Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 5 punktu, 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. J. tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, A. J. skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paskyrimo dienos (2022 m. spalio 27 d.);

– A. J. vairuoto automobilio „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 5 000 (penkių tūkstančių) Eur konfiskavimas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti (vairuotojo pažymėjimą siųsti VĮ „Regitra“).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, automobilį „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą K. J., nuspręsta palikti jam laisvam disponavimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis A. J., kuris neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimų, taip pat ir apylinkės teismo sprendimo paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimą, tik prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės. O būtent, prašo už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti jam ne laisvės atėmimo, o baudos bausmę. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant A. J. bausmę

8. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog A. J. skirtina pati griežčiausia savo rūšimi BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, įvertinus tai, kad jis nusikalto ne pirmą kartą. Iš tokios nuosprendyje pateiktos motyvacijos iš tiesų susidaro įspūdis, kad išimtinai tik ši aplinkybė lėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą skirti nuteistajam būtent laisvės atėmimo bausmę. Tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas vertino ir kitas aplinkybes, į kurias, remiantis BK 54 straipsnio nuostatomis, privalo atsižvelgti teismas, skirdamas kaltininkui bausmę. O būtent, teismas įvertino ir apelianto padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (pažymėjo, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nurodė, jog veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (nustatė, kad A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra). Taip pat jis atsižvelgė ne tik į informaciją apie ankstesnius apelianto teistumus, bet ir kitus jį charakterizuojančius duomenis (nurodė, kad jis teistas tris kartus, taip pat ir už vairavimą neblaiviam bei sukėlus eismo įvykį, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, yra registruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale ir psichiatrinių ligų centre, dirba užsienyje).

11. Nors įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti ne tik laisvės atėmimo iki vienų metų bausmę, bet ir švelnesnes baudos bei arešto bausmes, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi ar jos dydžiu.

12. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas A. J. nėra pirmasis. Apeliantas iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas ne vieną kartą. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nuteistasis praeityje buvo teistas tris kartus, akivaizdžiai vertino tik A. J. teistumus nuo 2005 m., kadangi byloje esantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas (2 t., b. l. 37-49) patvirtina, kad iki 2005 m. apeliantas buvo teistas dar tris kartus. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad apeliantas teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymą – vagystes, turto prievartavimą, viešosios tvarkos pažeidimą ir netgi nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Nagrinėjamo klausimo kontekste labai svarbu paminėti ir tai, kad iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo paskutinį kartą A. J. buvo nuteistas 2017 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,70 promilės alkoholio kraujyje) ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu už šią nusikalstamą veiką A. J. buvo paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams. Kadangi nuteistasis 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskyrus jam galutinę sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir vėl vairavo neblaivus, ir šiuo atveju – dar stipriau apsvaigęs nuo alkoholio, be to, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dar buvo baustas administracine tvarka taip pat už kelių eismo taisyklių pažeidimus (nors nuobauda negaliojanti, kadangi baudą apeliantas yra sumokėjęs, tačiau įvertintina tai, kad pažeidimas padarytas ne taip ir seniai – 2022 m. kovo 10 d.), teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę už laisvės atėmimą bausmę, ar sumažinus jos trukmę, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Akivaizdu, jog iš ankstesnio įvykio, kuomet dėl to, jog vairavo automobilį neblaivus jis sukėlė autoįvykį ir sužalojo žmogų, A. J. nieko nepasimokė, jis ir toliau vairuoja kelių transporto priemones neblaivus, todėl tikėtis, kad baudos bausmė, kuri būtų daug švelnesnė, nei paskirta Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, bus pakankama paveikti apeliantą, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, būtų nelogiška ir itin naivu.

13. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistojo įvykdyta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šiuo atveju nustatytas didesnis veikos pavojingumas, kadangi apeliantas padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais jis rizikavo ne tik paties, bet ir kitų eismo dalyvių turtu, sveikata ar netgi gyvybe. Be to, automobilį A. J. vairavo tamsiu paros metu, antrame pagal dydį Lietuvos mieste, pakankamai judrioje miesto gatvėje ir tokiu laiku, kai transporto priemonių srautas dar ganėtinai intensyvus, t. y. tokiomis eismo ir meteorologinėmis sąlygomis, kurios reikalauja didesnio vairuotojų atsargumo. Jam nustatytas girtumo laipsnis ne tik ženkliai viršijo ribą, nuo, kurios apskritai draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), bet ir beveik dvigubai viršijo ribą, nuo kurios už kelių transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė – A. J. pirmo neblaivumo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,85 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu – 2,97 promilių neblaivumas. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad dėl tokio nuteistojo elgesio skaudžių pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo ir pilietiškų žmonių dėka. Iš liudytojų D. R., S. L. bei G. Č. parodymų nustatyta, kad apeliantas pavojingai manevravo kelyje, vos neatsitrenkė į liudytojo S. L. vairuojamą transporto priemonę. Liudytojų veiksmai iš dalies nulėmė tai, kad A. J. buvo priverstas stabdyti savo vairuojamą automobilį ir sulaukti jau iškviestų policijos pareigūnų. Paminėtina ir tai, kad apeliantas sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios būtinybės vairuoti. Tiek šios, tiek aukščiau aptartos aplinkybės, rodo A. J. didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kas taip pat turi būti įvertinta sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

14. Taigi, nors apeliantas įvykdė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, teigiamai vertintina ir tai, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis tik, vien tai neleidžia konstatuoti, kad nuteistajam buvo nepagrįstai paskirta būtent laisvės atėmimo bausmė. Griežčiausios bausmės skyrimo A. J. būtinybę, proporcingumą ir teisingumą šiuo atveju pagrindžia aptartos jo padaryto nusikaltimo aplinkybės, tas faktas, kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo asmenybę itin neigiamai charakterizuojantys duomenys.

15. Skunde apeliantas itin akcentuoja tai, kad jis dirba užsienyje, dėl ko skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, atims iš jo galimybę dirbti, o kartu ir įvykdyti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 000 Eur konfiskavimą. Vertindama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys bei kartu su skundu pateikti duomenys negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys, kad apeliantas iš tiesų dirba užsienio valstybėje. Pastebėtina, jog tokios faktinės aplinkybės A. J. nebuvo nurodęs apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis taip pat nei tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme metu neprašė pakeisti jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nors ja buvo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismui A. J. pateikė į lietuvių kalbą išverstus anglų kalba surašytus lapus (2 t., b. l. 101-108), kurie, jo manymu, įrodo šią aplinkybę bei tai, kad nuteistasis turi leidimą gyventi Didžiojoje Britanijoje. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šie anglų kalba surašyti lapai nėra pasirašyti jokių asmenų ir galėjo būti tiesiog pačio nuteistojo sukurti kompiuterio ar kitų technologijų pagalba. Teisėjų kolegiją labai stipriai abejoti tuo, kad apeliantas iš tiesų dirba ar bent jau dirbo Didžiojoje Britanijoje, šiuo atveju verčia ir tas faktas, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats A. J. sutiko su prokurorės siūloma laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, nenurodė, kad tokios bausmės rūšis bei jo probacija neleis jam toliau tęsti darbo užsienyje. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė Pranešimą apie pagrindines darbo sąlygas (2 t., b. l. 130-137), kuriame nurodoma, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. A. J. bus įdarbintas bendrovėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Tačiau šis pranešimas, vėl gi, nėra pasirašytas. Be to, jis negali būti prilyginamas darbo sutarčiai.

16. Taigi, A. J. taip ir nepateikus objektyvių ir neginčytinų duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis dirba užsienyje, šios aplinkybės net nėra pagrindo svarstyti kaip galinčios lemti švelnesnės bausmės jam skyrimą. Šiame kontekste kartu pažymėtina, jog byloje nesat patikimų duomenų apie tai, kad nuteistasis dirba (ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje) ir gauna pajamas iš darbinės veiklos, kyla abejonių ir dėl to, ar jis būtų finansiškai pajėgus sumokėti jam skirtą piniginę bausmę, ko siekia apeliantas. Juo labiau, kad jam skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertės dalinis išieškojimas – nuspręsta išieškoti 5 000 eurų. Tokias abejones tik dar labiau sustiprina ir apelianto pirmosios instancijos teisme nurodyta aplinkybė, kad antstolių kontorose yra užvestos ir nebaigtos vykdomosios bylos, kuriose skolininkas yra A. J..

17. Atsižvelgdama į visa tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. A. J. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo, kurios vykdymas buvo atidėtas trumpiausiam įmanomam laikotarpiui – 1 metams, negali būti laikoma netinkama, per griežta, neproporcinga tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

18. Kauno apygardos teisme buvo gauta 2023 m. gegužės 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-09232. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. J., sudaro 120,00 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Tačiau dar iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis sudarė sutartį su advokatu Dariumi Karabinu. Būtent šis advokatas, o ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta advokatė – Alvyda Rima Medišauskienė atstovavo nuteistąjį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors advokatė Alvyda Rima Medišauskienė atvyko į apygardos teisme 2023 m. gegužės 31 d. vykusį teismo posėdį, tačiau realiai jokių teisinių paslaugų ji A. J. nesuteikė, kadangi, įvertinusi tą faktą, jog nuteistąjį gins jo paties pasirinktas gynėjas, teisėjų kolegija atleido advokatę Alvydą Rimą Medišauskienę nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime. Remiantis nurodytu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. J. netenkinamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš A. J. valstybės naudai 120,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. pažymą Nr. APD-2023-09232.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.