Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2012-09-18 · Civilinė byla Nr. 2-1486-772/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-18
Bylos Nr.
2-1486-772/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Trečiasis asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos
Ieškovas
BIGBANK AS
Atsakovas
O. V.
Civilinė byla Nr. 2-1486-793/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00687-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 112.; 113.1.; 117.1.; 118.7. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 18 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei pagal įgaliojimą T. B., nedalyvaujant ieškovo atstovui, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BIGBANK AS ieškinį atsakovės O. V. įpėdiniams, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės įpėdinių pusėje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas 2012-01-30 su ieškiniu kreipėsi į teismą prieš atsakovės įpėdinius dėl skolos priteisimo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009 m. lapkričio 3 d. BIGBANK AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį - filialą: BIGBANK AS filialas (toliau - Ieškovas) ir O. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)(toliau - Skolininkas), sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 090061 l/85ba (toliau - Kredito sutartis). Remiantis Kredito sutarties sąlygomis, Ieškovas suteikė Skolininkui 3 500,00 Lt kreditą, o Skolininkas turėjo grąžinti minėtą kreditą su 32,05 proc. sutartinėmis metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos. Kredito sutartyje buvo sudarytas mokėjimo grafikas (žr. Kredito sutarties 2-3 psl.), pagal kurį Skolininkas turėjo padengti savo įsiskolinimą Ieškovui iki 2015 m. lapkričio 16 d., kas mėnesį darydamas nustatyto dydžio įmokas.

2009 m., spalio 11 d. Ieškovas ir Skolininkas pasirašė Susitarimą Nr. 1 „Dėl kredito sumos padidinimo“ (toliau - Kredito sutartis). Remiantis Kredito sutarties sąlygomis, bendra kredito suma po papildomo kredito suteikimo buvo 4 670,16 Lt, o Skolininkas turėjo grąžinti minėtą kreditą su 30,86 proc. sutartinėmis metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos. Kredito sutartyje buvo sudarytas naujas mokėjimo grafikas (žr. Kredito sutarties 2-3 psl.), pagal kurį Skolininkas turėjo padengti savo įsiskolinimą Ieškovui iki 2015 m. lapkričio 2 d., kas mėnesį darydamas nustatyto dydžio įmoką.

2011 m. lapkričio 2 d. į Ieškovą kreipėsi Atsakovo giminaitė J. V., kuri informavo Ieškovą apie Atsakovo mirtį.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 str.), įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Minėti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties kaip teisinės kategorijos aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų - subjektų lygiateisiškumo principo (CK 1.2 straipsnis).

Ieškovas, formuluodamas minėtus reikalavimus ir atsakovu ieškinyje nurodydamas mirusįjį asmenį, vadovavosi teismų praktika suformuota analogiškuose bylose, pavyzdžiui c. b. Nr. 2S-453-524/2010, kurioje Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 4 d. nutartyje yra pažymėjusi, kad „<...> ieškovas, nežinodamas skolininko (atsakovo) palikimą priėmusių įpėdinių, turėjo teisę atsakovu patraukti mirusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas tokiu atveju privalo įvertinti teisių perėmimo galimybę ir iškeltą civilinę bylą sustabdyti (CPK 163 str. 1 p., 166 str. 1 d. 1 p.). Skundžiamoje nutartyje nekonstatuota, jog atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius teisių perėmimas negalimas, ieškovas teisėtai pasinaudojo CK 5.63 str. 1 d. suteikta teise pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto ir rūpinosi šiame straipsnyje nustatytų terminų laikymusi <...>“.

Taigi Ieškovas negali atsakovais ieškinyje nurodyti O. V. teisių perėmėjų, nes neturi duomenų (rekvizitų) apie mirusio asmens teisių perėmėjus ir negali šių duomenų išreikalauti iš notaro.

Remiantis Kredito sutarties mokėjimo grafiku Atsakovas įsipareigojo grąžinti Ieškovui 4 670,16 Lt kreditą su 30,86 proc. sutartinėmis metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos iki 2010 m. balandžio 20 d.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas mirė 2011 m. spalio 30 d., jo nepadengtą įsiskolinimą Ieškovui sudaro 4 512,02 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai dvylika Lt 02 ct), iš kurių:

- 4 364,33 Lt negrąžintos kredito sumos, apskaičiuotos iš pagal Susitarimą suteiktos kredito sumos (4 670,16 Lt) atskaičiavus Atsakovo sumokėtą pinigų sumą, skirtą pagrindinei prievolei įvykdyti;

- 147,69 Lt nesumokėtų sutartinių palūkanų dalis, apskaičiuota nuo palūkanų sumos, mokėtinos iki Skolininko mirties dienos (2011-10-30) atskaičiavus Skolininko sumokėtą pinigų sumą, skirtą palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą mokėti (žr. atliktų mokėjimų išklotinę).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.190 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai viena sutarties šalis miršta ar likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį. LR CK 6.128 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu.

