Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. gynėjas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 18d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

3.1. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnis) numato tokias situacijas, kuomet sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tačiau, nepaisant to, tas sandoris sukelia teisines pasekmes, yra visiškai legalus.

3.2. Skunde teigiama, kad kaltinanti šalis šioje byloje nepateikė duomenų, jog R. M. 2018 m. balandžio 26 d. transporto priemonės „Mercedes Benz Sprinter“ pirkimo - pardavimo sutartyje įrašiusi, kad K. D. iš „(duomenys neskelbtini)“ perka transporto priemonę „Mercedes Benz Sprinter“, pasirašiusi toje sutartyje už pardavėjo šalį, būtų pažeidusi minėtos įmonės teises ar teisėtus interesus ar kad tuo būdu būtų pažeidusi pirkėjo K. D. teises ar teisėtus interesus. Tarp K. D. ir pardavėjo kilęs ginčas dėl to, kad parduotas automobilis buvo techniškai netvarkingas, sėkmingai išspręstas civilinio proceso tvarka, sudarant atskirą susitarimą. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-608-570/2019) patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo K. D. ir atsakovo R. M. ir civilinė byla nutraukta. Pastarasis susitarimas, anot apelianto, dar kartą paneigia kaltinimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Toks civilinės bylos išsprendimo būdas baudžiamojoje byloje yra reikšmingas mažiausiai dviem aspektais. Visų pirma, buvusio ginčo tarp K. D. ir R. M. sutuoktinio R. M. dėl 2018 m. balandžio 26 d. transporto priemonės „Mercedes Benz Sprinter" pirkimo - pardavimo sutarties išsprendimas taikiu būdu patvirtina, kad dėl tos sutarties tebuvo kilę tarp suinteresuotų asmenų civiliniai teisiniai santykiai ir būtent tik jie. Iš kitos pusės, kas svarbiausia, kaip matyti ir iš nurodytosios nutarties, priimtos civilinėje byloje, 2019 m. sausio 10 d. Valstybės įmonėje „Regitra” buvo pasirašyta ir įvykdyta nauja automobilio „Mercedes Benz Sprinter” pirkimo - pardavimo sutartis, t. y. to automobilio pirkimo - pardavimo sutartis jau tarp K. D. (pardavėjo) ir R. M. (pirkėjos) ir pastaroji sutartis taip pat įregistruota Valstybės įmonėje „Regitra”. Visa tai reiškia, jog tas automobilis buvo ir tebėra legalus. O kas svarbiausia, iš to seka išvados, jog mūsų valstybės kompetentingos institucijos (VĮ „Regitra”, vėl atlikusi nurodytojo automobilio teisinę registraciją, o taip pat, kas dar svarbiau - ir apylinkės teismas, patvirtinęs minėtąją taikos sutartį) pripažino teisėta bei pagrista ir buvusią sudarytą 2018 m. balandžio 26 d. transporto priemonės „Mercedes Benz Sprinter“ pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad K. D. tą automobilį nupirko iš „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra, jeigu iš tiesų būtų pagrindas laikyti 2018 m. balandžio 26 d. transporto priemonės „Mercedes Benz Sprinter" pirkimo - pardavimo sutartį suklastota, reiškia pagal CK normas ta sutartis būtų ne tik neatitinkanti įstatymų reikalavimų, bet ir tiesiog niekinė. Apelianto įsitikinimu, iš viso to seka, kad tas pats apylinkės teismas, patvirtindamas nurodytąją taikos sutartį, kaip ir pripažino, jog K. D. buvusi sudaryta ir pirmoji automobilio pirkimo - pardavimo sutartis (t. y. 2018 m. balandžio 26 d. sutartis) buvo teisėta. Priešingu atveju, jeigu 2018 m. balandžio 26 d. sutartį traktuoti kaip suklastotą, tuomet ji būtų niekine ir todėl K. D. nebūtų galėjęs oficialia rašytine 2019 m. sausio 10 d. VĮ „Regitra“ pasirašyta ir įvykdyta automobilio „Mercedes Benz Sprinter” pirkimo - pardavimo sutartimi perleisti tą automobilį R. M., pagaliau - apylinkės teismas nebūtų patvirtinęs minėtosios taikos sutarties, kurioje kaip būtina sąlyga paminėta antroji automobilio perleidimo 2019 m. sausio 10 d. sutartis. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, gynėjas teigia, kad dėl paminėtų aplinkybių ne tik 2019 m. sausio 10 d. sutartis, bet ir 2018 m. balandžio 26 d. sutartis yra teisėta, todėl nėra pagrindo ją pripažinti suklastota BK normų prasme.

2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas prašė jį tenkinti.

3. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tada, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, o tikras suklastotas dokumentas – tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Taigi pati veika – dokumento suklastojimas – suponuoja, kad kaltininkas veikia tiesiogine tyčia, t. y. suvokia, kad surašo tikrovės neatitinkančią informaciją arba pakeičia tikro dokumento turinį, ir nori taip veikti.

5. Iš bylos duomenų matyti, kad R. M. vokiečių kalba sudarytame transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties blanke įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie mikroautobuso „Mercedes Benz Sprinter“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį. Šiame blanke R. M. įrašė, jog sutartis sudaryta 2018 m. balandžio 26 d., kad automobilis parduodamas K. D. ir kad šis už automobilį sumokėjo 6000 eurų. Taip pat nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog automobilio pardavėjas yra bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, išgalvotu parašu (akivaizdžiai matosi, kad sutartyje esantis pardavėjo parašas skiriasi ir nuo R. M. parašo) pasirašė šios bendrovės vardu. Jokio įgaliojimo veikti minėtos įmonės vardu ji neturėjo. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės šių aplinkybių neneigė. Jas patvirtino ir liudytojas K. D.. Paaiškino, kad R. M. užpildė pirkimo – pardavimo sutartį, pasirašė vietoj pardavėjo (Vokietijos įmonės), kadangi jis nežinojo visų procedūrų, manė, kad viskas taip ir turi būti. Pastarasis minėtos sutarties pagrindu automobilį savo vardu įregistravo VĮ „Regitra“. Taigi, akivaizdu, jog R. M. į 2018 m. balandžio 26 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Apie žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento buvimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-508/2013, 2K-180/2015).

6. Nagrinėjamu atveju suklastotos 2018 m. balandžio 26 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo sukeltos teisinės pasekmės – mikroautobusas įregistruotas VĮ „Regitra“ K. D. vardu, galėjo dalyvauti viešajame eisme, o be to, dėl to, kad minėta transporto priemonė neatitiko jai keliamiems (pardavėjo deklaruotiems ir/ar techniniuose reglamentuose įtvirtintiems privalomiesiems) reikalavimams, tarp mikroautobuso pirkėjo ir pardavėjo iškilo teisinis ginčas, kuris buvo sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka. Tad paminėti R. M. veiksmai, priešingai nei kad teigia gynėjas, atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Faktas, kad civilinis ginčas buvo išspręstas taikiai ir kad civilinėje byloje Marijampolės apylinkės teismo 2019 m . sausio 14 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad ginčas išspręstas pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią K. D. sumokėti 6500 eurų , o R. M. perduotas automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, nereiškia, jog atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

7. Dėl visų išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, konstatuodamas, kad R. M. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikaltimą, tinkamai įvertino visus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl jos veiksmų vertinimo. Nuosprendis pakankamai išsamiai motyvuotas, pagrindo abejoti teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė, todėl tenkinti atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjo apeliacinį skundą ir dėl jame nurodytų argumentų naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo.