Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams M. G., A. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana) ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys Lazdijų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarė Gerda Zaleckaitė-Žeromskienė, antstolė Tereza Gerasimovič.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino iš dalies ieškovės ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Todėl nagrinėjamoje byloje nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų faktinių ir teisinių pagrindų.

22. Byloje nustatyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič nuo 2019 m. vasario 12 d. vykdo 4 000 Eur dydžio baudos administracinio nusižengimo byloje išieškojimą iš atsakovo M. G. ieškovės (išieškotojos) naudai (vykdomoji byla Nr. 0045/19/00165). Antstolė 2023 m. liepos 3 d. patvarkyme Nr. S-23-45-15652 pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu ir leidimo nukreipti išieškojimą į paveldimą turtą. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad atsakovas M. G. nepriėmė palikimo, atsiradusio po tėvo J. G., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties. Po palikėjo mirties liko gyvenamasis namas, 1/2 dalis ūkinio pastato, kiemo statiniai ir 1/2 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) bei du automobiliai.

23. Iš J. G. turto paveldėjimo bylos duomenų nustatyta, kad palikimą po J. G. mirties priėmė sutuoktinė A. G. ir sūnus M. G. Testamentų registro duomenimis, atsakovas M. G. savo paveldėjimo teises į ¾ paveldimo turto 2021 m. lapkričio 25 d. perleido motinai A. G. pagal paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą Lazdijų r. sav. 3-ojo notaro biuro notarės Gerdos Zaleckaitės-Žeromskienės (notarinio registro Nr. 8053). A. G. 2022 m. rugsėjo 2 d. (notarinio registro Nr. 5992) ir 2022 m. rugsėjo 28 d. (notarinio registro Nr. 6708) buvo išduoti Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, kurių pagrindu ji tapo vienintele paveldimo turto savininke.

24. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

25. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti savo turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą.

26. Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl VMI reikalavimo dydžio ir sandorio vertės santykio bei skolininko nesąžiningumo

27. Pagal bendrąjį civilinės teisės principą, sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

29. Kita vertus, įstatyme (CK 6.67 str.) nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022).

30. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad atsakovas M. G. paveldėjimo teises ginčijamu dovanojimo sandoriu perleido savo motinai, nėra. Todėl esant nustatytai sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijai, įrodyti ją paneigiančias aplinkybes turi atsakovai.

31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog abu atsakovai buvo nesąžiningi, vien todėl, kad atsakovas M. G. yra A. G. sūnus. Nors pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, tačiau apeliaciniu skundu kvestionuojamos skundžiamo sprendimo išvados yra susijusios tiek su atsakovės A. G., tiek ir atsakovo M. G. sąžiningumu.

32. Apeliantės teigimu, visą turtą, kuris buvo perleistas jai ginčijamu sandoriu, ji valdė ir juo disponavo kartu su J. G. būdama santuokoje. Po J. G. mirties, atsakovė šį turtą toliau išlaikė ir saugojo, mokėjo mokesčius, atliko kitus veiksmus, susijusius su turto valdymu ir disponavimu juo. Nors atsakovė teisiškai neįformino asmeninės nuosavybės teisių į palikėjui J. G. priklausiusią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, tačiau yra akivaizdu, kad visą gyvenimą bendrai su sutuoktiniu prižiūrėjusi turtą, vėliau šią naštą perėmusi asmeniškai, atsakovė akivaizdžiai priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Be to, byloje nėra duomenų, kad jai buvo žinoma, jog atsakovas turi nepadengtų įsiskolinimų. Apeliantės nuomone, atsakovas M. G., neturėdamas teisinių žinių, negalėjo žinoti, kad yra kaip nors pažeidžiamos ieškovės teisės. Be to, sudarant ginčijamą sandorį, notarė atsakovams patvirtino, kad kliūčių sudaryti tokio pobūdžio sandorį nėra.

34. Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad byloje turi būti įrodoma, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises tais atvejais, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ir nors CK 6.66 straipsnyje nenustatyta minimalaus kreditoriaus reikalavimo dydžio, kuris ribotų teisę pareikšti actio Pauliana, tačiau vertinant skolininko (ne)mokumą, o kartu ir nesąžiningumą ginčijamo actio Pauliana pagrindu sandorio sudarymo metu, reikšmingas skolos būtent kreditoriui, kuris reiškia tokį reikalavimą, dydis, t. y. kreditoriaus reikalavimo skolininkui dydis neturėtų neprotingai skirtis nuo ginčijamo sandorio vertės.

35. Šiuo atveju nustatyta, kad ginčijamos sutarties sudarymo dieną ieškovė turėjo reikalavimo teisę į 4 000 Eur sumos išieškojimą, o atsakovas M. G. turėjo galimybę paveldėti nekilnojamojo turto, kurio vertė buvo apie 18 177 Eur, neįskaitant automobilių BMW X-Reihe ir VW Passat vertės. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog sudarant ginčijamą sutartį, M. G. mokumas pablogėjo. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas buvo numatęs (suplanavęs) tokius savo veiksmus (elgesį), kad išvengtų baudos mokėjimo.

36. Vertinant atsakovo tikslą sudarant ginčijamą sandorį, vertintinas ir faktas, jog paveldėjimo teises savo motinai, kuriai nuosavybės teise priklausė dalis paveldimo turto, padovanojo ne vien atsakovas, palikimo motinos naudai atsisakė ir jo broliai D. G. ir A. G.. Teismas šiuo aspektu nepasisakė, taip pat nesiaiškino, ar atsakovas neturėjo kito turto ar pajamų (darbo užmokesčio) ir todėl nebuvo galimybės išieškoti baudos ieškovės naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama, ar ginčo sandorio sudarymo metu buvusi įsiskolinimo suma, paminėtų aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad skolininkas siekė išvengti skolos kreditorei išieškojimo ir taip pažeidė kreditorės teises.

37. Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga susijusi su privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį nustatymu, t. y. sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovai neturėjo teisinės pareigos sudaryti ginčijamą sandorį.

38. Ketvirtoji actio Pauliana sąlyga sietina su skolininko, sudarančio sandorį, sąžiningumu. Šiuo atveju turi būti įvertinama, ar skolininkas žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus interesus. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamas sandoris sudarytas tarp šeiminiais ryšiais susijusių asmenų atsakovė A. G. yra atsakovo M. G. motina (CK 6.67 str. 1 p.).

39. Penktoji actio Pauliana sąlyga siejama su ieškovo pareiga įrodyti buvus trečiųjų asmenų – šiuo atveju atsakovės A. G. nesąžiningumą, t. y. šios atsakovės žinojimą ar turėjimą žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės interesus. Kaip jau minėta, šiuo atveju atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas. Nustačius CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant abiejų sandorio šalių – skolininko ir trečiojo asmens – nesąžiningumas preziumuojamas, įrodinėjimo našta, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, teks skolininkui ir trečiajam asmeniui, t. y. jie turės teisę teikti įrodymus, paneigiančius nesąžiningumo prezumpciją.

40. Vis dėl to, vertinant sandorio šalių sąžiningumą Actio Pauliana aspektu, turėjo būti atsižvelgta ir į atsakovų nurodytą aplinkybę, kad toks sandoris, nors ir buvo sudarytas tarp artimų šeimos narių, tačiau palikimą faktiškai priėmė atsakovė A. G.. Be to, paveldėjimo bylą tvarkanti notarė nenurodė kliūčių tokio sandorio sudarymui. Pažymėtina ir tai, kad yra pakankamai įprasta, jog mirus vienam iš tėvų, pilnamečiai vaikai nepriima atsiradusio palikimo ne todėl, kad turi intenciją išvengti skolų. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė šių aplinkybių, o taip pat nevertino, ar apeliantė A. G. galėjo žinoti faktą, jog M. G. yra skolingas kitiems asmenims, ir kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti skolos ieškovei mokėjimo.

Dėl ieškinio senaties

41. Nagrinėjamoje byloje atsakovai pirmosios instancijos teisme pareiškė prašymus taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovams, atmesti kaip pareikštą praleidus senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir laikosi pozicijos, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą pateikti ieškinį, dėl to ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas.

42. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CPK 1.131 str. 1 d.). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas turi įsitikinti, ar šis terminas nepraleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

43. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

44. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą; šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl senaties termino skaičiavimo bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 str.), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Šios taisyklės išimtis nustato CK ar kiti įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

45. Sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, pirmiausia turi būti nustatyta, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti) apie jos teises pažeidžiantį sandorį. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris (paveldėjimo teisių perleidimo sutartis) buvo sudarytas 2021 m. lapkričio 25 d. Ieškovė į teismą su actio Pauliana pagrindu reiškiamu ieškiniu šioje byloje kreipėsi 2023 m. rugsėjo 14 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie jos interesus pažeidžiantį ginčijamą sandorį sužinojo 2023 m. birželio 30 d., kai iš antstolės T. Gerasimovič gavo patvarkymą Nr. S-23-45-15652 dėl siūlymo kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog senaties terminas nėra praleistas.

46. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, ir nepagrįstai senaties termino pradžią siejo su iš antstolės gauto pasiūlymo data.

47. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad paveldėjimo teisių perleidimo sutarties sudarymo faktas Testamentų registre įregistruotas 2021 m. lapkričio 26 d. Tai reiškia, kad sudarytas sandoris buvo išviešintas ir jis turėjo būti žinomas visiems tuo suinteresuotiems asmenims, kas reiškia, kad ieškovė, būdama apdairi, turėjo galimybę patikrinti viešą registrą ir išsiaiškinti skolininko turtinę padėtį. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog antstolė per protingą laiką nuo ginčijamos sutarties sudarymo būtų domėjusis skolininko turtinėmis teisėmis šiuo aspektu. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė, iš esmės būdama profesionali išieškotoja, pati ėmėsi kokių nors priemonių sužinoti skolininko turtinę padėtį, per protingą laikotarpį buvo prašiusi antstolės tikrinti skolininko turtinę padėtį ir tokiu aspektu. Teismas netyrė aplinkybių, ar išieškojimą vykdanti antstolė tikrino Gyventojų registro ir Testamentų registro duomenis, o Valstybinė mokesčių inspekcija to prašė, t. y. išieškotoja domėjosi skolininko turtine padėtimi, sudaromais sandoriais, kurie yra išviešinti, galimybėmis nukreipti išieškojimą į skolininko turėtas turtines teises, todėl nėra galimybės tinkamai įvertinti aplinkybių dėl ieškinio senaties pradžios momento nustatymo. Jei tokių įrodymų šalys neteikė, teismas turėjo pasiūlyti šalims juos pateikti.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą, yra pagrindas iš dalies sutikti su apeliantės A. G. apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo yra padarytos tinkamai neištyrus ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikius teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, iš esmės nepatikslino šalių įrodinėjimo pareigos, byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus vertino selektyviai, netinkamai, neatsižvelgdamas į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija nėra ir neturėtų virsti detaliu bylos nagrinėjimu iš naujo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes buvo neatskleista bylos esmė, o dėl tirtinų bylos aplinkybių masto pašalinti nurodytų aplinkybių nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

49. Pažymėtina, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės, todėl teisėjų kolegijai, priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.