Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-07 · Administracinė byla Nr. I-4051-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-07
Bylos Nr.
I-4051-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02826-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namams
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4051-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-02826-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui M. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundus atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, ir Vilniaus pataisos namams dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 260 Lt kompensaciją neturtinei žalei atlyginti (b. l. 1)

Pagrįsdamas savo reikalavimą M. N. nurodo, kad 2014-03-28 kreipėsi į Departamentą dėl Vilniaus pataisos namų administracijos 2014-03-26 atsakymo į prašymą. Sprendimą Departamentas priėmė 2014-04-30, t. y., pareiškėjo manymu, pažeidęs Viešojo administravimo įstatymo 31 str. nustatytą 20 darbo dienų administracinės procedūros sprendimo priėmimo terminą, kurį galima pratęsti 10 dienų. Pažymi, kad apie administracinės procedūros termino pratęsimą jis informuotas nebuvo. Pareiškėjo tvirtinimu, tai ne pirmas terminų pažeidimas, toleruoti to jis negali, todėl prašo simbolinio žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

M. N. teigimu, pareigūnai sąmoningai jį ignoruoja kaip nuteistąjį ir atliekantį bausmę asmenį, nesiskaito su juo kaip piliečiu, minėtais veiksmais jį pažemino, sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir sukėlė neturtinę žalą, kurią vertina 1 MGL suma už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. 260 Lt.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–10). Nurodo, kad pareiškėjo 2014-03-28 skundas Departamente buvo gautas 2014-03-31 (reg. Nr. 2G-1206). Skundas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas 2014-04-30, t. y. per dvidešimt vieną darbo dieną nuo šio skundo gavimo dienos.

Departamento teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. R. N., pasak Departamento, remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Daro išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad jis į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Teisme tai pat gautas pareiškėjo M. N. skundas, kuriame prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Departamento, 34 500 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (b. l. 30–32). Pagrįsdamas savo reikalavimą, paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2014-01-10 skyrė jam drausminę nuobaudą už tai, kad 2014-01-09 dėl sveikatos sutrikimo pavėlavo į rytinio patikrinimo rikiuotę. Pažymi, kad į Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikus dėl širdies skausmų ir širdies ritmo sutrikimų kreipėsi dar 2011-02-25, tačiau, atlikus tyrimus, gydymas nebuvo paskirtas. Į Vilniaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl širdies ritmo sutrikimų kreipėsi 2014-01-10. Laivės atėmimo vietų ligoninėje buvo tiriamas nuo 2014-01-17 iki 2014-01-24. Širdies ritmo sutrikimas bradikardija, kraujospūdžio sumažėjimas hipotonija buvo oficialiai patvirtinti, tačiau gydymas nebuvo paskirtas. Todėl 2014-02-26 raštu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių prašydamas dėl širdies ritmo sutrikimų leisti miegoti dienos metu.

Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas 2014-03-26 sprendime teigė, neva „gydantis gydytojas rekomendavo ne miegą dienos metu, o fizinį aktyvumą“. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Departamento direktoriui, kuris 2014-04-30 sprendimu Nr. 2S-2315 į skundą iš esmės nieko neatsakė. Sprendime išsakė savo nuomonę, kuri kardinaliai priešinga Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo asmeninei nuomonei. Atkreipė dėmesį, kad Departamento pareigūnas jokių oficialių rekomendacijų sveikatos priežiūros specialistams nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas tvirtina, kad jo skunde pateiktas prašymas liko neišnagrinėtas, todėl Departamentas pažeidė pareiškėjo teisę į efektyvią teisinės gynybos priemonę, įtvirtintą EŽT Konvencijos 13 str. nuostatose

Pareiškėjo teigimu, draudimas miegoti visuotinai yra pripažįstamas kankinimu.