Pagal LR CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. LR CK 5.52 straipsnyje yra nurodyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovo prievolė grąžinti skolą nėra neatsiejamai susijusi su Atsakovo asmeniu (LR CK 6.128 str. 1 d.), Atsakovo įpėdiniams, priėmus palikimą paduodant pareiškimą notarui, pereina pareiga grąžinti visą nepadengtą Atsakovo įsiskolinimą Ieškovo naudai (4 512,02 Lt).

Įpėdiniams susisiekus su Ieškovu ir Šalims pavykus suderinti skolos grąžinimo sąlygas, Ieškovas neatmeta galimybės kilusį teisminį ginčą užbaigti taikos sutartimi.

Remiantis anksčiau išdėstytu, Kredito sutartimi bei LR CK 5.52 str., 5.62 str., 6.37 str. 2 d., 6.128 str. 1 d., 6.190 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., LR CPK 163 str. 1 d, 166 str. 1 d. 1 p. ir kt. ieškovas Teismo prašė:

bylos nagrinėjimą sustabdyti iki paaiškės atsakovo turto paveldėtojai bei teisių ir pareigų perėmėjai;priteisti iš Atsakovo 4 512,02 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai dvylika Lt 02 ct) įsiskolinimo Ieškovo naudai;priteisti iš Atsakovo 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidas (135,00 Lt) pagal Ieškovo pateiktus žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovo įpėdiniams grindė į bylą pateiktais rašytiniai įrodymais.

Kadangi bylos duomenimis buvo nustatyta, kad O. V. mirė 2011-10-30, dėlto teismas, priėmęs ieškovo ieškinį pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu pateikė paklausimus institucijoms galinčios suteikti duomenis apie velionės O. V. turtą ir turtines teises bei galimus potencialius jos palikimo įpėdinius (55 b.l.). Taip pat užklausus vietos notarų biurą gautas atsakymas, kad į velionės palikimą paveldėjimo teisės byla nėra užvesta (56 b.l.). Tuo pačiu išsiųsti pranešimai galimiems velionės įstatyminiams įpėdiniams, kurie pateikė teismui pareiškimus, kad atsisako priimti O. V. palikimą (68-69, 71 b.l.).

Dėlto teismas pasiūlė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pradėti palikimo priėmimo procedūra ir pateikti atsiliepimą dėl ieškinio reikalavimų. VMI pateikus atsiliepimą, teismas 2012-05-17 nutartimi įtraukė šią Instituciją į bylos nagrinėjimą, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės įpėdinių pusėje.

Trečiais asmuo VMI atsiliepime dėl ieškovo ieškinio reikalavimo nurodė šiuos motyvus.

Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) gautas ieškovo BIGBANK AS (į. k. 10183757) ieškinys dėl 4 512,02 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki jos išnagrinėjimo ir 135,00 lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės - mirusios palikėjos - O. V. (a/k (duomenys neskelbtini) Ieškovas prašo bylos nagrinėjimą stabdyti iki paaiškės atsakovo turto paveldėtojai.

Teismas 2012-05-02 raštu Nr. 2-1486-772/2012 prašo VMI pateikti atsiliepimą ir pradėti palikėjos turto paveldėjimo procedūras. Susijusių su valstybės galimai paveldėtino turto perėmimu funkcijų atlikimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos 2004-05-26 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklių ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 str. nuostatomis, suėjus 18 mėnesių palikimo perėmimo terminui, Šiaulių AVMI gali pradėti valstybės galimai paveldėtino turto paveldėjimo procedūras.

Atkreiptinas dėmesys, pagal CK 5.62 str. nuostatas, valstybė atsako už palikėjo skolas (jeigu ir paveldi palikėjo turtą) tik paveldėto turto tikrosios vertės ribose. Pažymėtina, kad VMI darbuotojams atlikus turimų VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra bazių duomenų peržiūrą nustatyta, kad palikėja palikimo atsiradimo dieną registruotino turto neturėjo.

Palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 str. teisės normos, kurios yra imperatyvios. Teisės teorijoje imperatyvios teisės normos apibūdinamos kaip griežtai formuluojančios paliepimą ir neleidžiančios kaip nors kitaip to paliepimo suprasti.

Minėtame CK straipsnyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto

turto. Palikimo atsiradimo diena yra palikėjo mirties diena (CK 5.2 str.). Ieškovas minėta 3

mėnesių kreditorinio reikalavimo terminą praleido. CK 5,63 str, 1 d. 4 d. numatyta, kad teismas

gali pratęsti 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti, Jeigu nustatys, kad

terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo

daugiau kaip treji metai.

LAT 2011-05-17 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-243/2011) konstatavo, kad vadovaujantis CK 5.63 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą Įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 str. 3 dalyje nurodyta, kad minėta tvarka netaikoma tik kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Todėl kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. CK 5.63 str. būtent ir numatyta, kad tuo atveju, kai dar nėra paveldėtojo ar subjekto, kuris administruoja patikėjo turtą, palikėjo kreditoriai gali pareikšti kreditorinius reikalavimus pateikdami teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

CK 2.1 str. reglamentuota, kad fizinio asmens civilinis teisnumas išnyksta jam mirus. Ši teisės normą yra imperatyvi ir kaip minėta, griežtai formuluojanti paliepimą ir neleidžianti kaip nors kitaip to paliepimo suprasti. Ieškovas teigia, kad nurodydamas ieškinyje atsakovu mirusiąją palikėją O. V., vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2010-02-04 nutartimi Nr. 25-453-524/2010, kuri buvo priimta nagrinėjant analogišką bylą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 str. įtvirtinta nuostata, jog vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Vadovaujantis išdėstytu manome, kad ieškovas nurodė netinkamą atsakovą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 str. numatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą gali nustatyti, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti.

Informuojame, kad nuo 2011-10-04 funkcijas susijusias su valstybės paveldėtinų turtu (užklausų pateikimu, turto perėmimu, jo realizavimu, atsiskaitymu su palikėjo kreditoriais, kai pateikti reikalavimai yra pagrįsti) ir atstovavimu teismuose vykdo VMI.

Nesutinkame, kad byla būtų nagrinėjama už akių ir rašytinio proceso tvarka.

Byla nebus vedama per advokatą. Nagrinėjant bylą VMI atstovaus įgaliotas atstovas.

Vadovaujantis išdėstytu, trečiasis asmuo teismo prašė:

ieškovo BIGBANK AS ieškinį dėl 4 512,02 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki jos išnagrinėjimo ir 135,00 lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės -mirusios palikėjos - O. V. (a/k (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagristą.Nustatyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui.Nestabdyti bylos nagrinėjimą.Suinteresuotu asmeniu įtraukti į bylą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir nurodė, kad ieškovo ieškinys esąs nepagrįstas, todėl jis atmestinas. Papildomai teigė, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui.

Civilinė byla nutrauktina.

Materialinėje teisėje nustatyti atvejai, kai teisinio santykio šalimi esantys asmenys gali pasikeisti (CK 6. 101, 6.115 str.). Be to, materialinių teisinių santykių subjektu asmuo gali nustoti būti ir dėl objektyvių priežasčių (pvz. dėl fizinio asmens mirties). Atsiradus šioms aplinkybėms, materialinėje teisėje įvyksta teisių perėmimas (bendras arba dalinis). Tokių santykių subjektai, buvę civilinio proceso šalimis, iš proceso taip pat pasitraukia, o jų procesinės teisės ir pareigos pereina jų teisių perėmėjams. Šalies procesinių teisių ir pareigų, šiai šaliai pasitraukus iš proceso, perėjimas kitam asmeniui - teisių perėmėjui - vadinamas procesinių teisių perėmimu (CPK 48 str.).

Kaip jau minėta iš bylos duomenų nustatyta, kad velionė O. V. mirė, dar iki ieškovo ieškinio pareiškimo teisme. Tokiu atveju teismas turėjo teisę reikalauti iš ieškovo, kad pastarasis dėl galimai paveldimo velionės turto pareikštų kreditorinius reikalavimus ar ieškinį jos palikimą priėmusiems įpėdiniams. Tačiau atsižvelgiant tiek į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, tiek į tai, jog galimai ieškovas vėl turės kreiptis į tą patį teismą (nes leidžiamas teisių perėmimas), teismas nusprendė, ne tik nestabdyti nagrinėjamos bylos, bet ir išsireikalauti papildomus duomenis, susijusius su velionės O. V. materialinių teisių perėmimu.

Tik esant materialinių teisių perėmimui yra galimas ir procesinių teisių perėmimas. Pastebėtina, kad pagal atsiradimo pagrindą procesinis teisių perėmimas gali būti įstatyminis (ipso iure), kai teisių perėmimas atsiranda ex officio, be šalių valios (pvz. mirus fiziniam asmeniui), ir savanoriškas, atsirandantis teisių perleidėjo ir perėmėjo sutarties pagrindu (inter vivos).

Be to teisių perėmėjas, įstodamas į procesą, turi legitimuotis, t. y. pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių teisių perėmimą materialinėje teisėje, pavyzdžiui, paveldėjimo teisės liudijimą. Velionės O. V. įpėdiniais pagal įstatymą galėjo būti ne tik buvęs sutuoktinis, bet ir jos sūnus, o taip pat kiti velionės giminaičiai. Byloje nustatyta, kad visi galimi velionės įpėdiniai pateikė teismui pareiškimus, jog atsisako paveldėjimo teisės į palikimą (68 - 69, 71 b.l.).

Pažymėtina, kad dėl teisių perėmimo mirus fiziniam asmeniui sprendžiama pagal paveldėjimo teisės normas (CK 5 kn.). Tik teismui nustačius, kad esant ginčo teisiniam santykiui teisių perėmimas mirus vienai iš šalių leidžiamas, visada gali atsirasti mirusios šalies teisių perėmėjas, nes jeigu palikėjas neturi įpėdinių arba įpėdiniai nepriėmė palikimo ar iš jų atimta paveldėjimo teisė, palikimas pereina valstybei (CK 5.6, 5.62 str.). Tačiau remiantis paminėtu pripažintina, kad valstybė privalo priimti palikėjos palikimą jeigu jis yra ir tik tada ji tampa paveldėjimo teisinių santykių dalyviu.

Jei mirus fiziniam asmeniui teisių negalima perimti arba jos neperimtos, nes neatsirado teisių perėmėjai, arba jei teisių perėmėjai ieškovai atsisako įsitraukti į bylą vietoj mirusio fizinio asmens, byla nutraukiama remiantis CPK 293 straipsnio 7 punktu. Kaip jau teismas yra nurodęs sprendžiant klausimą ar šaliai mirus bylą reikia sustabdyti, ar ją nutraukti, buvo atsižvelgta į ginčo teisinio san­tykio pobūdį bei byloje pareikštų reikalavimų ryšį su atsakovo asmeniu. Prievolių pabaigos mirus fiziniam asmeniui kriterijus nustato CK 6.128 straipsnio 1-2 dalys ir detalizuoja kitos materialiosios ar proceso teisės normos. Pavyzdžiui, pagal CK 6.190 straipsnio 1 dalį galimas teisių ir pareigų perėmimas atsižvelgiant į sutarties prigimtį. Tačiau iš teismui ieškovo pateiktos sutarties seka, kad vartojimo paskolos sutarties santykiai daugiau sietini vien su velione O. V., nei kartu su jos buvusiu sutuoktiniu A. V. (5-24 b.l.). Kadangi kaip jau minėta vartojimo kredito sutartis yra susijusi tik su velionės O. V. asmeniu, tai mirusios šalies teisės ir pareigos, atsiradusios iš sutarties, trečiajam asmeniui A. V. tokiu atveju irgi nepereina (CK 5. 1 str., 6. 190 str. 2d.).

Ieškovas ir atsakovas, būdami pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, civiliniame procese naudojasi plačiomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str.). Todėl byla negali būti toliau nagrinėjama, kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta, nes tokiu atveju sunkiau įrodinėti, sudėtingiau nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai išspręsti bylą. Be to, nagrinėjant bylą be vienos iš šalių gali būti iš esmės pažeisti teisėti mirusios šalies teisių perėmėjų interesai. CPK 266 straipsnis draudžia teismui spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, kad esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui, kuomet teisių perėmimas negalimas, nes neįvyko, kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta, teismas turi bylą nutraukti.

Nurodytu pagrindu teismui bylą nutraukus, ji baigiama nagrinėti be teismo sprendimo net nesvarsčius ieškinio pagrįstumo klausimo, o tuo pačiu pripažintina, kad negalima pakartotinai kreiptis į teismą reiškiant tapatų reikalavimą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, civilinė byla nutrauktina (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 9 p.).

Ieškovui grąžinus ieškinį be sprendimo, pastarajam grąžintinas valstybei sumokėtas 135,00 Lt žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 293 str. 7 p.,

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2-1486-772/2012 pagal ieškovo BIGBANK AS ieškinį atsakovės O. V. įpėdiniams dėl skolos priteisimo, nutraukti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovo BIGBAN AS, atstovui BIGBANK AS filialui Lietuvoje (į/k 301048563), 135,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio sumokėto 2012-01-26 mokėjimo nurodymu Nr. 369.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys