Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, išsituokusi, teista: 2013 m. vasario 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį bausmes subendrinus laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, bausmės neatlikusi, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš 2013-09-11 specialisto išvados Nr. G 1963/13 (03) matyti, kad iš medicininių dokumentų N. M. objektyviai konstatuota galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu pakaušio srityje. Sužalojimai patirti bukos traumos pasekoje, padaryti kietu buku daiktu, sumušiant, atsitrenkiant į panašų daiktą, paviršių. Galvos sužalojimus N. M. galėjo patirti 2013-06-06 paros antroje pusėje. Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje, dėl nurodyto galvos sužalojimo N. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 13).

Iš Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2014-01-31 rašto matyti, kad 2013-06-06 apie 20.53 val. Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyrius iš Bendrojo pagalbos centro gavo kompiuterinį pranešimą iš N. M., gyv. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad marti M. neblaivi atėjo pas pranešėją į namus ir sukėlė konfliktą. Pranešėjai pasijutus blogai, iškviesta GMP. Apie 21.02 val. į įvykio vietą išvyko policijos ekipažas, kuris 21.13 val. informavo Operatyvuas valdymo skyrių, kad pareiškimas negautas, išsiaiškinta vietoje ( t. 2, b. l.6 ).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji N. M. tyčia uždėjusi abi rankas ant krūtinės N. M., kuri stovėjo ant ramentų, pastūmė ją, ko pasekoje nukentėjusioji nugriuvo ir buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Tarp kaltinamosios veikos ir nukentėjusiosios patirtų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamoji N. M. neprisipažino smurtavusi N. M. atžvilgiu, nurodė, kad nukentėjusiosios ji nestūmė. Tvirtina, kad nukentėjusioji elgėsi priešiškai jos atžvilgiu, nes sužinojusi, jog ji atėjo pas L. M., pradėjo ant jos šaukti, liepė eiti lauk. Po to, dešine ranka pakėlusi ramentą pradėjo prieš ją juo mojuoti. Nukentėjusioji tuo metu stovėjo ant vienos kojos, nes kitoje rankoje laikė pakėlusi ramentą. Neišlaikius pusiausviros nukentėjusioji aukštielninka nukrito ant grindų ir pradėjo šaukti : „žudo“. Nurodė, kad nukentėjusioji ją apkalba, nes siekia atkeršyti už ištuoką su jos sūnumi S. M.. Šiuos kaltinamosios parodymus paneigia teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios parodymai. Kaltinamosios parodymai neįtikinantys ir teismo vertintini kaip jos pasirinkta gynybos pozicija. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji priėjo prie jos ir rankomis atsirėmusi į jos krūtinę, iš visų jėgų ją pastūmė ir pasakė : „tu mirsi ne savo mirtimi“. Ji susvyravo, krito nugara ant grindų ir susitrenkė galvą. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. M. patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, nurodė, kad kaltinamoji rankomis sudavė nukentėjusiajai į krūtinę ir ją pastūmė, po ko nukentėjusioji, stovėdama ant ramentų, krito aukštielninka ant žemės. Nukentėjusioji savo sūnui S. M. papasakojo apie kaltinamosios veiksmus jos atžvilgiu. Nukentėjusiosios ir liudytojo L. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuoseklūs, abejoti jais nėra pagrindo. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nes jų parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje. Iš 2013-09-11 specialisto išvados Nr. G 1963/13 (03) matyti, kad N. M. objektyviai konstatuotas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu pakaušio srityje. Sužalojimai patirti bukos traumos pasekoje, padaryti kietu buku daiktu, sumušiant, atsitrenkiant į panašų daiktą, paviršių. Galvos sužalojimus N. M. galėjo patirti 2013-06-06 paros antroje pusėje. Pagal tyrimui pateiktus medicininius dokumentus padaryta išvada, kad dėl nurodyto galvos sužalojimo N. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 13). Teismas daro išvadą, kad tik kaltinamosios veiksmais nukentėjusioji patyrė nustatytus sužalojimus. Be to, byloje esantys įrodymai: VŠĮ Klaipėdos m. GMP stoties greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti pirminiai duomenys dėl sužalojimų, taip pat policijos pareigūnų V. J. ir M. B. tarnybiniai pranešimai, pačios nukentėjusiosios N. M. užregistruotas 2013-06-11 pareiškimas policijos įstaigoje, patvirtina apie nusikalstamos veikos vietą ir laiką bei aplinkybes. Iš Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2014-01-31 rašto matyti, kad 2013-06-06 apie 20.53 val. Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyrius iš Bendrojo pagalbos centro gavo kompiuterinį pranešimą iš N. M., gyv. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad marti M. neblaivi atėjo pas pranešėją į namus ir sukėlė konfliktą. ( t. 2, b. l.6). Iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2014-02-05 rašto matyti, kad 2013-06-06 20.46 val. centro informacinėje sistemoje užfiksuotas N. M. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ( t.2, bl. 12-13). Išklausius teisiamojo posėdžio metu telefoninio skambučio garso įrašo kopiją, girdėti, kad nukentėjusioji kviesdama pagalbą nurodė tokias pat aplinkybes apie jai padaryto sužalojimo mechanizmą, kaip ir teisiamojo posėdžio metu. Iš VŠĮ Klaipėdos m. GMP stoties greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad iškvietimas priimtas 2013-06-06, 20.55 val. Iškvietimo priežastis – sumušta. Diagnozė – galvos sumušimas, nugaros sumušimas. N. M. skundėsi galvos ir nugaros skausmu, nurodė, kad griuvo maždaug prieš 40 min. iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo, ją pastūmė marti (1 t., b.l. 9-10). Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti iki ar po šio įvykio, ir kad susižaloti ji galėjo pati nugriūdama.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji N. M., atėjusi iš nukentėjusiosios butą, pastumdama nukentėjusiąją N. D., numatė, kad gali sukelti kaltinamajai sužalojimus ir veikė netiesiogine tyčia, nes ji suvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė pavojingų padarinių kilimą, ir nors nenorėjo tų padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Pastumdama ramentų pagalba stovinčią nukentėjusiąją ji suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, numatė, kad dėl to nukentėjusioji nugrius, griūdama susižalos, tačiau buvo abejinga padariniams, kurie galėjo atsirasti, tai yra nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą. Netiesioginę tyčią nuo nusikalstamo pasitikėjimo skiria pavojingų pasekmių numatymo laipsnis: netiesioginė tyčios atveju jis yra didelis, o nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo mano, kad rizika kilti pavojingoms pasekmėms yra menka. Apie asmens kaltės turinį sprendžiama ne vien iš jo paties parodymų, bet ir kitais įrodymų šaltiniais nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių: panaudotų įrankių, veikos padarymo būdo, padarinių, kaltininko asmeninių savybių ir kt. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji N. M., matydama, kad senyvo amžiaus nukentėjusioji stovi su ramentais ir be jų pagalbos negali judėti, pastumdama ją suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jų gali sužaloti nukentėjusiąją ir nors nenorėjo jos nežymiai sužaloti, tačiau sąmoningai leido kilti tokioms pasekmėms. Kaltinamosios N. M. veikoje nustatyti visi būtini BK 140 str. 1 d. numatytos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo. Kaltinamosios veiksmai kvalifikuojami pagal faktiškai atsiradusias pasekmes-nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamosios pastūmino, nuo kurio nukentėjusioji griuvo, atitrenkė galva į grindis ir patyrė nežymų sveiktos sutrikdymą, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamosios N. M. padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 12 str. 1d. numatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tai nustačius net nesant nukentėjusiojo asmens skundui pradedamas ikiteisminis tyrimas, o procesas užbaigiamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatyta, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą, smurtą patyręs asmuo skundo neteikia, be to, policijos pareigūnai informuoja prokurorą, jeigu ikiteisminiam tyrimui pradėti reikalingas prokuroro reikalavimas (įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalis). Taigi, 2011 m. gruodžio 15 d. (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 redakcija) įsigaliojus minėtam įstatymui smurto artimoje aplinkoje atvejai nėra privataus kaltinimo objektas, bet yra tiriami ir nagrinėjami bendra tvarka. Tokios bylos yra viešojo, o ne privataus kaltinimo. Kaltinimą tokiose bylose formuluoja ir nagrinėjant bylą teisme palaiko prokuroras, o nukentėjusysis neturi galimybės tokio kaltinimo atsisakyti. Pažymėtina, kad minėto įstatymo 2 str. 1 d. nurodyta, kad artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.136 str. numatyta, kad svainystė – santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios ir t. t.) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos ir t. t.). Nagrinėjamu atveju kaltinamoji N. M. ir nukentėjusioji N. M. buvo siejamos svainystės ryšiais, šiuo metu vyksta N. M. ir S. M. ištuokos procesas, todėl kaltinamosios N. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Objektyviai kaltinamosios girtumas nenustatytas, kaltinamajame akte nenurodytas, todėl tai sunkinančia jos atsakomybę aplinkybe nepripažintina.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. N. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, būdama anksčiau teista, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdama neišnykusį teistumą. Atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – kaltinamoji nusikalto ne pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę. Kaltinamoji nurodė, kad nedirba. Kaltinamoji nukentėjusiosios neatsiprašė, nusikaltimu padarytos žalos ar jos dalies neatlygino. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2013 m. vasario 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi. Nors kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teista, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau kaltinamoji teista už nusikaltimus, kurie skiriasi pagal kėsinimosi objektą. Nusikaltimas, kuris yra šio bylos nagrinėjimo dalykas, yra mažesnio pavojingumo laipsnio, nesukėlė labai sunkių padarinių. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai prieštarautų humaniškumo ir teisingumo principui ir paveiktų kaltinamosios teigiamus socialinius ryšius, nes nebūtų kam prižiūrėti jos mamos, kadangi kaltinamoji Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nutartimi paskirta V. P. (mamos) rūpintoja (1 t., b.l. 185-186), be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-11 įsakymu Nr. AD1-2229 „Dėl vaiko laikinosios globos tėvų prašymu nustatyto“ paskirta M. B., gim. 2011-06-24, globėja nuo 2013-09-10 (1 t., b.l. 187). Realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nutrauktų šiuos socialiai vertingus ryšius. Kaltinamoji neturi ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, jai nebūdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, nes šis ir ankščiau padaryti nusikaltimai yra betarpiškai susiję su kaltinamosios buvusiais šeimos nariais, su kuriais šiuo metu yra susiklostę nepalankūs santykiai. Daroma išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant pareigas.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė N. M. 86,78 Lt civilinį ieškinį prašydami priteisti dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu ( t.1, b.l 20). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamoji neteisėta veika padariusi žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiosios gydymui. Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM 86,78 Lt civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nukentėjusioji N. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 490,75 Lt turtinę žalą ir 3000 Lt neturtinę žalą. Civilinį ieškinį dėl 490,75 Lt turtinės žalos atlyginimo sudaro išlaidos vaistams 382, 75 litai, reabilitologo paslaugoms 80 litų, 28 litai taksi paslaugos grįžtant iš ligoninės. Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tai yra vaistų kvitais, kvitu apie apmokėjimą už medicinos paslaugas (1 t., b.l. 30-31, 181, 182). Nukentėjusioji nepateikė gydytojo išrašytų receptų vaistams, nepateikė apmokėjimą už taksi paslaugas patvirtinančių dokumentų, tačiau vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamosios veiksmų padaryto sužalojimo reikėjo gerti raminančius vaistus, vaistus nuo skausmo, trinti sumuštas kūno vietas, ji patyrė išlaidas grįždama iš ligoninės, kadangi jos koja buvo sugipsuota ir ji vaikščiojo ramentų pagalba, ir tokia pinigų suma, išleista vaistams ir kitoms paslaugoms pagal patirtus sužalojimus, yra reali. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais ir aukščiau aptartais kaltinamosios kaltės įrodymais, darytina išvada, kad šis nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kaltinamoji privalo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Civiliniame ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamosios nukentėjusiajai N. M. 3000 Lt neturtinės žalos. Nukentėjusioji nurodė, kad patyrė didelį skausmą, kadangi įvykio metu stovėjo tik ramentų pagalba, todėl po kaltinamosios pastūmimo krito aukštielninka visu ūgiu. Taip pat, patyrė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, t.y. didelį stresą, išgyveno didžiulį dvasinį sukrėtimą bei emocinę depresiją. Nukentėjusioji nurodė, kad iki šios dienos yra išlikusios įvykio pasekmės, nes skauda galvą, nugarą, kas kelia didelį diskomfortą ir emocinę depresiją.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamosios padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajai N. M. nežymus sveikatos sutrikdymas sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, išgąstį, nervinį stresą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji ir dabar jaučia išlikusias įvykio pasekmės, nes jai skauda galvą, nugarą, kas kelia didelį diskomfortą ir emocinę depresiją, išlikusi baimė (fobija), nerimas, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą – sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajai nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų (operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios turtinę padėtį – ji nedirba, neturi nuolatinių pajamų, be to, rūpinasi neįgalia savo motina. Atsižvelgiant į kaltinamosios ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas N. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. M.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Nukentėjusiosios prašymas priteisti iš kaltinamosios 2000 litų jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, yra realios. Iš teismui pateikto kvito (b. l. 180) matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jos atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 2000 litų. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiosios teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiosios išlaidos yra pagrįstos ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamosios (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du CD diskai su garso įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje ( t.2, b.l. 11,13), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 308 str., teismas

nusprendžia:

N. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013 m. vasario 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų ir šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios N. M. 86,78 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusiosios N. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš kaltinamosios N. M. 490,75 Lt turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai N. M..

Nukentėjusiosios N. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamosios N. M. 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai N. M.. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš N. M. nukentėjusiajai N. M. 2000 litų jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du CD diskus su garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.