Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-02-04 · Civilinė byla Nr. 2S-453-524/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-04
Bylos Nr.
2S-453-524/2010
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02418-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
E. D.
Atsakovas
V. B.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-453-524/2010Teisėjas R. Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-02418-2009-8)
Procesinio sprendimo kategorija 106.4; 122.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. D. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 51 792 Lt skolos, 1294,80 Lt palūkanų, 6 procentus palūkanų nuo 2009-11-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, bylos nagrinėjimą sustabdyti iki paaiškės atsakovo turto paveldėtojai bei teisių ir pareigų perėmėjai.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir jį kartu su priedais grąžino ieškovui. Pažymėjo, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o ieškovas atsakovu nurodo mirusį asmenį, kuris nebegali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Nurodė, kad V. B. mirė prieš pareiškiant ieškinį teisme ir netapo bylos šalimi, todėl civilinė byla negali būti iškelta ir iškart sustabdyta. Konstatavo, jog ieškovas ieškinį gali pareikšti tik mirusiojo asmens teisių perėmėjams, todėl atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-11-23 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad artimiausiu metu negali sužinoti apie skolininko turto paveldėtojus, o laiku nesikreipęs dėl skolos praleis CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą. Pažymi, kad atsakovas yra skolos teisinio santykio šalis, todėl ieškovas turi teisę ginti kreditoriaus teises, nežinodamas apie konkrečius teisių perėmėjus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Pagal CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrina, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137 str.).

Šilutės rajono apylinkės teismas atsisakymą priimti ieškovo ieškinį motyvavo tuo, jog ieškovas atsakovu nurodo mirusį asmenį, kuris nebegali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio priėmimo klausimas išspręstas netinkamai.

Mirusio asmens kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka nustatyta CK 5.63 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Termino atnaujinimo pagrindu įstatymų leidėjas nurodo svarbią priežastį, šios sąvokos nedetalizuodamas ir palikdamas teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą, taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 str.), įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Minėti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties kaip teisinės kategorijos aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo principo (CK 1.2 straipsnis). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, nežinodamas skolininko (atsakovo) palikimą priėmusių įpėdinių, turėjo teisę atsakovu patraukti mirusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas tokiu atveju privalo įvertinti teisių perėmimo galimybę ir iškeltą civilinę bylą sustabdyti (CPK 163 str. 1 p., 166 str. 1 d. 1 p.). Skundžiamoje nutartyje nekonstatuota, jog atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius teisių perėmimas negalimas, ieškovas teisėtai pasinaudojo CK 5.63 str. 1 d. suteikta teise pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto ir rūpinosi šiame straipsnyje nustatytų terminų laikymusi, todėl darytina išvada, kad Šilutės rajono apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė pradėti procesą ieškovo ieškinio pagrindu.

Nurodytais motyvais Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasRimvida Zubernienė