Vilniaus pataisos namų direktorius 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-83 patvirtino nuteistųjų dienotvarkę, kurios pirmo priedo antrame punkte yra numatytas „leidimas gulėti lovose, bet neužsiklojus antklode, pledu“. Šis teisiniu požiūriu niekinis „leidimas“ įkalinimo įstaigoje yra interpretuojamas kaip draudimas miegoti dienos metu, kas prilygsta kankinimams. Tvirtina, kad tiek Vilniaus pataisos namai, tiek Departamentas vykdo ir toleruoja antikonstitucinę veiklą, kuri yra uždrausta tarptautiniais teisės aktais. Pareiškėjas nurodo, jog tai, kad jis yra kankinamas pasinaudojant sveikatos sutrikimu yra kaltininkų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymi, kad dėl širdies ritmo sulėtėjimo (bradikardijos) ir sumažėjusio kraujospūdžio (hipotonijos) dažnai jaučia silpnumą, sunkiai įveikiamą mieguistumą. Jei dienos metu užmiega, yra baudžiamas. Pareigūnai labai dažnai dienos metu žadina, skiria žodinius įspėjimus ir grasina drausminėmis nuobaudomis. Tokia veika pažeidžia Konstitucijos 21 str. bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintą kankinimo ir nežmoniško elgesio draudimą. Tokios veikos negalima pateisinti atliekama laisvės atėmimo bausme.

Nurodyti kaltųjų asmenų veiksmai - draudimas bei trukdymas miegoti, grasinimai nepelnytomis bausmėmis, sveikatos būklės ignoravimas, faktinis atsisakymas nagrinėti prašymus ir skundus, pareiškėjo manymu, yra jo teisių pažeidimai, kurie sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.250 str.).

Atsiliepimas

Teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas Departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį palikti nenagrinėtą (b. 1. 45–47). Pažymi, kad Departamente buvo gautas pareiškėjo 2014-03-28 skundas dėl teisės miegoti dienos metu, nes pareiškėjas serga. Departamentas atsakė pareiškėjui 2014-04-30 raštu Nr. 2S-2315. Nurodė, kad tik gydytojas gali įvertinti, ar pareiškėjas dėl sveikatos būklės turėtų ilsėtis dienos metu. Departamento teigimu, 2014-04-30 raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

Pažymi, kad pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, prieš kreipdamasis į teismą privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir su rašytiniu pareiškimu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nesutikdamas su šios komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo.

Nustačius, kad pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą iš esmės sieja su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Vilniaus pataisos namuose, atlyginimo, darytina išvada, jog reikalavimai susiję tik su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Departamento nuomone, pareiškėjas, pasinaudojęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d. nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, galėtų dėl ginčo išsprendimo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, skundas, atsakovo nuomone, turi būti paliktinas nenagrinėtas.

Atsiliepimas

Teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 63–65). Pagrįsdami savo poziciją paaiškino, kad 2014-10-10 Vilniaus pataisos namų direktorius nutarimu Nr. 28-27(1) paskyrė M. N. nuobaudą –draudimą 1 mėnesį pirkti maisto produktus – už Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 str. 1 d. ir 110 str. 1 d. 1 p. ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymo Nr. 3-83 dėl nuteistųjų dienotvarkės reikalavimų pažeidimus.

Nutarimas priimtas remiantis: 2014-01-09 Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo T. Š. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-46(1), kuriuo pareigūnas informavo, kad 2014-01-09 apie 9.05 val. 7-ojo būrio nuteistasis M. N. neišėjo į nuteistųjų rytinį patikrinimą (skaičiuotę). Pažymi, kad pareiškėjas savo skunde Vilniaus pataisos namų direktoriaus priimto nutarimo dėl pareiškėjo nubaudimo neskundžia.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuteistųjų teisinę padėtį, bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę nustato BVK, kurio 12 str., reglamentuojančiame bendrąsias nuteistųjų pareigas, 1 d. nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o 110 str., reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 d. 1 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos. Tik nepriekaištingas nuteistųjų pareigų bei pareigūnų nurodymų vykdymas gali užtikrinti tinkamą pataisos įstaigoje nustatytų tikslų bei užduočių vykdymo kontrolę bei įstaigos saugumą. Remiantis BVK 117 str., nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkė nustatoma pataisos įstaigos direktorius įsakymu.

Tokia dienotvarkė Vilniaus pataisos namuose patvirtinta direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-83. Pataisos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nurodyta, kad 9.00 val. – 9.20 val. nuteistiesiems vyksta rytinis patikrinimas (skaičiuotė). Dienotvarkės nuteistiesiems privaloma laikytis.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas į sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl mieguistumo ir silpnumo kreipėsi tik jam paskyrus drausminę nuobaudą, t. y. 2014-01-10. Iki šios datos pareiškėjas nėra kreipęsis dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su mieguistumu, silpnumu bei žemu kraujo spaudimu. Iki 2014-01-10 jam nebuvo skirtas joks gydymas ir nebuvo skirti tokio gydymo reikiamo pagrindo, susijusiu su pareiškėjo nurodytomis sveikatos problemomis. 2014-01-13 pareiškėjui buvo rekomenduota vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ištyrimui.

Šalies argumentai

M. N. 2014-02-26 kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją su prašymu, kuriame nurodė, kad, Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos medikai neskiria jam reikalingų vaistų, taip pat prašė atleisti nuo nustatyto įstaigoje režimo ir leisti miegoti dienos metu.

Išnagrinėjus prašymą bei įrašus medicininėje dokumentacijoje paaiškėjo, jog Vilniaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos medikai pareiškėjui paskyrė visus Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų (gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2014-01-17 iki 2014-01-24 epikrizė) rekomenduotus vaistus.

Pažymi, kad gydantis gydytojas rekomendavo pareiškėjui M. N. ne miegą dienos metu, o fizinį aktyvumą. Pareiškėjas įrodymų, pagrindžiančių Vilniaus pataisos namų draudimą bei trukdymą pareiškėjui miegoti, grasinimą nepelnytomis bausmėmis, sveikatos būklės ignoravimą, skunde teismui nenurodo ir nepateikia, o jo pateikto skundo motyvai ir argumentai yra abstraktaus pobūdžio.

Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde visiškai nepagrindę ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje spręstinas ginčas dėl M. N. skundo reikalavimų priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 260 Lt (75,30 Eur) kompensaciją neturtinei žalai, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamo jo 2014-03-28 skundo išnagrinėjimo, ir 34 500 Lt (9 991,90 Eur) kompensaciją neturtinei žalai, kurią pareiškėjas kildina iš draudimo miegoti dienos metu, atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (Civilinio kodekso 6.245 str. 1 d.). Pagal Civilinio kodekso 6.246 str., civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 3) teisės pažeidėjo kaltė; 4) teisės pažeidimu padaryta žala. Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (2008-04-16 sprendimas adm. b. Nr. A444-619/2008). Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Teismo nuomone, ginčo atveju analizuojant ar yra sąlygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, pirmiausiai būtina įvertinti Departamento ir Vilniaus pataisos namų veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildiną jam padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgus į tai, jog M. N. teismui pateiktuose skunduose reikalavimus dėl kompensacijos neturtinei žalai atlyginti priteisimo kildina iš skirtingų faktinių aplinkybių bei Departamento ir Vilniaus pataisos namų veiksmų, pareiškėjo nurodytus skundo pagrindus būtina aptarti bei įvertinti atskirai.

Dėl Departamento veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo 2014-03-28 pateiktą skundą, teisėtumo

Nustatyta, kad M. N. 2014-03-28 kreipėsi į Departamento direktorių su skundu, kuriame buvo prašoma panaikinti Vilniaus pataisos namų 2014-03-26 sprendimą bei, atsižvelgus į pareiškėjo ligą, leisti jam miegoti dienos metu (b. l. 14–15).

M. N. skundas buvo išnagrinėtas ir Departamentas 2014-04-30 priėmė sprendimą Nr. 2S-2315 (b. l. 2).

Pareiškėjo teigimu, Departamento 2014-04-30 sprendimas priimtas praėjus 22 dienom nuo skundo pateikimo, t. y. pažeidus Viešojo administravimo įstatymo 31 str. nustatyta 20 dienų sprendimo priėmimo terminą, ir šiais veiksmais jam padaryta neturtinė žala.

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, pažymėtina, kad pagal BVK 183 str. 1 d., viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos.

Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjo 2014-03-28 skundas Departamente buvo gautas 2014-03-31, todėl, įvertinus poilsio bei šventines dienas, pripažintina, kad Departamento 2014-04-30 sprendimas pateiktas per 21 darbo.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Departamento 2014-04-30 sprendimas buvo priimtas 1 diena praleidus BVK 183 str. 1 d. nustatytą terminą. Taip pat pripažintina, kad šio sprendimo priėmimo terminas buvo praleistas labai nežymiai.

EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo sprendimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą).

