Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Prancūzijos Respublikos Creteil teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. RG 20/01739 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, suinteresuotas asmuo – B,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Prancūzijos Creteil teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta tiek dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo. Šiems klausimams nagrinėti taikomi skirtingi teisės aktai, t. y. dėl tėvų pareigų (gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos) – reglamentas Briuselis II bis (2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000), o dėl išlaikymo prievolės – reglamentas Briuselis III (2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje).

5. Pagal reglamento Briuselis II bis 21 straipsnį kitoje Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas be jokių specialių procedūrų.

6. Pirmiau nurodyta teisės norma reiškia, kad vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kaip juridinis faktas. Pavyzdžiui, norint jį „panaudoti“ tam tikroje institucijoje, nebūtina jo pripažinti. Bet jei kyla poreikis tokį sprendimą vykdyti, t. y. įgyvendinti juo sukuriamas materialines teises ir pareigas, sprendimas turi būti pripažįstamas.

7. Pagal reglamento Briuselis II bis 28 straipsnį valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas bei įteiktas teismo sprendimas dėl tėvų pareigų vaikui yra vykdomas kitoje valstybėje narėje tada, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo pripažintas joje vykdytinu.

8. Tam, kad būtų galima leisti vykdyti tokį teismo sprendimą, jis turi būti vykdytinas. Teismo sprendimas nebūtinai turi būti res judicata (galutinis teismo sprendimas); pagal daugumos valstybių narių teisę teismo sprendimas gali būti vykdytinas, net jei dėl jo pateiktas apeliacinis skundas. Įprastu atveju teismo sprendimo vykdytinumo klausimas sprendžiamas kilmės valstybėje pagal reglamento Briuselis II bis 39 straipsnį ir šio reglamento II priede nurodytą formą.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė valstybėje narėje pagal reglamento Briuselis II bis 39 straipsnį išduotą pažymėjimą, kuriame yra nurodyta, jog sprendimas nėra vykdytinas, todėl prašomo pripažinti teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pripažinti ir leisti vykdyti pagal reglamento Briuselis II bis 28 straipsnį nereikia.

10. Reglamento Briuselis II bis 41 straipsnyje reglamentuotos bendravimo teisės ir nustatyta, kad 40 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos bendravimo teisės, suteiktos valstybėje narėje priimtu vykdytinu teismo sprendimu, yra pripažįstamos ir vykdomos kitoje valstybėje narėje nereikalaujant skelbti vykdytinu ir be galimybės ginčyti jo pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo patvirtintas pažymėjimu kilmės valstybėje narėje pagal šio straipsnio 2 dalį. Net jei nacionalinė teisė nenustato teismo sprendimo, suteikiančio bendravimo teises, vykdymo teisės aktų nustatyta tvarka, kilmės teismas gali paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, nepaisydamas jokio apeliacinio skundo.

12. Pareiškėjo argumentai, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama byla neteisminga Lietuvos teismams, nes klausimas jau yra išspręstas Prancūzijos teismo, o, kadangi Prancūzijos Creteil teismas jau yra išsprendęs šalių ginčą dėl nepilnamečio sūnaus C gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos bei išlaikymo, tai byla nebegali būti iš naujo nagrinėjama Lietuvoje, yra nepagrįsti. Pirma, Lietuvos teisėje yra tiesiogiai įtvirtinta, jog galima pakartotinai reikšti ieškinius dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalis), bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 4 dalis), išlaikymo pakeitimo ir kt. Tai neprieštarauja „vykdytinumo“ sąvokai.

13. Antra, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą 2021 m. vasario 25 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2T-22-381/2021). Joje teismas nagrinėjo suinteresuoto asmens argumentus, kad Norvegijos Karalsytės insitucijos sprendimas, kuriuo padidintas vaikui mokėtino išlaikymo dydis, t. y. pakeista Lietuvos Respublikos teismo teismo sprendimu anksčiau nustatyta vaikui mokėtino išlaikymo suma, prieštarauja nurodytam Lietuvos Respublikos teismo sprendimui. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl nuropdyto Norvegijos Karalystės insitucijos sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Norvegijos Karalystės įgaliotos institucijos sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai.

14. Analogiškos praktikos laikytasi ir kitoje Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje byloje, kurioje teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo teisę kreiptis į teismą arba kitą kompetentingą instituciją dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir pagrįstai (pagal vaiko gyvenamąją vietą) kreipėsi į Norvegijos Karalystės instituciją. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, nėra įgijusi res judicata galios, todėl Norvegijos kompetentinga institucija pagrįstai padidino Lietuvos Respublikos teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir toks sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-17-798/2022).

15. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, darytina išvada, kad nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, jog suinteresuotas asmuo (vaiko motina) neturėjo teisės kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą) dėl išlaikymo vaikui dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o Lietuvos Respublika neturi jurisdikcijos nagrinėti tokią bylą.

16. Pirmiau nurodyta, kad išlaikymo prievolėms taikomas Briuselis III reglamentas. Nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas Briuselis III reglamento IV skyriaus I skirsnis, nes Prancūzijai privalomas 2007 m. Hagos protokolas.

17. Pagal Briuselis III reglamento 20 straipsnį, kad teismo sprendimas būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje, pareiškėjas kompetentingoms vykdymo institucijoms turi pateikti: a) sprendimo kopiją, kuri atitinka sąlygas, būtinas jos autentiškumui nustatyti; b) kilmės teismo išduotą teismo sprendimo išrašą, parengtą naudojant I priede pateiktą formą; c) reikiamais atvejais, dokumentą, kuriame nurodyta bet kokių įsiskolinimų suma ir tos sumos apskaičiavimo data; d) kai būtina, b punkte nurodytos formos turinio transliteraciją arba vertimą raštu į vykdymo valstybės narės valstybinę kalbą arba, jei ta valstybė narė turi kelias valstybines kalbas, į tos vietos, kurioje pateiktas prašymas, teismo procese vartojamą valstybinę kalbą arba vieną iš vartojamų valstybinių kalbų, laikantis tos valstybės narės teisės, arba į kitą kalbą, kurią vykdymo valstybė narė nurodė kaip priimtiną. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti kitą nei jos valstybinė oficialiąją Europos Sąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuria (-iomis) užpildytą formą ji sutinka priimti.

18. Iš I priedo matyti, kad ši forma išduodama kilmės valstybės teismo (šiuo atveju – Prancūzijos) tik jei teismo sprendimas ar teisminis susitarimas vykdytinas kilmės valstybėje narėje. Pareiškėjas pateikė visus Briuselis III reglamento 20 straipsnį atitinkančius dokumentus.

19. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi iš pareiškėjo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo (civilinė byla Nr. e2-1505-920/2020). Nurodyta byla nėra išnagrinėta, galutinis procesinis teismo sprendimas dar nepriimtas.

20. Pagal reglamento Briuselis III 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Taigi, šiuo atveju jurisdikciją nagrinėti bylą dėl išlaikymo priteisimo turi Lietuvos Respublikos teismai, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai. Į nurodytą teismą suinteresuotas asmuo ir kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš pareiškėjo priteistas didesnis negu Creteil teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimu. Atsižvelgiant į tai, Prancūzijos Respublikos Creteil teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje būtų įgyvendintas formaliai ir iš esmės nesukurtų materialinių teisių ir pareigų. Dėl to darytina išvada, kad Prancūzijos Respublikos Creteil teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje yra netikslingas.

21. Kadangi pareiškėjo prašymas dėl Prancūzijos teismo sprendimo pripažinimo yra vykdymo yra atmestas, Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo nagrinėti suinteresuoto asmens prašymo dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo.

22. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prašo iš pareiškėjo priteisti 49,61 Eur.

23. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis).

24. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo eigą ir trukmę, nusprendžia, kad nėra pagrindo mažinti suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl pripažįsta jas pagrįstomis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000), 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Prancūzijos Respublikos Creteil teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. RG 20/01739, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.

Prašymas peržiūrėti šią nutartį gali būti pateiktas Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Jeigu prašymą paduodančio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, toks prašymas gali būti pateiktas per 60 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos.

Nutartis, jeigu prašymas ją peržiūrėti nebus paduotas, įsiteisės pasibaigus jos apskundimo terminui.