Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. (toliau – A. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties, kuria A. S. skundas patenkintas iš dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas) 2016 m. spalio 26 d. nutarimo dalis dėl A. S. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalį panaikinta ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį A. S. nutraukta, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio bei sudėties, kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 26 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktu Nr. KP-198 nustatyta, jog UAB „S. M.“ vykdo nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą, neturint galiojančio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – TIPK). Vadovaujantis 2013 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 2.3² papunkčio reikalavimu, iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „S. M.“ turėjo gauti TIPK leidimą atliekų naudojimo veiklai, kuri apima paruošimą deginimui ar bendram deginimui, kai pajėgumas didesnis kaip 75 t/d., nes šio įsakymo 2.3¹ punkte nurodyta, kad pagal Taisyklių reikalavimus išduotus TIPK leidimus įsakymo 2.3 papunktyje nurodytu atveju, TIPK leidimas išduotas pagal 2002 m. TIPK taisyklių 2 priedą ir taršos leidimas išduotas pagal Taršos leidimų taisykles (jei toks buvo išduotas) laikomas negaliojančiu. UAB „S. M.“ išduotame 2007 m. gruodžio 21 d. TIPK leidime Nr. 5/25, koreguotame 2013 m. rugsėjo 24 d., nustatyta, kad įmonei leidžiama naudoti degiųjų atliekų 20200 t, o nustatytas darbo dienų skaičius metuose 254 d., tai yra 79,527 tonos į dieną arba 3,313 t per valandą. TIPK leidimo keitimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. gruodžio 18 d. UAB „S. M.“ priimtos paraiškos TIPK leidimui gauti 8.4. punkte nurodyta, kiek bendrovė dirbs dienų metuose, o paraiškos 4 priedo 1 priedėlyje 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „S. M.“ direktorius A. S. savo parašu patvirtino, kad visi pateikti duomenys teisingi ir jų pagrindu išduotas TIPK leidimas. Paraiškoje deklaruoti atliekų apdorojimo (presavimo, rūšiavimo, malūnai pirminio ir antrinio smulkinimo) įrenginiai ženkliai didesnio našumo nei 3 t per valandą. Tokiu būdu, A. S., būdamas UAB „S. M.“ direktorius, neužtikrino, kad iki nustatyto termino t. y. 2015 m. gruodžio 31 d., būtų gautas įmonės veiklai vykdyti reikalingas TIPK leidimas, įmonės veikla būtų vykdoma turint galiojantį leidimą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įsakymo 19¹ straipsnio 2 dalies, TIPK taisyklių 10, 16 ir 30 punktų reikalavimus.Be to, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 26 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktu Nr. KP-198 konstatuota, jog UAB „S. M.“ neįvykdė 2016 m. kovo 10 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros duoto privalomojo nurodymo Nr. KAP-4, kuriame reikalaujama iš gamybinės veiklos teritorijos pašalinti mišrias komunalines ir kitas mechaninio apdorojimo bioskaidžias atliekas iš 11 ir 17 zonų, kurios sandėliuojamos tiesiog ant grunto, nesilaikant Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 4.4 punkto reikalavimo ir išvežti 893 tonas mišrių statybinių ir griovimo atliekų iš neteisėtai sandėliuojamos vietos. A. S., būdamas įmonės vadovu, neužtikrino privalomojo nurodymo Nr.KAP-4 reikalavimų įvykdymo ir nustatyta tvarka jo neskundė. Tuo nevykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyto 14 straipsnio 7 dalies reikalavimo ir pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. birželio 16 d. nutartimi panaikino Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 26 d. nutarimo dalį dėl A. S. nubaudimo pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį A. S. nutraukė, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio bei sudėties, kitą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 26 d. nutarimo dalį paliko nepakeistą. Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Apelianto teigimu, Kauno apylinkės teismo išvada dėl jo kaltės įrodymo yra nepagrįsta, kadangi UAB „S. M.” duotas privalomasis nurodymas Nr. KAP-4, už kurio neįvykdymą vertinamu atveju apeliantas ir buvo nubaustas, yra neteisėtas ir objektyviai negalėjo būti įvykdytas. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo įvertinti ar institucijos duotas privalomasis nurodymas yra teisėtas, ar įmanoma įvykdyti jo reikalavimus, tačiau šios pareigos nevykdė. Pažymima, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. kovo 10 d. privalomuoju nurodymu Nr. KAP-4 nurodė laikytis, pačios institucijos įsitikinimu, negaliojančio TIPK leidimo 1 priede įtvirtintos Atliekų sandėliavimo schemos, esančios UAB „S. M.” turimo TIPK leidimo Nr. 5/25 (kurį Institucija deklaruoja negaliojančiu) sudedamąja dalimi. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui laikant, kad UAB „S. M.” turimas TIPK leidimas Nr. 5/25 yra negaliojantis nuo 2016 m. sausio 1 d., Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas nepagrįstai davė 2016 m. kovo 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. KAP-4. Šių duomenų visumoje pažymima, kad UAB „S. M.”, institucijos teigimu neturėdama galiojančio TIPK leidimo, negali vykdyti privalomojo nurodymo Nr. KAP-4. t. y. iš gamybinės veiklos teritorijos pašalinti atliekų ir išvežti statybinių atliekų iš sandėliuojamu vietų, kadangi tai būtų laikoma atliekų tvarkymo veikla, kurios, Institucijos teigimu, negalima vykdyti neturint galiojančio TIPK leidimo. Kauno apylinkės teismas šių aplinkybių neanalizavo, dėl ko buvo priimta nepagrįsta ir neteisėta nutarties dalis. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į A. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. S. apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su A. S. veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, tuo tarpu apylinkės teismo nutarties dalis dėl administracinės bylos teisenos nutraukimo pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį, neskundžiama, todėl apygardos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), todėl teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 26 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu už tai, kad šios nutarties 1.1. punkte išdėstytomis aplinkybėmis jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies, pagal kurią, gamtos išteklių naudotojai privalo vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus, ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies, pagal kurią, fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams, nuostatas, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje. Nors apeliaciniu skundu su tokiu apelianto veiksmų kvalifikavimu nesutinkama, tačiau abejoti pirmosios instancijos teismo argumentacija šioje dalyje, įvertinus tiek skundžiamos nutarties motyvus, tiek ir A. S. apeliacinio skundo argumentus, teisinio pagrindo nėra. Kaip nustatyta ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku, užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi 2016 m. rugpjūčio 30 d.) 2 straipsnio 7 dalimi, privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Pagal to paties teisės akto 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant aukštesniajam teismui pateikto A. S. apeliacinio skundo argumentus vis tik pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog 2016 m. kovo 10 d. privalomajame nurodyme Nr. KAP-4 įtvirtintas reikalavimas – pašalinti atliekas, sandėliuojamas zonose Nr. 11, Nr. 17 (pagal Schemą) ir 893 tonas mišrių statybinių ir griovimo atliekų, sandėliuojamų Schemoje nenurodytoje vietoje, iš neteisėtos sandėliavimo zonos, – laiku, t. y. iki 2016 m. gegužės 10 d. (b. l. 23-24), nebuvo įvykdytas, nėra. To iš esmės neneigia ir pats A. S., tiek skundu pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniu skundu apygardos teismui teigdamas, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas vertinamu atveju UAB „S. M.“ nepagrįstai davė 2016 m. kovo 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. KAP-4, nes neturėdama galiojančio TIPK leidimo įmonė jo įvykdyti negalėjo. Tačiau sutikti su šiais apelianto teiginiais ir jų pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamos apylinkės teismo nutarties dalį dėl A. S. kaltės pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.Kaip nustatyta 2016 m. kovo 10 d. privalomuoju nurodymu Nr. KAP-4, per 10 (dešimt) dienų nuo jo įteikimo jis gali būti skundžiamas vadovui aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą; šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka; asmenys, neįvykdę privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (b. l. 23-24). Su šia privalomojo nurodymo apskundimo tvarka ir jo neįvykdymo pasekmėmis 2016 m. kovo 10 d. A. S. buvo supažindintas pasirašytinai, todėl neabejotinai žinojo, jog privalomajame nurodyme įtvirtinti reikalavimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, sutinkamai su nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, šia teise A. S. nepasinaudojo, jam kaip UAB „S. M.“ direktoriui duoto privalomojo nurodymo neskundė, priešingai, 2016 m. birželio 22 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikė prašymą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos ir netaikyti administracinės atsakomybės, pažymėdamas, kad privalomojo nurodymo Nr. KAP-4 reikalavimą pašalinti mišrias komunalines ir kitas mechaninio apdorojimo bioskaidžias atliekas, sandėliuojamas zonose Nr. 11, Nr. 17, pagal TIPK leidimo 1 priede esančią atliekų sandėliavimo schemą, UAB „S. M.“ vis tik vykdo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AM-KAUN-75876060-16, b. l. 17), kas iš esmės paneigia A. S. apeliacinio skundo argumentus, kad komentuojamo privalomojo nurodymo įvykdymas, atsižvelgiant į Institucijos poziciją dėl įmonei išduoto TIPK leidimo (laikant jį negaliojančiu), buvo negalimas. Juo labiau, jog 2016 m. birželio 22 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui pateiktas A. S. prašymas buvo pateiktas jau po 2016 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išaiškinimo (pagal A. S. paklausimą) ar UAB „S. M.“ nuo 2016 m. sausio 1 d. galės vykdyti veiklą vadovaudamasi TIPK leidimu Nr. 5/25 pagal Taršos leidimų taisyklių 2.2 punktą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AM-KAUN-75876060-16, b. l. 3-4, 5-6). Minėta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 24 straipsnis nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus, jei pasibaigus privalomojo nurodymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi. Tokiais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įpareigojo viešojo administravimo sistemos subjektą imtis priverčiamųjų priemonių privalomojo nurodymo įvykdymui – asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, iš ko seka, kad surašius privalomąjį nurodymą ir nustačius jo neįvykdymą nustatytu laiku, turi sekti kitas įstatyme numatytas veiksmas, susijęs su neįvykdžiusio privalomojo nurodymo asmens patraukimu administracinėn atsakomybėn. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja pagrįsta išvadą, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant A. S. kaltės klausimą neįvykdžius privalomajame nurodyme Nr. KAP-4 įtvirtintų reikalavimų, priežastys dėl kurių jie nebuvo įvykdyti per nustatytą terminą, t. y. iki 2016 m. gegužės 10 d., esminės reikšmės neturi. Šios išvados kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų, patvirtinančių, jog komentuojamo nurodymo galiojimas buvo sustabdytas, ar jis buvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas galiojo, o jame nustatytas terminas įpareigojimams įvykdyti (iki 2016 m. gegužės 10 d.) jau yra suėjęs, egzistuoja visos aplinkybės A. S., kaip UAB „S. M.“ atsakingą asmenį, patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, ką skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas. Kartu pažymėtina, kad A. S. keliamos abejonės dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento duoto privalomojo nurodymo reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo šioje byloje nenagrinėtinos. Šias abejones A. S. galėjo pateikti apskųsdamas 2016 m. kovo 10 d. privalomąjį nurodymą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau vertinamu atveju šia teise jis nepasinaudojo. Tuo tarpu administracinei atsakomybei pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį kilti pakanka vien tik privalomojo nurodymo neįvykdymo iki nustatyto termino fakto, kuris nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatytas neginčytinai. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir A. S. apeliacinio skundo teiginiai, jog Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui laikant UAB „S. M.“ išduotą TIPK leidimą negaliojančiu, 2016 m. kovo 10 d. privalomojo nurodymo Nr. KAP-4, susijusio su komentuojamame TIPK leidime įtvirtintomis sąlygomis, įvykdymas buvo negalimas. Vien tai, kad Institucija komentuojamą TIPK leidimą laikė negaliojančiu, dėl ko šiuo atveju A. S. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį, nelaikytina pakankamu pagrindu komentuojamo privalomojo nurodymo nevykdymui. Juo labiau, jog nesutikdamas su savo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį, A. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. birželio 16 d. nutartimi Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 26 d. nutarimo dalį dėl A. S. nubaudimo pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį nutraukė, tokiu būdu nuspręsdamas, jog vertinamu atveju UAB „S. M.“ išduotas TIPK leidimas 2016 m. kovo 10 d. privalomojo nurodymo Nr. KAP-4 pateikimo metu buvo galiojantis. Esant šiems duomenims, naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties dalį dėl A. S. kaltės padarius ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra, dėl ko, A. S. apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį paliekant nepakeistą.Išnagrinėjus A. S. apeliacinį skundą, pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Sutinkamai su komentuojamo teisės akto 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesnė administracinė atsakomybė, be kita ko, yra ir tada, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Kaip teisingai nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, naujojo ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcija, lyginant ją su ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalimi (pareigūnams skiriamų administracinių nuobaudų kontekste), yra griežtesnė dėl ko A. S. veiksmų perkvalifikavimo klausimas šiuo atveju nesprendžiamas, o vertinant A. S. pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą vadovautasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.