Teismo vertinimu, aptartas Departamento pažeidimas yra mažareikšmis, iš esmės negalėjęs M. N. sąlygoti didelių neigiamų išgyvenimų, taip pat ir tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri privalėtų būti atlyginama priteisiant pareiškėjui piniginę kompensaciją. Todėl, nagrinėjamu atveju, teisės pažeidimo pripažinimas, t. y. konstatavimas, kad Departamentas priimdamas 2014-04-30 sprendimą pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 1 d. nuostatas, taip pat ir pareiškėjo teisę į savalaikį skundo išnagrinėjimą, savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o skundo reikalavimas dėl kompensacijos neturtinei žalai atlyginti priteisimo atmestinas.

Dėl Vilniaus pataisos namų ir Departamento veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo prašymą leisti miegoti dienos metu, teisėtumo

Šioje skundo reikalavimo dalyje pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus pataisos namai netinkamai išnagrinėjo jo 2014-02-26 pateiktą prašymą atleisti nuo draudimo miegoti dienos metu, nes neatsižvelgė į jo sveikatos sutrikimus (b. l. 70). Taip pat pažymi, kad Departamento 2014-04-30 sprendimas priimtas iš esmės neišnagrinėjus jo pateikto skundo, nes sprendime nėra rezoliucinės dalies, todėl buvo pažeista jo teisė į efektyvią teisinę gynybą (b. l. 18).

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 12 str. nustatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal šio kodekso 113 str., pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių.

Bausmių vykdymo kodekso 117 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką.

Taigi, iš aptartų teisės nuostatų matyti, kad nuteistieji asmenys privalo griežtai laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, taip pat ir dienotvarkės. Kita vertus, Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintos nuostatos numatančios, kad atsižvelgiant į nuteistųjų amžių, sveikatos sutrikimus ir esant atitinkamai gydytojo išvadai ar leidimui, bausmės atlikimo režimas atskiriems nuteistiesiems gali būti keičiamas arba apibrėžiamas kitoks likusiems (Bausmių vykdymo kodekso 55 str. 4 d., 87 str. 1 d. 4 p., 87 str. 4 d., 110 str. 2 d. 3 p., 125 str. 2 d., 128 str. 1 d., 144 str. 3 ir 6 d., 147 str. 2 d. ir kt.).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2014-01-17 – 2014-01-24 buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, įvertinus nustatytus sveikatos sutrikimus, jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, rekomenduota racionali mityba, neperšalti (b. l. 17). Todėl, pareiškėjo teiginiai, kad jam joks gydymas nebuvo paskirtas, yra nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad ginčų dėl neturtinės žalos, pažeidžiant nustatytas pacientų teises, ikiteisminė nagrinėjimo tvarka yra nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, ir šiuos ginčus nagrinėja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kurios sprendimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.

Taigi, nesant atitinkamų gydytojų išvadų dėl pareiškėjo susirgimų gydymo, taip pat dėl bausmės atlikimo režimo pakeitimo, Vilniaus pataisos namų administracija pagrįstai reikalauja, kad pareiškėjas laikytųsi Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-83 patvirtintos dienotvarkės (b. l. 74) bei joje nustatyto miego režimo. Todėl pripažintina, kad tokie Vilniaus pataisos namų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Be to pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas.

Taip pat pažymėtina, kad ginčų dėl neturtinės žalos, pažeidžiant nustatytas pacientų teises, ikiteisminė nagrinėjimo tvarka yra nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, ir šiuos ginčus nagrinėja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kurios sprendimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.

Iš Departamento 2014-04-30 sprendimo matyti, kad jame pareiškėjo keliamo ginčo klausimu pozicija yra išdėstyta aiškiai ir nedviprasmiškai, rekomenduota pakartotinai kreiptis į gydytoją, kuris gali rekomenduoti poilsį dienos metu (b. l. 18). Taigi, M. N. skundo motyvas, kad Departamentas jo skundo iš esmės neišnagrinėjo yra nepagrįsta.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės institucijos – Vilniaus pataisos namai ir Departamentas – veikė neteisėtai. Nenustačius neteisėtų veiksmų, šio skundo reikalavimo dalyje nėra vienos iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, kitų atsakomybės sąlygų nagrinėjimas nėra tikslingas, o pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti jo nurodytą 34 500 Lt kompensaciją neturtinei bei turtinei žalai atlyginti atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo M. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos priimdamas 2014-04-30 sprendimą Nr. 2S-2315 pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 1 d. nuostatas, taip pat ir pareiškėjo teisę į savalaikį skundo išnagrinėjimą.

M. N. skundų reikalavimus dėl piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti priteisimo atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė