 punktą asmenys tvarko ir užtikrina švarą jiems nuosavybės teise priklausančiose ar Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ar teismo sprendimų pagrindu priskirtose ar valdomose teritorijose. Pasak pareiškėjo, tai, kad Taisyklių 1 punktas nustato, jog Taisyklės galioja visoje savivaldybės teritorijoje visiems asmenims, reiškia, jog tokiu būdu yra nustatomas Taisyklių galiojimas erdvės ir asmenų atžvilgiu. Taigi, tai yra bendra Taisyklių galiojimą ir taikymą nustatanti nuostata, nedetalizuojanti konkrečių teisių ir pareigų įgyvendinimo, konkrečių elgesio taisyklių. Pareiškėjas pažymėjo, kad Taisyklių 3 punkto nuostata „asmenys tvarko ir užtikrina švarą jiems nuosavybės teise priklausančiose ar Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ar teismo sprendimų pagrindu priskirtose ar valdomose teritorijose“ tik nustato bendrą taisyklę, kad už tvarką ir švarą atsakingas pats teritorijos savininkas (jos valdytojas), tačiau nedetalizuoja nei kaip, nei kokiu būdu tai turi būti įgyvendinama. Tuo tarpu Taisyklių 4 punkte jau aiškiai nustatyta už kokių teritorijų tvarką ir švarą atsakinga yra savivaldybė: „savivaldybė organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu priskirtų bendrojo naudojimo teritorijų, kelių, gatvių, šaligatvių, takų valymą ir priežiūrą bei nustato Neries upės krantinės ir kranto juostos naudojimo tvarką“. Taigi, Taisyklės aiškiai apibrėžia, už kokių teritorijų tvarkymą yra atsakinga savivaldybė, kas iš esmės atitinka Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punktu savivaldybei priskirtą funkciją – švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimą.

4. Pareiškėjo teigimu, tai, kad Taisyklių 14 punkte nėra expressis verbis (tiesiogiai) įvardinta, kokiems žemės sklypams taikoma ši nuostata, savaime nereiškia, kad ši Taisyklių nuostata taikoma visiems sklypams be išimties. Pareiškėjo nuomone, sisteminis Taisyklių 3 punkto, numatančio, kad asmuo pats tvarko jam nuosavybės teise priklausančią teritoriją, 4 punkto nuostatos, numatančios, už kokių teritorijų tvarką ir švarą atsakinga savivaldybė, bei Taisyklių 14 punkto nuostatos, nustatančios, kad „savivaldybės administracijos atsakingas padalinys organizuoja šio žemės sklypo tvarkymo darbus“, aiškinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad Taisyklių 14 punkte nustatytas reguliavimas taikomas ir kitoms, nei Taisyklių 4 punkte išvardintoms, viešosioms teritorijoms ir kad Savivaldybės taryba pavedė Administracijos direktoriui nustatyti tvarką, pagal kurią būtų organizuojamas ir privačių žemės sklypų sutvarkymas.

5. Pareiškėjas mano, kad Administracijos direktorius, Aprašo 2 punkte nustatydamas, jog jis (Aprašo 2 punktas) taikomas ir privačios nuosavybės teise valdomiems sklypams, ne tik pažeidė minėtų teisės aktų bei teisės principų nuostatas, bet ir praplėtė Taisyklių 14 punkte nustatyto reguliavimo taikymo ribas ir nustatė naują, Taisyklių 14 punkte nenumatytą, reguliavimą (taikomą ir privačios nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams) bei tokiu būdu viršijo jam Taisyklėmis suteiktus įgaliojimus – veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus).