Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 9 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį – dviejų metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246¹ straipsnio 1 dalį – 1 100 Lt bauda.

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – keturių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per šį laikotarpį po 30 val. per mėnesį visuomenės labui;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sugyventinei R. P.), o būtent – 2022 m. liepos 23 d. apie 18.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia paėmęs savo sugyventinei R. P. už dešinės rankos ją spaudė – sukėlė R. P. fizinį skausmą.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

4. Kaltinamojo V. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Su R. P. jie pažįstami nuo jaunystės, turi bendrą vaiką (sūnų, kuris jau yra suaugęs), gyvena pažymoje nurodytu adresu, butas priklauso R. P.. 2022 m. liepos 23 d. vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, jis grįžo iš darbo į namus. R. P. buvo namuose, ji buvo šiek tiek išgėrusi. Po kurio laiko į namus įėjo du jam nepažįstami vyrai, jie paprašė paskolinti tris eurus. Tuomet priėjo R. P. ir pasiūlė jiems įeiti, nes ji juos pažinojo. Minėti vyrai dar kartą paprašė paskolinti pinigų. Jie pasakė, kad neturi, ir tie vyrai išėjo. Jis nesuprato, kodėl jie atėjo. Tuomet jis pradėjo R. P. priekaištauti, klausinėti, kas yra tie vyrai. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis R. P. įžeidinėjo negražiais žodžiais. Tada R. P. užsimojo ir norėjo jam suduoti per veidą, tačiau jis pagavo jos dešinę ranką ir ją galimai per stipriai suspaudė, neįvertino savo jėgos. Tuomet apsirengė ir išėjo iš namų. R. P. į veidą nesudavė ir jos rankos nelaužė, tik suspaudė. Įvykio metu jis buvo neblaivus, nes po darbo su draugais bare išgėrė pora bokalų alaus. Dėl to, kad R. P. sukėlė fizinį skausmą, jis labai gailisi, pažada, jog tai daugiau nepasikartos, sugyventinės jis atsiprašė, jie susitaikė. Gydytis nuo alkoholio jam nereikia, jis gali pats nevartoti (t. I, b. l. 61–64, 79–81).

4.2. Nukentėjusioji R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad V. B. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena apie ketverius metus, turi bendrą sūnų, kuris jau yra pilnametis. Gyvena pažymoje nurodytu adresu su vaikais ir sugyventiniu. Šis butas priklauso jai. 2022 m. liepos 23 d. ji grįžo iš darbo, išgėrė dvi skardines alaus. Po kurio laiko į namus grįžo V. B.. Jis buvo išgėręs. Tada į buto duris kažkas pasibeldė. Tai buvo kaimynai. Jie norėjo, kad ji paskolintų jiems tris eurus. Minėtus kaimynus ji pažinojo iš anksčiau, o V. B. jų nepažinojo. Minėtiems kaimynams ji pinigų nepaskolino ir jie išėjo. Po ko tarp jos ir sugyventinio prasidėjo žodinis konfliktas. V. B. pradėjo jai priekaištauti dėl tų kaimynų (dėl pavydo), pradėjo ją įžeidinėti. Jai tai nepatiko. Jis norėjo jai suduoti į veidą, tačiau jam nepavyko. Jis tik šiek tiek prilietė rankos dalimi, fizinio skausmo ji nepajuto. Po to ji norėjo jam suduoti dešine ranka. Tada V. B. pagavo jos dešinę ranką ir stipriai laikydamas suspaudė ties delnu ir pirštais. Ji patyrė fizinį skausmą, buvo paraudimas. Ji išsigando ir pagalvojo, kad jis jai sulaužė ranką. Po to V. B. paleido jos ranką, ji jį stumtelėjo. Jis pasiėmė savo striukę ir išėjo iš namų, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Nori pažymėti, kad smūgio į veidą sugyventinis jai nesudavė ir jos rankos nelaužė. Atvykus pareigūnams ji nurodė, kad jai skauda ranką, jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, medikai jai suteikė pirmąją pagalbą. Įvykis įvyko miegamajame. Vaikų namuose nebuvo, todėl jie šio konflikto nematė. Dėl tokio sugyventinio elgesio ji iš pradžių labai išsigando, nes jis niekada jos ar vaikų atžvilgiu smurto nenaudojo. Po įvykio sugyventinis jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereikš (t. I, b. l. 35–38).

4.3. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, 2022 m. liepos 23 d. 18.40 val. (duomenys neskelbtini), bute, kambaryje, neblaivus sugyventinis V. B. primušė R. P., t. y. vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą ir sužalojo dešinę ranką. Dėl jo veiksmų ji juto stiprų fizinį skausmą. Prašo nubausti sugyventinį įstatyme numatyta tvarka (t. I, b. l. 8–11).

4.4. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, apžiūros objektas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, patenkama į koridorių. Koridoriaus gale – durys į miegamąjį kambarį. Kambaryje netvarkinga, tačiau grumtynių pėdsakų nesimato. Įvykio vieta nefilmuojama. Buvo padarytos fotonuotraukos (t. I, b. l. 8–11).

4.5. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2022-07-23 18 39 23)“. Garso įrašo data – 2022 m. liepos 23 d. Garso įrašo pradžia – 18:39:23. Skambina moteris, prisistačiusi R. P., ji nurodė, kad jau antrą dieną negali išvaryti vyro iš namų, vyras sužalojo jai ranką, galimai sulaužė. Prašė policijos pagalbos (t. I, b. l. 39–41).

4.6. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, Valstybinės teismo medicinos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis, susipažinęs su jam pateiktais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad R. P. objektyvių medicininių kūno sužalojimo požymių nenustatyta. Fizinio skausmo sukėlimo galimybė neatmetama (t. I, b. l. 52–53).

4.7. Kitų objektų apžiūros metu buvo apžiūrėtas „Body“ kameros pirmas vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_0723_192419_005“. Vaizdo įrašo apačioje matoma data – 2022 m. liepos 23 d., ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 19:24:19. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Įėję į butą bendrauja su nukentėjusiąja R. P., kuri nurodė, kad jau vakar vyrą varė iš namų. Jis buvo neblaivus. Išėjęs iš namų laužė langus. Šiandien atėjęs prašė atiduoti jam pasą. Pareigūnui paklausus, ką jis padarė, moteris parodė į dešinę ranką. Teigė, kad jai skauda. Toliau pareigūnai aiškinasi įtariamojo išvaizdą, nukentėjusioji nurodo, kad vyras nuėjo pas jos giminaitę ir prašė cigarečių. Moteris nurodė, kad vyras – V. B.. Taip pat nurodė, kaip įtariamasis buvo apsirengęs. Pareigūnai išvyko ieškoti įtariamojo. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. I, b. l. 42–45).

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama V. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis tyčia paėmė R. P. už dešinės rankos ir ją spaudė – dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo V. B. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad V. B. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sugyventinei).

6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant jį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, taip pat uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; vartoti psichiką veikiančias medžiagas; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. B. bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta; skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, dirba; tačiau kaltinamasis per penkerių metų laikotarpį devyniolika kartų baustas administracine tvarka (didžiąją dalį už važiavimą autobusu be bilieto), didžioji dalis baudų nesumokėtos, anksčiau teistas.

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, trumpesniam nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo trukmės vidurkis, terminui – 9 mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 6 dalyje numatyti įpareigojimai, BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (sugyventinės) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais ir draudimais bei BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

12. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

13. Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – fotonuotraukos prie 2022 m. liepos 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, 2022 m. liepos 23 d. BPC garso įrašas bei 2022 m. liepos 23 d. „Body“ kameros garso ir vaizdo įrašai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. (V. B.) paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant V. B. tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti V. B. (V. B.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 5 (penkis) mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).

V. B. (V. B.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – fotonuotraukas prie 2022 m. liepos 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, 2022 m. liepos 23 d. BPC garso įrašą bei 2022 m. liepos 23 d. „Body“ kameros garso ir vaizdo įrašus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.